Byla 2A-923-340/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, P. Jaržemskio, sekretoriaujant M. Stankevičienei,

2dalyvaujant ieškovės (apeliantės) atstovui advokatui I. M.,

3atsakovui I. R.,

4vertėjai O.Vostrenkovai,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui I. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo ir atsakovo I. R. priešieškinį ieškovei L. L. dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia, tretiesiems asmenims Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir antstoliui D. Š..

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo I. R., įregistruotą 2007-04-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 88, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę L. bei pripažinti asmenine atsakovo skola 6960,23 Lt pagal 2001-09-07 Vilniaus rajono KP nutarimą Nr. a783 ir priteisti iš atsakovo teismo išlaidas. Nurodė, kad santuoką sudarė ketindama sukurti šeimą, tačiau pradėjus gyventi kartu pastebėjo, kad yra visiškai svetimi žmonės su skirtingais požiūriais į šeimą. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl nustojo vesti bendrą ūkį ir pradėjo gyventi atskirai, tapo vienas kitam netolerantiškais, nerėmė vienas kito, o tolesnis gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir betikslis, todėl santuoka, faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės turi būti nutraukta. Bendrų kreditorių neturėjo ir jokio dalintino turto neįsigijo. Teigė, kad atsakovo skolos, apie kurias sužinojo iš antstolio, yra atsiradusios iki santuokos sudarymo, todėl yra atsakovo asmeninė atsakomybė trečiajam asmeniui. Priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2006 m. pradžios atvyko į Lietuvą, gavo leidimus dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje, dirbo ir dirba V. F. įmonėje buhaltere, kadangi neturėjo oficialios gyvenamosios vietos, įmonės vadovas suteikė name kambarį ir leido deklaruoti gyvenamąją vietą. Kaimynystėje gyveno atsakovas, su kuriuo santykiams tapus labai artimiems, nusprendė sudaryti santuoką. Leidimą gyventi Lietuvoje turi, kadangi dirba.

8Atsakovas I. R. su ieškiniu nesutiko ir teismui pateikė priešieškinį prašydamas santuoką, sudarytą 2007-04-28 tarp jo ir ieškovės L. L., pripažinti fiktyvia ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, t. y. nuo 2007-04-28. Nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta nesiekiant sukurti šeimos, o tik panaudoti santuokos registraciją ieškovei leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, gauti. Su ieškove nei vienos dienos negyveno drauge, nevedė bendro ūkio, nepalaikė santuokinių ryšių, vaikų nesusilaukė, nes ieškovė neišreiškė valios sukurti šeimos teisinių santykių. Nurodė, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir iš karto po to, ieškovė gyveno V. F. priklausančiame sodo name.

9Trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl I. R. priešieškinio nurodė, kad teismui pripažinus L. L. santuoką negaliojančia, Migracijos departamento Imigracijos skyrius priims sprendimą dėl L. L. šeimos susijungimo pagrindu išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, panaikinimo. Departamentas, įtardamas, kad sudaryta santuoka fiktyvi, įpareigojo atlikti tyrimą, iš gautų užpildytų apklausos lapų matyti kai kurių požymių, rodančių, kad šalių santuoka gali būti fiktyvi, tačiau įvertinus visus apklausos duomenis konstatuota, kad nepakanka įrodymų L. L. ir I. R. santuokos pripažinimui sudarytai tik dėl akių.

10Tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antstolis D. Š., atsiliepimų nepateikė.

11Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010-01-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai; santuoką tarp L. L. ir I. R. įregistruotą 2007-04-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 88, laikė fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t. y. nuo 2007-04-28; pripažino 6 960,23 Lt skolą tretiesiems asmenims, pagal 2001-09-07 Vilniaus r. KP nutarimą Nr.a 783, asmenine I. R. prievole; apie L. L. ir I. R. santuokos pripažinimą negaliojančia sprendė informuoti Vilniaus rajono CMS; atmetė ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei kaip nepagrįstą; iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 115 Lt žyminio mokesčio; iš ieškovės į Lietuvos valstybės pajamas priteisė 67,48 Lt teismo turėtų pašto išlaidų; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 62,50 Lt žyminio mokesčio.

12Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka yra fiktyvi; šalys neketino gyventi kartu, nes ieškovė ir iki santuokos, ir sudarius santuoką gyveno bei tebegyvena liudytojo V. F. name. Iki santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas bendrų draugų neturėjo, jų nesiejo jokie bendri interesai ir tikslai, jie neturėjo bendro gyvenimo vizijos, nuolat nebendravo. Be to, teismas, įvertinęs atsakovo asmenybę – jis teistas, baustas administracine tvarka ir išklausęs jo paaiškinimų, laikė, kad yra pagrindas manyti, jog dėl polinkio alkoholiui, nebuvo sudėtinga atsakovą įkalbėti atlikti santuokos įregistravimą, už atlygį jam duodant alkoholinių gėrimų ir cigarečių. Teismas laikė, kad išvadą, jog ieškovė neketino su atsakovu kurti šeiminių santykių, sustiprina ir liudytojos E. F. paaiškinimai bei rašytiniai duomenys, kad ieškovę į Lietuvą atsivežė liudytojas V. F., kuris ėmėsi įvairių priemonių dėl L. L. aprūpinimo darbu, gyvenamąja vieta ir kt., ir tai darė nepaisydamas tuometinių savo šeimos interesų. Teismui, šalių paaiškinimai bei kita surinkta medžiaga patvirtino Migracijos departamento prie VRM Imigracijos departamento padarytą išvadą apie pagrindą manyti, jog L. L. ir I. R. santuoka yra fiktyvi: sutuoktinių prieštaringi aiškinimai apie bendras laisvalaikio išvykas, mėgstamiausius patiekalus, kambarių išdėstymą name, susipažinimo aplinkybes. Teismas konstatavo, kad santuokos tarp šalių įregistravimas tebuvo santuokos imitavimas, jos fikcija, t. y. santuokos sudarymas neturint tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių, nes šeimos sujungimo pagrindu gautas leidimas suteiktų ieškovei galimybę, ne tik jos ankstesniam leidimui pasibaigus, likti gyventi Lietuvoje, bet ir pragyvenus santuokoje penkis metus ji galėtų prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir perspektyvoje net gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, kas suteiktų jai teisę laisvai išvykti gyventi į visas Europos Sąjungos šalis bei nevaržomai naudotis kitomis ES valstybės narės piliečio šeimos nario teisėmis. Tarp šalių nesant ginčo dėl 6 960,23 Lt pripažinimo atsakovo asmenine atsakomybe, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

13Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010-01-04 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti; peržiūrėti teismo ir atstovavimo išlaidas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl ko priėjo klaidingos išvados priimdamas keistiną teismo sprendimą. Nurodo, jog sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, motyvuojamoje dalyje nepasisakyta dėl ieškovės reikalavimo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas remiasi Migracijos departamento atsiliepimu, kuriame nurodyta, kad buvo abejonių dėl santuokos fiktyvumo, tačiau atlikus patikrinimą informacija nepasitvirtino, nebuvo įrodyta. Tai, kad nebuvo pasitvirtinusi informacija apie santuokos fiktyvumą, apeliantės nuomone, patvirtina santuokos sudarymą tikslu sukurti šeimą. Nurodo, kad atsakovo paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, nes jis siekia pakenkti ieškovei, taip pat ir E. F., kuri keršija savo buvusiam sutuoktiniui, kenkdama jo dabartinei sugyventinei – apeliantei. Pažymi, jog atsižvelgtina į tai, kad Migracijos departamentas, atlikęs rimtus testus su sutuoktiniais, nenustatė, kad santuoka galimai fiktyvi, į liudytojų parodymus, kad atsakovas agresyvus, nesaikingai vartoja alkoholį bei į tai, kad apeliantė leidimą gyventi Lietuvoje turėjo ir iki santuokos sudarymo, jai nebuvo būtinumo sudaryti fiktyvią santuoką gauti leidimui gyventi Lietuvoje.

14Nustatytu terminu atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

17Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį (CK 3.39 str.).

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, įregistruota 2007-04-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 88), buvo sukurta dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių; teismas pagrįstai laikė ją fiktyvia ir pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Apeliantė teigia, kad Migracijos departamento prie VRM byloje pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog migracijos tarnybai buvo abejonių dėl šios santuokos fiktyvumo, tačiau atlikus patikrinimą tokia informacija nepasitvirtino (b.l. 50), įrodo, kad santuoka buvo tikra ir buvo sudaryta tikslu sukurti šeimyninius santykius. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės argumentą. Migracijos departamento atlikto tyrimo išvados neturi teismui prima facie įrodymo reikšmės; be to, Migracijos departamento tyrimo išvados įrodomąją reikšmę paneigia atsakovo I. R. paaiškinimai byloje apie tai, kad pagal V. F. ir L. L. pasiūlymą jis sudarė su L. L. fiktyvią santuoką, už ką gavo degtinės ir cigarečių; atsakovas paaiškino, kad nei vienos dienos su ieškovė kartu negyveno, santuokinių santykių neturėjo, bendro ūkio nevedė bei prisipažino, kad Migracijos departamento atliekamo tyrimo metu jis melagingai nurodė, kad santuoka sudaryta ketinant sukurti šeimos teisinius santykius. Teismo išvada apie šalių santuokos fiktyvumą pagrįsta byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu. Nors ieškovė paaiškino, kad gyveno kartu su atsakovu ir vedė bendrą ūkį maždaug apie mėnesį V. F. gyvenamajame name, kambaryje, kurį jai suteikė jos darbdavys V. F., pats V. F., apklaustas byloje liudytoju, parodė, kad atsakovas negyveno jo name, gal nakvojo. E. F., V. F. sutuoktinė, parodė, kad ieškovė nuo 2006 m. yra jo sutuoktinio V. F. sugyventinė. Pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad šiuo metu ji yra V. F. sugyventinė, tačiau neigė santykių su V. F. buvimą santuokos su I. R. sudarymo metu. Taigi pirmosios instancijos teismo išvadą, kad L. L. nuo 2006 m. gyveno ir tebegyvena V. F. name, su atsakovu negyveno kartu, netvarkė bendro ūkio, nevykdė vienas kitam santuokinių pareigų yra pagrįsta, apeliantės argumentai bei Migracijos departamento išvada apie santuokos fiktyvumo įrodymų nepakankamumą jos nepaneigia.

19Apeliantės teiginys, kad ji turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir iki santuokos sudarymo, ir po santuokos sudarymo, todėl neturėjo motyvo sudaryti fiktyvią santuoką su atsakovu, paneigtas bylos medžiaga. Trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos savo atsiliepime į I. R. priešieškinį nurodė, kad L. L. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2006-05-18 ir galiojo iki 2007-05-18; leidimas buvo išduotas nes ji turėjo darbo biržos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. 2007-05-03 L. L. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitu, šeimos susijungimo pagrindu bei pateikė santuokos su I. R. liudijimą, V. F. įmonės tarpininkavimo raštą ir kt. (b.l. 32-33). Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje vieneriems metams, buvo L. L. išduotas atlikus santuokos patikrinimą (b.l. 49). Tai, kad apeliantei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje po santuokos sudarymo šeimos sujungimo pagrindu yra faktas; apeliantės teiginys, kad ji galėjo pratęsti laikinojo leidimo galiojimo terminą ir be santuokos sudarymo, darbo santykių pagrindu, neįrodytas, yra tik jos prielaida. Be to, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės fiktyvios santuokos sudarymo motyvai; santuokos teisiniam vertinimui yra reikšminga, ar sutuoktiniai turėjo tikslą sukurti šeimyninius santykius santuokos registracijos metu. Byloje nustatytos aplinkybės (bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo ir pan. nebuvimas) įrodo, kad tikslo sukurti šeimyninius santykius šalys neturėjo, jų tikrųjų santuokos įregistravimo motyvų nustatymas pagal CK 3.39 str. nuostatas neturi reikšmės.

20Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl jos reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; tai, jos vertinimu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teisėjų kolegija su apeliantės pozicija nesutinka. Ieškovė (apeliantė) L. L. pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei reikalavimą dėl 6 960,23 Lt I. R. skolos pripažinimo jo asmenine prievole (b.l. 120-121, t.1); teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad patenkino ieškinį iš dalies bei patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos pripažinimo asmeninę atsakovo prievolę (b.l. 44-45, t.2). Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutrakimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismo patenkintas nebuvo; tai, kad teismas savo sprendimo netenkinti ieškinį nemotyvavo ir rezoliucinėje dalyje nekonkretizavo, kad atmeta šį reikalavimą, vertinama kaip neesminis procesinis pažeidimas, nesudarantis pagrindo iš esmės teisingam sprendimui panaikinti (CPK 328 str.), šis trūkumas pašalinamas apeliacinės instancijos teismo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pripažinus šalių santuoką fiktyvia, sukeliančia šalims teisinių pasekmių nuo jos sudarymo momento (CK 3.39 str.), ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo atmetamas, nes nutraukti galima tik realiai sudarytą santuoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažinti 6 960,23 Lt I. R. skolą pagal 2001-09-07 Vilniaus rajono KP nutarimą jo asmenine prievole yra perteklinis. Sutuoktinių prievolių ir turto padalinimas yra viena iš santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; nagrinėjamoje byloje santuoka pagrįstai pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, šalys nebuvo ir nėra sutuoktiniai ir pasisakyti dėl jų prievolių sprendime dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindo nebuvo; taip pat pažymėtina, kad teisės pažeidimo padariusio asmens prievolė sumokėti įstatymo numatytą baudą ar atlyginti padarytą žalą visuomet yra jo asmeninė prievolė.

21Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.); sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad L. L. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmetamas.

22Iš ieškovės priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir papildyti ją sprendimu dėl pareikšto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo: „L. L. ieškinio reikalavimą atsakovui I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmesti.“

25Priteisti iš ieškovės L. L. 15,35 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).