Byla 2A-580-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant V.Čistiakovienei, dalyvaujant atsakovo VĮ Registrų centras atstovei A.Murauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Liubovės Klimavičienės ir VĮ Registrų centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Aurimo Valiūno ieškinį atsakovams Liubovei Klimavičienei, AB bankui „Hansabankas“, VĮ Registrų centras, tretieji asmenys Algirdas Klimavičius, Centrinė hipotekos įstaiga, dėl neteisėto buto įkeitimo duomenų panaikinimo, buto įkeitimo teisės pripažinimo, įpareigojimo įregistruoti buto įkeitimą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Aurimas Valiūnas 2005-08-22 kreipėsi į Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t.1,b.l.1-4,166-168,190-192, t.2,b.l.8-9,108-110, 115-118), prašė: 1) pripažinti, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas (dabar VĮ Registrų centras) neteisėtai panaikino duomenis apie keturių kambarių buto, unikalus Nr. 1096-6017-4012:0092, esančio Žemaitės g. 9-94 Vilniuje, įkeitimą dėl neteisėtų AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (dabar AB bankas „Hansabankas“) ir L.Klimavičienės veiksmų; 2) pripažinti, kad A. Valiūnas 2000-02-03 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi (reg. Nr. 1342) savo reikalavimo užtikrinimui įgijo keturių kambarių buto, esančio Žemaitės g. 9-94, Vilniuje įkeitimo teisę; 3) įpareigoti hipotekos skyrių prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo įregistruoti nekilnojamo turto – keturių kambarių buto, esančio Žemaitės g. 9-94 Vilniuje, įkeitimą. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad 1997-02-07 AB „Lietuvos taupomasis bankas“ perleidus V. Lazauskui reikalavimo teisę grąžinti skolą pagal 1997-02-06 paskolos sutartį Nr. 1801216, sudarytą tarp Banko ir skolininkės L.Klimavičienės, bei įkeitimo teisę pagal 1995-05-15 turto įkeitimo sutartį bei pagal 1997-02-06 susitarimą prie šios įkeitimo sutarties, sudarytus tarp banko ir L.Klimavičienės, V. Lazauskas tapo kreditoriumi ir įkaito turėtoju, kuriam taip pat perėjo teisė panaikinti draudimą įkeistam turtui. 2000-02-03 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono notarų biure, ieškovas pagal minėtas paskolos, turto įkeitimo sutartis ir susitarimą bei 1997-02-07 papildomą susitarimą dėl 1997-02-06 paskolos sutarties 4.8 p. pakeitimo ir papildymo, iš V. Lazausko perėmė reikalavimo teisę L.Klimavičienės atžvilgiu. Pažymėjo, jog skolininkė ir įkeisto turto savininkė L.Klimavičienė žinojo ir apie minėtų sutarčių sudarymą, ir apie tai, kad prievolę grąžinti skolą ji turi įvykdyti pasikeitusiam kreditoriui – V.Lazauskui, o vėliau jam – ieškovui A.Valiūnui. Tvirtino, jog atsakovas AB „Lietuvos taupomasis bankas“, žinodamas, kad skolininkei L. Klimavičienei neatsiskaičius pagal sutartį kreditorinis reikalavimas yra perleistas naujam kreditoriui, 1997-08-13 išdavė neteisėtą raštą Nr. 02-03/2259, kuriuo pranešė, jog skolininkė pilnai padengė paskolą ir prašė panaikinti draudimą įkeistam turtui. Atsakovė L.Klimavičienė, minėtą AB „Lietuvos taupomasis bankas“ pažymą pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (ŽKNTKR VĮ) Vilniaus filialui, įkeitimo išregistravimui. Šių neteisėtų atsakovų veiksmų pagrindu kitas atsakovas ŽKNTKR VĮ (dabar Valstybės įmonė „Registrų centras“) neteisėtai panaikino duomenis apie įkeitimą L. Klimavičienei priklausančiam butui Žemaitės g. 9-94 Vilniuje, o vėliau, kai AB „Lietuvos taupomasis bankas“ pateikė raštą, nurodydamas, jog 1997-08-13 raštas Nr. 02-03/2259 yra klaidingas, negaliojantis ir paprašė atstatyti įkeitimą, šiuos duomenis atsisakė atstatyti. Dėl to banko pažyma pripažintina negaliojančia, o iš to sekęs įkeitimo išregistravimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė L.Klimavičienė įkeitimu užtikrintos prievolės neįvykdė iki šiol, todėl turto įkeitimo sutartis ir įkeitimo teisė galioja įkeisto turto savininkei atsakovei L.Klimavičienei bei naujam kreditoriui – ieškovui A.Valiūnui (įkaito turėtojui), kuris turi pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-08 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-597/2007, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai perduodant kreditorinį reikalavimą, perduodama ir papildoma įkeitimo teisė, ši teisė dėl jos perleidimo neišviešinimo nepasibaigia.

