Byla 2S-652-565/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties,

Nustatė

2

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atliktus įskaitymus ir priteisti žalos atlyginimą regreso tvarka.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymų: pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 25 punktą draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančiosios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju žalą, padarytą Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose, turi atlyginti atsakovas, kaip vilkikų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, o ieškovas, kaip vilkikų priekabų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, tokios pareigos neturi.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad, nustatant tiek ieškovo, tiek atsakovo atsakomybės apimtį, turi būti vadovaujamasi Vokietijos teisės aktai, nes atsakovo reikalavimai yra kilę iš Vokietijoje įvykusių eismo įvykių.

7Atsakovas prašė sustabdyti civilinę bylą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-4569-294/2013 pagal ieškovo ASS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Vokietijos teisingumo ministeriją, prašydamas informacijos dėl Vokietijos teisės turinio. Civilinė byla Nr. 2-4569-294/2013 yra sustabdyta, kol bus gautas atsakymas į Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi dėl informacijos apie Vokietijos teisę, taikytiną, nagrinėjant ir šią civilinę bylą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki kol Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr.2-4569-294/2013 bus gautas atsakymas į kreipimąsi dėl Vokietijos teisės turinio.

10Teismas bylą sustabdė atsižvelgęs į procesinę situaciją, kad yra trys iš esmės analogiško pobūdžio bylos (civilinė byla Nr.2-4569-294/2013, civilinė byla Nr.2-27951-432/2013, civilinė byla Nr.2-22567-433/2013), kuriose sprendžiami draudimo bendrovių tarpusavio ginčai dėl atgręžtinių reikalavimų, grindžiamų žalos dėl eismo įvykių, įvykusių užsienio valstybėse, atlyginimu, ir kurios yra sustabdytos dėl to, kad kreiptasi į kompetentingą Vokietijos instituciją informacijos apie nurodytos užsienio valstybės teisės turinį.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Nurodo, kad jeigu laikysime, jog tarptautiniu elementu civilinėje byloje tarp apelianto ir atsakovo yra Vokietijoje įvykę eismo įvykiai kaip juridiniai faktai, kurių pagrindu atsirado ginčo šalis siejantys teisiniai santykiai, akcentuotina, kad kilus eismo įvykiams Vokietijoje tarp šios bylos šalių deliktinių teisinių santykių neatsirado. Nagrinėjamo ginčo šalys yra ne eismo įvykio metu nukentėję asmenys ir eismo įvykio kaltininkai, bet dvi eismo įvykių kaltininkų draudimo bendrovės, apdraudusios eismo įvykio kaltininkų vilkikus ir puspriekabes. CK 1.43 str. 1 d. minimas žalos atlyginimo reikalavimo teisę turintis subjektas - tai nukentėjęs asmuo. Jeigu eismo įvykių metu Vokietijoje nukentėję asmenys dėl padarytos žalos būtų pareiškę reikalavimus tiesiogiai žalą padariusiems asmenims, tokiu atveju neabejotinai būtų taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Tačiau, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nurodo, kad draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi draudimo išmokas) ir pareikšdama reikalavimą kitam draudikui šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Deliktinė atsakomybė pagal žalos atsiradimo vietos valstybės teisę galėtų kilti tik tiesiogiai žalą sukėlusiam asmeniui, jeigu į jį kreiptųsi nukentėjęs asmuo, o ne eismo įvykio kaltininko draudikui. Net jei ginčo šalys būtų ne draudimo kompanijos, o nukentėjęs asmuo ir eismo įvykio kaltininkas, tokiu atveju vis tiek CK 1.43 str. 1 d. nuostata nebūtų taikytina, nes taikytiną teisę dėl eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo reglamentuoja CK 1.44 str. Pastarasis straipsnis yra specialioji kolizinė norma CK 1.43 str. atžvilgiu, taikytina tik kai žala padaryta per eismo įvykį. CK 1.44 str. norma numato, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Hagos konvencijos 3 str. įtvirtinta, jog nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Tačiau Hagos konvencijos 2 str. 4 d., 5 d. įtvirtinta, kad konvencija netaikoma atgręžtiniams reikalavimams tarp privalančių atsakyti asmenų, taip pat atgręžtiniams reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl žalos atlyginimo, o būtent dėl teisės į atgręžtinį reikalavimą.

