Byla 2S-1034-340/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo ir LŠDPS Telšių rajono susivienijimo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo ir LŠDPS Telšių rajono susivienijimo patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, tretieji asmenys V. B., Z. J., L. J., E. J., dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Limeta“ dėl skolos už žemės nuomą priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai, patikslinę reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydami LŠDPS Koordinacinės tarybos 2012-01-05 posėdį ir jame priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais. 2012-03-27 teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo atsakovas teismo prašė atmesti ieškovų ieškinį, įpareigoti ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus, palikti ieškovų ieškinį nenagrinėtu, dėl to, kad ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimų CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutartį, kuria ieškovų ieškinį atsakovui paliko nenagrinėtu.

72014-01-28 teisme gautas atsakovo atstovas prašymas priteisti solidariai iš ieškovų 6 300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į ieškinį, atskirąjį skundą, procesinius paaiškinimus, prašymus, lydraščius, įskaitant išlaidas už atstovavimą teisme. Nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas kartu su 2012-03-26 atsiliepimu į ieškinį, o jas patvirtinantys dokumentai teikiami kartu su šiuo prašymu. Kadangi dėl bylos esmės nebuvo priimtas teismo sprendimas, atsakovas negali būti laikomas praleidusiu terminą kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, jog ieškinį palikus nenagrinėtą dėl to, kad ieškovai neištaisė ieškinio trūkumų per jiems nustatytą terminą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas atsakovui, todėl ieškovai tampa atsakingi už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Nurodė, jog ieškovų ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovai, naudodamiesi advokato padėjėjo pagalba, neįvykdė teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Laikė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ieškovų iniciatyva iškeltos civilinės bylos, o byla negalėjo būti išnagrinėta iš esmės dėl pačių ieškovų veiksmų. Pažymėjo, jog atsakovas neturėjo galimybės išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų rekomendacijų dėl advokatams ir advokatų padėjėjams priteistino maksimalaus dydžio, jos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visa apimtimi.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovai LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimas, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimas ir LŠDPS Telšių rajono susivienijimas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį; leisti ieškovams pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

121.Pagal CPK 94 straipsnį, priimdamas procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas turi įvertinti abiejų šalių procesinį elgesį viso proceso metu. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais ir vertino tik ieškovų procesinį elgesį. Tuo tarpu iš visos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė įstatymus ir byloje dalyvaujančio asmens konfidencialumo pareigą.

132. Pažymi, jog ieškinio trūkumai buvo nustatyti pradėjus daugiau kaip metams laiko nuo ieškinio priėmimo. Teismas nustatė ieškinio trūkumus dėl ieškovų iniciatyva į bylą trečiaisiais asmenimis neįtrauktų atsakovo struktūrinių padalinių, nors ieškovai nesyk argumentavo, kad ne visi atsakovo struktūriniai padaliniai turi teisinį procesinį veiksnumą, tačiau šie ieškovų argumentai nebuvo išgristi.

143. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus. Teismas, gavęs atsakovo prašymą ir laikydamasis šalių lygiateisiškumo principo, privalėjo apie gautą prašymą informuoti ieškovus, o ne priimti skundžiamą nutartį apie tai ieškovams nieko nepranešus. Tokia praktika, anot apeliantų, ydinga, nes taip veikdamas pirmos instancijos teismas pažeidė ieškovų teisė būti išklausytiems ir pareikšti nuomonę dėl kitos šalies teikiamo įrodymo.

154. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis negalima pripažinti šalies veiksmų, kuomet šalis gina savo procesinę poziciją remdamasi galiojančiais įstatymais.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos atsikirtimus atskirajam skundui:

171.Byla buvo iškelta ieškovų iniciatyva, taigi atsakovui teko pareiga aktyviai dalyvauti civiliniame procese – rengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Ieškovai prieš pradėdami neapdairų bylinėjimąsi, privalėjo įvertinti tokio veikimo procesines pasekmes, juolab jiems atstovavo advokato padėjėjas. Ieškovų ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas tik dėl pačių ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

182. Atsakovas turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir apie tokį prašymą ieškovams buvo žinoma, nes minėta prašymas buvo pareikštas kartu su atsiliepimu į ieškinį. Teisės aktai neįpareigoja teismo prieš priimant nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų apie tokį prašymą pakartotinai informuoti ieškovus. Tuo labiau, kad ieškovai pasinaudojo CPK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų apskundė apeliacine tvarka, todėl jų teisės niekaip nebuvo pažeistos ar apribotos.

193. Apeliantų argumentai dėl ieškinio trūkumų yra visiškai nesusiję su skundžiama nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmetamas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

23Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kai byla išsprendžiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

24CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

25Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalavimus atsakovo atžvilgiu reiškė dėl LŠDPS Koordinacinės tarybos 2012-01-05 posėdžio ir jame priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais. Atsakovas su pareikštai reikalavimais nesutiko. Nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė, jog ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nėra įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimo pagal ieškovų reikalavimus priėmimas. Šis procesinis teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog dėl klausimo dėl trūkumų šalinimo nagrinėjimo apeliacine tvarka, ieškovų buvo praleistas nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė ieškovams naują terminą – iki 2013-09-09 tai padaryti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovų ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teismui konstatavus, jog ieškovai per nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų. Pastarasis procesinis sprendimas ieškovų taip pat buvo apskųstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. Gavęs atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmos instancijos teismas įvertinęs tai, jog iš esmės byla pagal ieškovų reikalavimus nebuvo išnagrinėta dėl ieškovams nustatytos procesinės pareigos neįvykdymo, sprendė, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ieškovų iniciatyva iškeltos civilinės bylos.