4Atsakovė L. Klimavičienė atsiliepimu (t.1,b.l.38, t.2,b.l.50-51) prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1997-02-07 ji ir V.Lazauskas sudarė susitarimą dėl 1997-02-06 paskolos sutarties 4.8 p., 1997-02-07 tarp AB banko „Hansabankas“ ir V.Lazausko sudaryta reikalavimo pagal 1997-02-06 paskolos sutartį Nr. 1801216, 1995-05-15 įkeitimo sutartį, 1997-02-06 perleidimo sutartis, kurios V. Lazauskas įregistravimui nepateikė. 1997-08-20 atsakovės buto, esančio J. Žemaitės g.9-94 Vilniuje, įkeitimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus m. 2- ojo apylinkės teismo 2002-03-01 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-18/2002 buvo nustatyta, kad 2002-02-03 V.Lazausko ir A.Valiūno sudarytoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nenurodyta, kad A.Valiūnui perduodama reikalavimo teisė pagal 1995-05-15 turto įkeitimo sutartį. Pasak atsakovės, ji neatsako už VĮ „Registrų centras“ bei AB bankas „Hansabankas“ sprendimus bei nesutinka, kad A.Valiūnui būtų pripažinta buto įkeitimo teisė, nes ieškovas ir V.Lazauskas susitarė be atsakovės žinios, todėl patys ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Be to, ieškovo reikalavimas įpareigoti hipotekos skyrių prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo įregistruoti buto įkeitimą A.Valiūnui negali būti patenkintas, nes vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-12 nutarimu Nr. 991 bei 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246, hipotekos skyriai yra vietinių registrų tvarkymo įstaigos ir patys nedalyvauja įkeitimo procese.

5Atsakovas AB bankas „Hansabankas“ atsiliepimu į ieškinį (t.1,b.l.,181-182, t.2,b.l.55-57) taip pat su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Pagrindiniai atsakovo atsikirtimų argumentai susiję su tuo, kad ieškinys AB banko „Hansbankas“ atžvilgiu turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, nes įkeitimo teisės bankas neginčija ir negali atlikti ar susilaikyti nuo reikalavimo dalyko: a) pripažinti įkeitimą, b) įregistruoti įkeitimo teisę. Paaiškino, kad atsakovas AB bankas „Hansabankas“ ėmėsi reikiamų veiksmų atstatyti išregistruotą įkeitimo teisę: 2000-03-22 raštu Nr. 01-07/1563 kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę, prašydamas atstatyti duomenis apie įkeitimo sutartį ir perduoti duomenis apie įkeitimą hipotekos skyriui prie Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo. Tačiau tenkinti AB banko „Hansabankas“ prašymą buvo atsisakyta, grindžiant tuo, kad tai draudžia LR Hipotekos registro įstatymo 2 str. 4 d., nors šis įstatymas draudžia visoms turto registravimo įstaigoms nuo 1998-04-01 atlikti turto įkeitimų teisinę registraciją, o ne duomenų atstatymą (ko prašė atsakovas AB bankas „Hansabankas“), todėl, atsakovo manymu, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė kliūčių įregistruoti (atstatyti) įrašą apie įkeitimą 2000 m. neturėjo. Taip pat nurodė nesutinkąs su ieškovo reikalavimu įpareigoti hipotekos skyrių prie Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo įregistruoti įkeitimo teisę, kaip pareikštu netinkamam atsakovui. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2008-06-19 nutartyje pažymėjo, kad Centrinė hipotekos įstaiga turi civilinį procesinį subjektiškumą ir gali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu, tame tarpe ir atsakovu. Paties ieškovo veiksmai taip pat nebuvo tinkami -įgydamas kreditorinį reikalavimą 2000-02-03 jis privalėjo pasidomėti (Hipotekos įstatymo 36 str. 3 d.), ar duomenys apie įkeitimo sutartį yra registruoti hipotekos registre, ir atsižvelgdamas į CK 205 str. nuostatą dėl privalomo įkeitimo teisės registravimo, siekdamas realizuoti savo teises, pagal Hipotekos registro įteigimo įstatymo 5 str., privalėjo šią sutartį, t.y. duomenų apie įkaito gavėjo pasikeitimą įregistruoti hipotekos registre.

6Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t.2,b.l.48-49) prašė ieškinį atmesti. Atsakovas savo nesutikimą grindė tuo, kad VĮ Registrų centras šioje byloje negali atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nes ieškovo teisių ir teisėtų interesų nėra pažeidęs, o patikslinto ieškinio reikalavimai nėra susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisėmis ir pareigomis. Pažymi, kad ieškovo prašomas atstatyti įkeitimas pagal galiojusius teisės norminius aktus buvo įregistruotas ir išregistruotas Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Tačiau pagal šiuo metu galiojančias CK 4.185 str., Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 str., 2 str. nuostatas hipotekos/turto įkeitimo teisės registruojamos Hipotekos registre, kurio tvarkytojas yra Centrinė hipotekos įstaiga. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras šioje byloje neturėtų būti traukiamas nei šalimi, nei trečiuoju asmeniu, todėl ieškinio patenkinimo atveju atsakovas prašė nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų.

7Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovo A.Valiūno ieškinį patenkino: 1) panaikino 1997-08-20 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo (šiuo metu valstybės įmonė Registrų centras) duomenų apie keturių kambarių buto Žemaitės g. 9-94 Vilniuje, priklausančio L.Klimavičienei įkeitimo išregistravimą (hipoteka) pagal AB „Lietuvos taupomasis bankas“ 1997-08-13 pranešimą Nr. 02-03/2259, atkuriant buvusį hipotekos registro įrašą, nurodant hipotekos registratorių – AB banką „Hansabankas“ daiktą-butą, esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Žemaitės g. 9-94, įregistravimo pagrindą – 1995-05-15 įkeitimo sutartį Nr. 1-3022 bei 1997-02-06 susitarimą Nr. 3-926, įrašo galiojimo pradžią – nuo 1995-05-15; 2) pripažino, kad A. Valiūnas 2000-02-03 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo užtikrinimui įgijo keturių kambarių buto, esančio Žemaitės g. 9-94 Vilniuje, priklausančio L. Klimavičienei įkeitimo teisę; 3) įpareigojo Hipotekos skyrių prie Vilniaus m. 1-jo apylinkės teismo įregistruoti L.Klimavičienei priklausančio nekilnojamo turto - keturių kambarių buto Žemaitės g. 9-94 Vilniuje, įkeitimą pagal 1995-05-15 įkeitimo sutartį Nr. 1-3022 bei 1997-02-06 susitarimą Nr. 3-926; 4) priteisė iš L.Klimavičienės, AB banko „Hansabankas“, valstybės įmonės „Registro centras“ po 1128, 66 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio (iš viso 3386 Lt žyminio mokesčio) ieškovo A.Valiūno naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad 1997-08-20 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, kurio teisių perėmėjas yra atsakovas VĮ Registro centras, duomenis apie L. Klimavičienei priklausančio keturių kambarių buto, esančio Žemaitės g. 9-94, Vilniuje, įkeitimo išregistravimą (hipoteka) pagal AB „Lietuvos taupomasis bankas“ 1997-08-13 pranešimą Nr. 02-03/2259 panaikino neteisėtai, neesant tam įstatyminio pagrindo, vėliau nepagrįstai atsisakė įrašą atkurti. Teismo nuomone, už ieškovo civilinių teisių pažeidimą yra atsakingi visi trys atsakovai, todėl lygiomis dalimis priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidas ieškovui (t.2,b.l. 138-147).

8Atsakovė Liubovė Klimavičienė apeliaciniu skundu (t.2,b.l.151-154) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-19 sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą argumentuoja procesinės teisės pažeidimais, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, pats suformulavo ieškovui ieškinio papildomus reikalavimus ir tokiu būdu išėjęs už ieškinio reikalavimų ribų atėmė šalims galimybę pateikti atsiliepimus. Taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą: 1) teismas nesirėmė įsiteisėjusia Vilniaus m. 2-ojo apylinkės 2002-02-02 teismo nutartimi, kuria nustatyta, kad ginčo butas dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir A.Klimavičiui, o ne tik atsakovei; 2) apylinkės teismas neišsprendė notarės, kitų kreditorių, tame tarpe ir V. Lazausko įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą, tokiu būdu suteikdamas ieškovui privilegijų kitų kreditorių atžvilgiu; 3) teismas nepasisakė dėl pačių kreditorių V.Lazausko, A.Valiūno veiksmų teisėtumo ir kodėl atmeta šalių argumentus dėl šių asmenų netinkamų veiksmų; 4) teismas tinkamai nenustatė bylos šalių ir sprendime suformulavo reikalavimą hipotekos skyriui, kuris byloje nėra atsakovas ir neturėjo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio; 5) teismo išvada, kad atsakovė vėliau butą įkeitė kitiems kreditoriams neatitinka faktinių bylos aplinkybių; 6) teismas nesivadovavo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2002-03-10 sprendime nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčia aplinkybe, jog V.Lazausko ir A.Valiūno sutartyje nenurodyta, kad ieškovui perduodama teisė pagal 1995-05-15 turto įkeitimo sutartį, bei Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2000-03-10 nutartimi, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl skolos išieškojimo neginto tvarka; 7) teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nemokėjo palūkanų V.Lazauskui, kuris ignoravo atsakovės pastangas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai jai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje teismas nenustatė jai jokių įpareigojimų ir reikalavimų, bei atkreipia dėmesį į tai, kad yra suėjęs senaties terminas, kurį teismas privalėjo taikyti, tačiau dėl to nepasisakė.

9Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu (t.2, b.l.157-162) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria teismas pripažino VĮ Registrų centro veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais bei panaikino 1997-08-20 duomenų apie įkeitimą (hipoteką) išregistravimo panaikinimo, atkuriant buvusį hipotekos registro įrašą bei bylinėjimosi išlaidų iš valstybės įmonės Registrų centro priteisimo. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkami ištyrė įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas. Atsakovas laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad VĮ Registrų centro pirmtakas duomenis apie įkeitimą panaikino neteisėtai. Teigia, kad teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, savo iniciatyva nustatydamas įkeitimo išregistravimo neteisėtumą, nes ieškovas neįrodinėjo aplinkybių dėl neva neteisėtų VĮ Registrų centras veiksmų, beje, kaip ir neaiškią procesinę padėtį šioje byloje užimantį asmenį – hipotekos skyrių prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo – įpareigojo įregistruoti įkeitimą. Tvirtina, kad nesant teisės aktų numatyto įpareigojimo reikalauti papildomų dokumentų įkeitimo išregistravimui atlikti tuometinė nekilnojamąjį turtą registravusi įstaiga negalėjo ir neturėjo jokio juridinio pagrindo iš L. Klimavičienės ir AB banko „Hansanbankas“ reikalauti papildomų dokumentų apie prievolės pasibaigimą, juolab, kad ši įstaiga pagal tuo metu galiojančius teisės aktus neturėjo teisės ir pareigos revizuoti ar tikrinti jai pateiktų dokumentų turinį. Todėl teismo išvada, jog atsakovas turėjo pareikalauti papildomų dokumentų, o to nepadaręs elgėsi neapdairiai ir pažeidė A.Valiūno teises, yra visiškai nepagrįsta. Tvirtina, kad teismas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui priskirdamas funkcijas, kurių jis pagal tuo metu galiojančius teisė aktus negalėjo atlikti, nesilaikė įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintų principų viešojo administravimo subjektų kompetencijos ribų klausimais, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai, atsisakant atstatyti duomenis apie įkeitimą, buvo pagrįsti ir teisėti. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog būtent pirminis kreditorius – AB „Lietuvos taupomasis bankas“, išregistruodamas įkeitimo teisę, yra atsakingas už ieškovo teisių pažeidimą. Be to nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo paties ieškovo veiksmų, o būtent, kad ieškovas prisiėmė visą riziką sau įgydamas prievolę, kuri nebuvo vykdoma, nes iš esamų įrodymų akivaizdu, jog ieškovas žinojo, kad skolininko pareiga nevykdoma. Taip pat nurodo, kad teismas, nustatęs deliktinę atsakovų atsakomybę, nesirėmė įstatymu, nustatančiu deliktinės atsakomybės taikymą (CK 6.271 str. 3 d.), nes šiuo atveju ieškovas nepareiškė atsakovui reikalavimo priteisit žalą, atsiradusią dėl VĮ Registrų centras veiksmų, šio atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria iš šio atsakovo ieškovo naudai išieškotas žyminis mokesti, naikintina.

10Ieškovas Aurimas Valiūnas atsiliepimu į apeliacinius skundus (t.2,b.l.191-193) prašo palikti galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-19 sprendimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas labai aiškiai nurodė, kuo pasireiškė atsakovų veiksmų neteisėtumas. Nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes reikalavimas įpareigoti Hipotekos skyrių prie Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo įregistruoti nekilnojamojo turto registre įkeitimą buvo pateiktas patikslintame ieškinyje. Pabrėžia, kad Hipotekos skyrius teismo sprendimu yra tik įpareigojamas įvykdyti priimtą sprendimą – atstatyti įkeitimo teisę. Atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2008-06-19 sprendimą, kuriame nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl reikalavimo atkurti hipotekos registro įrašą Centrinė hipotekos įstaiga turi dalyvauti byloje kaip tretysis asmuo.

11Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į atsakovės L. Klimavičienės apeliacinį skundą (t.2,b.l.195-196) palaiko šios atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo išėjimo už ieškinio reikalavimo ribų, jo neaiškumo bei sprendimo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

12Atsakovės L.Klimavičienės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo VĮ Registrų centras apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos duomenis, teisingai identifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir padarė pagrįstas išvadas, kad įkeitimo teisė, perleidžiant pagrindinį reikalavimą, pati savaime nepasibaigė ir neišnyko, kad ši įkeitimo teisė buvo išregistruota nesant tam įstatyminio pagrindo, todėl turi būti atkurta iki ieškovo teisės pažeidimo buvusi padėtis.