14Todėl bylos stabdymas pažeidžia ieškovo teisę į operatyvų ginčo išsprendimą, nes bylos stabdyti nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje užsienio teisės turinys visiškai nėra svarbus, nes šiuo atveju sprendžiant ginčą tarp šalių turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis, kuriomis ir buvo grindžiamas ieškinys. Pavienis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimas civilinėje byloje IV ZR 279/08 nėra laikytinas precedentine taisykle ir nesukuria teisių ir pareigų trečiosioms šalims, tai tėra antrinis teisės šaltinis. Vokietijos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas draudikų tarpusavio prievoles, rėmėsi ne žalos atlyginimą reglamentuojančiais, bet draudimo teisinių santykių turinį ir draudikų tarpusavio santykius apibrėžiančiais Vokietijos teisės aktais, kurie netaikytini Lietuvos Respublikos rezidentams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas iš esmės prašo aukštesnės instancijos teismo išnagrinėti ginčą iš esmės - tai yra pasisakyti, kaip (kokiomis teisės normomis - Lietuvos ar Vokietijos - vadovaujantis) turi būti išspręsta ši civilinė byla. Ieškovas nurodo motyvus, kodėl byloje turėtų būti taikoma Lietuvos, o ne Vokietijos teisė - tačiau tai ir yra šio ginčo esminis dalykas, kurį turės išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo poziciją byloje grindžia Vokietijos teise, bylą nagrinėjančiam teisėjui gali kilti įvairių klausimų bylos šalims - nežinant gi užsienio teisės turinio, dėl kurio ir vyks ginčas šioje byloje, ji nebus išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Pats apeliantas daro prielaidą, kad byla gali būti nagrinėjama pagal Vokietijos teisę, tačiau teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas neturėtų būti taikomas ir kad Vokietijos teisės aktai nenumato atsakomybės tarp draudimų padalinimo. Būtent dėl šių neaiškumų ir buvo nutarta kreiptis civilinėje byloje Nr. 2-4569-294/2013 į Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministeriją oficialaus išaiškinimo.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

18Byloje keliamas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo klausimas.

19Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

20Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 p. pagrindu, t.y. teismui pripažinus, kad bylą sustabdyti yra būtina. Bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi būti atsižvelgiama į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-94/2005, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-221/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

21Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla Nr. -4569-294/2013, kurios ratio decidendi yra analogiškas šiai civilinei bylai, 2013-10-09 nutartimi buvo sustabdyta dėl kreipimosi į Vokietijos teisingumo ministeriją, siekiant gauti informaciją apie Vokietijos teisę, taikytiną nagrinėjant draudikų atgręžtinius reikalavimus, kai žala padaryta dėl transporto priemonių junginio valdytojo kaltės. Taip pat dar dviejose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (civilinė byla Nr.2-27951-432/2013 ir civilinė byla Nr.2-22567-433/2013) teismai konstatavo, kad, nagrinėjant bylą, teks spręsti pagal Vokietijos teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai tokią žalą padaro transporto priemonių junginiai, apdrausti skirtingų draudikų. Kaip matyti teismai pripažino užsienio teisės taikymo poreikį ir nurodė, kad toliau nagrinėti bylos, nežinant Vokietijos teisės oficialaus išaiškinimo, jos taikymo praktikos ir doktrinos, nėra galimybės. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pritarė teismų minėtose bylose išsakytam poreikiui dėl užsienio teisės taikymo. Nustačius, kad byloje taikytina užsienio valstybės teisė, teismas turi aiškinti ir nustatyti taikytinos teisės turinį (CK 1.12 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nusprendęs išsiaiškinti taikytinos užsienio teisės turinį ir aiškinimą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 str. 4 p. pagrindu.

22Ieškovas nesutikimą dėl bylos sustabdymo iš esmės grindžia argumentu, jog ginčo santykiams turi būti taikoma tik Lietuvos Respublikos teisė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikytinos teisės klausimas nėra apeliacijos dalykas nagrinėjamojoje byloje. Sprendžiant dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo teismui pakanka įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Šalies argumentai dėl taikytinos teisės byloje gali būti nurodomi apeliaciniame skunde teismui išsprendus ginčą iš esmės.

23Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. ... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymų: pagal... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad, nustatant tiek... 7. Atsakovas prašė sustabdyti civilinę bylą, kadangi Vilniaus miesto... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi sustabdė... 10. Teismas bylą sustabdė atsižvelgęs į procesinę situaciją, kad yra trys... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti 2013 m.... 13. Nurodo, kad jeigu laikysime, jog tarptautiniu elementu civilinėje byloje tarp... 14. Todėl bylos stabdymas pažeidžia ieškovo teisę į operatyvų ginčo... 15. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 18. Byloje keliamas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo klausimas.... 19. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 20. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 p. pagrindu, t.y.... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Vilniaus... 22. Ieškovas nesutikimą dėl bylos sustabdymo iš esmės grindžia argumentu, jog... 23. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti...