Byla 2A-45-280/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos) ir Margaritos Dzelzienės,

2sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. A. Jasinskienei, A. A., atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovei M. M., E. Š. atstovui adv. A. Peneliui, J. L. ir E. D. atstovei adv. I. Radinienei, J. R., D. P., adv. S. Kučiui, A. O. G., D. V., J. V., jų atstovui adv. R. Jasevičiui, V. B., S. D., jų atstovei adv. I. Radinienei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. V., J. V., J. R., E. Š., D. P., V. B., J. L., E. D., S. D., V. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-400/2009 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio rajono savivaldybei, V. B., E. D., J. R., D. P., D. O. G., J. V., E. Š., S. D., V. B., J. L., D. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų V. B., S. V., V. V., dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, žemės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teisę į žemę ir

Nustatė

4Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:

51. Panaikinti Karsakiškio apylinkės tarybos 1994 05 26 sprendimą Nr. 260 dalyje dėl asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių I k.: J. R.-1,45 ha, P. P.- 1,07 ha, D. V.- 0,76 ha, J. V.- 1,19 ha, J. V. Š.- 1,48 ha, V. B. - 1,71 ha, D. O. G.- 0,2 ha, E. D.- 0,5 ha, P. L.- 0,3 ha.

62. Panaikinti Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 02 28 sprendimą Nr. 286 dalyje dėl asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.: J. R.-1,45 ha, P. P.- 1,07 ha, D. V.- 0,76 ha, J. V. - 1,19 ha, J. V. Š.- 1,48 ha, V. B.- 1,71 ha, D. O. G.- 0,2 ha, E. D.- 0,5 ha, P. L.- 0,3 ha.

73. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 01 25 Įsakymą Nr. 89ž dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje dalyje dėl asmeninio ūkio sklypų suformavimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių I k. : J. R.-1,45 ha, P. P.- 1,07 ha, D. V.- 0,76 ha, J. V.- 1,19 ha, J. V. Š.- 1,48 ha, V. B.- 1,71 ha, D. O. G.- 0,2 ha, E. D.- 0,5 ha, P. L.- 0,3 ha.

84. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 11 30 sprendimą Nr. 21-107707-29407 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. nuosavybės teisėmis valdytą 5,22 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

95. Panaikinti Panevėžio apskrities sprendimų ir jais remiantis išleistų įsakymų dalis, kuriomis V. B., E. D., P. L., J. Š. ir J. R. neatlygintinai perduoti nuosavybėn žemės sklypai P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame ieškovei grąžintiname žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen,, Paežerių I k.:

105.1. dalį 1996 12 31 sprendimo Nr. 21-9870 dėl nuosavybės teisės atstatymo V. B. ir 2004 10 15 įsakymo Nr. Ž-3660 (dalyje dėl 1,71 ha);

115.2. dalį 1996 10 29 sprendimo Nr. 21-9191 dėl nuosavybės teisės atstatymo E. D. ir 2003 1030 įsakymo Nr. Ž-3559 (dalyje dėl 0,5 ha);

125.3 dalį 1996 10 29 sprendimo Nr. 21-9192 dėl nuosavybės teisės atstatymo P. L. ir 2004 09 20 įsakymo Nr. Ž-3406 ( dalyje dėl 0,3 ha);

135.4

14dalį 2000 07 17 sprendimo Nr. 21-67848-18319 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. Š. ir 2000 07 17 įsakymo Nr. 1233Ž ( dalyje dėl 1,48 ha);

155.5. dalį 2004 01 14 sprendimo Nr. 21-94580-25473 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. R. ir 2004 01 14 įsakymo nr. Ž-88 (dalyje dėl 1,39 ha).

166. Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, kuriomis Panevėžio AVA pardavė P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą ieškovei grąžintiną žemę Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių I k.:

176.1

182004 05 03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.Ž4-272 ( Registro Nr. 3417), kuria Panevėžio AVA pardavė, o J. R. pirko 0,06 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Paežerio 1 k (kadastrinis Nr. 6655/0009:299Paliūniškio k. v.; Unikalus Nr. 4400-0241-3103). 6.2. 2006 05 26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.Ž4-409 , kuria Panevėžio AVA pardavė, o P. P. pirko 1,38 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Paežerio I k (kadastrinis Nr. 6655/0009:455Paliūniškio k. v.; Unikalus Nr. 4400-0825-9058)- dalį dėl 1,07 ha. 6.3. 2004 06 16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.Ž4-349 (Registro Nr.3745) , kuria Panevėžio AVA pardavė, o D. O. G. pirko 0,34 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Paežerio I k (kadastrinis Nr. 6655/0009:294 Paliūniškio k. v.; Unikalus Nr. 4400-0227-2568)- dalį dėl 0,2 ha. 6.4. 2002 12 05 valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties (Registro Nr. 6671), kuria Panevėžio AVA pardavė, o J. V. pirko 1,67 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Paežerio k (kadastrinis Nr. 6655/0009:183 Paliūniškio k. v.; Unikalus Nr. 6655-00090183)- dalį dėl 1,19 ha. 6.5. 2002 12 06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (Registro Nr. 8148), kuria Panevėžio AVA pardavė, o D. V. pirko 0,97 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Paežerio k. (kadastrinis Nr. 6655/0009:181 Paliūniškio k. v.; unikalus Nr. 6655-00090181)- dalį dėl 0,76 ha ir taikyti restituciją, grąžinant ginčijamas žemės sklypo dalis valstybei.

197. Panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktus:

207.1. 2003-09-09 aktą, kuriuo J. R. suformuotas 1,97 ha. asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/152-3,4 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

217.2. 2005 08 23 aktą, kuriuo P. P. suformuotas 1,38 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/39-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

227.3.

232003 10 30 aktą, kuriuo D. O. G. suformuotas 0,34 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/ 361- 4 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

247.4. Iš dalies 2002 05 27 aktą, kuriuo J. V. suformuotas 1,67 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/ 1-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

257.5. Iš dalies 2002 05 27 aktą, kuriuo D. V. suformuotas 0,97 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/150-1 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

267.6. 2004 04 27 aktą, kuriuo V. B. suformuotas 1,71 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/23-2 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

277.7. 2003 05 28 aktą, kuriuo E. D. suformuotas 2,22 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/257-1 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

287.8. 2003 05 28 aktą, kuriuo P. L. suformuotas 0,49 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/254-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

297.9. Iš dalies 2000 04 15 aktą, kuriuo J. Š. suformuotas 1,48 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/17- 2 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

308. Iš dalies panaikinti paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, kurių pagrindu atsakovės J. L., E. Š. ir D. P. įgijo nuosavybės teises į P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą ieškovei grąžintiną žemę Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių I k.:

318.1. J. L. po P. L. mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 0,3 ha žemės sklypo Panevėžio r., Paežerio 1 k. paveldėjimo.

328.2. E. Š. po J. Š. mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1,48 ha žemės sklypo Panevėžio r., Paežerio 1 k. paveldėjimo.

338.3. D. P. po P. P. mirties išduotą 2007 01 11 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 374 ir 2007 01 11 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 373 dalyje dėl 1,07 ha žemės sklypo Panevėžio r., Paežerio 1 k. nuosavybės teisės įgijimo.

349. Iš dalies panaikinti 2006 12 28 žemės sklypo dovanojimo sutartį (Registro Nr. 13233), kuria J. L. V. B. ir S. D. padovanojo 0,49 ha žemės sklypą Panevėžio r. Paežerių I k (Kadastrinis nr.6655/0009:327 Paliūniškio k. v.; Unikalus nr. 4400-0406-2739)-dalyje dėl 0,3 ha.

3510. Įpareigoti Panevėžio AVA atkurti ieškovei nuosavybės teises į ginčo žemę natūra.

3611. Priteisti iš atsakovo Panevėžio AVA ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3712. Grąžinti ieškovei permokėtą žyminio mokesčio dalį.

38Ieškovė V. A. nurodė, kad ji 1991-12-17 padavė Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti natūra nuosavybės teises į savo tėvo, buvusio savininko P. S. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą tuometiniame Panevėžio apskrities, Panevėžio valsčiaus, Vaivadų seniūnijos, Paežerio kaime nekilnojamąjį turtą – 10,44 ha žemės sklypą. 1992-08-18 ji su kitais pretenduojančiais asmenimis į P. S. žemę A. T. ir V. B. (S.) susitarė, kad ieškovė V. A. nuosavybės teises į žemę prašo susigrąžinti natūra į 5,22 ha ploto sklypą. Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracija atsisakė atkurti ieškovei nuosavybės teises natūra, kadangi Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės Taryba 1994-05-26 ir 1995-02-28 sprendimais buvusio savininko P. S. turėta žemė suteikta gyventojams kaip asmeninio ūkio žemė, kuri yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinta teisėtam savininkui ar jo įpėdiniams. Visas bendras asmenims paskirtos asmeninio ūkio žemės plotas P. S. turėtoje žemėje sudaro 9,74 ha. Tvirtino, kad įsakymai, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys bei sprendimai atkurti nuosavybės teises atsakovams priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnio nuostatas dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo eiliškumo. Pažeistas Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį pirmiausia žemė sugrąžinama savininkams natūra. Nurodyti įsakymai, valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys bei sprendimai atkurti nuosavybės teises turi būti panaikinti, taikytina restitucija - žemė grąžinta valstybei (CK 1.80 str.) ir tada nebūtų kliūčių priimti sprendimą atkurti ieškovei nuosavybės teises į žemę. Senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovė apie neteisėtus aktus, kuriuos prašo panaikinti, sužinojo tik gavusi Panevėžio apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2007-11-30 (b. l. 67, 3 tomas), ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008-02-14.

39Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė (su rašymo apsirikimų ir aiškių klaidų ištaisymu sprendime, teismui priėmus 2009-10-22 nutartį, t.3, b.l.143-144) .:

40panaikinti iš dalies Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimo Nr. 286 „Dėl asmeninio naudojimo žemės patikslintų sąrašų“, kuriais pagal agrarinės reformos tarnybos teikimą patvirtintas patikslintas asmeninio ūkio naudojimo žemės naudotojų sąrašas pagal pridedamą priedėlį, kur nustatyta, kad atsakovai: J. V. (sąrašo eilės Nr. 1), J. V. Š. (sąrašo eilės Nr. 17), V. B. (sąrašo eilės Nr. 23), P. P. (sąrašo eilės Nr. 39), D. V. (sąrašo eilės Nr. 150), J. L. (sąrašo eilės Nr. 253), E. D. (sąrašo eilės Nr. 260), J. R. (sąrašo eilės Nr. 152), D. O. G. (sąrašo eilės Nr. 260), naudojasi iki 3,00 ha ploto asmeninio naudojimo žemės sklypais, ta apimtimi, kiek išskirtos žemės dalis įsiterpia į buvusio savininko P. S. iki nacionalizacijos 1940 metais turėtą žemę pagal to meto teritorinį administracinį suskirstymą Paežerio I k., Panevėžio sen., Panevėžio r., o pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą- Paežerio I k., Karsakiškio sen., Panevėžio r.

41Teismas nusprendė panaikinti iš dalies Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje" dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo jų naudotojams: J. R. - dėl 1,91 ha žemės (sklypo Nr. 152-3), dėl 0,06 ha žemės (sklypo Nr. 152-4) ; P. P. - dėl 1,38 ha žemės (sklypo Nr. 39-3); D. V. - dėl 0,97 ha žemės (sklypo Nr. 150-1); J. V. - dėl 1.67 ha žemės (sklypo Nr. 1-3); J. V. Š. - dėl 1,48 ha žemės (sklypo Nr. 17-2); V. B. - dėl 1.71 ha žemės (sklypo Nr. 23-2); D. O. G. - dėl 0,34 ha žemės (sklypo Nr. 261-4); E. D. - dėl 2.22 ha žemės (sklypo Nr. 257-1); P. L. - dėl 0,49 ha žemės (sklypo Nr. 257-1) .

42Teismas panaikino iš dalies 2004-01-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-94580-25473 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. R. ir 2000-07-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-88 „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką priėmimo ir asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Panevėžio rajone“, dalyje, kur buvusioje P. S. žemėvaldoje, J. R. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,91 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0241-3369, kadastrinis adresas 6655/0009:300 ir leista pirkti 0,06 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0241-3103 , kadastrinis adresas 6655/0009:299.

43Sprendimu panaikinti 2004-05-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Ž4-409 registro Nr. 3417, kuria Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o J. R. nusipirko 0,060 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0241-3103, kadastrinis adresas 6655/0009:299 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje.

44Teismas nusprendė panaikinti iš dalies 2000-01-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr.89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje“ ir 2006-03-16 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-788 „Dėl asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų pardavimo ir nuomos Panevėžio rajone“ dalyje dėl atsakovo P. P. 1,38 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0825-9058, kadastrinis adresas 6655/0009:455 buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtų nuosavybės teisių, parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui.

45Sprendimu panaikinta iš dalies 2006-05-26 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Ž4-409 registro Nr. 3647, kuria Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o P. P. nusipirko 1,38 ha žemės sklypą buvusioje P. S. žemėvaldoje unikalus Nr. 4400-0825-9058, kadastrinis adresas 6655/0009:455.

46 Teismas panaikino iš dalies 2007-01-11 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr.374 ir 2007-01-11 Pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą, išduotų mirusiojo P. P. sutuoktinei D. P., dalyje dėl 1,38 ha žemės sklypo Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, panaikino iš dalies 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. 3083ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ dėl atsakovui D. V. nuosavybės teisių atkūrimo, parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 0,97 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 6655-0009-0181, panaikino 2002-12-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties registro Nr. 814, dalyje, kur Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o D. V. nusipirko 0,97 ha žemės sklypą unikalus Nr. 6655-0009-0181; panaikino 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. 3083ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ dalyje dėl atsakovui J. V. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, nuosavybės teisių atkūrimo, parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,67 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 6655-0009-0183, panaikino 2002-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. 6671, dalyje, kur Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o J. V. nusipirko 1,67 ha žemės sklypą Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje; panaikino 2000-07-17 Panevėžio apskrities sprendimą Nr. 21-67848-18319 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. Š. ir 2000-07-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. 1233ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ dalyje dėl atsakovui J. V. Š. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtų nuosavybės teisių perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,48 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 6655-0009-0113, kadastrinis adresas 6655/0009:113; panaikino 2005-11-14 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą registro Nr.8153, ir 2005-05-10 Pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą registro Nr. 3339, išduotą mirusiojo sutuoktinei E. Š. dalyje dėl atkurtų nuosavybės teisių perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,48 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 6655-0009-0113, kadastrinis adresas 6655/0009:113; panaikino 1996-12-31 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr.21-9870 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo V. B. ir 2004-10-15 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-3660, „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų Panevėžio rajone patvirtinimo“ dalyje dėl atsakovei V. B. atkurtų nuosavybės teisių, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,71 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0428-7116, kadastrinis adresas 6655/0009:340; panaikino 2004-01-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-136 „Dėl Panevėžio apskrities viršininko 2000m. sausio 25d. įsakymo Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje“ ir 2004-02-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-788 „Dėl asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų pardavimo ir nuomos Panevėžio rajone“ dalyje dėl atsakovei D. O. G. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės pardavimo atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 0,34 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0227-2568, kadastrinis adresas 6655/0009:298; panaikino 2004-06-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Ž4-349 registro Nr. 3745 dalyje, kuria Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o D. O. G. nusipirko 0,34 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0227-2568, kadastrinis adresas 6655/0009:298 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje; panaikino 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr.21-9191 „Dėl nuosavybės teisė atstatymo E. D.“ ir 2003-10-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-3559 „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo Panevėžio rajone“ dalyje dėl atsakovei E. D. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 2,22 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0139-1455, kadastrinis adresas 6655/0009:269; panaikino 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr.21-9192 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo P. L.“ ir 2004-09-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-3406 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų patvirtinimo ir servituto nustatymo Panevėžio rajone“ dalyje dėl atsakovui P. L. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 0,49 ha ploto žemės sklypą; panaikino 2005-01-26 Paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr.210 ir 2006-06-06 Paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr.5152, išduotą mirusiojo P. L. sutuoktinei J. L. dalyje dėl 0,49 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0406-2739, kadastrinis adresas 6655/0009:327 unikalus Nr. 4400-0406-2739, kadastrinis adresas 6655/0009:327.

47Teismas sprendimu nutarė panaikinti iš dalies Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro 2006-12-28 žemės sklypo dovanojimo sutartį, registro Nr. 13233, kurios pagrindu J. L. 0,49 ha ploto žemės sklypą dovanojo atsakovams V. B. ir S. D.

48Teismas tenkino reikalavimą panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktus: 1. 2003-09-09 aktą, kuriuo J. R. suformuotas 1,97 ha. asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/152-3,4 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 2. 2005 08 23 aktą, kuriuo P. P. suformuotas 1,38 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/39-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 3.

492003 10 30 aktą, kuriuo D. O. G. suformuotas 0,34 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/ 361- 4 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 4. Iš dalies 2002 05 27 aktą, kuriuo J. V. suformuotas 1,67 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/ 1-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 5. Iš dalies 2002 05 27 aktą, kuriuo D. V. suformuotas 0,97 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/150-1 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 6. 2004 04 27 aktą, kuriuo V. B. suformuotas 1,71 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/23-2 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 7. 2003 05 28 aktą, kuriuo E. D. suformuotas 2,22 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/257-1 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 8. 2003 05 28 aktą, kuriuo P. L. suformuotas 0,49 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/254-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 9. Iš dalies 2000 04 15 aktą, kuriuo J. Š. suformuotas 1,48 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/17- 2 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.

50Teismas sprendimu pritaikė restituciją ir žemę 8,66 ha, kuri iki nacionalizacijos priklausė P. S., esančią Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime grąžino valstybės nuosavybėn. Valstybės nuosavybėn pereitų šie žemės sklypai:

511.9100 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0241-3369, kadastrinis adresas 6655/0009:300;

520.0600 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0241-3103 , kadastrinis adresas 6655/0009:299;

530.1380 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0825-9058, kadastrinis adresas 6668/0009:455;

540.9700 ha ploto, unikalus Nr. 6655-0009-0181, kadastrinis adresas 6655/0009:181;

551.670 ha ploto, unikalus Nr. 6655-0009-0183, kadastrinis adresas 6655/0009:183;

561.480 ha ploto, unikalus Nr. 6655-0009-0113, kadastrinis adresas 6655/0009:113 ;

571.7100 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0428-7116, kadastrinis adresas 6655/0009:340;

580,3400 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0227-2568, kadastrinis adresas 6655/0009:298;

592.2200 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0139-1455, kadastrinis adresas 6655/0009:269;

600.4900 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0406-2739, kadastrinis adresas 6655/0009:327;

61Teismas sprendimu priteisė iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos: J. R. – 4,00 Lt; D. P. – 2 447,00 Lt ; D. V. - 110,00 Lt ; J. V. - 96,75 Lt ; D. O. G. – 686,00 Lt .

