Byla Ik-1973-562/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Jakui,

4atsakovo atstovams Dianai Jasinavičiūtei ir Ramūnui Drukteniui,

5trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aldmika“ atstovei Aldonai Bronislavai Mikalauskienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aldmika“, N. M. ir R. M. dėl sprendimo panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėja A. J. skundu (I t., b. l. 1?7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

101. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-17238 (toliau – ir Sprendimas);

112. įpareigoti Inspekciją surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M. savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu.

12Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Inspekciją su pareiškimu dėl neteisėtų statybų, kuriame nurodė, kad gyvenamojo pastato, adresu ( - ), Vilnius (pastato unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir Gyvenamasis pastatas), trečiajame aukšte yra pareiškėjai priklausančios 36,65 kv. m. negyvenamosios patalpos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims N. M. ir R. M. priklausančios 57,99 kv. m. negyvenamosios patalpos bei 48,35 kv. m. negyvenamosios patalpos ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Aldmika“ priklausančios 36,65 kv. m. negyvenamosios patalpos. Gyvenamojo pastato trečiajame aukšte taip pat yra pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios bendrojo naudojimo patalpos ? koridorius, plane pažymėtas 31-25, koridorius, plane pažymėtas 31-30, bei tualetas, plane pažymėtas 31-31 (toliau ? Bendrojo naudojimo patalpos). Pareiškime Inspekcijai, pareiškėja taip pat nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. atėjusi į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias Bendrojo naudojimo patalpas, pastebėjo, kad jose vykdomi statybos darbai: statomos pertvaros, plečiamas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims priklausančių negyvenamųjų patalpų plotas, Bendrojo naudojimo patalpose įrenginėjami elektros bei dujų įvadai, vedžiojami vandentiekio bei nuotekų vamzdynai, įrenginėjamos rakinamos durys. Pažymėjo, kad nors visi šie statybos darbai buvo atliekami pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose Bendrojo naudojimo patalpose, atliekamiems darbams pareiškėjos sutikimas nebuvo gautas. Bendrojo naudojimo patalpų būklė ir šiose patalpose atliktų statybos darbų pobūdis buvo užfiksuotas 2010 m. balandžio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – ir Protokolas Nr. 1), kuriame nustatyta, kad išgriovus buvusias pertvaras ir pastačius naujas, Bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 31-25, dalis yra prijungta prie trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Aldmika“ priklausančių negyvenamųjų patalpų, o prijungtoje Bendrojo naudojimo patalpų dalyje yra įrengtas įėjimo holas ir sanitarinis mazgas. Protokole taip pat užfiksuota, kad kita Bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 31-25, dalis bei kitos dvi Bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos 31-30 ir 31-31, buvo prijungtos prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. M. ir R. M. priklausančių negyvenamųjų patalpų. Papildomai į bendrojo naudojimo patalpas buvo patekta 2010 m. spalio 8 d. ir Bendrojo naudojimo patalpų būklė ir šiose patalpose atliktų statybos darbų pobūdis buvo užfiksuoti 2010 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – ir Protokolas Nr. 2), kuriame, be kita ko, konstatuota, kad „įėjus į bendrojo naudojimo patalpą (koridorių), pažymėtą indeksu 31-25 (unikalus Nr. ( - )), nustatyta, jog ši patalpa yra rekonstruota. Bendro naudojimo patalpa (koridorius) apjungta su N. M. ir R. M. priklausančia patalpa – svetaine-virtuve. Tarp N. M. ir R. M. priklausančių patalpų bei Bendrojo naudojimo patalpos (31-25) svetainės sienos nėra. Atitinkamai skersai bendrojo naudojimo patalpos 31-25 dalyje įrengta drabužinė, kuri sujungta su N. M. ir R. M. miegamuoju kambariu“. <...> „Bendrųjų patalpų viena iš bendrasavininkių A. J. negali išilgai pereiti ir naudotis bendrojo naudojimo patalpomis (31-25), o N. M. ir R. M., kuriems nuosavybės teise priklauso 57,99 kv. m. patalpų bei 48,35 kv. m. patalpų, Bendrojo naudojimo patalpų sąskaita yra pasididinę savo turimų patalpų plotus“. <....> „bendrojo naudojimo patalpų 31-25 dalis apjungta su UAB „Aldmika“ priklausančiomis patalpomis (butu). Iš Bendro naudojimosi patalpos 31-25 dalies, esančios bute, įrengtas buto prieškambaris, vonios kambarys, virš vonios kambario įrengta antresolė“. Pareiškėja teigė, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d. Inspekcija pateko į Bendrojo naudojimo patalpas - koridorių, plane pažymėtą 31-25, iš trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Aldmika“ negyvenamųjų patalpų pusės ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo akte (toliau – ir Duomenų patikrinimo aktas) užfiksavo, kad Bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta 31-25, yra atitverta dviem pertvaromis, vienoje pertvaroje yra įrengtos durys. Bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje 31-25, yra suformuotas įėjimo holas, taip pat suformuotas sanitarinis mazgas su dušo kabina, įmontuotas dujinio šildymo katilas bei elektros paskirstymo skydas. Pakartotinai į Bendrojo naudojimo patalpas Inspekcija pateko ir 2011 m. gruodžio 12 d. ir patikrinimo metu nustatė, kad patikrinimo metu tretieji suinteresuotieji asmenys statybos darbų nebevykdė, konstatuota, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Aldmika“ priklausančiose patalpose, plane pažymėtose 31-23 ir 31-35, atlikus statybos darbus ir pakeitus nelaikančių pertvarų vietą, suformuotos naujos patalpos; Bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta 31-25, atitverta pertvara ir prijungta prie patalpų 31-23, 31-35; dalyje atitvertos bendro naudojimo patalpos įrengtas sanitarinis mazgas, dušo kabina, sumontuotas dujinis šildymo katilas, įrengtas elektros skydelis, naujai suformuotose patalpose įrengtos administracinės patalpos. Šio, pakartotinio patikrinimo, metu Inspekcija taip pat nustatė, kad tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims N. M. ir R. M. priklausančiose patalpose, plane pažymėtose 31-32, 31-33, 31-28, 31-29, atlikus statybos darbus ir pakeitus nelaikančių pertvarų vietą, suformuotos naujos patalpos; Bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos 31-31, 31-30 ir dalis 31-25, pakeitus nelaikančių pertvarų vietą, prijungtos prie tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims N. M. ir R. M. priklausančių patalpų 31-32, 31-33, 31-28, 31-29; patalpose įrengtas dujinis šildymas, suformuotos dvi sanitarinės patalpos. Nustačiusi nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2011 m. gruodžio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atlikti statybos darbai priskirtini paprastajam remontui, todėl jiems atlikti statybos leidimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad tretieji suinteresuotieji asmenys Bendrojo naudojimo patalpose atliko rekonstrukcijos darbus, kuriems buvo reikalinga turėti ne tik Pareiškėjos sutikimą, bet ir statybos leidimą, todėl Inspekcija privalėjo surašyti tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu. Rėmėsi trečiųjų suinteresuotųjų asmenų statybos darbų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad, atliekant statinio ar jo dalies rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus, statybos leidimas buvo privalomas. Pareiškėja taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-1572/2009. Atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 4 d. pareiškime Inspekcijai nurodytas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo Protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2 bei Inspekcijos Duomenų patikrinimo aktuose, užfiksuotas aplinkybes, patvirtinančias trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atliktų statybos darbų pobūdį, pareiškėjo nuomone, atlikdami rekonstrukcijos darbus be jos sutikimo ir neturėdami statybos leidimo, tretieji suinteresuotieji asmenys pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir Statybos techninio reglamentas STR 1.07.01:2002) 2.2.1 ir 2.2 punktų nuostatas. Remdamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-555 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas, Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009) 26.2, 26.3, 41.1 ir 41.2 punktų nuostatomis, pareiškėja darė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms, po 2011 m. gruodžio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo, Inspekcija privalėjo surašyti tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims savavališkos statybos aktą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nedelsiant imtis kitų Statybos įstatymo 28 straipsnyje bei Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2009 nurodytų veiksmų, įskaitant pareikalavimą per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas prieš tai minėtas sprendimas. Neatlikdama nurodytų veiksmų, Inspekcija pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 3 dalių, 28 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 26.2, 26.3, 41.1 ir 41.2. punktų nuostatas.

13Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 70?73), kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti.

14Nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2789/2011, pakartotinai nagrinėjo pareiškėjos 2009 m. lapkričio 4 d. skundą, todėl 2011 m. gruodžio 12 d. organizavo negyvenamųjų patalpų adresu ( - ), Vilnius (unikalus Nr. ( - ); ( - ), ir patalpos adresu ( - ), Vilnius (unikalus Nr. ( - )) faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktus Nr. (7.9)-FAK-4556 ir (7.9)-FAK-4557. Patikrinimo metu dalyvavo N. M., R. M. ir A. M., tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovai patikrinime nedalyvavo, nors Inspekcija 2011 m. lapkričio 29 d. 11-29 raštu Nr. (7.9)-2D-15843 informavo pareiškėją apie numatomą patikrinimą. Teigė, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis nuo 2002 m. gruodžio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir Statybos techninio reglamentas STR 1.01.08:2002) 14, 14.2, 14.5, 14.7, 14.11, 14.14?14.19, 12 ir 13 punktais, ir, atsižvelgiant į patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, akivaizdu, kad atlikti statybos darbai, nugriaunant pertvaras ir pastatant jas kitoje vietoje, buvo priskirtini paprastojo remonto darbams ir daryti kitokios išvados nėra pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjos argumentas, kad patalpose atlikti statybos darbai laikytini rekonstrukcija, nes buvo pakeista bendro naudojimo patalpų paskirtis į negyvenamųjų patalpų paskirtį, yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir Statybos techninio reglamentas STR 1.14.01:1999) 7 punktu ir konstatavo, kad teisės aktai nelaikė patalpos statiniu, o tik jo dalimi. Aiškindamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžtą rekonstrukcijos sąvoką, pažymėjo, kad rekonstravimu laikomi tik tokie statybos darbai, kuriais statinys pritaikomas naujai paskirčiai, kai statinio neįmanoma pritaikyti naujai paskirčiai atlikus tik paprastojo ar kapitalinio remonto darbus. Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad statybos darbais dalies Bendro naudojimo patalpų paskirtis buvo pakeista į negyvenamųjų patalpų paskirtį, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nurodytų bendrojo naudojimo patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis apskritai nebuvo nustatyta, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ginčo statybos darbų atlikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atlikti statybos darbai buvo priskiriami statinio rekonstravimui. Dėl šių statybos darbų viso Gyvenamojo pastato paskirtis, iš gyvenamosios į jokią kitą paskirtį nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir Statybos techninio reglamentas STR 1.01.09:2003) 6.1 punktu (nuostata galioja nuo 2009-04-02). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešajame registre Gyvenamojo pastato paskirtis po ginčo statybos darbų atlikimo nepasikeitė, ji buvo ir yra gyvenamoji, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl patalpose atliktų statybos darbų, pastatas buvo iš esmės pertvarkytas ar buvo sukurta jo nauja kokybė. Atsakovo nuomone, pareiškėjos skunde nurodyta LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. N-756-1572/2009 remtis nėra pagrindo, kadangi iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Rėmėsi Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 2 dalimi ir darė išvadą, kad statybos leidimas aptariamiems darbams nebuvo privalomas, o bendrasavininkio sutikimas atlikti paprastojo remonto darbus statinyje (jo dalyje) nebuvo laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, todėl pripažinti juos savavališkais nebuvo pagrindo. Pažymėjo, kad, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcija neturėjo ir neturi pagrindo surašinėti savavališkos statybos akto. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, manydama, kad tretieji asmenys, atlikę paprastojo remonto darbus Bendro naudojimo patalpose, pažeidė jos teises, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka teisme, tačiau šių klausimų sprendimas nepriklauso viešojo administravimo teisinio reguliavimo sričiai ir Inspekcijos kompetencijai.

15Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M. pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 57?65), kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Nurodė, kad kartu su pareiškėja yra 35,13 kv. m. ploto Bendro naudojimo patalpų esančių Gyvenamajame pastate bendraturčiai. Dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstytos taip: 1) negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ) ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ), savininkams N. M. ir R. M. priklauso 59/100 dalys, t. y. 20,73 kv. m.; 2) negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ) savininkui UAB „Aldmika“ priklauso 21/100 dalys, t. y. 7.38 kv. m.; 3) negyvenamų patalpų unikalus Nr. ( - ) savininkei pareiškėjai 20/100 dalių, t.y. 7,01 kv. m. Bendro naudojimo patalpų ploto. Akcentavo, kad patalpos 31-25, 31-30, 31-31 nėra suformuotos kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise (patalpos neturi atskiro unikalaus numerio), jos įregistruotos iš karto kaip pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise, atskirais nekilnojamo turto objektais suformuotos patalpos. Pažymėjo, kad mėgino su pareiškėja susitarti dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo, tačiau dėl pareiškėjos pasyvumo ir vengimo suderinti valią šiuo klausimu, susitarimas nebuvo pasiektas. Dėl nurodytos priežasties tretieji asmenys 2009 metų spalio mėnesį Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-54-643/2012 dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo, pareiškėja pareiškė priešieškinį. Minėtoje civilinėje byloje tretieji suinteresuoti asmenys prašo atidalyti 35,13 kv. m. Bendrojo naudojimo patalpas pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą, ir pripažinti trečiųjų asmenų teisę savo lėšomis atskirti pertvara (pertvaromis) jiems priteistas patalpas. Pažymėjo, kad būtent pareiškėja Bendrojo naudojimo patalpose atliko statybos darbus (rekonstrukciją), dėl ko patalpos tapo avarinės būklės ir nenaudotinos pagal jų paskirtį. Todėl tretieji suinteresuoti asmenys buvo priversti atlikti šių patalpų dalies, tenkančios jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, paprastojo remonto darbus, kuriems pareiškėja sutikimo nedavė. Atkreipė dėmesį, kad jų atlikti remonto darbai buvo būtini dėl iškilusios realios grėsmės ne tik Bendrojo naudojimo, bet ir trečiųjų asmenų bei kitų Gyvenamajame pastate esančių patalpų savininkų nuosavybės teise valdomoms patalpoms. Be to, pareiškėjos veiksmų rezultate trečiųjų asmenų ir kitų gyvenamojo namo patalpų savininkų turtui buvo padaryta žala ? trūko pareiškėjos nutiestas vandentiekio įvadas, dėl ko užpiltos Trečiųjų asmenų, taip pat aukštu žemiau esančios patalpos. Nurodė, kad nenorėdama prisiimti atsakomybės už savo veiksmais padarytą žalą trečiųjų asmenų ir kitų patalpų savininkų turtui, pareiškėja inicijavo ne tik šį, bet ir kitus administracine ir civiline tvarka spręstinus ginčus dėl tariamai savavališkų trečiųjų asmenų statybos darbų, kurie buvo būtini, siekiant pašalinti pareiškėjos veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes minėtam turtui. Ši byla yra jau antra pareiškėjos inicijuota administracinė byla dėl Inspekcijos sprendimo, susijusio su trečiųjų asmenų atliktais remonto darbais, panaikinimo. Administracinėje byloje Nr. A525-2789/2011, pagal pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-11480 panaikinimo ir įpareigojimo surašyti UAB „Aldmika“ savavališkos statybos aktą bei imtis veiksmų dėl N. M. ir R. M. vykdomų savavališkų statybų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino minėtą Inspekcijos sprendimą ir įpareigojo Inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. lapkričio 4 d. skundą. Vadovaudamasi šia nutartimi, Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos 2009 m. lapkričio 4 d. skundą iš esmės ir 2011 m. gruodžio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Taigi, šioje byloje įrodinėtinos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir administracinėje byloje Nr. A525-2789/2011. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11403/2010 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovams N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. Pažymėjo, kad Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas dviem klaidingomis prielaidomis: 1) trečiųjų asmenų bendrojo naudojimo patalpose atlikti darbai priskirtini rekonstrukcijai šių veiksmų metu galiojusio Statybos įstatymo prasme; 2) pareiškėjos sutikimo dėl trečiųjų asmenų statybos darbų bendrojo naudojimo patalpose nebuvimo aplinkybė yra reikšminga priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pasisakydami dėl pirmosios prielaidos, rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7, 9, 13, 6.2?6.3, 6.5, 14 punktais, Statybos įstatymo 2 straipsnio 19?21 dalimis ir darė išvadą, kad pertvarų pakeitimas, pašalinimas, naujų pertvarų rengimas pagal reglamentą, inžinerinių sistemų pertvarkymas, nekeičiant bendrųjų pastato sistemų ir jų pralaidumo, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, o pareiškėja nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti priešingai. Iš Protokolo Nr. 1 matyti, kad visi statybos darbai yra bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai, kuriuos vykdant buvo pertvarkyta bendrojo naudojimo patalpos 31-25 pertvara, taip pat atlikti kiti Bendrojo naudojimo patalpos apdailos atnaujinimo darbai ir individualių, tik trečiųjų asmenų reikmėms skirtų, inžinerinių sistemų tvarkymo darbai. Šie darbai laikytini paprastuoju remontu, kuriam, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statybos leidimas nereikalingas, todėl statyba nėra savavališka. Trečiųjų asmenų nuomone, Protokole Nr. 1 rekonstrukcijos sąvoka vartojama bendrąja prasme, o ne nustatant konkrečią statybos rūšį, todėl Protokolas Nr. 1 nėra tinkamas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad tretieji asmenys atliko rekonstrukcijos darbus. Dėl kitos Protokole Nr. 1 numatytos aplinkybės ? tariamo patalpų ploto padidėjimo ? pastebėjo, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės ir nekilnojamojo turto registre pateikiamų duomenų, nes po trečiųjų asmenų atlikto paprastojo remonto, jų nuosavybės teise turimų patalpų plotai nepakito. Dėl antrosios skundo prielaidos, pažymėjo, kad pareiškėja neteisingai aiškina bendraturčių santykius ir statybos santykius reglamentuojančių teisės normų santykį, todėl klaidingai suvokia sutikimo dėl bendrojo naudojimo patalpų remonto darbų nebuvimo teisines pasekmes. Remdamiesi CK 4.75?4.85 ir 4.103 straipsniais, teigė, kad už bendrojo naudojimo patalpų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos pažeidimus yra numatytos vienos teisinės pasekmės, o už savavališką statybą ? visai kitos, todėl net jei ir būtų nustatyta, jog tretieji asmenys, vykdydami jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų paprastąjį remontą be pareiškėjos sutikimo pažeidė CK 4.75?4.85 straipsniuose nustatytą tvarką, už tokį pažeidimą gali kilti tik už bendraturčių bendrojo naudojimo objektų naudojimo ar valdymo tvarkos pažeidimus, bet ne už savavališką statybą numatyta atsakomybė. Pabrėžė, kad pagal ginčo santykių susiklostymo metu galiojusius įstatymus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus, statytojas statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms privalėjo pateikti bendraturčių sutikimą tik kai prašė išduoti statybos leidimą darbams, kuriems atlikti statybos leidimas privalomas. Rėmėsi remonto darbų atlikimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pati Pareiškėja, neturėdama Trečiųjų asmenų sutikimo, 2008 metais pradėjo vykdyti jai priklausančių patalpų remontą ir gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų pertvarkymą (rekonstrukciją) bei įsirengė atskirą įėjimą į savo patalpas. Tokie darbai priskirtini rekonstrukcijai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų žiniomis, pareiškėja nėra gavusi statybos leidimo rekonstrukcijai, be to, pareiškėjai vykdant nurodytus statybos darbus Bendrojo naudojimo patalpų būklė buvo pabloginta iki tokios, kad jų, neatlikus remonto, tapo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, kad prie šios bylos prijungtinoje administracinėje byloje Nr. A525-2789/2011 pateiktas antstolio 2008 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota patalpų būklė po pareiškėjos atliko remonto ir rekonstrukcijų darbų. Dėl tokių Pareiškėjos veiksmų UAB „Aldmika“ 2008 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į valstybinę statybos priežiūrą vykdančią instituciją su skundu. Nors 2008 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (101)11.56-1656 nurodyta, kad vykdant darbus jokie statybos normatyviniai dokumentai nebuvo pažeisti, tačiau pareiškėja darbus vykdė be bendraturčių sutikimo, dėl ko kiti bendraturčiai turi teisę pažeistas teises ginti teisme CK 4.75 straipsnio pagrindu, ką tretieji asmenys padarė pareikšdami ieškinį. Taip pat rėmėsi CK 4.76, 4.77, 4.83 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. lapkričio 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir darė išvadą, kad Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų remontas galimas ir neturint bendratučių sutikimo ir tai nėra vertintina kaip bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, o atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuotiems asmenims kartu priklauso didžioji dalis (80 procentų) patalpų, jie turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų būtinąja priežiūra ir tokie sprendimai pareiškėjai privalomi. Rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. sausio 19 d. pranešimu, kuris trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, patvirtina faktą, jog dėl pareiškėjos vykdytų remonto darbų bendrojo naudojimo patalpose jau buvo atsiradusi žala kitų namo patalpų savininkams ir, siekiant išvengti dar didesnės žalos atsiradimo, buvo būtina tvarkyti esamą būklę, todėl trečiųjų asmenų atliktas Bendrojo naudojimo patalpų paprastasis remontas buvo būtinas, o tam jokie sutikimai nereikalingi. Dėl pareiškėjos nurodytos LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. N756-1572/2009, atkreipė dėmesį, kad išaiškinimas minėtoje byloje nepagrindžia pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo, įvertinus nurodytosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, akivaizdu, kad jos skiriasi. Nurodė, kad Bendro naudojimo patalpos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jau yra padalytos bendraturčiams atitinkamais plotais, Nekilnojamo turto registro pažymėjimuose nenurodant, kad tos patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė ir kas tokio nuosavybės bendraturčiai. Taigi Bendro naudojimo patalpų remontas teisinės situacijos nepakeitė, nes ir po remonto tiek tretieji suinteresuotieji asmenys, tiek pareiškėja valdo tą patį patalpų plotą, kuris nurodytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą (I. t., b. l. 177?190), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė.

19Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 17?21 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 13 ir 14 punktais, bylos duomenimis, ir pažymėjo, kad apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes, jog atliktus darbus buvo pagrindas kvalifikuoti paprasto remonto darbais, pagrįsta atsakovo išvada, kad, remiantis ginčo statybos darbų atlikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 2 dalimi, statybos leidimas šiems darbams nebuvo privalomas, o bendrasavininkio sutikimas atlikti paprastojo remonto darbus nebuvo laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atsižvelgiant į šias ginčui reikšmingas aplinkybes, atliktus darbus pripažinti savavališkais nebuvo pagrindo. Kadangi tiek ginčo statybos darbų atlikimo, tiek šiuo metu galiojančiu Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakovo pareiga surašyti savavališkos statybos aktą yra tik nustačius, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nagrinėjamu atveju Inspekcijos pareigūnai neturėjo pagrindo surašinėti tokio akto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimai panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir įpareigoti atsakovą surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M. savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taikyles reglamentuoja civilinio kodekso normos (CK 4.72 - 4.92 str.), todėl su šios teisės įgyvendinimu susiję klausimai nepriklauso viešojo administravimo teisinio reguliavimo sričiai.

20III.

21Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1?8), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir Įpareigoti Inspekciją surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos pašalinimu. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės remiasi analogiškais, skunde išdėstytiems, argumentais, papildomai nurodydama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Poziciją grindžia šiais argumentais:

221. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl rėmimosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-1572/2009, nes nors pastarosios ir šios bylos ratio decidendi nesutampa, taisyklė jog precedentai gali būti taikomi tik tada, kai sutampa skirtingų bylų ratio decidendi neturi būti taikoma per siaurai, nes identiškų bylų beveik niekada nebūna. Svarbu analizuoti ką teismas konkrečioje byloje norėjo pasakyti. Nurodytoje byloje teismas turėjo omenyje, kad faktiškai prijungus bendro naudojimo patalpų dalį prie privačių patalpų ir taip padidinus pastarųjų plotą, tokie darbai laikytini rekonstrukcija. Tai atitinka nagrinėjamos bylos situaciją, nes tretieji suinteresuoti asmenys prie savo privačių patalpų prijungė dalį Bendro naudojimo patalpų, todėl, pareiškėjos nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas nagrinėjamoje byloje remtis minėta nutartimi.

