Byla 2A-491-273/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys UAB DK „PZU Lietuva“, BUAB „RVK“ dėl skolos priteisimo

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4336,94 Lt skolą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 4336,94 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2004-01-28 atsakovas A. S. pristatė ieškovei UAB „Žaliakalnio žėrutis“ suremontuoti automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) Ieškovė atliko atsakovui remonto darbus pagal 2004-01-28 sąmatą už 4336,94 Lt ir išrašė atsakovui 2004-03-31 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 9883626. Tačiau atsakovas už atliktus automobilio remonto darbus neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 4336,94 Lt ( t.1, b.l. 1, 20).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. S., ieškovės UAB „Žaliakalnio žėrutis“ naudai 4336,94 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2010 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3693,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 91,17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

7Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15.00 val. Neveronių gyvenvietėje, Kertupio gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviais buvo atsakovas A. S., vairavęs UAB „RVK“ priklausantį automobilį ( - ) AVANT, valstybinis numeris ( - ) ir J. A. Z., vairavęs transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) registruotą A. S. vardu. Kauno rajono PK pareigūnų 2003-12-18 nutarimu šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. S., kuris vairavo UAB „RVK“ priklausančią transporto priemonę (t.1, b.l. 30-36). Transporto priemonės ( - ) AVANT savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta draudimo bendrovėje UAB DK „Lindra“, kurios teisių perėmėja yra draudimo bendrovė „PZU Lietuva“. Minėto eismo įvykio metu apgadinto atsakovui priklausančio automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ) remonto darbus atliko ieškovė UAB „Žaliakalnio žėrutis“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad 2004 metais automobiliui ( - ), valst. numeris ( - ), ieškovė atliko kėbulo dalių remontą, dažymą, važiuoklės ir kitus darbus, bei pirko remontui reikalingas detales ir medžiagas ( t.1, b.l. 2, 3). Minėtas automobilis buvo suremontuotas, atsakovas pats atsiėmė suremontuotą automobilį, šį automobilį turi iki šiol ( t.1, b.l. 83, t.2, b.l. 94). Eismo įvykis draudimo bendrovės UAB DK „Lindra“ buvo pripažintas nedraudiminiu, kadangi autoavarijos metu padaryta žala turtui priklausančiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės savininko ar valdytojo šeimos nariams (2001 m. birželio 14 d. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378, 2004-03-13 redakcija, 21 str. 8 p.). Apie tai draudimo bendrovė šalis informavo 2004-04-26 raštu (atsakovas pats pateikė teismui draudimo bendrovės 2004-04-26 raštą, t.1, b.l. 13, 16, 83, t.2, b.l. 93). Teismas nustatė, kad atsakovas apsisprendė avarijos metu apgadintą automobilį remontuoti bei pasirinko draudimo bendrovės pasiūlytą įmonę, įmonės atstovams atvykus į jo namus pateikė transporto priemonę remontui, o po to suremontuotą automobilį atsiėmė, bylą nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme atsakovas nurodė, kad vieną kartą buvo nuvykęs pas ieškovę pažiūrėti kaip atliekami remonto darbai ( t.1, b.l.46, 83, 84, 144, t.2, b.l. 90, 93). Teismas pažymėjo, kad automobilis suremontuotas būtent atsakovo interesais ir būtent atsakovas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo (atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad priekaištų remonto darbų kokybei neturėjo, automobilį turi iki šiol). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs 2004-04-26 draudimo kompanijos raštą Nr. 8-532 dėl 2013-12-15 autoįvykio pripažinimo nedraudiminiu ir atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ( t.2, b.l. 93), neginčijo šios išvados, ir nors naudojosi suremontuotu automobiliu ir jokių priekaištų ieškovei dėl remonto darbų kokybės neturėjo, tačiau nė karto nesikreipė į ieškovę dėl automobilio remonto darbų apmokėjimo klausimo išsprendimo, kaip pats nurodo, nesidomėjo kokia yra atliktų darbų kaina, kas rūpestingo ir protingo žmogaus standartais nelaikytina sąžiningu elgesiu. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais 2004 metais sausio - vasario mėn. buvo sudaryta rangos sutartis dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės, automobilio ( - ), valst. numeris ( - ), remonto, numatant, kad UAB DK „Lindra“ draudimo išmoką perves tiesiogiai turtą remontuojančiai įmonei – ieškovui. Ieškovei 2004-03-31 atlikus darbus, o draudimo bendrovei 2004-04-26 pripažinus eismo įvykį nedraudiminiu, atsakovas kaip remonto darbų užsakovas privalėjo sumokėti darbų kainą, tačiau už darbus neatsiskaitė. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo. Teismas nurodė, kad ginčui, kilusiam iš rangos santykių, taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų), kurio ieškovas nėra praleidęs (LR CK 1.125 str. 1 d.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas nurodo, kad ieškovė sąmoningai nuslepia nenaudingus dokumentus ir siekia nepagrįstai atsakovo sąskaita realizuoti savo aplaidžiais veiksmais negautą išmoką. Atsakovui niekada nebuvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita - faktūra serija LEB Nr. 9883626 - 4336,94 Lt, sąskaita nebuvo niekam pateikta, nes atsakovo veiksmais padarytus nuostolius privalėjo ieškovei atlyginti atsakovo vairuotos transporto priemonės savininkas - BUAB „RVK“ arba draudimo bendrovė. Atsakovo ar atsakingo asmens parašo ant sąskaitos nėra, darbų kainos su atsakovu derintos nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti kada ji buvo išrašyta, ar buvo kam nors pateikta apmokėti, o tai yra ieškovės pareiga įrodyti ieškinį ir pagrįsti jį rašytiniais įrodymais, gautais leistinu būdu. Ieškovė jokių įrodymų, kuriais grindžia ieškinį nepateikė, o į teismo klausimą, dėl kokių priežasčių negynė savo pažeistų teisių anksčiau, nurodė, kad tokia žala tuo metu ieškovei nebuvo reikšminga. Jei ieškovė 2004-03-31 išrašė apmokėjimui sąskaitą -faktūrą, tačiau ji nebuvo pateikta apmokėti šešerius metus. Apie šią sąskaitą atsakovui tapo žinoma tik tuomet, kai ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą. Visiškai tikėtina, kad šią sąskaita bankrutuojanti įmonė - UAB „RVK“ apmokėjo, tačiau atsakovas dėl objektyvių priežasčių tokių įrodymų pateikti negali. Jų ieškovė nereikalavo ir trečiasis asmuo BUAB „RVK“ taip pat neteikė. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad ieškovė su atsakovu būtų susitarusi, kad būtent atsakovas atlygins remonto išlaidas. Atsakovas atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau jokia PVM sąskaita-faktūra atsakovui nebuvo įteikta, o taip pat nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovui atsiimant automobilį iš serviso buvo įteikta sąskaita apmokėjimui ir atsakovas būtų žinojęs, jog už remontą privalės susimokėti pats. Ieškovės atstovas patvirtino atsakovo aplinkybes, dėl sužinojimo momento apie skolą, nes paaiškino, kad įmonė yra didelė, skola, kaip pavienė, nėra didelė, o prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, buvo surinkti visi skolininkai. Įrodymų, kad sąskaita faktūra jos išrašymo momentu buvo pateikta atsakovui, pateikti negali. Taigi teismas nepagrįstai vertino, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo susiklostę rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Kadangi tiek tarnybinis automobilis Audi 100, tiek automobilis ( - ) buvo drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl atsakovas kreipėsi į draudimo kompaniją „Lindra", kuri leido atsakovui pasirinkti automobilio remonto kompensavimo būdą. Atsakovas pasirinko, kad automobilis būtų suremontuotas viename iš draudimo kompanijos nurodytame servise, draudimo kompanijai už automobilio remontą pervedant pinigus į autoservisą. Atsakovas išsirinko UAB „Žaliakalnio žėrutis“. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas buvo tiesiogiai sudarę sutartį dėl atsakovui priklausančio automobilio remonto paslaugos suteikimo. Tiek iš ieškovės atstovo, tiek iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas su ieškove suderino tik automobilio pridavimo klausimą, o automobilį išsivežė ieškovo darbuotojai su savo techninėmis priemonėmis. Ieškovės atstovas nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta automobilio remonto rangos sutartis, tačiau ji buvo ne rašytinė, o sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