62Teismas sprendimu paliko nenagrinėtu V. A. reikalavimą įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, 0,450 ha P. S. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtoje vietoje, dabar esančioje Paežerio I k., Karsakiškio sen., Panevėžio rajone , o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

63Teismas priteisė iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2 537 bylinėjimosi išlaidų ir 1 200 atstovavimo išlaidų V. A.,

64priteisė iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos 158,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisė iš V. A. 100 (šimtą litų) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įpareigojo Panevėžio apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti V. A. 1 325,41 žyminio mokesčio, sumokėto 2008-08-14 PAREX bankas Kauno filiale (kvito Nr.791128).

65 Teismas nurodė, kad Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės Tarybos 1993-03-19 sprendimu Nr. 191 „Dėl 2-3 ha asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimo nuomai gyventojams 1993 metais“ nuspręsta skirti pasodybinius žemės sklypus iki 3 ha ploto nuomai gyventojams pagal priedėlį, tame tarpe, atsakovams J. V. (sąrašo eilės Nr. 943), J. V. Š. (sąrašo eilės Nr. 961), V. B. (sąrašo eilės Nr. 967), P. P. (sąrašo eilės Nr. 982), D. V. (sąrašo eilės Nr. 2158), J. L. (sąrašo eilės Nr. 923), E. D. (sąrašo eilės Nr. 926), J. R. (sąrašo eilės Nr. 2184), D. O. G. (sąrašo eilės Nr. 935), nustatant, kad minėti asmenys žeme naudojasi nuo 1993-01-01 (b.l.215-220, 2 tomas.).

66Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės Tarybos 1994-05-26 sprendimu Nr.260 „Dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo“ nuspręsta patikslinti asmeninio ūkio naudotojų sąrašą (priedėlis Nr.1) ir pagal gyventojų prašymus nuo 1994-01-01 skirti asmeninio ūkio žemės sklypus (priedėlis Nr.2) (b. l. 232-234 2 tomas).

67Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės Tarybos 1995-02-28 sprendimu Nr.286 „Dėl asmeninio naudojimo žemės patikslintų sąrašų“ nuspręsta pagal agrarinės tarnybos teikimą patvirtinti patikslintus asmeninio naudojimo žemės naudotojų sąrašus pagal pridedamą priedėlį, nustatant, kad atsakovai J. V. (sąrašo eilės Nr. 1), J. V. Š. (sąrašo eilės Nr. 17), V. B. (sąrašo eilės Nr. 23), P. P. (sąrašo eilės Nr. 39), D. V. (sąrašo eilės Nr. 150), J. L. (sąrašo eilės Nr. 253), E. D. (sąrašo eilės Nr. 260), J. R. (sąrašo eilės Nr. 152), D. O. G. (sąrašo eilės Nr. 260) tenka iki 3,00 ha ploto asmeninio naudojimo žemės sklypai žemės (b. l. 241-249 2 tomas).

68Iš 1991-12-17 prašymo dėl žemės grąžinimo Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai nustatyta, kad V. A. kreipėsi į agrarinę tarnybą dėl tėvui P. S. priklausančios 10,44 ha žemės grąžinimo (nuosavybės teisės atkūrimo į P. S. žemėvaldą byla b. l. 1), kuriame, kaip pretendentės į žemę, savo valią gauti po 2,61 ha žemės natūra išreiškė ir A. T. bei tretysis asmuo V. B. (S.) (nuosavybės teisės atkūrimo į P. S. žemėvaldą byla b. l. 19,21).

69Iš 1993-08-18 pretendentų atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką susitarimo nustatyta, kad pretendentai į P. S. žemę sudarė susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusiam savininkui P. S. priklausiusią žemę: V. A. į 5,22 ha ploto, V. B.(S.)- 2,61 ha ploto žemės sklypą ir A. T.- 2,61 ha ploto žemės sklypą (nuosavybės teisės atkūrimo į P. S. žemėvaldą byla b. l. 15-16).

70Iš 2007m. lapkričio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-107707-29407 matyti, kad ieškovei V. A., kartu su bendraturte V. B., atkurtos nuosavybės teisės į 0,72 ha miško asmeninio sklypo Nr.24, buvusioje P. S. žemėvaldoje Panevėžio r., Karsakiškio sen. Paežerio I k. ( V. B. ir V. A. nuosavybės teisės atkūrimo byla b. l. 41, b. l. 119, 2 tomas).

711999 m. rugpjūčio 23d. Panevėžio apskrities sprendimo Nr. 21-59846-15829 matyti, kad A. T. į jai priklausančią 2,61 ha ploto P. S. žemės sklypo dalį nuosavybės teisės atkurtos kompensuojant pinigais (b. l. 173, 2 tomas).

72Iš 2000-01-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr.89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje“ (administracinė byla Nr. I-131-283/2008 b. l. 68-71), žemės sklypų planų, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų (administracinė byla Nr. I-131-283/2008 b. l. 68-71, E. D., J. R., P. P., D. O. G., J. V., J. Š., V. B., P. L., D. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylos ) nustatyta, kad E. D., J. R., P. P., D. O. G., J. V., J. Š., V. B., P. L., D. V. Panevėžio rajono Paliūniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo suprojektuoti ir paženklinti ginčo sklypai Paežerio I kaime, Panevėžio rajone, asmeninio ūkio žemės sklypai.

73Iš 1996-12-31 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.21-9870 dėl nuosavybės teisė atstatymo V. B. ir 2004-10-15 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3660, „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų Panevėžio rajone patvirtinimo“ nustatyta, kad atsakovei V. B. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,71 ha ploto žemės sklypą (V. B. Nuosavybės teisės atkūrimo byla b. l. 14, 41, b. l. 133-139 1 tomas). Iš pažymų (b. l. 127-131 matyti, kad 1993-1995 metais, 1999-2000 metais V. B. Panevėžio r. Karsakiškio sen., Vaivadų k. 3 ha ploto žemės sklypą naudojo kaip asmeninio ūkio žemę. Iš Panevėžio gamybinės kolūkių ir tarybinių ūkių valdybos įsakymo 1965-02-18 Nr. Nr.43-K matyti, kad V. B. nuo 1965 m. vasario 19d. buvo paskirta Paliūniškio kolūkio vyr. buhalterės pareigoms (b. l. 140, 1 tomas).

74Iš 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.21-9191 „Dėl nuosavybės teisė atstatymo E. D.“ ir 2003-10-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3559 „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo Panevėžio rajone“ nustatyta, kad atsakovei E. D. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 2,22 ha ploto žemės sklypą (E. D. nuosavybės teisės atkūrimo byla b.l.14, 41).

75Iš 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.21-9192 „Dėl nuosavybės teisė atstatymo P. L.“ ir 2004-09-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3406 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų patvirtinimo ir servituto nustatymo Panevėžio rajone“ nustatyta, kad atsakovui P. L. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 0,49 ha ploto žemės sklypą. Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, kad 2001-01-27 P. L. mirė ( P. L. nuosavybės teisės atkūrimo byla b. l. 37, 39 47-46). Mirus P. L., nuosavybės teises į šį žemės sklypą 2005-01-26 pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo pagrindu Nr.210 ir 2006-06-06 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr.5152 įgijo mirusiojo sutuoktinė J. L.. 2006-12-28 Žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu J. L. žemės sklypą Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, kurio unikalus Nr. 4400-0406-2642, buvusioje P. S. žemėnaudoje, padovanojo atsakovams V. B. ir S. D. (b. l. 82-84, 1 tomas).

76Iš 2000-07-17 Panevėžio apskrities sprendimo Nr. 21-67848-18319 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. Š.“ ir 2000-07-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 1233ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ nustatyta, kad atsakovui J. V. Š. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,48 ha ploto žemės sklypą ( J. V. Š. Nuosavybės teisės atkūrimo byla b. l. 14,16). Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, kad 2004-10-15 J. V. Š. mirė. Mirus J. V. Š., nuosavybės teises į šį žemės sklypą 2005-11-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registro Nr.8153 ir 2005-05-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registro Nr.3339 įgijo mirusiojo sutuoktinė E. Š. (b. l. 90-101, 1 tomas).

77Iš 2000-01-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr.89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje“ ir 2006-03-16 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-788 „Dėl asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų pardavimo ir nuomos Panevėžio rajone“ nustatyta, kad atsakovui P. P. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 38 ha ploto žemės sklypą. 2006-05-26 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. Ž4-409 registro Nr. 3647 Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o P. P. nusipirko 1,38 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0825-9058 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje (P. P. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 35, 46). Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, kad 2006-09-25 P. P. mirė. Mirus P. P., nuosavybės teises į šį žemės sklypą 2007-01-11 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, registro Nr.374, ir 2007-01-11 pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, registro Nr.373, įgijo mirusiojo sutuoktinė D. P. (b. l. 75-77 1 tomas).

78Iš 2004-01-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-136 „Dėl Panevėžio apskrities viršininko 2000m. sausio 25d. įsakymo Nr.89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje“ ir 2004-02-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-788 „Dėl asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų pardavimo ir nuomos Panevėžio rajone“ nustatyta, kad atsakovei D. O. G. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 0,34 ha ploto žemės sklypą. 2004-06-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. Ž4-349 registro Nr. 3745, Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o D. O. G. nusipirko 0,34 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0227-258 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje (D. O. G. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 36, 37, 60, 48-49, civ. byla, b. l. 147-143, 1 tomas).

79Iš 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 3083ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ nustatyta, kad atsakovui J. V. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės, parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 1,67 ha ploto žemės sklypą. 2002-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 6671, Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o J. V. nusipirko 1,67 ha žemės sklypą unikalus Nr.6655-00090183 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje (J. V. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 17, 34, 35, civ. byla, b. l. 147-153, 1 tomas).

80Iš 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 3083ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ nustatyta, kad atsakovui D. V. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės parduodant atlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio 0,97 ha ploto žemės sklypą. 2002-12-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi registro Nr. 8148, Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o D. V. nusipirko 0,97 ha žemės sklypą unikalus Nr.6655-0009-0181 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje ( D. V. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 16-17,27-28, civ. byla, b. l. 147-153, 1 tomas).

81Iš 2004-01-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-94580-25473 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. R. ir 2000-07-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-88 „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką priėmimo ir asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Panevėžio rajone“, nustatyta, kad Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje, J. R. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,91 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0241-3369 ir leista pirkti 0,06 ha ploto žemės sklypą. 2004-05-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. Ž4-409, registro Nr. 3417, Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o J. R. nusipirko 0,06 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0241-3103 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėvaldoje (b. l. 106-118, 1 tomas).Teismas nustatė, kad ginčo dėl šių nustatytų faktinių bylos aplinkybių tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra.

82Teismas nurodė, kad byloje iškilo ginčas tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir asmenų, kuriems ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui. Ieškovė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. S. žemę padavė 1991-12-17. Iš prašymo turinio aišku, kad ieškovė tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra .

831997 m. liepos 1 d. priėmus „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymą“, įstatymo 12 straipsnyje ir vėlesnėse šios įstatymo redakcijose buvo įtvirtinta nuostata, kad žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui.

84Teismų praktika formuojama taip, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, jeigu žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką, tai prioritetiškai ginami pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę interesai, todėl sprendžiant, kurio asmens – pretenduojančio atkurti nuosavybės teisę į žemę ar turinčio asmeninio ūkio žemę – interesai turi būti prioritetiškai ginami, turi būti atsižvelgta į žemės sklypo asmeniniam ūkiui suteikimo teisėtumą (LAT 1999-09- 06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-363/1999; 1999-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/1999; 2001-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2001, 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2003, 2005-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2005, 2006-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2006 ir kt.).

85 Teismas iš esmės sutiko su ieškovės ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta, pažeidžiant asmeninio ūkio žemės suteikimo metu galiojusius teisės norminius aktus, reglamentavusius asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarką. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendė, jog Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimu Nr. 286, kuriuo buvo patikslintas atsakovų asmeninio ūkio žemės sklypų plotas pagal priedėlyje esantį sąrašą, kad žemės sklypai Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, nebuvo paženklinti, nesutikslintos jų ribos, nes iš sąrašo matyti, kad prie atsakovų pavardžių nėra nurodyta sklypo numerio. 1994-01-20 sprendimo Nr. 1 priėmimo metu asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarka buvo reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, kuriuo buvo patvirtinta „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka“.

86Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1993 m. spalio 29 d. Nr. 816 patvirtintos „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos“ 8 punktu nustatyta, kad apylinkės agrarinės reformos tarnyba, gavusi asmenų prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui bei dokumentus, nurodytus 7 punkte, suformuoja norinčiųjų gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui bylas ir kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu, atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytą asmeniniam ūkiui skirtos valstybės išperkamos žemės plotą bei turimą valstybinio žemės fondo žemės plotą, parengia pasiūlymus dėl nurodytųjų prašymų tenkinimo ir medžiagą perduoda svarstyti apylinkės tarybai; 14 punktu nustatyta, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 "Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" nustatyta tvarka; 15 punktu nustatyta, kad žemės sklypus asmeniniam ūkiui matuoja apylinkių agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkai; 21 punktu nustatyta, kad atlikus žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimus, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka parengiami: žemės sklypų asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, prie jų pridedant asmeninio ūkio žemėnaudą sudarančių žemės sklypų planus ir žemės naudmenų eksplikacijas; suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai; žemės sklypų asmeniniam ūkiui apskaitos žiniaraščiai.

87Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovams skiriant žemės sklypus asmeniniam ūkiui, buvo nustatytos įmonės sudarytos komisijos ginčo sklypų ribos, buvo tvarkoma asmeninio ūkio žemės apskaita nustatyta tvarka, parengti žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, žemės sklypo planai bei žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai, todėl teismas laikė, kad yra pagrindas pripažinti, jog asmeninio ūkio žemė atsakovams suteikta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu patvirtintą „Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintą „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką“. sakovams suteikta asmeninio ūkio žemė, nekonkretaus pobūdžio, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad šiais administraciniais aktais atsakovams buvo suteikta tik teisė turėti asmeninio ūkio žemę. Teismo nuomone, tik tinkamai pamatuotą ir išskirtą žemę iki ieškovės prašymo pateikimo datos (1991-12-17) yra pagrindas laikyti teisėtai skirta, kaip asmeninio ūkio ir tuo pagrindu priskirtina valstybės išperkamai žemei.

88Kadangi teismas laikė, jog atsakovams asmeninio ūkio žemė suteikta, pažeidžiant nustatytą asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarką, todėl pripažino, kad atsakovams neatsirado žemėnaudos teisė į ginčo objektu esančią asmeninio ūkio žemę, nes Lietuvos Respublikos Žemės kodekso 19 straipsnis imperatyviai nustatė, jog pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme draudžiama (neteko galios Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 12 d. įstatymu Nr. I-535 nuo 1994 m. liepos 20 d.). Dėl to teismas laikė, kad atsakovams ginčo objektu esanti asmeninio ūkio žemė buvo suteikta neteisėtai, pripažįstant, kad yra pagrindas iš dalies panaikinti Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimą Nr.286 ir kitus atsakovų priimtus administracinius aktus, kurie negalėjo būti pagrindu civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti.

89Ieškovė reiškė reikalavimą panaikinti Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 „Dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo“ sprendimą Nr.260, kuriuo nuspręsta pakeisti asmeninio ūkio naudotojų sąrašą (priedėlis Nr. 1) ir pagal gyventojų prašymus nuo 1994-01-01 skirti asmeninio ūkio žemės sklypus (priedėlis Nr. 2) (b. l. 232-234, 2 tomas), tačiau išnagrinėjęs minėto akto priedėlius Nr. 1 ir Nr.2, teismas padarė išvadą, kad minėtas aktas jokių teisinių pasekmių atsakovų atžvilgiu nesukūrė, todėl ieškovės reikalavimą dėl minimo administracinio akto panaikinimo teismas atmetė.

90

91 Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 punkto, 12 straipsnio 7 punkto, Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio nuostatos, yra imperatyvios, ginčijami sandoriai šias imperatyvias įstatymo normas pažeidžia ir sprendė, kad ginčijami žemės sklypų suteikimo aktai ir pirkimo-pardavimo sandoriai, sandoris dėl paveldėto turto pasidalijimo yra niekiniai ir negalioja, todėl yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

92Nurodė, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti natūra to, ką ji yra gavusi, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

93Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus. Teismas laikė, kad niekinės sutarties pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, todėl konstatavus niekinį sandorį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių, paveldėto turto dovanojimo sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės sklypo įgijėją traktuoti nesąžiningu, įgijusiu teises ir pareigas neteisėtai. Aplinkybė, kad valstybinė institucija pardavinėjo žemę, kurios neturėjo teisės parduoti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo pirkėjo laikyti sąžiningu įgijėju. Perkantis valstybinę žemę asmuo (atsakovai) šios aplinkybės nesiaiškino ir žemės sklypus įgijo, nupirko, tai jis negali būti traktuojamas sąžiningu įgijėju pagal CK 4.96 straipsnį (LAT 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007, 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį, jei daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, tai jis gali būti išreikalautas visais atvejais, todėl teismas laikė, kad ginčo objektu esančios asmeninio ūkio žemės išreikalavimas iš atsakovų V. B., S. D., D. P., E. Š. neribojamas sąžiningo įgijėjo institutu, kadangi jie žemę įgijo neatlygintinai – paveldėjimo ar dovanojimo teisės pagrindais. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad taikytina restitucija natūra valstybės valdymui grąžinant ginčo sklypus, o iš atsakovo, Panevėžio apskrities viršininko administracijos, priteistinos atsakovų sumokėtas piniginės lėšos už įsigytus žemės sklypus (CK 180 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.46 straipsnis). Nors ir ne visas atsakovams suformuotų sklypų plotas yra P. S. buvusioje žemėvaldoje, tačiau sklypo dalį grąžinus valstybei, atsakovai ir valstybė tampa ginčo sklypų bendraturčiais, kas apsunkintų atsakovų teises ne tik disponuoti žeme, bet ūkininkauti. Vadovaudamasis CK 6.147 straipsnio 1 d., nustatančia, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, teismas laikė, kad atsakovams iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos priteistinos piniginės lėšos, sumokėtos už įsigyjamus žemės sklypus sandorių sudarymo metu.