26Nesutikdami su pirmos instancijos teismo pozicija, apeliantai nurodo, jog priėmęs skundžiamą procesinį sprendimą teismas neįvertino paties atsakovo veiksmų, kaip pagrindo bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Sutiktina su apeliantų argumentu, jog šiuo atveju teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kartu su šia aplinkybe sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, turi būti įvertintos ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju procesinis sprendimas – palikti ieškinį nenagrinėtu buvo priimtas dėl to, kad ieškovai, atstovaujami advokato padėjėjos, neįvykdė jiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygos netinkamų ieškovo procesinių veiksmų. Taip pat sutiktina su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsiliepimo atskirajam skundui argumentu, jog toks galutinis nagrinėjamos bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas atsakovui, todėl būtent ieškovai tampa atsakingi už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasčių nustatymas tuo pačiu atsako į klausimą dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo. Kadangi ieškovai nusprendė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jų materialinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu pagrindu teisme buvo užvesta byla, kurios užvedimo procesines pasekmes ieškovai, atstovaujami profesionalios teisininkės, turėjo ir galėjo suvokti, laikytina, jog bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nepašalinę teismo nustatytų ieškinio trūkumų, elgėsi neapdairiai, todėl turi prisiimti tokių savo veiksmų sukeltas procesines pasekmes. Priešingas susiklosčiusios situacijos vertinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, nebūtų sąžiningas atsakovo, šalies, kuri šiuo atveju ne savo noru buvo įtrauktas į teisminį procesą ir turėjo pareigą jame dalyvauti, atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad procesą inicijavę bei tam aktyviai pritarę ieškovai, dėl kurių veiksmų šis procesas buvo paliktas nenagrinėtas, turi atlyginti kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes šių išlaidų nebūtų buvę, jeigu procesas nebūtų inicijuotas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atsakovo turėtas bylinėjimosi priteisė iš ieškovų. Tuo labiau, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliantų argumentai dėl atsakovo pažeistos konfidencialumo pareigos pažeidimo nesusiję su proceso eiga, todėl neturi reikšmės vertinant atsakovo procesinius veiksmus kaip bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu dėl pirmos instanicjos teismo padarytų esminių civilinio proceso principų pažeidimo. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios bylinėjmosi išlaidų paskirstymo klausimus, nenustato pareigos teismui, gavusiam vienos iš šalių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apie tokį prašymą informuoti kitą šalį. Kadangi šiuo atveju byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl teismas, kaip nustato CPK 94 straipsnio reikalavimai, bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į jų susidarymo priežastis bei šalių procesinį elgesį. Šios aplinkybės teismo ex officio gali būti nustatytos visapusiškai įvertintus bylos medžiagą, todėl pagrindo reikalauti šalių pozicijos šiuo klausimus nėra, taip pat informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie šio procesinio klausimo nagrinėjimą. Pažymėtina, jog pirminis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo buvo pareikštas kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl apie šį atsakovo reikalavimą ieškovams buvo žinoma ir todėl, neįvykdę pareigos pašalinti teismo nustatytus jų ieškinio trūkumus, suvokdami tokių veiksmų procesines pasekmes, ieškovai galėjo numanyti, jog šis klausimas pirmos instancijos teismo bus nagrinėjamas. Pažymėtina ir tai, kad CPK 100 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Apie priimtą pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovai buvo informuoti, įgyvendino savo teisę apeliuoti dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu buvo užtikrinta jų teisė būti išklausytiems ir pareikšti savo nuomonę.

28Dėl apeliantų argumentų, susijusių su ieškinio trūkumais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl pirmos instancijos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai, patikslinę reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydami LŠDPS... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutartį,... 7. 2014-01-28 teisme gautas atsakovo atstovas prašymas priteisti solidariai iš... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovai LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimas, LŠDPS... 12. 1.Pagal CPK 94 straipsnį, priimdamas procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi... 13. 2. Pažymi, jog ieškinio trūkumai buvo nustatyti pradėjus daugiau kaip... 14. 3. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas pažeidė... 15. 4. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis negalima pripažinti šalies... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės... 17. 1.Byla buvo iškelta ieškovų iniciatyva, taigi atsakovui teko pareiga... 18. 2. Atsakovas turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir apie... 19. 3. Apeliantų argumentai dėl ieškinio trūkumų yra visiškai nesusiję su... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Atskirasis skundas atmetamas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria buvo išspręstas... 24. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalavimus atsakovo atžvilgiu reiškė dėl... 26. Nesutikdami su pirmos instancijos teismo pozicija, apeliantai nurodo, jog... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų... 28. Dėl apeliantų argumentų, susijusių su ieškinio trūkumais, apeliacinės... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti...