Byla Iv-198-281/2011
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo, kuriam suteiktas identifikavimo kodas ( - ), skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atstovaujančiam ir Lietuvos valstybę, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3Pareiškėjas ( - ) teismui pateiktame skunde (b. l. 1–4) prašo priteisti solidariai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) ir Lietuvos valstybės 211,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

4Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog dirba Policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos 3-iajame skyriuje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 2 d. bei kitų VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatų taikymo už atliktas pareigas jam nepagrįstai ir neteisėtai 2008 m. rugpjūčio mėn. nebuvo sumokėtas 211,80 Lt darbo užmokesčio (išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijusi 70 procentų pareiginės algos).

5Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu konstatuota, kad minėtomis Įstatymo nuostatomis nustatytas reguliavimas yra neteisėtas, prieštaraujanti Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas 2004-12-13 nutarime pažymėjo, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis, taip pat, kad jis būtų sumokėtas laiku.

6Konstitucijos 5 str. nustato, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Vyriausybė. Tai reiškia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 2.81 str. 1 d., neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, atsakove byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujanti Vyriausybės.

7Taip pat pažymėjo, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas. Todėl Policijos komisariatas taip pat gali būti laikomas atsakovu kilusiame ginče.

8Atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija kol kas nėra aiški, remiantis bendruoju teisės principu ius curia novit, teismas turėtų priteisti negautą darbo užmokestį iš tinkamo atsakovo.

9Atsakovas Policijos komisariatas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–13) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Paaiškino, kad išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Kol nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą reiškia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, o neigiamų padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, likvidavimas yra įstatymo leidėjo konstitucinė priedermė.

10Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Taigi, Policijos komisariatas apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė teisėtai.

11Nurodo, kad Policijos komisariatas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 str. nuostatas 70 proc. ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grąžintos į biudžetą. Labai svarbia laikytina aplinkybė, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš Policijos komisariato, tuo pačiu turėtų išspręsti ir klausimą dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. 2010-01-07 Policijos departamentas raštu Nr. 5-S-93 informavo, kad iki nebus priimti specialūs teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigūnams priklausančių išmokų. Skundo tenkinimo atveju, policijos įstaiga priteistas sumas dengtų iš darbo užmokesčio fondo lėšų, todėl susidarytų dar didesnis lėšų trūkumas.

12Tretysis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 18–20) nurodė, kad su skundu nesutinka ir savo poziciją parėmė iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsakovas. Nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų priteisti pareiškėjui jo nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką, teismo sprendimo vykdymą prašo atidėti vieniems metams.

13Skundas tenkintinas iš dalies.

14Nustatyta, kad pareiškėjui ( - ) einant statutinio valstybės tarnautojo pareigas Policijos komisariate 2008 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to pareiškėjui buvo neišmokėta 211,80 Lt darbo užmokesčio suma (b. l. 5).

15Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo ( - ) skundo reikalavimo priteisti iš Policijos komisariato ir Lietuvos valstybės 211,80 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagrįstumo ir teisėtumo.

16Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. VI skyriaus 23–26 str. nuostatos, kurios, remiantis 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

172008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 str. ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 str. įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 d. numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

18Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įst. Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, aptartu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.

19Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštaravo Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003-04-29 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas pareiškėjų ginčytą teisinį reguliavimą kartu su minėtuose Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą priedų ir priemokų ribą. Pabrėžė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 str. 1 d., negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus “Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo.

20Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

21Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, Rinktinė savo darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad dirbant poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu bei atliekant papildomas užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, būtų nepažeidžiami Įstatymo 23 str. 2 d. nustatyti apmokėjimo už darbą apribojimai. Tačiau, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jam 2008 m. liepos ir gruodžio mėn. nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis.

22Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

23Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-04-29 (b. l. 1–4), ne visas darbo užmokesti buvo mokamas 2008 m. rugpjūčio mėn., todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d., 298 str. nustatyti terminai nepažeisti.

24Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant ginčus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje (adm. b. Nr. A5-264/2003) pateiktais išaiškinimais nesivadovautina, nes ši byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobūdį nėra analogiška darbo ginčo byloms.

25Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

26Kaip jau buvo minėta, už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjo darbo organizavimą.

27Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai tenkintini, jam iš Policijos komisariato priteistina 2008 m. rugpjūčio mėn. neišmokėto darbo užmokesčio dalis.

28Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą vieniems metams.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 4 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

30Teismas, įvertinęs priteistos sumos dydį, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, tai, kad iš darbo santykių kylantiems reikalavimams paprastai yra taikytinas skubus priimtų teismo sprendimų vykdymas, siekdamas užtikrinti pareiškėjo, kaip silpnesnės šalies, tinkamą teisių įgyvendinimą, jo interesų apsaugą, sprendžia, kad atidėti sprendimo vykdymą nėra pagrindo.

31Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teismas

Nutarė

32Pareiškėjo ( - ) skundą tenkinti iš dalies.

33Priteisti pareiškėjui ( - ) iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 211, 80 Lt (du šimtus vienuolika litų 80 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

34Likusioje dalyje skundo reikalavimus atmesti.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. Pareiškėjas ( - ) teismui pateiktame skunde (b. l. 1–4)... 4. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog dirba Policijos komisariato... 5. Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu konstatuota, kad minėtomis Įstatymo... 6. Konstitucijos 5 str. nustato, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo... 7. Taip pat pažymėjo, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir... 8. Atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija kol kas nėra aiški, remiantis... 9. Atsakovas Policijos komisariatas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos... 10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 11. Nurodo, kad Policijos komisariatas, apskaičiuodamas ir mokėdamas... 12. Tretysis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos... 13. Skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Nustatyta, kad pareiškėjui ( - ) einant statutinio... 15. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo ( - ) skundo... 16. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos... 17. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4,... 18. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įst. Nr.... 19. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos... 20. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra... 21. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, Rinktinė savo... 22. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokamas ne visas darbo užmokestis,... 23. Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo... 24. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant ginčus dėl... 25. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, darytina... 26. Kaip jau buvo minėta, už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį... 27. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad pareiškėjo... 28. Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė atidėti teismo sprendimo... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 4 str.... 30. Teismas, įvertinęs priteistos sumos dydį, tarp šalių susiklosčiusių... 31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 32. Pareiškėjo ( - ) skundą tenkinti iš dalies.... 33. Priteisti pareiškėjui ( - ) iš atsakovo Vilniaus... 34. Likusioje dalyje skundo reikalavimus atmesti.... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...