94Nurodė, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, kuri, kaip šį klausimą nagrinėjanti institucija, iki šiol neišsprendė prašymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nesuteikia teismui teisės vietoj įstatymu nustatytos institucijos nagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo klausimų. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17-19 straipsniai numato privalomą išankstinį neteisminį prašymų dėl nuosavybės teisės atkūrimo nagrinėjimą administracine tvarka įstatyme nurodytose institucijose. Teismas nagrinėja klausimą dėl nuosavybės atkūrimo tuo atveju, kai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17-18 straipsniuose nurodytos institucijos atsisakė atkurti nuosavybės teises arba per įstatymo nustatytus terminus nepagrįstai vengia priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo (LAT 2003-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151). Tuo pagrindu teismas laikė, kad šį ieškovės reikalavimą yra pagrindas palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95Nustatė, kad iš 2007 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-107707-29407 matyti, kad ieškovei V. A. kartu su bendraturte V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,72 ha miško asmeninio sklypo Nr.24, buvusioje P. S. žemėvaldoje Panevėžio r., Karsakiškio sen. Paežerio I k., todėl jo naikinti nėra pagrindo.

96Teismas netenkino atsakovų prašymo taikyti ieškinio senaties terminą visiems ieškovėms reikalavimams, kuris prasidėjo nuo ieškovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.), tai yra nuo dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo, ginčijamų administracinių aktų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo priėmimo (1990-12-17), patvirtinto Panevėžio rajono Karsakiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo (2000-01-25) dienos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą, kad administraciniai aktai buvo įteikti ieškovei. Ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo gavusi ginčijamą Panevėžio apskrities viršininko 2007 11 30 sprendimą Nr. 21-107707-29407 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. nuosavybės teisėmis valdytą 5,22 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k. 2007-04-26 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtina ieškovė nuoseklų siekimą gauti informaciją apie P. S. žemės sklypo išdalijimą asmeniniams ūkiams ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos neteisėtus veiksmus atsisakant šią informaciją suteikti (administracinė byla Nr. I-841-552/2007). 2008-01-30. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi reikalavimas dėl 2007-11-30 sprendimo panaikinimo buvo priimtas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs V. A. atskirąjį skundą, 2008-04-22 nutartyje konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą dėl Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 sprendimo Nr. 260 dalies panaikinimo bei Panevėžio apskrities viršininko 2000-01-25 įsakymo Nr. 89ž dalies panaikinimo skaičiuotinas nuo 2008-02-14 (administracinė byla Nr. I-13-283/2008, b. l. 114-117). Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2008-06-03 nutartimi bylą perdavus Panevėžio miesto apylinkės teismui, ieškovė, vykdydama pareigą pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį CPK 135 str. nuostatas ir kreipėsi su šiuo ieškiniu į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Teismas nurodė, jog senaties termino pradžia laiko datą, kurią nustatė Lietuvos Vyriausias administracinis teismas nurodytoje administracinėje byloje ir senaties terminas nėra praleistas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis, CK 1.125 straipsnis).

97Teismas paskirstė bylinėjmosi išlaidas ir nusprendė iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes dėl šio atsakovo kaltų veiksmų nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ieškovei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

98Palikęs ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą, Panevėžio apskrities viršininko administraciją, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises nenagrinėtu, nutarė sumokėto žyminio mokesčio dalį — 123 Lt dydžio grąžinti ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

99Nustatė, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl dalį : 1 202,41 Lt, nutarė grąžinti ieškovei ( CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė prašė priteisti 6 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 61-65 3 tomas), bet teismas, vadovaujamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, jas sumažino iki 1 200 Lt.

100Apeliaciniu skundu atsakovai D. V., J. V. (skundas pasirašytas juos atstovaujančio advokato R. Jasevičiaus) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas atsakovų J. V. ir D. V. atžvilgiu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės V. A. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

101Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje teismo sprendimo dalyje pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas netinkamai jas pritaikant ir išaiškinant, o tai yra pagrindas iš dalies panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. ir 330 str.).

102Pirma, pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, konkrečiai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalį, nes sprendime peržengė byloje pareikštus reikalavimus:

103Ieškovė teismo prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje" dalyje dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suformavimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerio I k. (D. V. - 0,76 ha, J. V. - 1,19 ha). Tuo tarpu teismas panaikino didesnio ploto atsakovams D. V. ir J. V. suformuotus žemės sklypus, t.y. D. V. - 0,97 ha žemės, J. V. - 1,67 ha žemės, nors šie suformuoti žemės sklypai visa apimtimi ir nepatenka į P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

104Ieškovė neprašė teismo panaikinti 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. 308ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo" dalyje, dėl atsakovui D. V. ir J. V. asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo. Tuo tarpu teismas skundžiamo sprendimo 9 ir 10 punktais tai padarė savo iniciatyva.

105Ieškovė teismo prašė panaikinti 2002-12-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 8148, dalyje dėl 0,76 ha žemės sklypo, kur Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o D. V. nusipirko 0,97 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 6655-0009-0181, bet teismas panaikino 2002-12-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 8148, dėl viso 0,97 ha žemės sklypo pardavimo.

106Ieškovė teismo prašė panaikinti 2002-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 6671, dalyje dėl 1,19 ha žemės sklypo, kur Panevėžio apskrities viršininko administracija pardavė, o J. V. nusipirko 1,67 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 6655-0009-0183, bet teismas panaikino 2002-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 6671, dėl viso 1,67 ha žemės sklypo pardavimo.

107Teismas skundžiamo sprendimo 21.4 ir 21.5 punktais nurodo, kad panaikinami žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktai iš dalies, tačiau dėl kokios dalies teismo sprendime nenurodoma.

108Antra, pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 26 d. priėmė nutarimą Nr. 1-411 "Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", kuris turi įstatymo galią. Tvirtina, kad atsakovams iki 3 hektarų žemės sklypai buvo išskirti, buvo nustatytos žemės sklypų ribos. Atsakovai jiems išskirtus žemės sklypus naudojo savo reikmėms nuo 1990 metų. Kiekvienais metais žemės sklypų išskyrimas buvo persvarstomas. To ieškovė neginčijo. Teismas, kad buvo priešingai, taip pat nenustatė. Kad Paliūniškio kolūkio ir Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimai apie žemės sklypų išskyrimo atsakovams nėra išlikę, nepaneigia paties fakto, kad atsakovams ginčijami žemės sklypai buvo išskirti dar iki ieškovė pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (1991- 12-17). 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą, kurio 10 straipsnyje konstatuota, kad pirmumo teisę pirkti žemę turi asmenys, dirbantys pertvarkomoje žemės ūkio įmonėje ir išdirbusiems joje ne mažiau kaip 5 metus. 1990 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. 1-411 "Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" ir 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Žemės reformos įstatymo pagrindu atsakovams buvo suteikti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, todėl atsakovams žemės sklypai suteikti pagal įstatymus, tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime konstatavo priešingai.

109Trečia, ginčijamame sprendime pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei yra neatkurtos nuosavybės teisės į 4,5 ha dalį P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Iš 2007 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-107707-29407 matyti, kad ieškovei kartu su bendraturte V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,72 ha miško asmeninio sklypo Nr. 24, buvusioje P. S. žemėvaldoje. Prie patikslinto ieškinio pridėtame VĮ Žemėtvarkos instituto sudarytame plane ir sąraše nurodoma, kad ieškovei natūra grąžinta 1,08 ha žemės sklypas. Teismas, taikydamas restituciją, nusprendė valstybei grąžinti 8,66 ha žemės sklypus, t.y. į žymiai didesnę žemės sklypų dalį, nei ieškovė turi reikalavimo teises.

110Ketvirta, pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Ieškovė ieškininiame pareiškime nurodo, kad jai 1991 metais pateikus Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į tėvo P. S. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, žemėtvarkos skyrius pranešė, jog P. S. žemė yra išdalinta asmeniniams ūkiams, todėl priskirtina prie valstybės išperkamos žemės ir natūra jos sugrąžinti nėra galimybės. Atsakovė, Panevėžio apskrities viršininko administracija, ieškovę dar 1998 m. rugpjūčio 20 d. raštu įspėjo, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus natūra sugrąžinti jai žemės negalės, nes žemė išdalinta asmeniniams ūkiams. Konstatuotina, kad apie ginčijamos žemės išdalinimą asmeniniams ūkiams ieškovė sužinojo 1998 m. rugpjūčio 20 d., todėl ieškinio reikalavimams dėl Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimų ir Panevėžio apskrities viršininko įsakymų panaikinimo yra praleidusi ieškinio senatį. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Ieškovė ir iš viešo registro galėjo žinoti apie reikalaujamos grąžinti žemės sklypo formavimą, naudotojus, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir naujus šios žemės savininkus, todėl pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė atsakovų prašomo ieškinio senaties termino.

111Penkta, pirmos instancijos teismas neteisingai taikė restituciją, neaiškūs sprendime nurodyti žemės sklypų plotai, pinigų sumos. Už ginčijamus žemės sklypus atsakovas D. V. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis (žiūrėti 2002-12-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 4 p.), o atsakovas J. V. sumokėjo investiciniais čekiais (žiūrėti 2002-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3 p.), tuo tarpu teismas atsakovams priteisė litus. Atsakovai D. V. ir J. V. yra sąžiningi ginčijamų žemės sklypų įgijėjai, todėl iš sąžiningų turto įgijėjų nebuvo galima turto išreikalauti natūra, tuo labiau kai turtas buvo įsigytas iš valstybės ir notarine tvarka patvirtintas. Iš to darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamoje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieškinį prieš juos atmesti.

112Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės V. A. ieškinį atmesti

113Su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, kaip neteisėtą dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo, neteisingai įvertintų įrodymų. Jis asmeninės nuosavybės teisėmis valdo 1,91 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0241-3369, ir 0,06 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.4400-0241-3103, esančius Paežerio I k., Panevėžio r. Šie sklypai jam priklauso teisėtai, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo naikinti 2004-01-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr.21-94580-25473, bei 2004-05-07 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.3417, kurių pagrindu jis įgijo nuosavybę į nurodytą žemę. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. l d. 7 p. yra įtvirtinta kategoriška nuostata, jog žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui (ir įstatymo pirminėje redakcijoje, ir vėlesnėse pataisose), iš piliečių yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 str., o natūra negrąžinama. 1991-03-25 Paliūniškio kolūkio įgaliotinių narių susirinkimo protokole Nr.2 įrašyta, kad buvo svarstytas klausimas dėl kolūkio įstatų (p. 59, 60) pakeitimo ir pakeisti kolūkio įstatų p. 59, 60 „Dėl žemės sodybinių sklypų suteikimo taip: „Visiems kolūkiniams kiemams padidinti žemės sklypus iki 3 ha dviejų metų laikotarpyje". Iš Paliūniškio kolūkio ūkinių knygų apie J. R. naudojamą asmeninį ūkį kopijos matyti, kad 1992 metais J. R. naudojosi 3,15 + 0,15 ha asmeninio ūkio žemės sklypu. Ta aplinkybė, kad nėra išlikę tą patvirtinantys dokumentai ir Panevėžio apskrities viršininko administracija ar kita institucija jų neturi, patys savaime nepatvirtina fakto, jog žemės sklypas jam buvo suteiktas neteisėtai. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT senato 2004-l2-30 nutarimas Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje"). Nesutinka su teismo išvada, kad jis nėra sąžiningas įgijėjas (CK 4.96 str.) .Teismas be pagrindo neteikė ieškovės reikalavimams senaties. Ieškovės atstovas A. A. teismo posėdyje nurodė, kad V. A. 2000 metais gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, kad P. S. žemė yra užimta asmeninio ūkio sklypais. Tais pačiais 2000 metais ieškovė buvo nuvykusi į Karsakiškio žemėtvarkos skyrių, kur jai buvo nurodyta, kad P. S. žemė išnuomota. Iš to darytina išvada, kad ieškinio senatis dėl pažeistų teisių ieškovei prasidėjo nuo 2000 metų, jos reikalavimams teismas privalėjo taikyti senatį, todėl sprendimą prašo panaikinti ir ieškinį atmesti.

114Apeliaciniu skundu atsakovė E. Š. (skundas pasirašytas advokato) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės V. A. ieškinį atmesti, jai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

115Su teismo sprendimu nesutinka dėl netinkamo materialinės teisė normų pritaikymo ir išaiškinimo, nulėmusių nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

116Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo pamatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui pamatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra.

117Iš pagrindinių teisės aktų, reglamentavusių žemės asmeniniam ūkiui suteikimą — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1990 m. spalio 11 d. „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo ir įforminimo tvarkos" matyti, kad nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. 1-1112 (įsigaliojo nuo 1995 m. gruodžio 20 d. ir galiojo iki 1997 m. liepos 23 d.) papildžius Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį 8 dalimi, buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2353 (įsigaliojo 2004 m. liepos 29 d.) papildyto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d.-1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d—1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą, be to, jei: fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha žemės ūkio naudmenų; fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų; fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno mieste — rajono centre (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus) ir iki šiol naudoja iki 1 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti); fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje ir gyveno mieste (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus ir miestus - rajonų centrus) ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti); fizinis asmuo iki 1993 m. gruodžio 31 d. gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų.

118Teismui pateikia Panevėžio r., Karsakiškio sen., Vaivadų k., apylinkės ūkinės knygos išrašą, iš kurio matyti, kad Jonas-V. Š. ginčo žemės vietoje, kaip asmeninio ūkio naudotojas, buvo gavęs sodybinės žemės sklypą 0,60 ha ir juo naudojosi nuo 1990 metų ir jis buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą. Be to, vėliau jo turimas žemės sklypo plotas buvo išplėstas iki 3 ha. Dar vėliau, t.y. 2000-01-25, Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 89ž ribų paženklinimo - parodymo aktu J. Š. ginčo žemės vietoje Panevėžio rajono Paliūniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo suprojektuoti ir paženklinti ginčo sklypas Paežerių I kaime, Panevėžio r., asmeninio ūkio žemės sklypas. Todėl J. V. Š. ginčo žemė asmeniniam ūkiui suteikta teisėtai.

119Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties pradžią reikia laikyti 2008-02-24, remdamasis tuo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-01-30 nutartyje administracinėje byloje konstatavo, jog ieškovė apie Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimą Nr. 286 sužinojo 2007 metų liepos mėnesį. Tačiau su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, nes ieškinio senaties termino pradžios nustatymas nagrinėjamoje byloje negali būti atskirtas nuo žemės reformos santykius reglamentuojančių teisės normų vertinimo. Byloje yra duomenys, jog ieškovė dar 1991-12-17 su prašymu dėl ginčo žemės grąžinimo kreipėsi į Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės agrarinės reformos tarnybą, kuriame, kaip pretendentės į žemę savo valią išreiškė ir A. T. bei tretysis asmuo V. B.. Kaip matyti iš nuosavybės teisės atkūrimo į P. S. žemėvaldą bylos, pretendentės aktyviai dalyvavo nuosavybės atkūrime, nuosavybės teisės pretendentei A. T. Panevėžio apskrities sprendimu atkurtos dar 1999 metais, todėl esamą realią situaciją ieškovė turėjo ir galėjo žinoti. Be to, teismas ieškinio senatį sieja tik su ieškovės ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos materialiniais teisiniais reikalavimais viena kitai. Tai nėra tikslu. Pradiniai ieškovės reikalavimai yra susiję ne su Panevėžio apskrities viršininko priimtais administraciniais aktais, o su visai kitų institucijų, kurios vykdė žemės reformą nuo 1990 metų. Todėl ieškovė būdama aktyvi pretendentė į nuosavybės atkūrimą nuo 1991 metų turėjo ir galėjo žinoti apie žemės reformą vykdančių institucijų priimamus administracinius aktus dėl jos siekiamos susigrąžinti ginčo žemės. Ieškovė, nesidomėdama apie siekiamos susigrąžinti žemės teisinį nuosavybės kitimą, suprato ir žinojo tokio neveikimo teisines pasekmes, kad ginčo žemė gali būti atiduota jos naudotojams, kaip asmeninio ūkio žemė. Ieškovė žeme nesidomėjo, nors turėjo realią galimybę kaip rūpestingas ir atidus asmuo tai padaryti. Jokie byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. nuo 1991 metų iki 2007 metų negalėjo ir neturėjo galimybių sužinoti apie žemės reformą vykdančių institucijų priimamus administracinius aktus dėl jos siekiamos susigrąžinti ginčo žemės. Todėl laikytina, jog ieškovė praleido ieškinio senatį ginčyti 1990-1995 metais priimtus administracinius aktus šioje civilinėje byloje ir dėl to jos ieškinys atmestinas.

120Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės V. A. ieškinį atmesti

121Teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo, neteisingo įrodymų įvertinimo.

122Jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis 1,38 ha žemės sklypas, esantis Paežerio I k., Panevėžio r., kurio unikalus Nr. 4400-0825-9058, priklauso teisėtai, todėl nėra jokių įstatyminio pagrindo naikinti 2006-05-26 . valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.3647 bei 2007-01-1 l d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr.374, kurių pagrindu ji įgijo nuosavybę. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant asmeninio ūkio žemės suteikimo metu galiojusius teisės norminius aktus, reglamentavusius asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarką. 1991-03-25d. Paliūniškio kolūkio įgaliotinių narių susirinkimo protokole Nr.2 įrašyta, kad buvo svarstytas klausimas dėl kolūkio įstatų (p. 59, 60) pakeitimo ir

Nutarė

123pakeisti kolūkio įstatų p. 59, 60 „Dėl žemės sodybinių sklypų suteikimo taip: „Visiems kolūkiniams kiemams padidinti žemės sklypus iki 3 ha dviejų metų laikotarpyje". Iš Paliūniškio kolūkio ūkinių knygų apie P. P. naudojamą asmeninį ūkį kopijos matyti, kad 1991 metais P. P. naudojosi 3,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypu. Aplinkybė, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijoje ar kitoje institucijoje neišliko tai patvirtinantys dokumentai, automatiškai neįrodo fakto, jog žemės sklypas P. P. buvo suteiktas neteisėtai. Išvadą apie faktų buvimą teismas byloje gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT senato 2004-12-30d. nutarimas Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje"). Joks norminis aktas neįpareigoja įsitikinti ar valstybė (atstovaujama Panevėžio apskrities viršininko administracijos) turi teisę parduoti jai pačiai priklausanti žemės sklypą. Dėl šios priežasties ji nesutinka, jog ji nėra sąžiningas įgijėjas (CK 4.96 str.).

124Tvirtina, kad V. A. reikalavimams ieškinio senatis prasidėjo nuo 2000 metų, todėl jos reikalavimams teismas privalėjo taikyti senatį.

125Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo

126Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dalyje, kuria tenkinti reikalavimai atsakovės V. B. atžvilgiu panaikinti, priimti naują sprendimą, šioje dalyje ieškovės V. A. reikalavimus atmesti. Prašo priteisti iš ieškovės V. A. bylinėjimosi išlaidas.

127Sprendimą nurodytoje dalyje prašo panaikinti dėl to, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir neatskleidė bylos esmės.

128Teismas sprendime nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių, teismo nuomone, nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovų, tačiau tai neteisinga. Teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu atsakovai šiuo metu neteisėtai naudojasi žemės sklypais, kuriuos skirtingais būdais yra įgiję nuosavybėn. Su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi nepagrįstai už pagrindą paimtas 1993-03-19 Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1993-03-19 sprendimas „Dėl 2-3 ha asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimo nuomai gyventojams 1993 metais" Nr. 191, kuriuo nuspręsta skirti pasodybinius žemės sklypus iki 3 ha ploto nuomai gyventojams 1993 metais pagal priedėlį — atsakovams J. V. (sąrašo eilės Nr. 943), J. V. Š. (sąrašo eilės Nr. 961), V. B. (sąrašo eilės Nr. 967), P. P. (sąrašo eilės Nr. 982), D. V. (sąrašo eilės Nr. 2158), J. L. (sąrašo eilės Nr. 923), E. D. (sąrašo eilės Nr. 926), J. R. (sąrašo eilės Nr. 2184), D. O. G. (sąrašo eilės Nr. 935) iki 3,00 ha ploto žemės, nustatant, kad minėti asmenys žeme naudojasi nuo 1993-01-01. Jai ginčijamas žemės sklypas suteiktas iki Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1993-03-19 sprendimo priėmimo ir tai patvirtina Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1992-04-28 sprendimas Nr. 141. Analizuojant šį tarybos sprendimą matyti ir jos turėta žemė 1991 metais ir prašoma išskirti 1992 metams. Dar 1990 m. buvo sudaryta buvusio kolūkio komisija dėl žemės apmatavimo, žemė apmatuota 1990 metais, sudaryti žemės planai, sudaryti žemės naudotojų sąrašai, padaryti įrašai vertinėje knygoje, įrašai apylinkės ūkinėse knygose. Planeliuose buvo nurodyta žemės sklypo konfigūracija, matmenys, ribos su kaimynais, žemės ekonominis balas, užkalti riboženkliai, sudarytas sąrašas pagal žemės naudotojų pareiškimus. Numeriai sąrašuose perkelti iš vertinės knygos, tais pačiais numeriais, žemė apskaitoma ir Karsakiškio apylinkės ūkinėse knygose. Tais pačiais numeriais jie mokėjo ir žemės mokesčius. Pareiškimai dėl žemės skyrimo yra laikino saugojimo, jie neišliko, o sąrašai 1991 m. perduoti Karsakiškio apylinkės tarybai. Kad ginčo žemės sklypais jie naudojosi 1991 metais patvirtina jau minėtas Karsakiškio apylinkės tarybos 1992-04-28 sprendimas Nr. 141. Sprendimo priedėlyje yra surašyti žemės naudotojų numeriai pagal vertinę knygą, tie patys numeriai įrašyti apylinkės ūkinėse knygose. Apie tai ji buvo nurodžiusi savo atsiliepime į ieškovės pateiktą ieškinį. Jos naudojamos žemės sąrašo eilės numeris yra 967. Šis numeris nekintantis žemės skyrimo sąrašuose ir vėlesniuose 1992 m. ir 1993 m. sąrašuose. Sąrašai buvo nuolat tikslinami, kadangi vyko asmenų judėjimas. Iki 1994 metų apylinkės sesijose buvo svarstoma pagal asmenis, o ne pagal sklypų numerius, todėl žemės sklypų numeriai atsirado tik patikslintame Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimo Nr. 286 priedėlyje. Teismas Karsakiškio apylinkės tarybos 1992-04-28 sprendimo Nr. 141 visiškai neanalizavo ir nevertino, todėl teismo išvada, kad nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių visiškai nepagrįsta. Kad jai žemės sklypas buvo skirtas iki ieškovės kreipimosi dėl nuosavybės teisų atkūrimo 1991-12-17 patvirtina minėtas tarybos sprendimas bei mokesčių už naudojamą žemę priėmimo kvitai, kuriuos ji prideda prie šio skundo. Taigi teismo sprendimo išvada, kad ginčo žemė jai skirta ir yra naudojama nuo 1993-01-01 nepagrįsta ir akivaizdžiai prieštaraujanti esantiems dokumentams.

129Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 sprendimu Nr.260 „Dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo" nuspręsta patikslinti asmeninio ūkio naudotojų sąrašą (priedėlis Nr. l) ir pagal gyventojų prašymus nuo 1994-01-01 skirti asmeninio ūkio žemės sklypus (priedėlis Nr. 2). Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 „Dėl asmeninio naudojimo žemės patikslintų sąrašų" sprendimu Nr.286 nuspręsta pagal agrarinės tarnybos teikimą patvirtinti patikslintus asmeninio naudojimo žemės naudotojų sąrašus pagal pridedamą priedėlį iki 3,00 ha ploto asmeninio naudojimo žemės sklypais. Šiais sprendimais jai žemės sklypai nebuvo suteikiami, kadangi žemė jai jau buvo suteikta iki šių sprendimų priėmimo. Kad teismo sprendimo išvados neatitinka tikrovės ir tai akivaizdžiai patvirtina 1990-10-03 sklypo Nr. 23-2, esančio Panevėžio r. Karsakiškio apylinkės Paežerių I kaime pamatuoto V. B. planas, kurį taip pat ji prideda prie apeliacinio skundo. Šiame plane nurodytos 1,71 ha sklypo ribos. Apylinkės ūkinėse knygose esantys įrašai taip pat patvirtina, kad 1991 metais asmeninio naudojimo žemės plotas 3,08 ha, 1992 metais 3,15 ha, 1993 metais 3,15 ha, 1994 metais 3,04 ha.

130Kadangi teismas skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo ir nevertino asmeninio naudojimo žemės sklypo suteikimo jai aplinkybių, netgi nenustatė, kada ir kokiu konkrečiu dokumentu tai padaryta, o jos pateikti dokumentai ir argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė ginčijamų Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimų priėmimo metu neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę, sugrąžinant ją natūra pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 4 straipsnį (1991-06-18 įstatymo redakcija), kadangi jai suteikta asmeninio ūkio žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktu, žemė iš piliečių turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas jai asmeniniam ūkiui buvo suteiktas teisėtai ir šis žemės sklypas priskiriamas prie valstybės išperkamų, ieškovei už žemę turėtų būti atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

131Neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą galėjo sąlygoti ir netinkamas nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų vertinimas, kadangi šioje byloje esantys žemės sklypų planai, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai tik atkartoja 1990 metų duomenis, jais jokie nauji sklypai jai nesuteikti ir kur nors kitoje vietoje nepaženklinti ir neparodyti. Jos nuosavybės atkūrimo klausimas su šia byla neturi nieko bendra, kadangi Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime 1,71 ha ploto žemės sklypas suteiktas asmeniniam naudojimui ir tik vėliau, jai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui tą patį sklypą. Skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir dėl to, kad įsigaliojus tokiam sprendimui galiotų ir Karsakiškio apylinkės tarybos 1992-04-28 sprendimas Nr. 141, kurio pagrindu ji ir toliau galėtų disponuoti ginčijamu žemės sklypu.

132Nesuprantama teismo taikytos restitucijos esmė, kadangi teismas panaikino dalį administracinių aktų, kurie suteikė jai teisę į 1,71 ha žemės sklypą, o restitucija taikoma tik 0,1710 ha žemės plotui. Teismas panaikino žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo 2004 04 27 aktą, kuriuo jai, V. B. suformuotas 1,71 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/23-2 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių 1 k., tačiau kodėl šį aktą reikia panaikinti priežasčių nenurodė. Teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, dėl kurių, teismo nuomone, nėra ginčo, o restitucijos taikymas ne tokiam sklypo plotui, koks fiksuotas ginčijamuose Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimuose bei apskrities viršininko įsakymuose, tik patvirtina tą aplinkybę, kad bylą nagrinėjęs teismas visiškai neįsigilino į jos esmę, sprendimą priėmė nesivadovavęs nei viena įstatymine norma, kuriai prieštarautų ginčijami Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimai. Nors teismas ir konstatavo, kad ji dirbo Paliūniškio kolūkyje, gyveno kaimo vietovėje ir atitiko visas sąlygas, jog jai gali būti skiriamas žemės sklypas asmeniniam naudojimui, vis vien padarė išvadą, kad sklypas suteiktas pažeidžiant įstatymus, tik nenurodė kokius. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime tik atkartojo ieškovės teiginius, o ieškovė ieškinyje nurodė tik jai naudingas aplinkybes. Jeigu teismas būtų skaitęs jos pateiktą atsiliepimą į ieškinį, tai tikrai būtų vertinęs tas aplinkybes, kurias ji išdėto šiame apeliaciniame skunde ir nebūtų buvę jokio pagrindo sprendime nurodyti, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovams skiriant žemės sklypus asmeniniam ūkiui, buvo nustatytos įmonės sudarytos komisijos ginčo sklypų ribos, buvo tvarkoma asmeninio ūkio žemės apskaita nustatyta tvarka, parengti žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, žemės sklypo planai bei žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai." Žemės sklypo skyrimo teisėtumui būtinos sąlygos yra tai, kad asmuo turėjo gyventi kaimo vietovėje, dirbti žemės ūkio įmonėje, turėti namų valdą. Šias sąlygas ji atitiko, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.

133Teismas sprendime nurodė, kad ieškinio senaties terminas taikomas tik ginčo materialinio teisinio santykio šalies, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, prašymu. Ji tokį prašymą buvau pareiškusi, tačiau teismas konstatavo, kad tik ieškovę ir atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją sieja konkretus ir pagrindinis materialinis teisinis reikalavimas. Toks teiginys visiškai nepagrįstas, nes ji ir kiti asmenys šioje byloje yra patraukti atsakovais ir ieškovės reikalavimų patenkinimas tiesiogiai sukuria jai teisines pasekmes. Prie apeliacinio skundo jos pridedamų dokumentų pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau ir prašo juos priimti ir jos apeliacinį skundą patenkinti.

134Apeliaciniu skundu atsakovės E. D., J. L., V. B., S. D. (pateikią vieną bendrą apeliacinį skundą) ir prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą dalyje dėl:

135- Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimo Nr. 286 „Dėl asmeninio naudojimo žemės patikslintų sąrašų", Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25d. įsakymo Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje" panaikinimo dalyje dėl E. D. ir P. L. asmeninio ūkio žemės;

136- 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.21-9191 dėl nuosavybės teisė atstatymo E. D. ir 2003-10-30 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3559 „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo Panevėžio rajone" panaikinimo dalyje dėl atsakovei E. D. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 2,22 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0139-1455, kadastrinis adresas 6655/0009:269;

137- 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.21-9192 dėl nuosavybės teisė atstatymo P. L. ir 2004-09-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3406 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų patvirtinimo ir servituto nustatymo Panevėžio rajone" panaikinimo dalyje dėl atsakovui P. L. Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje. Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,49 ha ploto žemės sklypą;

138- 2005-01-26 Paveldėjimo teisės liudijimo registro Nr.210 ir 2006-06-06 Paveldėjimo teisės liudijimo registro Nr.5152, išduoto mirusiojo sutuoktinei J. L. panaikinimo dalyje dėl 0,49 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0406-2739, kadastrinis adresas 6655/0009:327 unikalus Nr. 4400-0406-2739, kadastrinis adresas 6655/0009:327;

139- Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro 2006-12-28 Žemės sklypo dovanojimo sutartį, registro Nr. 13233, kurios pagrindu J. L. 0,49 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0406-2739, kadastrinis adresas 6655/0009:327 Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio I kaime, buvusioje P. S. žemėnaudoje, dovanojo atsakovams V. B. ir S. D. panaikinimo;

140- žemės sklypų ribų paženklinimo -parodymo aktų panaikinimo:

1412003 05 28 aktą, kuriuo E. D. suformuotas 2,22 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/257-1 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių I k.

1422003 05 28 aktą, kuriuo P. L. suformuotas 0,49 ha asmeninio ūkio žemės sklypas 0009/2 5 4-3 Panevėžio r., Karsakiškio sen., Paežerių I k. ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovų E. D., J. L., V. B., S. D. atžvilgiu dėl suteiktos asmeninio ūkio žemės Panevėžio rajone Paliūniškio kadastrinėje vietovėje, Paežerio 1 kaime atmesti . .

143Apeliantai su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimu nesutinka, nes jis priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas.

144Tvirtina, kad teismas neišsamiai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis suteikta asmeninio ūkio žemę P. L. ir E. D. .

145Pagal E. D. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis, asmeninio ūkio žemė jai suteikta kaip pensininkei (išėjus į pensiją iš Paliūniškio ž. ū. įmonės) ir naudojama nuo 1990 m. (žr. žemės suteikimo byla, E. D. prašymas). Asmeninio ūkio žemė 2,93 ha suteikta, remiantis Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 191, 1993-03-19 bei patikslintu sprendimu Nr. 286, 1995-02-28. Kaip matyti iš asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, suteikta žemė vietoje paženklinta 1994-06-15 sklypuose 257, 2571, 2572, 2573 (žr. asmeninio ūkio byla 9-10-12 1. aktas, brėžinys, išvada). Žemės sklypai E. D. ženklinti tais pačiais numeriais (257), kurie nurodyti Karsakiškio apylinkės tarybos sprendime Nr.286, 1995-02-28, o tai įrodo, kad žemė buvo suteikta ir atmatuota vietoje bei faktiškai naudojama. 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo sprendimu Nr. 21-9191 atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę Verksnionių k., Rokiškio rajone (4 ha), E. D. grąžintas ekvivalentine natūra 2,93 ha žemės sklypas. Tokiu būdu grąžintina natūra žeme pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, E. D. buvo padengtas faktiškai naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas. Panevėžio apskrities viršininko 2003-10-30 įsakymu Nr. Ž-3559 buvo patvirtintas perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis asmeninio ūkio žemės sklypas (žr. žemės suteikimo bylos 41 l.).

146Pagal P. L. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis, asmeninio ūkio žemė P. L. suteikta, kaip pensininkui (išėjus į pensiją iš Paliūniškio ž. ū. įmonės) ir naudojama nuo 1990 m. (žr. žemės suteikimo byla, P. L. prašymas). Asmeninio ūkio žemė 2,86 ha suteikta remiantis Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 191, 1993-03-19 bei patikslintu sprendimu Nr. 286, 1995-02-28. Kaip matyti iš asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, suteikta žemė vietoje paženklinta 1994-05-16 sklypuose 254i, 2542, 2543 (žr. asmeninio ūkio byla 3-7 1, aktas, brėžinys, išvada). Žemės sklypai P. L. ženklinti tais pačiais numeriais (254), kurie nurodyti Karsakiškio apylinkės tarybos sprendime Nr.286, 1995-02-28, o tai įrodo, kad žemė buvo suteikta ir atmatuota vietoje bei faktiškai naudojama.

1471996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo sprendimu Nr. 21-9192 atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę Paežerio k., Karsakiškio sen., Panevėžio rajone (3,16 ha), P. L. grąžintas ekvivalentine natūra 2,86 ha žemės sklypas. Tokiu būdu grąžintina natūra žeme pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą P. L. buvo padengtas faktiškai naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas. Panevėžio apskrities viršininko 2004-09-20 įsakymu Nr. Ž-3406 buvo patvirtintas perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis asmeninio ūkio žemės sklypas (žr. žemės suteikimo bylos 47 l.).

148Iš E. D. bei P. L. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylų medžiagos matyti, jog asmeninio ūkio žemė apeliantams suteikta pagal Karsakiškio apylinkės tarybos 1993-03-19 sprendimą Nr. 191, vėliau patikslintus Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 sprendimą Nr. 260, 1995-02-28 sprendimą Nr. 286. Ieškovė neginčijo 1993-­03-19 sprendimo dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo apeliantams, taip pat neginčija Panevėžio apskrities viršininko 2004-09-20 įsakymo Nr. Ž-3406, 2003-10-30 įsakymo Nr. Z-3559, kuriais P. L., E. D. buvo patvirtinti ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai asmeninio ūkio žemės sklypai, todėl tik tarpinių dokumentų ginčijimas, jų naikinimas nesukuria ieškovei teisinių padarinių, be to, nedaro negaliojančiu asmeninio ūkio suteikimo dokumentų bei skyrimo dokumentų. Po P. L. mirties, remiantis 2005-01-26 paveldėjimo teisės liudijimu registro Nr.210 ir 2006-06-06 paveldėjimo teisės liudijimu registro Nr. 5152, mirusiojo turtą paveldėjo sutuoktinė J. L.. 2006-12-28 J. L. asmeninio ūkio žemę Paežerio I kaime, dovanojo V. B. ir S. D..

149Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarime Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" teisė gauti iki 3 ha asmeninio ūkio žemės buvo numatyta kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims - iki 2 ha žemės vienai šeimai. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką buvo pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šis pavedimas įgyvendintas Vyriausybės 1990 m. spalio 11d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos". Šioje tvarkoje buvo numatytos dvi turinčių teisę gauti asmeninio ūkio žemės asmenų grupės: žemės ūkio įmonių darbuotojai (buvę darbuotojai), kuriems pageidaujant, suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai; kiti kaimo vietovėje gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, kuriems suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Tvarkoje buvo nustatyta, kad tokių asmenų pareiškimus (nurodant bendrą jų plotą ir atskirai ariamos žemės bei pievų plotą) nagrinėja žemės ūkio įmonė (miškų ūkio ar kita įmonė), pagal kurios pateiktą medžiagą sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priima apylinkės taryba. Suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje buvo pavesta nustatyti įmonės, kurios teritorijoje žemė suteikta, sudarytai komisijai. Ši įmonė turėjo tvarkyti ir asmeninio ūkio žemės apskaitą, pildyti įmonės žemės kadastro knygą, o žemės naudojimą ir apskaitą buvo pavesta kontroliuoti apylinkės Tarybai ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai. Kaip veiklą vykdė įmonės sudaryta komisija, kaip ji nustatinėjo asmeninio ūkio žemės sklypų ribas, byloje duomenų nėra, tačiau yra duomenys, jog asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojai naudojosi atitinkamai asmeniniam ūkiui skirta žeme.

150Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 1.1-1.2.2 punktuose buvo nurodytos grupės asmenų, turinčių teisę į asmeninio ūkio žemę bei konkretūs (maksimalūs) skirtini tokios žemės sklypų dydžiai: kaimo vietovėje gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbę šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją turėjo teisę gauti asmeninio ūkio žemės iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai (...). Tvarkos 4 punkte numatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu, o 5 punkte - kad asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui jau suteikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos", jeigu šios žemės gavimo sąlygos nėra pakitusios, naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas negali būti mažinamas. Tvarkos 16 punkte nustatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri, pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus, numatyta naudoti asmeniniam ūkiui, o nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

151Teismų (administracinių) praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime, bei administracinė byla Nr. A3-154-2003).

152Pagrindiniuose teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui suteikimą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1990 m. spalio 11 d. „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo ir įforminimo tvarkos") nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

153Remiantis 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. 1-1112 (įsigaliojo nuo 1995 m. gruodžio 20 d. ir galiojo iki 1997 m. liepos 23 d.) papildžius Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį 8 dalimi, buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2353 (įsigaliojo 2004 m. liepos 29 d.) papildyto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d.-1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo, apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d.-1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą, be to, jei: fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha žemės ūkio naudmenų; fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų. Vėliau minėtų teisės aktų pagrindu P. L. bei E. D. buvo priimti Panevėžio apskrities viršininko 2004-09-20 įsakymas Nr. Ž-3406, 2003-10-30 įsakymas Nr. Ž-3559, kuriais P. L., E. D. buvo patvirtinti ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai asmeninio ūkio žemės sklypai.

154Nors ieškovė ieškinyje nereikalavo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2004-09-20 įsakymo Nr. Ž-3406, 2003-10-30 įsakymo Nr. Ž-3559, tačiau teismas išeidamas už pareikšto ieškinio ribų, motyvuojamojoje sprendimo dalyje, nemotyvuodamas Panevėžio apskrities viršininko 2004-09-20 įsakymo Nr. Ž-3406, 2003-10-30 įsakymo Nr. Ž-3559, teisėtumo, minėtus įsakymus panaikino. CPK 265 str. 2 d. numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime formuluotinos rekomendacijos teismams - vertinant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, turi būti patikrinama:

155ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą;

156ar pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. buvo priimtas apylinkės Tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui, nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis, kad teisėtai naudojamasi asmeninio ūkio žeme, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą);

157ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota toje vietoje, kurioje šiuo metu asmuo ją naudoja (išskyrus atvejus, kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal įstatymus buvo pakeista asmeninio ūkio žemės sklypo vieta ir ribos);

158ar nebuvo priimtas apskrities viršininko sprendimas sumažinti asmeninio ūkio žemės sklypo dydį (taikoma asmenims, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė);

159jei žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas po 1994 m. sausio 1 d., turi būti patikrinama, ar jis buvo atmatuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (laisva valstybinio žemės fondo žeme nelaikoma žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises, žemę grąžinant natūra, pretendavo asmenys, turėję tokią teisę).

160Byloje nenustatyta, kad yra pažeistas nors vienas iš aukščiau minimų teisėto asmeninio ūkio žemės suteikimo kriterijų, todėl konstatuoti, kad P. L. ir E. D. asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai negalima.

161Teismo sprendime išskiriamas vienas asmenino ūkio žemės neteisėto suteikimo pagrindas, jog asmeninio ūkio žemės sklypai P. S. žemėje, Paežerio I k., Panevėžio rajone nebuvo paženklinti, nesutikslintos jų ribos, nebuvo tvarkoma asmeninio ūkio žemės apskaita, nebuvo parengti žemės sklypų planai, žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai, todėl teismas laikė, kad yra pagrindas pripažinti asmeninio ūkio žemės atsakovams suteikimą neteisėtu. Tačiau iš aukščiau analizuotos P. L. ir E. D. asmeninio ūkio suteikimo bylų medžiagos, asmeninio ūkio žemės sklypai jiems buvo suteikti Karsakiškio apylinkės tarybos 1993-03-19 sprendimu Nr. 191, vėliau patikslintu Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 sprendimu Nr. 260, 1995-02-28 sprendimu Nr. 286. Minėtuose sprendimuose sklypai yra žymimi numeriais, o pastarieji atitinka paženklinimo numeraciją, naudojamą rengiant žemės sklypų planus. Nors nėra pilnai išlikusių duomenų (byloje nepateikti) apie asmeninio ūkio žemės sklypų apskaitą, tačiau turimi duomenys pakankami, kad konstatuoti, jog asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti ir atmatuoti žemėje, kuri iki 1994 sausio 1 d. buvo naudojama asmeniniam ūkiui. Toks žemės sklypo suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę j nuosavybės teisių atkūrimą, ir buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra. Teismas neteisėtai, nesant tam teisinio pagrindo, panaikino Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimą Nr. 286, 2000-01-25 Panevėžio apskrities viršininko 2000-01-25 įsakymą Nr. 89ž dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Neteisėtai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, CK 1.80 str. pagrindu yra panaikinti paveldėjimo teisės liudijimai bei 2006-12-28 J. L. sudarytas žemės dovanojimo sandoris. Įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose nurodyti imperatyvai, apsprendžiantys asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimą, nebuvo pažeisti. Teismas neteisingai taikė restitucijos taisykles. P. L., E. D. žemės sklypai buvo perduoti neatlygintinai asmeniniam ūkiui, dengiant grąžintina pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo žeme, t. y. E. D. turėta žeme Verksnionių k., Rokiškio r., P. L. turėta žeme Paežerio k., Panevėžio rajone. Taikant restituciją žemės grąžinimo natūra klausimas nebuvo spręstas, o įvertinus laiko tarpą bei tai, kad žemės reforma yra baigiama, teisinga restitucija apeliantams negalima.

162Daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo institutas, CK 4.96 str., buvo taikomas neteisingai. Teismas be teisinio pagrindo atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui. Nors Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog V. A. nėra praleidusi termino kreiptis į teismą dėl 2000-01-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 sprendimo panaikinimo ir nustatė termino pradžią skaičiuoti nuo 2008-02-14, tačiau teismo konstatuotos aplinkybės yra susiję su kreipimusi į Administracinį teismą LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ieškinio teisena nagrinėjamoje byloje taikytinas ieškinio senaties terminas, kuris yra susijęs su aplinkybe, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad ieškovė žinojo, jog jos teisės yra pažeistos liudija sekantys įrodymai: 1998-08-20 pranešimas ieškovei, jog grąžintina žemė užimta asmeninio ūkio sklypų žeme, 2003-03-14 atsakovo pranešimas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes žemė yra valstybės išperkama, 2003-09-25 atsakovo pranešimas, jog ieškovės žemė yra suteikta asmeniniam ūkiui ir kt. Kadangi ieškovė žinojo, jog jos teisės yra pažeistos, todėl yra praleidusi ieškinio senaties terminus, o atsakovų prašymu teismas šį terminą turėjo taikyti teismas ir bylą nutraukti.

163Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovės V. A. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės V. A. atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismo turėtas išlaidas valstybės naudai. Su šiuo sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti, kuris pažeidžia atsakovės (apeliantės), teises ir teisėtus interesus dėl netinkamo materialinės teisės normas išaiškinimo ir prieštaraujančio faktinėms bylos aplinkybėms.

164Nurodo, kad sklypų suteikimą asmeniniam ūkiui reglamentavo bei įteisino Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos". Vėlesniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo" buvo nustatytas didesnis asmenų, turinčių teisę gauti žemės sklypus asmeniniam naudojimui, sąrašas. Pagal šiuo nutarimu patvirtintą žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo tvarką prašymus dėl asmeninio ūkio suteikimo piliečiai turėjo pateikti iki 1993 m. gruodžio 1 d. Sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkės tarybos turėjo priimti iki 1994 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 24 d. įstatymas Nr. 1-476 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo").

165Pagal minėtus teisės aktus žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybų sprendimais buvo suteikiama neatsižvelgiant į tai, kad po 1991 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", buvę savininkai ar jų palikuonys pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Jau nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo teisinio reguliavimo pradžios įstatymų leidėjas numatė sąlygas, kad žemę, suteiktą asmeniniam ūkiui, valstybė iš buvusių savininkų ir jų turto paveldėtojų išperka. Tai įtvirtino 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Žin., 1997, Nr. 65-1558).

166Nepagrįstas Panevėžio miesto apylinkės teismo teiginys, kad ieškovė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. S. žemę padavė laiku (1991 m. gruodžio 17 d.), t. y. įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų" 5.2 papunktyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 376 redakcija) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę bei ją grąžinti pateikia apylinkių agrarinės reformos tarnyboms iki 1991 m. gruodžio 31 d., o eksperimente dalyvaujančiuose ūkiuose - iki 1991 m. lapkričio 1 dienos. Panevėžio rajono Paliūniškio kolūkis patenka į eksperimento tvarka privatizuojamų ir reorganizuojamų žemės ūkio įmonių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420. Todėl ieškovė V. A. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. S. žemę turėjo paduoti iki 1991 m. lapkričio 1 d. Tuo metu galiojusios Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, 2 punkte nustatyta, kad kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą. Žemės ūkio įmonė išnagrinėja gyventojų pareiškimus ir esamas galimybes ir teikia apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams (Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, 3 punktas). Apylinkės taryba išnagrinėja pateiktą medžiagą ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, 4 punktas).

167Karsakiškio apylinkės taryba 1992 m. vasario 3 d. 1 šaukimo 15 sesijos sprendimu Nr. 124 patvirtino Paliūniškio kolūkio gyventojų, kuriems skirta žemė pagal pareiškimus nuo 1992 m. vasario 10 d., sąrašą. Šio sprendimo dalies Panevėžio miesto apylinkės teismas nepanaikino. Panevėžio rajono savivaldybės Karsakiškio seniūnijos archyvo ūkinėse knygose yra įrašai, rodantys, kiek šeimos naudojo asmeninio ūkio žemės nuo 1990 m. iki 1994-1995 m. Iš pateiktų ūkinių knygų kopijų matyti, kad 1990 m. atsakovai naudojo po 0,60 ha asmeninio ūkio žemės, o 1991-1992 m. naudojo 1,15 - 3,15 ha. Atsakovų prašymai nėra išsaugoti, nes jie nėra nuolatinio saugojimo dokumentai.

168Nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog iš Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 286, kuriuo buvo patikslinti atsakovų asmeninio ūkio žemės sklypų plotai pagal priedėlyje esantį sąrašą matyti, kad prie kai kurių pavardžių yra nurodyti žemės sklypų numeriai, o prie atsakovų pavardžių jų nėra. Tie skaičiai yra ne sklypų numeriai, o atsakovų šeimos narių skaičius .Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo" 2.6 punkte nustatyta, kad, rengiant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatomi valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Šios metodikos 28 punkte nustatyta, kad negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės planuose negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės plotai nustatomi ir pažymimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsniu. Tos pačios metodikos 29.2 papunktyje sakoma, kad negrąžintiną ir neprivatizuotiną žemę sudaro tarp kitų paskirčių žemių ir prie gyvenamųjų vietovių esantys žemės plotai, kurių reikia gyventojų asmeniniam ūkiui. Prie gyvenviečių ir kompaktiškų kaimų valstybinė žemė, kurios reikia gyventojų asmeniniam ūkiui, turi sudaryti vientisą masyvą. Masyvo dydis turi atitikti visų šioje gyvenvietėje gyvenančių šeimų žemės poreikį. Masyvo ribos nustatomos kartu su šių gyvenviečių gyventojų įgaliotais atstovais ir nubrėžiamos plane (31 punktas). Žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės perskirstymo klausimai sprendžiami kompleksiškai, atsižvelgiant į visų jos naudotojų interesus (6 punktas). Žemė, kaip išimtinė valstybės nuosavybė, turi būti suteikiama (priskiriama) nuosavybėn ar naudotis vadovaujantis šiais pagrindiniais principais: teisėtų žmogaus interesų gynimu (užtikrinamos vienodos sąlygos gauti žemės pagal poreikius laisvai pasirinktai ūkininkavimo formai ir valstybės prioritetu sprendžiant bendruosius žemės teritorinio tvarkymo ir žemės naudojimo tikslinės paskirties keitimo klausimus (13 punktas). Į projektuojamas valstybinės nuosavybės žemėnaudas įeina gyventojų asmeniniam ūkiui išnuomojami žemės sklypai (prie gyvenviečių ir sodybų grupių projektuojamas tik bendras šiai paskirčiai numatytas žemės masyvas - 10 punktas). Pirmieji preliminarūs žemės reformos žemėtvarkos projektai iki 1992 m. kovo 1 d. buvo pateikti svarstyti rajonų valdyboms. Apsvarsčius projektus, buvo teikiamos išvados Žemės ūkio ministerijai bei Miškų ūkio ministerijai dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę ar mišką atstatymo ne vėliau kaip iki 1992 m. kovo 15 d. Vėlesni projektai buvo teikiami svarstyti rajonų valdyboms kasmet nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Preliminariame projekte numatomas privatinės ir valstybinės žemėnaudų išdėstymas ir suformuojamos jų ribos. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui bei įsigyjama žemė bendrai žemės ūkio veiklai šioje stadijoje projektuojama bendrais masyvais, atskirai kiekvienam asmeniui jų nepaskirstant. Preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas - tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija (Žemės reformos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423, 38 punktas).

169Panevėžio rajono Paliūniškio žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarus projektas suderintas 1994 m. sausio 6 d. Panevėžio rajono valdybos protokolu Nr. 8v., kurio pagrindu jau buvo rengiamas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Pagal patvirtintą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą įforminami žemės nuosavybės, valstybinės žemės nuomos ir naudojimo teisės dokumentai. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" 1.6 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai patikslina kaimo vietovėje esančios žemės preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose pirmiausia turi būti pažymėtos gyventojų asmeniniam ūkiui naudojamos arba numatytos naudoti žemės sklypų ribos, ir tik septintoje vietoje - kiti suprojektuoti ir skirti grąžinti privatinėn nuosavybėn žemės sklypai.

170Iš to, kas aukščiau išdėstyta, matyti, kad tik nustačius teritorijas, kurias reikia priskirti valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei, buvo galima spręsti, kuriems pretendentams į buvusių savininkų žemėvaldas žemę bus galima grąžinti natūra. Rengiant Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 1999-2000 metais, vadovautasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207. Šios metodikos III skyriuje „Projekto parengiamieji darbai kadastrinėje vietovėje" nustatyta, kad pirmiausia projekto autorius parengia valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, kuriuose sutartiniais ženklais pažymimi rajonų žemėtvarkos skyrių perduoti duomenys apie patvirtintus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotus ir ribas, ir tik po to parenkama teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (ir jame nustatyta asmeninio ūkio žemės teritorija) parengtas ir patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje" vadovaujantis imperatyviais teisės aktais ir jo dalies naikinimas yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemės, grąžinimas natūra prieštarautų minėto įstatymo nuostatoms.

171Žemės sklypai suformuoti žemėje, kuri ir pagal preliminarų, ir pagal kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektus yra priskirta valstybės išperkamai žemei, o Panevėžio miesto apylinkės teismas be pagrindo panaikino žemės įsigijimo dokumentus.

172Vadovaudamasi CPK 314 straipsniu prašo priimti naujus įrodymus, pateikiamus su apeliaciniu skundu, nes nauji įrodymai - ūkinių knygų kopijos, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, kadangi apie juos nebuvo žinoma ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

173Atsiliepimu ieškovė V. A. į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

174Su visų atsakovų apeliacinių skundų reikalavimais ieškovė nesutinka visiškai, mano, jog apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu dėl šių motyvų (argumentų). Visi atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad asmeninio ūkio žeme naudojosi nuo 1990 metų, todėl Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 02 28 sprendimo Nr. 286, kuriuo suteikta asmeninio ūkio žemė ginčo sklype dalies panaikinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau ieškovė ir neginčija atsakovų teisės į asmeninio ūkio žemę. Tokią teisę atsakovai gal būt turėjo, bet ji turėjo būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmeniui, kuris turėjo teisę gauti žemės sklypą asmeniniam ūkiui, žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, tai tokio asmens nuosavybės teisė negali būti ginama prioritetiškai, o prioritetiškai būtina ginti asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teisę į tą žemę, interesus.

175Nė vienas apeliantas nepateikia įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, kad nuo 1990 metų jie naudojosi būtent P. S. žeme. Su apeliaciniais skundais pateiktos ūkinių knygų kopijos tepatvirtina faktinę aplinkybę, jog atsakovai 1990 m. naudojo po 0,6 ha asmeninio ūkio žemės. Tačiau, kad ta žemė iki ieškovės prašymo atkurti nuosavybės teise pateikimo dienos (1991 12 17) buvo suteikta, atmatuota ir paženklinta ,būtent, ginčo vietoje, įrodymų nėra. Be to, ūkinės knygos patvirtina, jog atsakovai D. V. ir J. R. asmeninio ūkio žemės 1990-1991 metais išvis neturėjo.

176Tuo remiantis teismas teisėtai sprendė, jog atsakovams buvo suteikta tik teisė turėti asmeninio ūkio žemę, tačiau neatsirado žemėnaudos teisė į ginčo objektu esančią žemę, kadangi LR Žemės kodekso 19 straipsnis imperatyviai nustatė, jog pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama.

177Apeliantai asmeninio ūkio žemės naudojimą sieja tik su faktiniu naudojimu ir jiems visiškai nesvarbus teisinis šio naudojimo pagrindas. Teismai laikosi nuomonės, jog yra būtina nustatyti žemės naudojimo asmeniniam ūkiui teisinį pagrindą.

178Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad apeliantai ginčo žemę naudojo teisiniu pagrindu nei iki V. A. prašymo pateikimo dienos (1991-12-17), nei iki 1994-01-01 (jei remtis J. L. ir E. D. cituojama administracinių teismų praktika). Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog suteikiant atsakovams žemę buvo laikytasi Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 1-411 ir Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 5 punkto, t.y. kad žemė atsakovams buvo tinkamai pamatuota ir skirta iki ieškovės prašymo pateikimo dienos. Teismas nustatė, kad žemė atsakovams buvo paženklinta vietovėje tik po to, kai ieškovė kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimas prieštaravo Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 14 punkto nuostatoms. Apeliantė E. Š. skunde pati pripažįsta, jog jos sutuoktiniui J. V. Š. ginčo žemės sklypas buvo atmatuotas 2000 metais. Apeliantės J. L. ir E. D. skunde nurodo, jog jų asmeninio ūkio žemė vietovėje buvo paženklinta 1994 metų gegužės - birželio mėnesiais. Tačiau jų žemės tvarkymo bylose esantys rašytiniai įrodymai (aktai ir brėžiniai) patvirtina, jog tai buvo padaryta 1996 09 23. Kitų atsakovų žemės tvarkymo bylose tokių įrodymų išvis nėra, išskyrus teismo sprendimu panaikintus 2003-2004 metų žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus. Todėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimas atsakovams buvusioje P. S. žemėvaldoje yra neteisėtas.

179Panevėžio AVA apeliaciniame skunde nurodoma, kad „žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybų sprendimais buvo suteikiama neatsižvelgiant į tai, kad < > buvę savininkai ar jų palikuonys pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo ". Tai aiškiai prieštarauja įstatymų nuostatoms ir LAT 2007 06 22 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2007 suformuluotiems pagrindiniams teisės aiškinimo principams: 1) kad buvę savininkai savo nekilnojamąjį turtą nustojo valdyti prieš savo valią, nes jis buvo iš jų paimtas neteisėtai panaudojus prievartą, o valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis to turto valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol nebus iki galo išspręstas šio turto grąžinimo klausimas; 2) kad nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, į kurį pretendentas nori atkurti nuosavybės teisę, išlieka neteisėtai nusavintas prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į šį turtą; 3) kad atkuriant nuosavybės teises pirmenybė yra teikiama turto grąžinimui natūra pretendentams ir tik atsižvelgiant į susiklosčiusius visuomeninius santykius gali būti numatytas išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas iš asmenų, kurių nuosavybės teisės atkuriamos; 4) kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų; 5) kad sprendžiant turto restitucijos klausimus, pirmenybė turi būti teikiama nuosavybės gražinimui natūra ir kad išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitiems visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu, nes išpirkus žemę atsiranda galimybė ją privatizuoti, t. y. įsigyti kitiems asmenims (LAT 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-961/2003; 2003 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2003;2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2001; 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2003; Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 2002 m. gegužės 10 d. nutarimai).

180Remiantis nurodytais principais darytina išvada, kad tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki pareiškėjos prašymo pateikimo datos (1991 12 17) laikytina teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio ir tik tada apeliantų teisės turi būti ginamos prieš ieškovės teises. Panevėžio AVA nurodo, kad žemę, suteiktą asmeniniam ūkiui, valstybė iš buvusių savininkų ir jų turto paveldėtojų išperka, tačiau nutyli įstatymo nuostatą, jog valstybė išperka tik pagal įstatymus suteiktą asmeninio ūkio žemę.

181Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Konstitucinis Teismas nurodė, jog LR Konstitucijai neprieštarauja tai, kad iš buvusių savininkų ir jų turto paveldėtojų išperkama žemė, gyventojų asmeniniam ūkiui suteikta pagal įstatymus — t.y. teisėtai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovams ginčo vietoje esanti asmeninio ūkio žemė buvo suteikta įstatymus pažeidžiant, t.y. neteisėtai.

182Panevėžio AVA skundo argumentai dėl asmeninio ūkio žemės projektavimo bendrais masyvais atmestini, kaip neteisėti ir nepagrįsti.

183Panevėžio AVA iškraipo faktines aplinkybes, nurodydama, kad 1992 02 03 sprendimu Nr. 124 Karsakiškio apylinkės taryba patvirtino Paliūniškio kolūkio gyventojų, kuriems skirta asmeninio ūkio žemė sąrašą. Teismui pateiktas sąrašas patvirtina, jog šiuo sprendimu buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais. Paliūniškio kolūkio gyventojų, kuriems skirta žemė pagal pareiškimus nuo 1992 02 10, sąrašas buvo patvirtintas Karsakiškio apylinkės tarybos 1 šaukimo 16 sesijos 1992 04 28 sprendimu Nr. 141 ir šiame sąraše atsakovų pavardžių nėra. Todėl šis sprendimas byloje neturi teisinės reikšmės ir jo naikinti nėra jokio pagrindo. Todėl Panevėžio AVA apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių nežinojimo nėra pagrįsti, klaidinamas teismas.

184Tą patį daro ir atsakovė V. B., apeliaciniame skunde tvirtindama, jog jai ginčijamas žemės sklypas suteiktas dar 1990 m. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikia Karsakiškio apylinkės tarybos 1992 04 28 sprendimo Nr. 141 priedėlį - "Paliūniškio kolūkio gyventojų, kuriems skirta žemė pagal pareiškimus nuo 1992-02-10 sąrašą". Tačiau jame V. B. (kaip ir kitų atsakovų) pavardės nėra. Atsakovės pavardė, įrašyta 967 numeriu, yra sąraše pageidaujančiųjų naudotis asmeninio ūkio žemės sklypu. Šis sąrašas aiškiai patvirtina, jog V. B. (kaip ir kitų atsakovų) sklypas tuo metu plane pažymėtas nebuvo. Todėl atmestini V. B. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino 1992 m sprendimo. Tačiau nei Panevėžio AVA, nei apskrities archyvas šio sprendimo nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl jo panaikinimo. Net darant prielaidą, kad toks sprendimas buvo, juo atsakovams nebuvo suteikti konkretūs žemės sklypai, juo buvo tik pripažinta teisė konkretiems fiziniams asmenims turėti asmeninio ūkio žemės sklypus. Panevėžio AVA, J. R. ir D. P. apeliaciniuose skunduose neteisėtai ir nepagrįstai kelia naują argumentą (kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme), jog ieškovė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui P. S. priklausiusią žemę pateikė pavėluotai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (Nr. 1-1454), kuris įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 1997 m. liepos 9 d., 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia <...> iki 1991 m. gruodžio 31 d.". Šis terminas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises, rūšies, buvo pratęsiamas priimant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo ir papildymo įstatymus (1992 m. vasario 11 d. įstatymas Nr. 1-2305, 1992 m. kovo 24 d. įstatymas Nr. 1-2417, 1993 m. liepos 15 d. įstatymas Nr. 1-229 ir kt.).Tad apeliantų minimu LR Vyriausybės 1991 09 05 nutarimo Nr.376, 5.2 papunkčiu teismas neturi vadovautis, kaip prieštaraujančiu įstatymui (CPK 3 str. 4 d.). Be to, šiuo nutarimu patvirtintos piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos 8 punkte buvo nurodyta, kad "Iškilusius nesutarimus tarp piliečių ir apylinkių agrarinės reformos tarnybų arba neaiškumus dėl šių tarnybų rengiamų dokumentų nagrinėja ir sprendžia rajonų valdybos". Pateikiant prašymą jokių nesutarimų su apylinkės agrarinės reformos tarnyba neiškilo, jis buvo priimtas ir ieškovei niekada nebuvo pranešta apie termino praleidimą. Eksperimentine tvarka privatizuojamų ir reorganizuojamų žemės ūkio įmonių sąrašas (į kurį įrašytas Panevėžio rajono Paliūniškio kolūkis) buvo patvirtintas LRV 1991 10 12 nutarimu Nr. 420, Valstybės žiniose paskelbtu 1992 01 20. Iš to darytina išvada, kad iki 1991 11 01 ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie šio kolūkio dalyvavimą eksperimente. Todėl apeliantų minimas LRV 1991-10-12 nutarimas Nr. 420, kurio pagrindu Paliūniškio kolūkis buvo eksperimentine tvarka privatizuojamas ir reorganizuojamas, sietinas ne su piliečių nuosavybės teisių atkūrimu, o su žemės ūkio įmonių turto privatizavimu bei jų reorganizavimu (tai nėra šios bylos ginčo dalykas). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

185Apeliantų argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo atmestini, kadangi teismas nustatė, jog skundžiamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir tuo pagrindu jas pripažino niekinėmis. Vadovaujantis CK 1.78 straipsniu, niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas jį pripažinti negaliojančiu. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad sandoris yra niekinis, turi pripažinti jį negaliojančiu savo iniciatyva (ex officio), neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus ir tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas. Teismui teisingai konstatavus rašytiniais įrodymais patvirtintas faktines aplinkybes, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovė kreipėsi 1991 metais, atsakovams ginčo žemė asmeniniams ūkiams buvo skirta 1995 metų sprendimu, o tinkamai pamatuota ir paženklinta tik 2000-2005 metais ir padarius išvadą, kad ginčo žemės sklypų suteikimas atsakovams asmeniniams ūkiams buvo neteisėtas, joks paskesnis viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas negali įteisinti neteisėto žemės skyrimo, remiantis visuotinai pripažintu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtotu principu "iš neteisėtumo teisė neatsiranda".

186Apeliančių J. L. ir E. D. argumentai šioje dalyje prieštarauja patikslintam ieškiniui, kurio 5.2 ir 5.3 punktais ieškovė prašė panaikinti jų skunde minimus įsakymus Nr. Ž-3559/2003-10-30 ir Nr. Ž-3406/2004 09 20. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Teismas, nustatęs, kad žemės sklypai atsakovams buvo suteikti, suformuoti ir parduoti pažeidžiant galiojančius įstatymus, pagrįstai panaikino atsakovų nuosavybės teises į žemės sklypus visumoje, o ne į jų dalis. Tai po to leistų laikantis įstatymų suformuoti žemės sklypus tiek ieškovei, tiek atsakovams. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-580/2000, civilinė byla Nr. 3K-3-665/2001 m.). LAT Senatas apžvalgoje „Dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką taikymo teismų praktikoje" yra nurodęs, jog „išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Sprendimo išsamumas reiškia taip pat ir sprendimo realizuotumą, t. y. sprendimas turi būti įmanomas įvykdyti". Tuo remiantis teismas teisėtai ir pagrįstai naikino administracinius aktus ir sutartis pilna apimtimi ir tai motyvavo.

187Apeliantai Panevėžio AVA, E. Š. , J. R., D. P. ir V. B. su skundais pateikė naujus rašytinius įrodymus. Jie neturėtų būti priimti. Apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba nepagrįstai ne- patenkino šalies prašymo išreikalauti įrodymus, taip pat, kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 302, 314 str.). Apeliantų pateikiami įrodymai pirmosios instancijos teisme teikti nebuvo, nors jais įrodinėjamos faktinės aplinkybės buvo tiriamos.

188Teismams privalu taikyti įrodymų leistinumo taisyklę, tai yra teismai turi priimti, tirti ir vertinti tik leistinus įrodymus (CPK 114, 198 str.). V. B. pateiktos žemės sklypo brėžinio ir mokėjimo kvitų kopijos nėra tinkamai patvirtintos, o dalis kvitų surašyti ne valstybine kalba, bei nepateikti jų vertimai. Be to, ieškovė turi pagrindo teigti, kad atsakovės V. B. pateikto žemės sklypo brėžinio 1990 metais negalėjo būti, kadangi 1990 m. (remiantis ūkinės knygos duomenimis ) ji naudojosi 0,6 ha (o ne 1,71 ha) ploto žemės sklypu, jo numeris (kaip pati nurodo) buvo 967 (o ne 23-2). LR Vyriausybės 1990 10 11 nutarimas Nr.308 (reglamentavęs žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką) buvo paskelbtas tik 1990 10 30. Tad neįtikėtina, jog , nesant Vyriausybės reglamentavimo 1990 10 13, kolūkio komisija nustatinėjo asmeninio ūkio sklypo ribas ir darė jo brėžinį. Todėl mano, jog priimti ir tirti teismas galėtų tik šio dokumento originalą.

189Teismas, remdamasis įstatymų nuostatomis ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat teisingai sprendė, kad atsakovai laikytini nesąžiningais įgijėjais, todėl jų atžvilgiu netaikytinos CK 4.96 straipsnio nuostatos ir taikytina restitucija natūra valstybės valdymui grąžinant ginčo sklypus Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybė, būdama Karsakiškio apylinkės tarybos teisių ir pareigų perėmėja, šio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Tuo atsakovė pripažino teismo panaikinto Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 02 28 sprendimo Nr.286, kuriuo atsakovams asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti ginčo žemėje, neteisėtumą.

190Atsiliepimu Panevėžio rajono savivaldybė į atsakovų Panevėžio apskrities viršininko administracijos, D. V., J. V., E. Š., J. R., D. P., V. B., E. D., J. L., V. B., S. D. apeliacinius skundus dėl 2009-09-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo nurodo, kad palaiko atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dalyje dėl ieškinio senaties instituto netinkamo taikymo. Papildomai nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143 82/2008 konstatavo, kad pareiškėja skundu dėl Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimo Nr. 286 kreipėsi praleidusi vieno mėnesio terminą. Panevėžio miesto apylinkės teismas iš dalies panaikindamas Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimą Nr. 286, ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą ir nesant prašymo atnaujinti šį terminą, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visoms valstybės institucijoms principą ir šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Atsižvelgiant į tai, palaiko apeliantų prašymus panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo -09-21 sprendimą dalyje dėl Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimo Nr.286 „Dėl asmeninio naudojimo žemės patikslintų sąrašų" panaikinimo iš dalies.

191Atsiliepimu atsakovė D. P. į Panevėžio apskrities viršininko administracijos J. L., E. D., S. D., V. B., V. B., J. R., E. Š., D. V. ir J. V. apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliantų apeliacinių skundų argumentais sutinka ir jiems pritaria, visi apeliaciniai skundai yra pagrįsti.

192Atsiliepimu atsakovas J. R. į Panevėžio apskrities viršininko administracijos J. L., E. D., S. D., V. B., V. B., D. P., E. Š., D. V. ir J. V. apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliantų apeliacinių skundų argumentais sutinka ir jiems pritaria, visi apeliaciniai skundai yra visiškai pagrįsti.

193Atsiliepimu atsakovai D. V. ir J. V. prašo atsakovų Panevėžio apskrities viršininko administracijos, E. Š., J. L., E. D., S. D., V. B., J. R., D. P. ir V. B. apeliacinius skundus patenkinti, palaiko jų skundų argumentus.

194Atsiliepimu atsakovės J. L., V. B., E. D., S. D. į Panevėžio apskrities viršininko administracijos, V. B., J. R., E. Š., D. V. ir J. V. apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliantų apeliacinių skundų argumentais sutinka ir prašo juos patenkinti. Motyvai į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus visiškai sutampa su apeliantų pozicija, išdėstyta apeliaciniuose skunduose, todėl ir prašo jais vadovautis sprendžiant paminėtus apeliacinius skundus, panaikinti atsakovų atžvilgiu priimtą sprendimą ( jo dalį) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti.

195Atsiliepimais atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo į atsakovų J. L., E. D., S. D. ir V. B. 2009 m. spalio 19 d. apeliacinį skundą nurodo, kad su skundo prašymu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, priimtą jų atžvilgiu, panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės V. A. ieškinį toje dalyje atmesti, sutinka bei pritaria jų apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams.

196Su atsakovės E. Š. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškovės V. A. ieškinį atmesti, sutinka bei pritaria jos apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams.

197Su atsakovų D. V. ir J. V. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, priimtą jų atžvilgiu, priimti naują sprendimą ir ieškovės V. A. ieškinį toje dalyje atmesti, sutinka bei pritaria jų apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams.

198Su atsakovo J. R. prašymu panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškovės V. A. ieškinį atmesti, sutinka bei pritaria jo apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, jo apeliacinis skundas pagrįstas.

199Su atsakovės D. P. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškovės V. A. ieškinį atmesti, sutinka bei pritaria jo apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, apeliacinis skundas yra pagrįstas.

200Su atsakovės V. B. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, priimtą jos atžvilgiu ir priimti naują sprendimą — ieškovės V. A. ieškinį toje dalyje atmesti, sutinka, jos apeliacinis skundas yra pagrįstas.

201Sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

202

203Panevėžio miesto apylinkės teismas, naikindamas Karsakiškio apylinkės tarybos 1994 05 26 sprendimą Nr.260 dalyje dėl asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių I k.: J. R.-1,45 ha, P. P.- 1,07 ha, D. V.- 0,76 ha, J. V.- 1,19 ha, J. V. Š.- 1,48 ha, V. B. - 1,71 ha, D. O. G.- 0,2 ha, E. D.- 0,5 ha, P. L.- 0,3 ha.; Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 02 28 sprendimą Nr.286 dalyje dėl asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių 1 k.: J. R.-1,45 ha, P. P.- 1,07 ha, D. V.- 0,76 ha, J. V. - 1,19 ha, J. V. Š.- 1,48 ha, V. B.- 1,71 ha, D. O. G.- 0,2 ha, E. D.- 0,5 ha, P. L.- 0,3 ha., bei Panevėžio apskrities viršininko 2000 01 25 Įsakymą Nr. 89ž dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje dalyje dėl asmeninio ūkio sklypų suformavimo P. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Paežerių I k. : J. R.-1,45 ha, P. P.- 1,07 ha, D. V.- 0,76 ha, J. V.- 1,19 ha, J. V. Š.- 1,48 ha, V. B.- 1,71 ha, D. O. G.- 0,2 ha, E. D.- 0,5 ha, P. L.- 0,3 ha, nurodė, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant asmeninio ūkio žemės suteikimo metu galiojusius norminius aktus, reglamentavusius asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarką, bet pripažindamas, kad atsakovai fiziniai asmenys turėjo teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Teismo įvardintas pažeidimas pasireiškė tuo, kad asmeninio ūkio žemės sklypai atsakovams 1995 m. vasario mėn. dar nebuvo paženklinti, nebuvo nustatytos jų konkrečios ribos, asmeninio ūkio žemės apskaita nebuvo tvarkoma nustatyta tvarka, nebuvo parengti asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktai, paruošti žemės planai ir pan. Tačiau su tokia teismo apibendrinta išvada sutikti negalima.

204

205Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė V. B. asmeninio ūkio žeme faktiškai naudojasi nuo 1991 m., kai buvo LR Vyriausybės nustatyta tvarka didinami kaimo gyventojų sodybiniai sklypai. Konkrečius sklypus pagal asmenų prašymus suteikdavo žemės ūkio įmonė. Atsakovė V. B. net nurodė, kad konkrečiai jai žemės sklypą atmatavo Paliūniškio kolūkio buvusi brigadininkė V. G.. Ji net nurodo, kad pamatavus žemę ir paženklinus ją kuolais, plotai buvo įrašyti į žemės vertinę knygą. Teismui pateikta 1993-05-19 Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės viršaičio pažyma Nr. 431, liudija, kad atsakovė V. B. Vaivadų km nuomoja 3 ha žemės ploto sklypą, 1995-01-23 dienos to paties viršaičio pažyma patvirtina žemės sklypo 3 ha naudojimo faktą, LR Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 1999-08-31 V. B. išdavė pažymą, kad jai Karsakiškio apylinkės 1993-03-19 dienos sprendimu Nr. 191 suteikta naudotis 3 ha asmeninio ūkio žemė, šio sprendimo priedelyje nurodyta, kad 1992 m. V. B. turėjo 2,93 ha žemės ( 4 grafa) Panevėžio apskrities viršininkas 2004-10-15 d. įsakymu patikrino naudojimo faktą ir patvirtino konkrečius atsakovei perduodamus jau nuosavybėn V. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, 1993 metais suteiktus naudotis V. B., įvardindamas konkretų jų dydį, buvimo vietą, vertę. Žemės sklypas natūroje jai paženklintas 1996-10-29, paruoštas planas. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas šios atsakovės atžvilgiu padarė aiškiai nepagrįstas išvadas, nes akivaizdu, kad jai asmeninio ūkio žemė suteikta teisėtai ir pagrįstai.

206 Panašiai buvo ir su kitais atsakovais.

207Pagal E. D. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis, asmeninio ūkio žemė jai suteikta, kaip pensininkei (išėjus į pensiją iš Paliūniškio ž. ū. įmonės) ir naudojama nuo 1990 m. (žr. žemės suteikimo byla, E. D. prašymas). Asmeninio ūkio žemė 2,93 ha suteikta, remiantis Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 191, 1993-03-19, nurodžius, kad 1992 metais ji turėjo 2,97 ha, bei patikslintu sprendimu Nr. 286, 1995-02-28. Kaip matyti iš asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, suteikta žemė vietoje paženklinta 1994-06-15 sklypuose 257, 2571, 2572, 2573 (žr. asmeninio ūkio byla 9-10-12 1. aktas, brėžinys, išvada). Žemės sklypai E. D. ženklinti tais pačiais numeriais (257), kurie nurodyti Karsakiškio apylinkės tarybos sprendime Nr. 286, 1995-02-28, o tai įrodo, kad žemė buvo suteikta ir atmatuota vietoje bei faktiškai naudojama

208Pagal P. L. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis asmeninio ūkio žemė P. L. suteikta kaip pensininkui (išėjus į pensiją iš Paliūniškio ž. ū. įmonės) ir naudojama nuo 1990 m. (žr. žemės suteikimo byla, P. L. prašymas). Asmeninio ūkio žemė 2,86 ha suteikta remiantis Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 191, 1993-03-19, bei patikslintu sprendimu Nr. 286, 1995-02-28. Kaip matyti iš asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, suteikta žemė vietoje paženklinta 1994-05-16 sklypuose 2541, 2542, 2543 (žr. asmeninio ūkio byla 3-7 1, aktas, brėžinys, išvada). Žemės sklypai P. L. ženklinti tais pačiais numeriais (254), kurie nurodyti Karsakiškio apylinkės tarybos sprendime Nr.286, 1995-02-28, o tai įrodo, kad žemė buvo suteikta ir atmatuota vietoje bei faktiškai naudojama .

209Atsakovės V. P. miręs sutuoktinis P. P. prašymą asmeninio ūkio žemei gauti pateikė 1992 m., asmeninio ūkio žemė suteikta Karsakiškio apylinkės Tarybos 1993-03-19 sprendimu ir ja naudojosi iki pat savo mirties. Ją nupirkti prašymą pateikė tik 2005 m. rugpjūčio mėn., dėl ko asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006-05-26. Panevėžio apskrities viršininkas 2006-03-16 įsakymu patvirtino parduodamos asmeninio ūkio ir namų valdos vertę, dydį, kainą. Pardavimui ruošiantis naudojamo žemės sklypo plotų eksplikacija paruošta , vertė apskaičiuota 2005-10-12. Šios faktinės aplinkybės nepaneigia, kad P. P. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta ir naudojama teisėtai. Atvirkščiai, prieš sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo patikrintas žemės suteikimo teisėtumas ir pagrįstumas. Prieš sudarant sutartį, P. P. savo valia atsisakė pirkti 0,31 ha žemės dalies.

210

211Panašiai buvo perduota nuosavybėn asmeninio ūkio, 3,04 ha ploto Vaivadų km J. V. Š. žemė, suteikta 1993-03-19 minėtu Karsakiškio apylinkės Tarybos sprendimu. Jam perduota nuosavybėn žemės sklypą paveldėjo atsakovė E. Š..

212Atsakovui J. V. asmeninio ūkio žemės sklypas suteiktas 1993-03-19 minėtu sprendimu, naudojama asmeninio ūkio žemė įtraukta ir į 1990-07-26 apylinkės ūkines knygas. Karsakiškio apylinkėje jo prašymas buvo pateiktas 1992 m. (b. l. 227, t. 2). Jo teisė naudotis asmeninio ūkio žeme neginčijama, o sprendžiant jos suteikimo teisėtumą, turi būti vertinama tai, kad 2002-05-27 atsakovas J. V. pateikė prašymą privatizuoti jam suteiktą asmeninio ūkio žemę, atsisakė pirkti 0,10 ha žemės ūkio naudmenų 2002-07-24 pareiškimu. Panevėžio apskrities viršininkas, patikrinęs juridinę ir techninę dokumentaciją, 2002-10-4 įsakymu Nr. 308ž patvirtino J. V. parduodamos žemės vietą, dydį, kainą, patikslino ribas. 1994-11-24 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu J. V. leista įmokėti pinigus už perkamą asmeninio ūkio žemę. Tai patvirtina, kad asmeninio ūkio žemė jam ne tik kad priklausė, bet ir buvo paskirta teisėtai.

213Analogiškai ginčijami asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti naudojimui 1993 metais, buvo visą laiką naudojami pagal paskirtį ir parduoti vėliau, 2002 metais, atsakovams D. V. ir J. R., D. G.. D. O. G. asmeniniam ūkiui 3,04 ha žemės suteikta (įteisinta) Karsakiškio apylinkės Tarybos 1994-05-26 sprendimu Nr. 260 , nes į ūkines knygas naudojama žemė įtraukta dar 1990-07-26. 1992-09-02 atsakovė D. O. G. pateikė prašymą parduoti jai naudojamą žemės sklypą, prie prašymo ji pridėjo ir naudojamo žemės sklypo planą. Mokėjimo pranešimą ji gavo 1992-10-05, sumokėjo 2637 rub. investicinių čekių. Po to 2005-02-24 jai buvo įteiktas pranešimas sumokėti dar 178 Lt už perkamą 3,04 ha dydžio asmeninio ūkio žemę. Asmeniniam ūkiui naudojama žemė buvo patikrinta ir paženklinta, parodant jos ribas 2003-10-30, o 2004-06-16 sudaryta notarinė asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

214Be to, atsakovė V. B. teismui pateikė Karsakiškio apylinkės Tarybos 1992-04-28 sprendimo Nr. 141 priedėlį, kuriame nurodyti Paliūniškio kolūkio gyventojai, kuriems skirta žemė pagal pareiškimus nuo 1992-02-10, papildomai gauti pareiškimai. Antra vertus, šios atsakovės pateiktas jai suteikto žemės sklypo 1990-10-15 planas liudija, kad tuo metu žemės sklypai buvo šalia suteikto jai, suteikti ir H. Š., D. G., J. V..

215Nurodyti nustatyti faktai bei atsakovės V. B. prie atsiliepimo į ieškinį pateikti dokumentai ( t. 2, b. l. 215—249) liudija, kad atsakovams fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė faktiškai buvo suteikta pagal Aukščiausios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo” ir nepertraukiamai iki šiol tie asmenys tą žemę naudoja. Įstatymas neįpareigojo asmens ūkio žemės naudotojų tą žemę įgyti nuosavybėn, asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama naudojimui neterminuotai. Tuo buvo garantuojama teisė gauti žemę ją dirbantiems kaimo žmonėms. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atima valstybės išperkamą asmeninio ūkio žemę iš teisėtų jos naudotojų, kas nesuderinama su teisinės valstybės principu, nesiderina su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimu.

216

217Panevėžio apskrities viršininko administracija teismui pateikė Karsakiškio apylinkės buvusios „Galybės“ žemės ūkio įmonės gyventojų asmeninio ūkio žemės, suteiktos Karsakiškio apylinkės Tarybos 1993-03-19 sprendimu sąrašą( t. 2, b. l. 215-220, t. 2, b. l. 174-202 ) Iš jų irgi matyti, kad asmeninio ūkio žemė šiuo sprendimu suteikta atsakovams E. L., L. J., E. D., G. D., V. J., J. Š., V. B., P. P., V. D., R. J. 1993-12-22 sprendimu Nr. 226 patvirtintas 2-3 ha žemės sklypų naudojimo teisėtumas, o po to Karsakiškio apylinkės Taryba 1994-05-26 sprendimu Nr. 260 „Dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo“ įteisino asmeninio ūkio žemės skyrimą, priimdama sprendimą tenkinti gyventojų prašymus skirti asmeninio ūkio žemę, pateiktas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, į kurį įtraukti atsakovai J. V., J. Š., P. P, E. L., J. L., E. D., D. G.. Asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas buvo tikslintas ir Karsakiškio apylinkės Tarybos 1995-02-28 sprendimu Nr. 286. Šio tikrinimo pagrindas buvo jau agrarinės reformos tarnybos teikimas. Panevėžio rajono taryba 1998-10-22 sprendimu, atsižvelgdama į Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998-06-23 prašymą, priėmė sprendimą panaikinti Karsakiškio, Panevėžio, Krekenavos, Naujamiesčio bei Vadoklių apylinkių Tarybų sesijų sprendimus, kuriais piliečiams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymų reikalavimus pagal priedą, tačiau atsakovų tų piliečių tarpe nėra ( žr. administracinio teismo bylos Nr. 2-127-400/2009 psl. 20-21 ). Taigi šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovams skiriant žemės sklypus asmeniniam ūkiui, buvo nustatytos įmonės sudarytos komisijos ginčo sklypų ribos, buvo tvarkoma asmeninio ūkio žemės apskaita nustatyta tvarka, parengti žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, žemės sklypo planai bei žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai, kad dėl to yra pagrindas pripažinti, jog asmeninio ūkio žemė atsakovams suteikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu patvirtintą „Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintą „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką“, yra nepagrįsta. Juk asmeninio ūkio žemės įteisinimo procesas teismo minėtais aktais nesibaigė, jis buvo tęsiamas vėliau pagal patikslintą reglamentavimą.

218Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (ir jame nustatyta asmeninio ūkio žemės teritorija) parengtas ir patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 89ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastrinėje vietovėje“, išsprendus asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo teisėtumą.

219Nagrinėjamojoje byloje nustatant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, teismas turi remtis Žemės reformos įstatymo 16 str. 11 dalies nuostata, kad „sprendimas suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau, kaip iki 1994 m. liepos 1 d.“ Vėliau asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą galėjo patvirtinti apskrities valdytojas, kuris priima sprendimą, patvirtinantį, kad piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme. Kaip matyti, Panevėžio apskrities viršininkas įsakymais leido atsakovams pirkti arba kitais būdais įgyti suteiktus ir faktiškai naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus, tokiu būdu buvo konstatuotas teisėtas asmeninio ūkio žemės suteikimas naudojimui ir patvirtintas pats naudojimo faktas . Asmeninio ūkio žemės suteikimo kai kurių dokumentų neišlikimas ar tik nepateikimas, žemės suteikimas nuomos pagrindais bei vėlesni apylinkių tarybų aktai negali būti pagrindu nepripažinti naudojimosi asmeninio ūkio žemės teisėtumo, nes iki 2004-12-31 dienos asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamo asmeninio ūkio žemės plotą tvirtino jau apskrities viršininkas, kaip minėta, atsižvelgdamas į faktinę padėtį ir norminių aktų reikalavimus. Kaip minėta, 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu (galiojo iki 1997-07-23 ) papildžius Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį 8 dalimi, buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų) iki 2004-12-31. Po to 2004-07-13 įstatymas papildė Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 dalimi, kuriuo nustatyta, kad ne vėliau kaip iki 2004-12-31, asmeninio ūkio suteikimą ir fizinio asmens naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą patvirtina apskrities viršininkas. Panašiai ieškovei nurodė ir Panevėžio apskrities viršininko administracija, siųsdama 2008-02-12 jai prašomus dokumentus ( žr. Panevėžio apygardos administracinio teismo bylą Nr.2-127-400/2009b.l.51) Šiame rašte nurodytas ir faktas, kad Karsakiškio apylinkės agrarinės reformos tarnybos specialistas R. D., vykdęs asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo Paliūniškio kadastrinėje vietoje nustatymą, Panevėžio apskričiai perdavė naudojamų žemės sklypų suvestinį brėžinį.

220Panevėžio miesto apylinkės teismas į nurodytas faktines ir teisines aplinkybes nekreipė dėmesio, formaliai, vien pagal asmeninio ūkio žemės suteikimo iki 1994 m. galiojusių norminių aktų turinį sprendė, kad nors ir atsakovai turi teisę naudotis asmeninio ūkio žeme, bet ji jiems suteikta neteisėtai. Dėl to Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas.

221Be to, teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 dienos, bet žemėje, kuri buvo iki to laiko naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinanat natūra. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė pretenduotų į kitos paskirties, ne asmeninio ūkio žemės, nuosavybės teisių atkūrimą.

222Nagrinėjamo ginčo atveju turi būti vertinama ir tai, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemė iš pretendentų atkurti nuosavybės teises išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal įstatyme nustatytą tvarką, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniam ūkiui.

223Atsižvelgiama į tai, kad tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek žemės suteikimo asmeniniam gyventojų ūkiui procesai vyko kartu ir buvo būtina derinti visų gyventojų grupių interesus, todėl asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į tą žemę, kuri teisėtai suteikta asmeniniam ūkiui, valstybė įsipareigojo atkurti nuosavybės teises įstatyme nustatytais būdais; atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 straipsnis, 21 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų XIII skirsnio nuostatos).

224Asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti, ar į perkamą sklypą nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-55; R. Ž., J. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, J. F. ir kt.). Nenustatyta, kad asmenys, naudojantys buvusio žemės savininko P. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę kaip jiems priklausančią asmeninio ūkio žemę, turėjo teisinių kliūčių ją įgyti. Atvirkščiai, kaip jau minėta, ši žemė pagal preliminarų ir kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektus yra išperkama valstybės.

225Nustačius ir konstatavus tai, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė suteikta naudojimui teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo ginčyti ir naikinti po to priimtų aktų ir sudarytų sutarčių dėl tos žemės perleidimo atsakovų nuosavybėn, nes jie gali būti naikinami tik pripažinus, kad ginčijama asmeninio ūkio žeme kaimo gyventojai naudojasi neteisėtai.

226Teismas sutinka, kad ieškovė V. A. nepraleido ieškinio senatis termino ginčyti Panevėžio apskrities Viršininko 2007-11-30 sprendimą Nr. 21-107707-29407 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. turėtą žemę, aktus, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į naudojamą asmeninio ūkio žemę, bet nesutinka, kad nepraleistas ieškinio senaties terminas ginčyti Karsakiškio apylinkės tarybos sprendimus suteikti naudojimui asmeninio ūkio žemę atsakovams. Iki šiol juk ieškovei neatkurtos nuosavybės teisės natūra į jos tėvo turėtą žemę tik todėl, kad žemę, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, naudojo ir naudoja atsakovai, gyvenantys kaime ir dirbantys žemę. Tai ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo žinoti ir žinojo, tačiau dėl tuo pažeidžiamų jos teisių gynimo nesikreipė. Teismui ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių tai, nuo kada ir kodėl jai tapo galutinai aišku apie jos teisių pažeidimą tuo, kad atsakovams buvo suteikta naudojimui ir jie naudojo asmeninio ūkio žemę. 2007 m. ji tik sužinojo konkrečius asmenis, įgyjusius nuosavybėn žemę, bet iki 2007 m. ji ir nesiekė tų asmenų sužinoti. Byloje yra duomenų, kad 1998-08-20 ieškovei buvo pranešta, jog grąžintina jai žemė užimta asmeninio ūkio sklypų žeme, 2003-03-14 siūlymas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes žemė, į kurią ji pretenduoja, valstybės išperkama, 2003-09-25 Panevėžio apskrities viršininko administracija jai vėl pranešė jog žemė suteikta asmeniniam ūkiui. Šiomis aplinkybėmis ji jau turėjo galimybę aiškintis ir ginčyti asmeninio ūkio žemės suteikimą kaimo gyventojams. Tokios pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, laikėsi nagrinėjamojoje byloje ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priimdama 2008-03-04 nutartį.

227Dėl pasakyto, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas dalyje, kuria tenkinti ieškovės V. A. reikalavimai, naikintinas, ieškinys atmestinas ir šioje dalyje.

228Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovė V. A. CPK 93 str.1 ir 4 dalies pagrindu turi atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais ( pažymomis apie advokatams sumokėtas sumas, archyvinių pažymų gavimo išlaidos). Nurodytos išlaidos turi būti priteisiamos nepriklausomai nuo to, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

229Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administraciją paduodamą apeliacinį skundą apmokėti 2 285 Lt žyminiu mokesčiu, nes Panevėžio apskrities valdytojo administracija, pateikdama apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovų paimta asmeninio ūkio žemė, gina viešąjį ir valstybės interesą. Žemės reformos tikslai- asmenų teisės į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendinimas, neteisėtai nusavintos žemės grąžinimas ir socialinio teisingumo privatizuojant valstybinę žemę atkūrimas teismų praktikoje pripažinti viešuoju interesu. Šiomis aplinkybėmis CPK 83 str. 1 d. 5 nustato, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

230Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus paduodamus apeliacinius skundus apmokėti žyminiu mokesčiu, ką atsakovai ir padarė. CPK 83 str. 1 d. 7 punktas nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis. Šalys byloje yra ieškovai ir atsakovai. Vadovaujantis šia nuostata atsakovams grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis. Jiems žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu. Šiuo pagrindu grąžintinas ir ieškovei V. A. jos sumokėtas, paduodant ieškinį, 2 882 Lt žyminis mokestis.

231Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovams Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, priėmus naują sprendimą, kuris įsiteisėja po sprendimo paskelbimo, naikintinos.

232Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 2 punktu

233n u s p r e n d ž i a :

234Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės V. A. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio rajono savivaldybei, E. Š., V. B., J. L., E. D., J. R., D. P., D. O. G., D. V., J. V., V. B. ir S. D. dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, žemės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę, atmesti.

235Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: E. D. - 500 Lt, J. L. -500 Lt, E. Š.- 300 Lt, V. B. 80 Lt.

236Grąžinti Panevėžio apskrities viršininko administracijai sumokėtą ( 2009-10-28 AB SEB banke mokėjimo nurodymas Nr. 9-0446 ir 2009-10-20 Nr. 9-0440) 2 285 Lt žyminį mokestį (CPK 83 str. 5 p.).

237Grąžinti ieškovei V. A. 2 882 Lt sumokėto žyminio mokesčio ( 2008-08-14 AB banke Hansabankas 2 682 Lt ir 2008-07-21 200 Lt) (CPK 83 str. 1 d. 7 p.).

238Grąžinti atsakovui J. V. 2009-10-19 AB Swedbanke sumokėtą 625,20 Lt žyminį mokestį, J. R. -626 Lt 2009-10-28 AB Swedbanke sumokėtą žyminį mokestį, E. Š.- 70 Lt, 2009-10-21 ir 418 Lt 2009-10-27 ( iš viso 488 Lt) AB Swedbanke sumokėtą žyminį mokestį, P. D. – 520 Lt sumokėtą 2009-10-28 AB Swedbanke, V. B. B. R. sumokėtą 233 Lt 2009-11-03 ir 136 Lt sumokėtą 2009-10-20 ( iš viso 369 Lt) AB Swedbanke žyminį mokestį , S. D. 2009-11-05 sumokėtą AB Swedbanke 126 Lt ir 2009-10-19 sumokėtą AB Swedbanke 132 Lt žyminį mokestį (iš viso 258 Lt), V. B. 2009-10-19 AB Swedbanke sumokėtą 132 Lt žyminį mokestį, E. D. – 2009-10-19 AB Swedbanke sumokėtą 132 Lt žyminį mokestį, J. L. – 2009-10-19 sumokėtą AB Swedbanke 132 Lt žyminį mokestį (CPK 83 str. 1 d. 7 p.).

239Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovams J. R., P. P., D. O. G. D. V., J. V., E. Š., V. B., E. D., J. L., šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti (CPK 150 str. 4 d.).

240Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 dienos nutartimi atsakovams D. P., V. B. ir S. D. , šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti (CPK 150 str. 4 d.).

241Šis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo ir paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv.... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:... 5. 1. Panaikinti Karsakiškio apylinkės tarybos 1994 05 26 sprendimą Nr. 260... 6. 2. Panaikinti Karsakiškio apylinkės tarybos 1995 02 28 sprendimą Nr. 286... 7. 3. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 01 25 Įsakymą Nr. 89ž... 8. 4. Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 11 30 sprendimą Nr.... 9. 5. Panaikinti Panevėžio apskrities sprendimų ir jais remiantis išleistų... 10. 5.1. dalį 1996 12 31 sprendimo Nr. 21-9870 dėl nuosavybės teisės atstatymo... 11. 5.2. dalį 1996 10 29 sprendimo Nr. 21-9191 dėl nuosavybės teisės atstatymo... 12. 5.3 dalį 1996 10 29 sprendimo Nr. 21-9192 dėl nuosavybės teisės atstatymo... 13. 5.4... 14. dalį 2000 07 17 sprendimo Nr. 21-67848-18319 dėl nuosavybės teisių... 15. 5.5. dalį 2004 01 14 sprendimo Nr. 21-94580-25473 dėl nuosavybės teisių... 16. 6. Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento... 17. 6.1... 18. 2004 05 03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.Ž4-272 (... 19. 7. Panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktus:... 20. 7.1. 2003-09-09 aktą, kuriuo J. R. suformuotas 21. 7.2. 2005 08 23 aktą, kuriuo P. P. suformuotas 22. 7.3.... 23. 2003 10 30 aktą, kuriuo D. O. G. suformuotas 24. 7.4. Iš dalies 2002 05 27 aktą, kuriuo J. V. suformuotas 25. 7.5. Iš dalies 2002 05 27 aktą, kuriuo D. V. suformuotas 26. 7.6. 2004 04 27 aktą, kuriuo V. B. suformuotas 27. 7.7. 2003 05 28 aktą, kuriuo E. D. suformuotas 28. 7.8. 2003 05 28 aktą, kuriuo P. L. suformuotas 29. 7.9. Iš dalies 2000 04 15 aktą, kuriuo J. Š. suformuotas... 30. 8. Iš dalies panaikinti paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, kurių... 31. 8.1. J. L. po P. L. mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje... 32. 8.2. E. Š. po J. Š. mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje... 33. 8.3. D. P. po P. P. mirties išduotą 2007 01 11 paveldėjimo teisės... 34. 9. Iš dalies panaikinti 2006 12 28 žemės sklypo dovanojimo sutartį... 35. 10. Įpareigoti Panevėžio AVA atkurti ieškovei nuosavybės teises į ginčo... 36. 11. Priteisti iš atsakovo Panevėžio AVA ieškovė patirtas bylinėjimosi... 37. 12. Grąžinti ieškovei permokėtą žyminio mokesčio dalį.... 38. Ieškovė V. A. nurodė, kad ji 1991-12-17 padavė Panevėžio rajono... 39. Panevėžio miesto apylinkės teismas 40. panaikinti iš dalies Panevėžio rajono... 41. Teismas nusprendė panaikinti iš dalies... 42. Teismas panaikino iš dalies 2004-01-14 Panevėžio apskrities viršininko... 43. Sprendimu panaikinti 2004-05-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį... 44. Teismas nusprendė panaikinti iš dalies 2000-01-17 Panevėžio apskrities... 45. Sprendimu panaikinta iš dalies 2006-05-26 Valstybinės žemės... 46. Teismas panaikino iš dalies 2007-01-11 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės... 47. Teismas sprendimu nutarė panaikinti iš dalies Panevėžio rajono 2-ojo... 48. Teismas tenkino reikalavimą panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo... 49. 2003 10 30 aktą, kuriuo D. O. G. suformuotas 50. Teismas sprendimu pritaikė restituciją ir žemę 51. 1.9100... 52. 0.0600... 53. 0.1380... 54. 0.9700... 55. 1.670... 56. 1.480... 57. 1.7100... 58. 0,3400... 59. 2.2200... 60. 0.4900... 61. Teismas sprendimu priteisė iš Panevėžio apskrities viršininko... 62. Teismas sprendimu paliko nenagrinėtu V. A. reikalavimą įpareigoti... 63. Teismas priteisė iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2 537... 64. priteisė iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos 158,90 Lt... 65. Teismas nurodė, kad Panevėžio rajono... 66. Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės Tarybos 1994-05-26 sprendimu Nr.260... 67. Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės Tarybos 1995-02-28 sprendimu Nr.286... 68. Iš 1991-12-17 prašymo dėl žemės grąžinimo Panevėžio rajono... 69. Iš 1993-08-18 pretendentų atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką... 70. Iš 2007m. lapkričio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr.... 71.1999... 72. Iš 2000-01-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr.89ž „Dėl... 73. Iš 1996-12-31 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo... 74. Iš 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo... 75. Iš 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo... 76. Iš 2000-07-17... 77. Iš 2000-01-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr.89ž „Dėl... 78. Iš 2004-01-19 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-136 „Dėl... 79. Iš 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 3083ž „Dėl... 80. Iš 2002-10-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 3083ž „Dėl... 81. Iš 2004-01-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 21-94580-25473... 82. Teismas nurodė, kad byloje iškilo ginčas tarp pretendentų atkurti... 83. 1997 m.... 84. Teismų praktika formuojama taip, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta... 85. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės ieškinio pagrindu nurodytomis... 86. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 87. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog... 88. Kadangi teismas laikė, jog atsakovams asmeninio ūkio žemė suteikta,... 89. Ieškovė reiškė reikalavimą panaikinti Panevėžio rajono Karsakiškio... 90. ... 91. Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 92. Nurodė, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo... 93. Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu... 94. Nurodė, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl... 95. Nustatė, kad iš 2007... 96. Teismas netenkino atsakovų prašymo taikyti... 97. Teismas paskirstė bylinėjmosi išlaidas ir nusprendė iš atsakovo... 98. Palikęs ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą, Panevėžio... 99. Nustatė, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato... 100. Apeliaciniu skundu atsakovai D. V., J. V. (skundas pasirašytas juos... 101. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje teismo... 102. Pirma, pirmos instancijos teismas... 103. Ieškovė teismo prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko... 104. Ieškovė neprašė teismo panaikinti 2002-10-04 Panevėžio apskrities... 105. Ieškovė teismo prašė panaikinti 2002-12-04 Valstybinės žemės... 106. Ieškovė teismo prašė panaikinti 2002-12-05 Valstybinės žemės... 107. Teismas skundžiamo sprendimo 21.4 ir 21.5 punktais nurodo, kad panaikinami... 108. Antra, pirmos instancijos teismas... 109. Trečia, ginčijamame sprendime... 110. Ketvirta, pirmos instancijos teismas... 111. Penkta, pirmos instancijos teismas... 112. Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 113. Su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį... 114. Apeliaciniu skundu atsakovė E. Š. (skundas pasirašytas advokato) prašo... 115. Su teismo sprendimu nesutinka dėl netinkamo materialinės teisė normų... 116. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai žemės sklypas asmeniniam... 117. Iš pagrindinių teisės aktų, reglamentavusių žemės asmeniniam ūkiui... 118. Teismui pateikia Panevėžio r.,... 119. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties pradžią reikia... 120. Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 121. Teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės ir materialinės teisės normų... 122. Jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis 123. pakeisti kolūkio įstatų p. 59, 60 „Dėl žemės sodybinių sklypų... 124. Tvirtina, kad V. A. reikalavimams ieškinio senatis prasidėjo nuo 2000 metų,... 125. Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo... 126. Panevėžio miesto apylinkės teismo 127. Sprendimą nurodytoje dalyje prašo panaikinti dėl to, kad teismas netinkamai... 128. Teismas sprendime nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių, teismo nuomone,... 129. Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1994-05-26 sprendimu Nr.260... 130. Kadangi teismas skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo ir nevertino... 131. Neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą galėjo sąlygoti ir netinkamas... 132. Nesuprantama teismo taikytos restitucijos esmė, kadangi teismas panaikino... 133. Teismas sprendime nurodė, kad ieškinio senaties terminas taikomas tik ginčo... 134. Apeliaciniu skundu atsakovės E. D., J. L., V. B., S. D. (pateikią vieną... 135. - Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės tarybos 1995-02-28 sprendimo Nr.... 136. - 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo... 137. - 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo... 138. - 2005-01-26 Paveldėjimo teisės liudijimo registro Nr.210 ir 2006-06-06... 139. - Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro 2006-12-28 Žemės sklypo dovanojimo... 140. - žemės sklypų ribų paženklinimo -parodymo aktų panaikinimo:... 141. 2003 05 28 aktą, kuriuo E. D. suformuotas 142. 2003 05 28 aktą, kuriuo P. L. suformuotas 143. Apeliantai su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimu... 144. Tvirtina, kad teismas neišsamiai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis... 145. Pagal E. D. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis, asmeninio ūkio... 146. Pagal P. L. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis, asmeninio ūkio... 147. 1996-10-29 Panevėžio apskrities valdytojo sprendimu Nr. 21-9192 atkuriant... 148. Iš E. D. bei P. L. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylų medžiagos matyti,... 149. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 150. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 151. Teismų (administracinių) praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės... 152. Pagrindiniuose teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui... 153. Remiantis 1995... 154. Nors ieškovė ieškinyje nereikalavo panaikinti Panevėžio apskrities... 155. ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti... 156. ar pagal ne vėliau kaip iki 157. ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota toje vietoje, kurioje šiuo... 158. ar nebuvo priimtas apskrities viršininko sprendimas sumažinti asmeninio ūkio... 159. jei žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas po 160. Byloje nenustatyta, kad yra pažeistas nors vienas iš aukščiau minimų... 161. Teismo sprendime išskiriamas vienas asmenino ūkio žemės neteisėto... 162. Daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo institutas, CK 4.96 str., buvo... 163. Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio... 164. Nurodo, kad sklypų suteikimą asmeniniam ūkiui reglamentavo bei įteisino... 165. Pagal minėtus teisės aktus žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių... 166. Nepagrįstas Panevėžio miesto apylinkės teismo teiginys, kad ieškovė... 167. Karsakiškio apylinkės taryba... 168. Nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog iš Panevėžio rajono... 169. Panevėžio rajono Paliūniškio žemės ūkio įmonės žemės reformos... 170. Iš to, kas aukščiau išdėstyta, matyti, kad tik nustačius teritorijas,... 171. Žemės sklypai suformuoti žemėje, kuri ir pagal preliminarų, ir pagal... 172. Vadovaudamasi CPK 314 straipsniu prašo priimti naujus įrodymus, pateikiamus... 173. Atsiliepimu ieškovė V. A. į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų... 174. Su visų atsakovų apeliacinių skundų reikalavimais ieškovė nesutinka... 175. Nė vienas apeliantas nepateikia įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, kad... 176. Tuo remiantis teismas teisėtai sprendė, jog atsakovams buvo suteikta tik... 177. Apeliantai asmeninio ūkio žemės naudojimą sieja tik su faktiniu naudojimu... 178. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad apeliantai ginčo žemę... 179. Panevėžio AVA apeliaciniame skunde nurodoma, kad „žemė gyventojų... 180. Remiantis nurodytais principais darytina išvada, kad tik tinkamai pamatuota ir... 181. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Konstitucinis Teismas nurodė,... 182. Panevėžio AVA skundo argumentai dėl asmeninio ūkio žemės projektavimo... 183. Panevėžio AVA iškraipo faktines aplinkybes, nurodydama, kad 1992 02 03... 184. Tą patį daro ir atsakovė V. B., apeliaciniame skunde tvirtindama, jog jai... 185. Apeliantų argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo atmestini, kadangi... 186. Apeliančių J. L. ir E. D. argumentai šioje dalyje prieštarauja patikslintam... 187. Apeliantai Panevėžio AVA, E. Š. , J. R., D. P. ir V. B. su skundais pateikė... 188. Teismams privalu taikyti įrodymų leistinumo taisyklę, tai yra teismai turi... 189. Teismas, remdamasis įstatymų nuostatomis ir atsižvelgdamas į Lietuvos... 190. Atsiliepimu Panevėžio rajono savivaldybė į atsakovų Panevėžio apskrities... 191. Atsiliepimu atsakovė D. P. į Panevėžio apskrities viršininko... 192. Atsiliepimu atsakovas J. R. į Panevėžio apskrities viršininko... 193. Atsiliepimu atsakovai D. V. ir J. V. prašo atsakovų Panevėžio apskrities... 194. Atsiliepimu atsakovės J. L., V. B., E. D., S. D. į Panevėžio apskrities... 195. Atsiliepimais atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija dėl... 196. Su atsakovės E. Š. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamą... 197. Su atsakovų D. V. ir J. V. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamo... 198. Su atsakovo J. R. prašymu panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują... 199. Su atsakovės D. P. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamą... 200. Su atsakovės V. B. apeliacinio skundo prašymu panaikinti skundžiamo... 201. Sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinys atmestinas (CPK... 202. ... 203. Panevėžio miesto apylinkės teismas, naikindamas Karsakiškio apylinkės... 204. ... 205. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė V. B. asmeninio ūkio... 206. Panašiai buvo ir su kitais atsakovais.... 207. Pagal E. D. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis, asmeninio ūkio... 208. Pagal P. L. asmeninio ūkio žemės suteikimo bylos duomenis asmeninio ūkio... 209. Atsakovės V. P. miręs sutuoktinis P. P. prašymą asmeninio ūkio žemei... 210. ... 211. Panašiai buvo perduota nuosavybėn asmeninio ūkio, 212. Atsakovui J. V. asmeninio ūkio žemės sklypas suteiktas 1993-03-19 minėtu... 213. Analogiškai ginčijami asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti... 214. Be to, atsakovė V. B. teismui pateikė Karsakiškio apylinkės Tarybos... 215. Nurodyti nustatyti faktai bei atsakovės V. B. prie atsiliepimo į ieškinį... 216. ... 217. Panevėžio apskrities viršininko administracija teismui pateikė Karsakiškio... 218. Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kadastro vietovės... 219. Nagrinėjamojoje byloje nustatant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta... 220. Panevėžio miesto apylinkės teismas į nurodytas faktines ir teisines... 221. Be to, teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad 222. Nagrinėjamo ginčo atveju turi būti vertinama ir tai, kad LR Piliečių... 223. Atsižvelgiama į tai, kad tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek žemės... 224. Asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn, tenka... 225. Nustačius ir konstatavus tai, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė suteikta... 226. Teismas sutinka, kad ieškovė V. A. nepraleido ieškinio senatis termino... 227. Dėl pasakyto, Panevėžio miesto apylinkės teismo 228. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovė V. A. CPK 93 str.1 ir 4 dalies pagrindu... 229. Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovo... 230. Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus... 231. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovams Panevėžio miesto... 232. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 2 punktu... 233. n u s p r e n d ž i a :... 234. Panevėžio miesto apylinkės teismo 235. Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: E.... 236. Grąžinti Panevėžio apskrities viršininko administracijai sumokėtą (... 237. Grąžinti ieškovei V. A. 2 882 Lt sumokėto žyminio mokesčio ( 2008-08-14... 238. Grąžinti atsakovui J. V. 2009-10-19 AB Swedbanke sumokėtą 625,20 Lt... 239. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo... 240. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo... 241. Šis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo ir paskelbimo dienos....