Byla I-111-764/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Anai Klimovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovei Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėja su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 18 789,05 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jai išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003-09-01 buvo privalu mokėti, bei 2 329,80 Lt delspinigių, susidariusių dėl ne laiku sumokėtos atlyginimo dalies.

4Paaiškino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose LR Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiama valstybės garantuojama kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės principas, nes tuo sudaroma galimybė diskriminuoti valstybės tarnautojus kitų darbuotojų atžvilgiu.

5Atsakovė Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime į skundą (b. l. 24) nurodė, kad pareiškėjos darbo užmokesčio dalis, tai yra pareiginės algos dydis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis LR Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Kadangi pareiškėja yra valstybės tarnautoja, o LR Vyriausybės nutarimais valstybės tarnautojams buvo patvirtinta 430 Lt dydžio minimalioji mėnesinė alga, todėl pareiškėjos pareiginė alga ir buvo apskaičiuojama jos pareigybės koeficientą dauginant iš valstybės tarnautojams nustatytos minimaliosios mėnesinės algos.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą (b. l. 21-23) vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžio apskaičiavimas buvo tiesiogiai susijęs su MMA dydžiu bei siekiant didinti tik mažiausiai apmokamų darbuotojų atlyginimą, Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu didindama MMA dydį nuo 2003-09-01 patvirtino kitą valstybės tarnautojų MMA dydį. Vyriausybė nustatydama kitą MMA dydį valstybės tarnautojams atsižvelgdavo į LR finansų ministerijos siūlymus dėl valstybės biudžeto finansinių galimybių. Mano, jog toks teisinis reglamentavimas neprieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d. nuostatoms, konstituciniams teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams.

9Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, jog skundas atmestinas.

10Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, dirbo Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinkamose valstybės tarnautojo pareigose (b. l. 6-12).

11Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

13LR Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjai buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį nei buvo apskaičiuotas ir išmokėtas bei išmokėti pareiškėjai nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

15Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 2 329,80 Lt delspinigių, susidariusių dėl ne laiku sumokėtos atlyginimo dalies, nes, pagal LR darbo kodekso 207 str. 1 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2005-12-21 nutartyje Nr. A1-638/2005 suformuotą nuostatą, delspinigių priteisimas už pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį yra siejamas su darbdavio kalte. Kadangi atsakovė apskaičiuodama pareiškėjai darbo užmokestį vadovavosi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl atsakovės kaltės, dėl darbo užmokesčio skirtumo, susidariusio tarp faktiškai jai išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003-09-01 buvo privalu mokėti, nėra.

16Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

18Pareiškėjos E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėja su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama priteisti... 4. Paaiškino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo... 5. Atsakovė Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 6. Atsiliepime į skundą (b. l. 24) nurodė, kad pareiškėjos darbo užmokesčio... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama... 8. Atsiliepime į skundą (b. l. 21-23) vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog... 9. Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinusi... 10. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu, už... 11. Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės... 12. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu... 13. LR Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės... 14. LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu... 15. Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės Mokestinių ginčų... 16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 18. Pareiškėjos E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 19. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...