11Atsakovo nuomone, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą skolai priteisti ir netinkamai remiasi ne tomis teisės normomis, kuriomis turėtų grįsti ieškinį. Susiklostę tarp šalių santykiai negali būti grindžiami rangos sutarties pagrindu, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta, transporto priemonės ieškovei atsakovas nepateikė remontuoti, o pateikė tik draudimo bendrovės pasiūlymu. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės apklaustas liudytojas, kuris paaiškino, kad su draudimo bendrove buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu po eismo įvykių buvo pristatomos transporto priemonės remontui. Ieškovė turėjo galimybę ir net pareigą kreiptis dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo į atsakovo darbdavį - BUAB „RVK“, nes visos atsakovo minimos aplinkybės ieškovei jau buvo žinomos 2004-04-26 (Pagrindas - teismui jau pateiktas su atsiliepimu raštas iš draudimo kompanijos „Lindra“, reg. Nr. 8-532).

12UAB „RVK“ buvo atsakovo darbovietė, todėl darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės (CK 6.264, 6.270 straipsniai). Teismas pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovą, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Atsakovas nuo atsiliepimo teikimo dienos siūlė ieškovei keisti atsakovą, tačiau tai nebuvo padaryta. UAB „RKV“ pagal CK 6.270 str. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Atsakovu šioje byloje dėl žalos atlyginimo ieškovei turėjo būti ne atsakovas, o UAB „RKV“. Ieškovė nesinaudojo jam suteikta procesine teise keisti atsakovą ir savo ieškinį grindė rangos teisiniais santykiais, kurie jos nuomone susidarė tarp atsakovo ir ieškovės UAB „Žaliakalnio žėrutis'' atsisakius apmokėti trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovė ieškinį pareiškė praėjus 6 metams nuo autoįvykio ir automobilio remonto, kas prieštarauja šalių sąžiningo elgesio bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl nėra įrodyta, jog atsakovas turėjo pareigą atlyginti ieškovei UAB „Žaliakalnio žėrutis" atsakovui priklausančio automobilio remonto išlaidas. Atsakovui nebuvo pateikta automobilio sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina, su juo nebuvo sutarta, kad jis atlygins remonto išlaidas, jis atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau jam jokia PVM sąskaita-faktūra nebuvo įteikta ir nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą, o apie tai, kad jis skolingas UAB „Žaliakalnio žėrutis" sužinojo tik 2010 m. birželio mėn. gavęs ieškinį.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žaliakalnio žėrutis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neprašė atlyginti žalą, nes ieškovei niekas žalos nepadarė, ieškovė nėra eismo įvykio dalyvė. Aplinkybės dėl to, kas yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio ir kas turi atlyginti žalą atsakovui dėl automobilio ( - ) sugadinimo, turi įtaką atsakovo ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiams. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus automobilio ( - ) remonto darbus priteisimo. Todėl teismas tinkamai kvalifikavo ieškovės reikalavimą, kaip kylantį iš rangos teisinių santykių. Atsakovui po eismo įvykio buvo žinomos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 str. 1 p. nuostatos, pagal kurias eismo įvykis nepriskirtinas draudiminiam. Tačiau atsakovas pateikdamas automobilį remontui nesąžiningai elgėsi kaip asmuo, kuriam turėtų būti mokama draudimo išmoka, todėl nesąžiningų atsakovo veiksmų sąlygota aplinkybė, kad remonto darbų sąmatą ieškovė derino ne su atsakovu, o su draudimo bendrove, negali būti pagrindu atsakovui nemokėti už ieškovės atliktus atsakovui nuosavybės teise priklausančio, paties atsakovo remontui pateikto ir paties atsakovo atsiimto automobilio remonto darbus. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti atsakovo naudai, teismas pagrįstai nurodė atsakovą esant rangos teisinių santykių šalimi (užsakovu).

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15.00 val. Neveronių gyvenvietėje, Kertupio gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviais buvo atsakovas A. S., vairavęs UAB „RVK“ priklausantį automobilį ( - ) AVANT, valstybinis numeris ( - ) ir Juozas A. Z., vairavęs transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) registruotą A. S. vardu. Kauno rajono PK pareigūnų 2003-12-18 nutarimu šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. S., kuris vairavo UAB „RVK“ priklausančią transporto priemonę (t.1, b.l. 30-36). Transporto priemonės ( - ) AVANT savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta draudimo bendrovėje UAB DK „Lindra“, kurios teisių perėmėja yra draudimo bendrovė „PZU Lietuva“. Minėto eismo įvykio metu apgadinto atsakovui priklausančio automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ) remonto darbus atliko ieškovė UAB „Žaliakalnio žėrutis“.

17Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad 2004 metais automobiliui ( - ), valst. numeris ( - ), ieškovė atliko kėbulo dalių remontą, dažymą, važiuoklės ir kitus darbus, bei pirko remontui reikalingas detales ir medžiagas ( t.1, b.l. 2, 3). Minėtas automobilis buvo suremontuotas, atsakovas pats atsiėmė suremontuotą automobilį, šį automobilį turi iki šiol ( t.1, b.l. 83, t.2, b.l. 94). Eismo įvykis draudimo bendrovės UAB DK „Lindra“ buvo pripažintas nedraudiminiu, kadangi autoavarijos metu padaryta žala turtui priklausančiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės savininko ar valdytojo šeimos nariams (2001 m. birželio 14 d. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378, 2004-03-13 redakcija, 21 str. 8 p.). Apie tai draudimo bendrovė šalis informavo 2004-04-26 raštu (atsakovas pats pateikė teismui draudimo bendrovės 2004-04-26 raštą, t.1, b.l. 13, 16, 83, t.2, b.l. 93).

18Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2003-12-15 eismo įvykio metu į jam priklausantį automobilį ( - ) atsitrenkė BUAB „RVK“ priklausantis automobilis Audi 100, todėl žalą ieškovui privalo atlyginti BUAB „RVK“ arba draudimo bendrovė, kurioje buvo drausta BUAB „RVK“ civilinė atsakomybė. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013 išnagrinėjusi UAB „Žaliakalnio žėrutis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo ir ieškinį pareiškė ne deliktinės, o rangos sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Ieškovo su kitais bylos dalyviais nesieja darbo ar draudimo sutartiniai teisiniai santykiai ir jam neaktuali šių asmenų tarpusavio sutartinė civilinė atsakomybė. Tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovas reikalauja atlyginti jam nuostolius, kuriuos patyrė pagal rangos sutartį suremontavęs atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį ( - ), todėl teismai, siekdami teisingai išspręsti bylą ir priimti teisėtą sprendimą, turėjo aiškinti rangos sutartinius teisinius santykius ir spręsti, kas su ieškovu sudarė automobilio ( - ) remonto sutartį ir kas privalo jam atlyginti automobilio remonto kainą.

19Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl automobilio BMW remonto, taip pat nurodo, kad šių rangos teisinių santykių šalimi buvo draudimo bendrovė. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui apsisprendus avarijos metu apgadintą automobilį remontuoti, jis pasirinko draudimo bendrovės pasiūlytą įmonę, įmonės atstovui atvykus į namus pateikė transporto priemonę remontui, atsakovas vieną kartą buvo nuvykęs pas ieškovą pažiūrėti kaip atliekami remonto darbai, o po to suremontuotą automobilį atsiėmė. Esant šiems duomenims apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekė suremontuoti jam priklausantį automobilį ir t.y. konkliudentiniais veiksmais siekė sudaryti rangos sutartį su ieškovu (LR CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis, 6.644 str. 1 dalis), todėl apmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas buvo sudarę sutartį dėl atsakovui priklausančio automobilio remonto paslaugos teikimo.

20Teismas pažymėjo, kad automobilis suremontuotas būtent atsakovo interesais ir būtent atsakovas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo (atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad priekaištų remonto darbų kokybei neturėjo, automobilį turi iki šiol). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs 2004-04-26 draudimo kompanijos raštą Nr. 8-532 dėl 2013-12-15 autoįvykio pripažinimo nedraudiminiu ir atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ( t.2, b.l. 93), neginčijo šios išvados, ir nors naudojosi suremontuotu automobiliu ir jokių priekaištų ieškovei dėl remonto darbų kokybės neturėjo, tačiau nė karto nesikreipė į ieškovę dėl automobilio remonto darbų apmokėjimo klausimo išsprendimo, kaip pats nurodo, nesidomėjo kokia yra atliktų darbų kaina, kas rūpestingo ir protingo žmogaus standartais nelaikytina sąžiningu elgesiu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais 2004 metais sausio - vasario mėn. buvo sudaryta rangos sutartis dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės, automobilio ( - ), valst. numeris ( - ), remonto, numatant, kad UAB DK „Lindra“ draudimo išmoką perves tiesiogiai turtą remontuojančiai įmonei – ieškovui. Ieškovei 2004-03-31 atlikus darbus, o draudimo bendrovei 2004-04-26 pripažinus eismo įvykį nedraudiminiu, atsakovas kaip remonto darbų užsakovas privalėjo sumokėti darbų kainą, tačiau už darbus neatsiskaitė.

21Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju ginčui, kilusiam iš rangos santykių, taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų), kurio ieškovas nėra praleidęs (LR CK 1.125 str. 1 d.).

22Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Neatsakant į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 4. Nurodė, kad 2004-01-28 atsakovas A. S. pristatė ieškovei UAB „Žaliakalnio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 7. Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15.00 val. Neveronių... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 10. Atsakovas nurodo, kad ieškovė sąmoningai nuslepia nenaudingus dokumentus ir... 11. Atsakovo nuomone, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą skolai... 12. UAB „RVK“ buvo atsakovo darbovietė, todėl darbdavys privalo atlyginti... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žaliakalnio žėrutis“... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 16. Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15.00 val. Neveronių... 17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių šalių paaiškinimų... 18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2003-12-15 eismo įvykio metu į... 19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo... 20. Teismas pažymėjo, kad automobilis suremontuotas būtent atsakovo interesais... 21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netenkino atsakovo prašymo... 22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 23. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 25. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....