232. Teismas pareiškėjos poziciją dėl Bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos atmetė iš esmės nepateikdamas tokią poziciją pagrindžiančių argumentų, tik cituodamas Inspekcijos Sprendimo išvadą, kurios nepaaiškino, ir nurodydamas, kad rekonstravimu laikomi statybos darbai, kuriais statinys pritaikomas naujai paskirčiai, kai statinio neįmanoma pritaikyti naujai paskirčiai atliktus tik paprastojo ar kapitalinio remonto darbus, todėl nėra pagrindo atliktus darbus kvalifikuoti kaip rekonstrukciją. Šie argumentai, pareiškėjos nuomone, įrodo, kad faktines aplinkybes teismas vertino paviršutiniškai, visiškai nesigilinant į esmę, tik atkartojant Inspekcijos Sprendimo motyvus, todėl teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nesivadovavo teismo eksperto S. M. ekspertizės akto išvadomis, motyvuojant tuo, kad ši ekspertizė buvo skirta atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektų vertinimui. Pareiškėjos nuomone, nepaisant to, svarbu tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys jau yra atlikę visus reikalingus statybos darbus savo parengto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto įgyvendinimui, todėl minėto ekspertizės akto išvadose netiesiogiai patvirtintas faktas, jog statybos darbai, įgyvendinant trečiųjų asmenų pasiūlytą atidalijimo projektą, yra neteisėti ir prieštarauja Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktui, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 33, 174 ir 175.6 punktams.

24Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12?14), kuriuo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

25Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, kad byloje aktuali statinio rekonstravimo sąvoka buvo įtvirtinta Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, o Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 buvo nustatyti pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, šiame teisės akte taip pat detalizuotas sąrašas statybos darbų, laikytinų statinio rekonstravimu, į kurį ginčijami statybos darbai nepatenka. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodė teisės normų, kuriose būtų paaiškinta sąvoka „nauja patalpų kokybė“ ir pareiškėjos teiginys apie statybos darbais sukurtą naują pastato kokybę, kuris pagrindžia kitą pareiškėjos teiginį, kad aptariami statybos darbai priskirtini rekonstrukcijai. Taip pat pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo teisės aktų nuostatų, kurios paneigtų pagrįstą teismo sprendimo išvadą, kad atlikti statybos darbai priskirtini paprastojo remonto darbams. Dėl pareiškėjos argumento, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto S. M. ekspertize, pastebi, kad ekspertui nebuvo užduoti klausimai dėl šioje byloje nagrinėjamų statybos darbų rūšies, todėl ekspertizėje ekspertas pateikė atsakymus į visai kitus klausimus, nei buvo nagrinėjami šioje byloje. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo savo teise prašyti teismo ekspertizės šioje byloje.

26Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 16?23), kuriuo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja motyvus ir argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą, papildomai nurodo:

271. Sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. N756-1572/2009 suformuotos taisyklės, kurias pareiškėja taiko ginčo situacijai, nesiedama jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti laikomos precedentu.

282. Remdamiesi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.6?6.8 punktais, eksperto S. M. atestatais, atsižvelgdami į tai, kad S. M. ekspertizės akto išvadas dėl bendro naudojimo patalpų atidalijimo sieja su priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, daro išvadą, kad S. M., pagal jam suteiktus kvalifikacinius atestatus, neturi teisės atlikti pareiškėjos pateikto tyrimo, nes pagal jam išduodą atestatą gali atlikti tik ypatingo statinio projekto dalies – pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo – ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytu ekspertizės aktu remtis negalima.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos Sprendimo (I t., b. l. 45?47), kuriuo trečiųjų suinteresuotų asmenų atlikti Bendro naudojimo patalpų statybos darbai pripažintini statinio paprastuoju remontu, todėl, nepaisant to, jog pareiškėja atliktiems statybos darbams sutikimo nebuvo davusi, nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pareiškėja su tokia Sprendimo išvada nesutinka, mano, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų atlikti statybos darbai pripažintini rekonstrukcija, kuri, nesant pareiškėjos sutikimo, laikytina savavališka statyba, todėl atsakovas tretiesiems suinteresuotiems asmenims turi surašyti savavališkos statybos aktą ir imtis veiksmų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu.

32Atsižvelgiant į tai, siekdamas teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, pirma, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų Bendro naudojimo patalpose atlikti statybos darbai pripažįstami rekonstrukcija, ar paprastuoju remontu, antra, ar minėtiems darbams buvo būtinas pareiškėjos sutikimas.

33Dėl statybos darbų kvalifikavimo

34Pareiškėja nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atliktus statybos darbų rezultatus pastebėjo 2009 m. rugpjūčio 18 d., todėl vertinant aptariamų statybos darbų pobūdį aktuali Statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Joje pateiktos tokios šiam ginčui aktualios statybos darbų sąvokos ir jų paaiškinimai.

35Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą (2 str. 18 d.).

36Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą (2 str. 19 d.)

37Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (2 str. 20 d.).

38Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (2 str. 21 d.).

39Minėtas Statybos įstatymo nuostatas atitinkamai detalizuoja Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 9?14 punktai, kuriuose tiek rekonstrukcijos, tiek remonto darbai apibrėžiami išsamiau.

40Statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: 9.1. pastatomi nauji aukštai (aukštas, mansarda); 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.3. pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą; 9.6. pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys; 9.7. pakeičiami pamatai, karkasas, laikančios sienos (ar dalis šių konstrukcijų) to paties ar kito tipo konstrukcijomis; 9.8. pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos, išskyrus išvardytas 9.7 punkte, kito tipo konstrukcijomis; 9.9. iš esmės pakeičiama fasadų (vieno ar kelių) išvaizda; 9.10. apšiltinamas šlaitinis ar plokščiasis stogas; 9.11. pakeičiamos tvoros (aptvarai), keičiant jų tipą, kai keičiama daugiau kaip pusė visos tvoros (aptvaro) ir kai buvusi arba nauja tvora (aptvaras) nepriskirtina nesudėtingiems statiniams; 9.12. įrengiamos papildomos tvoros, keičiant tvoros tipą, kai papildoma tvora nepriskirtina nesudėtingiems statiniams; 9.13. įrengiamos naujos (pašalinamos, atjungiamos esamos) statinio bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus nuotolinio ryšio sistemas. 9.14. esamos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (sistema), išskyrus nuotolinio ryšio sistemas, pakeičiamos kito tipo ar pralaidumo sistemomis (sistema); 9.15. statybos darbai, kurie pagal savo pobūdį priklauso statinio kapitalinio ar paprastojo remonto darbams, jei jie atliekami statinio rekonstravimo metu ( STR 1.01.08:2002 9 p.)

41Statinio kapitalinio remonto tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti. Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos iš esmės, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: 10.1. sustiprinamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos; 10.2. pakeičiamos išorės nelaikančios sienos; 10.3. pakeičiama daugiau kaip 10% laikančiųjų konstrukcijų, išskyrus išvardytas 9.7 punkte, to paties tipo konstrukcijomis; 10.4. pastato viena ar kelios fasadinės sienos apšiltinamos iš vidaus; 10.5. iš dalies keičiama statinio fasadų (vieno ar kelių) išvaizda; 10.6. pakeičiamos tvoros (aptvarai), keičiant jų tipą, kai keičiama ne daugiau kaip pusė visos tvoros (aptvaro) ir kai buvusi arba nauja tvora (aptvaras) nepriskirtina nesudėtingiems statiniams; 10.7. pakeičiamos tvoros (aptvarai), nekeičiant jų tipo, kai tvora (aptvaras) nepriskirtina nesudėtingiems statiniams; 10.8. įrengiamos papildomos tvoros, nekeičiant tvoros tipo, kai tvora nepriskirtina nesudėtingiems statiniams; 10.9. pertvarkomos esamos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, kai keičiama daugiau kaip pusė bendrosios inžinerinės sistemos to paties tipo ar pralaidumo sistema; 10.10. vartotojo šildymo sistema atjungiama nuo statinio centrinio šildymo sistemos; 10.11. įrengiamos naujos statinio atskirosios inžinerinės sistemos ar esamos demontuojamos; 10.12. statybos darbai, kurie pagal savo pobūdį priklauso statinio paprastojo remonto darbams, jei jie atliekami statinio kapitalinio remonto metu (STR 1.01.08:2002 10 p.).

42Statinio paprastojo remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nepaminėti VI ir VII skyriuose (12 p.). Pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos (13 p.). Pagrindiniai statinio paprastojo remonto darbai: 14.1. papildomomis priemonėmis atstatomas (kompensuojamas) laikančiųjų konstrukcijų (išskyrus paminėtas 9.7 punkte) stiprumo praradimas eksploatavimo metu (dėl jų įtrūkių, įlinkių ir pan.), nekeičiant pačių konstrukcijų elementų, arba pakeičiant jų ne daugiau kaip 10% (skaičiuojant nuo toje konstrukcijoje esamų tokių elementų) į elementus, pagamintus iš tokių pat medžiagų ir besiskiriančius ne daugiau kaip 10% savo matmenimis; 14.2. pakeičiamos pertvarų vietos, pašalinamos esamos pertvaros, įrengiamos naujos; 14.3. stiprinamos sąramos; keičiamos sąramos išorės nelaikančiose sienose; 14.4. keičiami pavieniai laiptatakiai, laiptų aikštelės; 14.5. skersai sieną iškertamos vėdinimo ar inžinerinių sistemų įvadų, išleistuvų angos (kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už sienos storį); 14.6. vidaus sienose užtaisomos durys, langai, kitos angos; atveriamos buvusios laikinai užtaisytos angos; 14.7. vidaus sienose įrengiamos nišos, kai nišos gylis neviršija pusės sienos storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas sienos storis; 14.8. iš pastato vidaus apšiltinamos atskiros patalpos; 14.9. apšiltinami perdenginiai; 14.10. nežymiai keičiamas statinio fasadas; 14.11. atliekami bet kurie pastato vidaus apdailos darbai, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Pertvarkant esamas ar įrengiant naujas grindis, būtina nepažeisti normatyviniais dokumentais nustatytų reikalavimų (neviršyti leistinos apkrovos į perdangą, nepažeisti šilumos bei garso izoliacijos ir pan.); 14.12. pakeičiamos tvoros (aptvarai), nekeičiant jų tipo, kai ir buvusi, ir nauja tvora (aptvaras) priskirtinos nesudėtingiems statiniams; sutaisomos esamos tvoros (aptvarai); 14.13. įrengiamos papildomos tvoros, kai papildoma tvora priskirtina nesudėtingiems statiniams; 14.14. keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų išdėstymas, apimtis, tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; 14.15. pakeičiama esama statinio bendroji inžinerinė sistema (ne daugiau kaip pusė visos sistemos), išskyrus paminėtas 14.16 punkte, to paties tipo ir pralaidumo sistema; 14.16. įrengiamos nuotolinio ryšio (televizijos, radijo ir pan.) bendrosios statinio inžinerinės sistemos, pertvarkomos ar demontuojamos esamos; 14.17. šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai; 14.18. pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai to paties ar kito tipo elementais (tarp jų – šilumos punktai), nekeičiant visos sistemos pralaidumo; 14.19. įrengiamos ar pertvarkomos vartotojo inžinerinės sistemos ir jų apskaitos prietaisai, neviršijant sutartyse su tiekėjais nustatytų sistemos pajėgumų. Keičiant pajėgumus (juos didinant), reikalinga nauja sutartis su tiekėju; 14.20. įrengiamos kito tipo ar pralaidumo vartotojo inžinerinės sistemos; 14.21. atliekami statybos darbai, nurodyti Reglamento 11 punkte (STR 1.01.08:2002 12?14 p.).

43Taigi šiuo atveju vertintina tai, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų atlikti statybos darbai atitinka Statybos įstatyme ir STR 1.01.08:2002 apibrėžtą rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto sąvokas, ar vis dėl to taikytini paprastuoju remontu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Statybos įstatymas, tiek STR 1.01.08:2002 pateikia statinio rekonstrukcijos, statinio paprastojo ar kapitalinio remonto sąvokas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl viso Gyvenamojo pastato rekonstrukcijos ar paprastojo remonto, bet tik jo dalyje – trečiame aukšte esančiose Bendro naudojimo patalpose atliktų statybos darbų, todėl patartos įstatymo ir reglamento nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šią aplinkybę.

44Statybos darbai, kuriuos atliko tretieji suinteresuoti asmenys, nurodyti ne tik pareiškėjos skunde ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose, tačiau ir užfiksuoti pareiškėjos iniciatyva surašytuose Protokole Nr. 1 (I t., b. l. 21?35) ir Protokole Nr. 2 (I t., b. l. 36?43), atsakovo parengtuose faktinių duomenų patikrinimo aktuose (b. l. 44, 90?98). Šiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytos faktinės aplinkybės yra suderinamos, viena kitai neprieštarauja, todėl vertinant atliktų statybos darbų rūšį atsižvelgtina į jų visumą.

45Protokole Nr. 1 nurodyta, jog dalis patalpų, plane (I t., b. l. 35) pažymėtų indeksu „31-25“, pertvaros, skiriančios šias bendro naudojimo patalpas nuo patalpų „31-34“ ir „31-35“, išardyta ir šios trys patalpos iš dalies sujungtos. Bendro naudojimo patalpoje „31-25“, pastatyta pertvara su durimis, įrengta patalpa (sanmazgas), ji išklota plytelėmis, ant šios patalpos įrengta antresolė, sumontuotas šildymo katilas. Dėl pastatytos pertvaros ir už jos esančio sanmazgo, praėjimas per patalpą „31-25“ negalimas. Pažymėta, jog bendro naudojimo patalpos „31-25“ iš dalies sujungtos ir su patalpomis „31-32“ ir „31-33“, o durų anga, jungusi patalpas „31-25“ ir „31-30“, panaikinta. Įėjimas į patalpą „31-30“ įrengtas iš patalpos „31-28“. Iš patalpų „31-30“ ir 31-31 padaryta viena erdvė.

46Protokole Nr. 2 taip pat užfiksuota, kad tarp N. ir R. M. priklausančių patalpų ir patalpų Nr. „31-25“ sienos nėra, skersai patalpos „31-25“ pastatyta pertvara. Už šios pertvaros įrengta drabužinė, sujungta su N. ir R. M. miegamuoju, tarp miegamojo ir patalpos „31-25“, kurioje įrengta drabužinė, sienos nėra. Pareiškėja neturi galimybės išilgai praeiti ir naudotis patalpomis „31-25“. Į kitą dalį patalpų „31-25“ galima patekti tik ir per lauką apėjus namą.

472010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo protokole nurodyta, kad patalpa „31-25“ atitverta dviem pertvarom, vienoje jų yra durys. Patalpoje „31-25“ suformuotas įėjimo holas ir sanmazgas, šildymo katilas, elektros paskirstymo jungiklis.

482011 m. gruodžio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose Nr. (7.9)FAK-4556 ir Nr. (7.9)FAK-4557 nurodyta, kad palapos „31-32“, „31-33“, „31-30“, „31-29“, „31-28“, „31-25“, „31-31“ perplanuotos. Performavimas atliktas pakeitus nelaikančių pertvarų išdėstymą, laikančiųjų konstrukcijų griovimo nenustatyta, naujų angų laikančioje sienoje neįrengta, užmūrytos durys tarp patalpų „31-25“ ir „31-30“. Patalpos „31-31“ ir „31-30“ prijungtos prie R. ir N. M. priklausančių patalpų. Patalpa „31-25“ atskirta pertvara ir prijungta prie naujai suformuotų patalpų. Patalpa „31-25“ prijunga prie patalpų „31-34“ ir „31-35“.

49Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, jog Bendro naudojimo patalpos buvo pertvarkytos gana ženkliai, tačiau aptariami statybos darbai negali būti vertinami nei kaip rekonstrukcija, nei kaip kapitalinis remontas Statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 nuostatų prasme, nes pertvarkymas atliktas nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, patalpos nebuvo pritaikytos naujai paskirčiai. Aptariami darbai priskirtini paprastajam (einamajam) remontui, nes pakeistos pertvarų vietos (vienose patalpose jos panaikintos, kitose ? pastatytos) (atitinka Statybos įstatymo 2 str. 21 d., STR 1.01.08:2002 14.2 p.), atliktas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms pertvarkant sanmazgą, remontas (atitinka Statybos įstatymo 2 str. 21 d., STR 1.01.08:2002 14.19 p.), vidaus sienose užtaisytos durys, atvertos buvusios laikinai užtaisytos angos (atitinka STR 1.01.08:2002 14.6 p.).

50Pareiškėja taip pat nurodo, kad atlikus minėtus statybos darbus, buvo pakeista Bendro naudojimo patalpų paskirtis ir būtent dėl šios priežasties aptariami statybos darbai kvalifikuotini kaip rekonstrukcija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Byloje esantys duomenys (I. t., b. l. 13?19, 75?85) patvirtina, kad visos Gyvenamojo namo trečiajame aukšte esančios patalpos, tiek priklausančios pareiškėjai, tiek tretiesiems asmenims, tiek Bendro naudojimo patalpos, yra negyvenamosios paskirties patalpos, Gyvenamasis pastatas – gyvenamosios paskirties (I t., b. l. 11?12). Po atliktų statybos darbų jų paskirtis nepakito, t. y. visos patalpos trečiajame aukšte išliko negyvenamosiomis, atitinkamai nepakito ir Gyvenamojo pastato paskirtis – jis išliko gyvenamosios paskirties. Todėl akivaizdu, jog ir šiuo aspektu, statybos darbai nepatenka į Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje ir STR 1.01.08:2002 9 punkte apibrėžtą rekonstrukcijos sąvoką.

51Kiti Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje ir STR 1.01.08:2002 9 punkte nurodyti darbai (pvz. naujų aukštų statymas ar nugriovimas, priestato pristatymas, fasado išvaizdos keitimas ir pan.) nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti, ginčo, kad būtent dėl jų atlikimo statybos darbai vertintini kaip rekonstrukcija nėra, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

52Dėl statybos leidimo privalomumo

53Kadangi aptariami statybos darbai negali būti priskirti rekonstrukcijai, o, kaip minėta, vertintini kaip paprastasis remontas, remiantis statybos darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame, kaip viena iš išimčių, kada statybos leidimas nėra privalomas, numatomas paprastasis remontas, tretieji suinteresuoti asmenys, atlikdami aptariamus statybos darbus, neprivalėjo gauti statybos leidimo, ir atlikdami minėtus darbus jo neturint, nepažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Dėl šios priežasties, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atliktus statybos darbus pripažinti savavališka statyba ir surašyti savavališkos statybos akto ir reikalauti per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., 28 str. 2 d. 1 p.), kaip to reikalauja pareiškėja.

54Statybos leidimo išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnis. Bendrasavininkio sutikimo atlikti paprasto remonto darbus nėra pripažįstamas statybą leidžiančiu dokumentu, todėl pareiškėjos argumentas dėl to, jog statybos darbai neteisėti dėl to, jog nebuvo gautas jos leidimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

55Atsižvelgiant į tai, jog atliktas paprastasis remontas pakeitė bendro naudojimo patalpų išsidėstymą ir dėl to galimai buvo pažeistos pareiškėjos kaip bendrasavininkės teisės, reglamentuojamos CK ketvirtos knygos ketvirtame skirsnyje Bendrosios nuosavybės teisė (4.72?4.92 str.), ji turi teisę kreiptis į teismą ir savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

56Dėl kitų pareiškėjos argumentų

57Dėl pareiškėjos argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo S. M. teismo ekspertizės aktu (t I., b. l. 102?137), pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ši ekspertizė nėra laikytina tinkamu įrodymu, nes atliekant ekspertizę ekspertui nebuvo užduoti klausimai dėl aptariamų statybos darbų rūšies, jame nustatytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, ji, skirtingai nei nurodo, pareiškėja, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo, aptariamų statybos darbų teisėtumo ar neteisėtumo šioje byloje nagrinėjamu aspektu. Pastebėtina, jog šioje ekspertizėje buvo keliami klausimai dėl galimybės atidalyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjai priklausančias Bendro naudojimo patalpas ir tokio atidalijimo teisėtumo, atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Ekspertui užduoti klausimai apie planuojamų atlikti statybos darbų įvertinimą ekonomiškumo ir racionalumo požiūriu, proporcingumo principo kontekste. Atsakymuose pateikti duomenys apie galimus sunkumus jungiantis prie kanalizacijos stovo, akcentuotas atidalijimo negalimumas dėl to, jog tokiu atveju būtų pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai, atsakymai pateikti remiantis prielaida, jog atliekant statybos darbus bus daromos angos laikančiosiose konstrukcijose, nors, kaip minėta, atliekant statybos darbus pokyčių laikančiosiose konstrukcijose nebuvo padaryta, remonto vertinimas racionalumo ir ekonomiškumo požiūriu nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tokie klausiami gali būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka.

58Dėl galimybės šioje byloje remtis pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-1572/2009, sutiktina su pirmosios instancijos išvada dėl šių bylų netapatumo. Pastarojoje byloje pareiškėjas prie jam priklausančio buto, t. y. Nekilnojamo turto registre įregistruotos gyvenamosios patalpos, prijungė dalį pusrūsio, t. y. negyvenamosios patalpos, todėl pusrūsio patalpos paskirtis buvo pakeista – iš negyvenamosios tapo gyvenamąja. Būtent dėl šios priežasties – patalpų dalies paskirties pakeitimo ? administracinėje byloje Nr. N756-1572/2009 statybos darbai ir buvo pripažinti rekonstrukcija. Nagrinėjamoje byloje situacija kitokia nes, kaip minėta, prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų buvo prijungtos Bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, todėl jų paskirtis nepakito, atitinkamai nėra pagrindo statybos darbų pripažinti rekonstrukcija.

59Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Jakui,... 4. atsakovo atstovams Dianai Jasinavičiūtei ir Ramūnui Drukteniui,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aldmika“... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėja A. J. skundu (I t., b. l. 1?7) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 10. 1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 11. 2. įpareigoti Inspekciją surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB... 12. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Inspekciją su pareiškimu... 13. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos... 14. Nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio... 15. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M. pateikė... 16. Nurodė, kad kartu su pareiškėja yra 35,13 kv. m. ploto Bendro naudojimo... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. priėmė... 19. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 17?21 dalimis, Statybos... 20. III.... 21. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1?8), kuriuo prašo... 22. 1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl rėmimosi... 23. 2. Teismas pareiškėjos poziciją dėl Bendro naudojimo patalpų... 24. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12?14),... 25. Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, kad byloje aktuali statinio... 26. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II... 27. 1. Sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju LVAT nutartyje... 28. 2. Remdamiesi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.6?6.8 punktais,... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos Sprendimo (I t.,... 32. Atsižvelgiant į tai, siekdamas teisingo ir visapusiško bylos... 33. Dėl statybos darbų kvalifikavimo... 34. Pareiškėja nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atliktus statybos... 35. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės... 36. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba... 37. Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio... 38. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis... 39. Minėtas Statybos įstatymo nuostatas atitinkamai detalizuoja Statybos... 40. Statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį,... 41. Statinio kapitalinio remonto tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo... 42. Statinio paprastojo remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo... 43. Taigi šiuo atveju vertintina tai, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų... 44. Statybos darbai, kuriuos atliko tretieji suinteresuoti asmenys, nurodyti ne tik... 45. Protokole Nr. 1 nurodyta, jog dalis patalpų, plane (I t., b. l. 35)... 46. Protokole Nr. 2 taip pat užfiksuota, kad tarp N. ir R. M. priklausančių... 47. 2010 m. rugpjūčio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo protokole nurodyta,... 48. 2011 m. gruodžio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose Nr.... 49. Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, jog Bendro naudojimo patalpos... 50. Pareiškėja taip pat nurodo, kad atlikus minėtus statybos darbus, buvo... 51. Kiti Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje ir STR 1.01.08:2002 9 punkte... 52. Dėl statybos leidimo privalomumo... 53. Kadangi aptariami statybos darbai negali būti priskirti rekonstrukcijai, o,... 54. Statybos leidimo išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnis.... 55. Atsižvelgiant į tai, jog atliktas paprastasis remontas pakeitė bendro... 56. Dėl kitų pareiškėjos argumentų... 57. Dėl pareiškėjos argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 58. Dėl galimybės šioje byloje remtis pareiškėjos nurodyta Lietuvos... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....