14Dėl atsakovės L.Klimavičienės apeliacinio skundo argumentų

15Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus atmeta apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepasirėmė kitose civilinėse bylose nustatytais prejudiciniais faktais apie įkeitimo teisės perdavimo nenurodymą V.Lazausko ir A.Valiūno sudarytoje sutartyje, todėl esą padarė netinkamas išvadas apie įkeitimo teisės egzistavimą. Pagal teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias teisės normą - CK 238 str. 3 d. (iki 2001-07-01 gal. įst. red.), perleidžiama reikalavimo teisė apima ir pagrindinę, ir su ja susijusią papildomą užtikrinimo teisę, nebent cesijos sutartimi jos šalys susitartų kitaip. Tokį šios teisės normos aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-08 nutartyje (t.1, b.l. 120), kurio pateikti išaiškinimai teismams, iš naujo nagrinėjantiems bylą, yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.). Todėl įrašo 2000-02-03 cesijos sutartyje (t.1, b.l. 117) apie įkeitimo teisę nebuvimas ne paneigia, kaip skunde nepagrįstai tvirtina apeliantė, o priešingai, patvirtina kartu su pagrindine reikalavimo teise ir įkeitimo (užtikrinančios) teisės perleidimą naujajam kreditoriui - ieškovui A..Valiūnui. Tai akivaizdu ir iš pačios sutarties turinio – „naujasis kreditorius priima visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises“. Įstatyminių pagrindų, numatytų tuometiniame CK 210 str., įkeitimui pasibaigti taip pat nebuvo – įkeitimu užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta. Atsakant į kitą apeliantės skundo argumentą pabrėžtina, kad 1995-05-15 paskolos sutarties, iš kurios kildinamas ginčo objekto – buto įkeitimas, o galiausiai atsirado ir ieškovo reikalaujama pripažinti jam teisė, sudarymo metu nuosavybės teisė į įkeičiamą daiktą priklausė pačiai apeliantei (Sutarties 2.5 p., t.1, b.l. 4, įrašai viešame registre, t.1, b.l. 8-9). Todėl įkeitimas neprieštaravo 1964 m. CK 200 str. nuostatoms. A.Klimavičiui nuosavybės teisės į 46/100 įkeisto buto dalis buvo įregistruotos tik nuo 2002-02-20 iki 2002-04-08, išregistruotos teismo sprendimo pagrindu, ir nuo 2002-04-08 nuosavybės teisė į visą butą priklauso apeliantei (t.1, b.l. 8-9, t.2, b.l. 62-64). Taigi, viena vertus, trečiojo asmens L.Klimavičiaus buvimas šio buto dalies savininku ankstesniu laikotarpiu neįtakojo įkeitimo sutarties sudarymo bei įkeitimo teisių perleidimo kitiems asmenims, ir 2000-02-03 cesijos sutarties sudarymo metu negalėjo apspręsti ieškovo teisių; kita vertus, daikto įkeitimas netrukdo nuosavybės teisių į šį daiktą perleidimo (jų perėmimo) kitiems asmenims, nes hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Analogiškas teisinis reglamentavimas galiojo ir cesijos sutarties sudarymo metu (CK 211 str.). Todėl toks skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs teismas nepasirėmė įsiteisėjusia Vilniaus m. 2-ojo apylinkės 2002-02-02 teismo nutartimi, kuria nustatyta, kad ginčo butas dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir A.Klimavičiui, o ne tik atsakovei, neturi teisinės reikšmės, be to, nėra visiškai teisingas vertinant laiko aspektu.

16Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais apeliantės skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą notarės, V.Lazausko ar kitų kreditorių. Šio ginčo, kilusio tarp šalių, esmė - įkeitimo teisės tęstinumo fakto nustatymas, anksčiau buvusio įrašo panaikinimo teisėtumo įvertinimas ir, konstatavus pažeidimą, buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimas. Kolegijos vertinimu, tokia ginčo esmė nesudaro prielaidų manyti, kad bylos išsprendimas ir dėl to priimtas teismo sprendimas gali įtakoti apeliantės įvardintų asmenų, nesusijusių su nagrinėjamais teisiniais santykiais, teises arba pareigas (CK 47 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tokių asmenų įtraukimas į bylos procesą yra apibrėžtas teisiniu suinteresuotumu. Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-265/2008).

17Šiuo atveju apeliantės nurodomas palūkanų mokėjimas ar nemokėjimas V.Lazauskui visiškai neapsprendžia šios bylos baigties ir neįtakoja sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat priimtas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių apeliantės nurodytiems asmenims, todėl šis apeliantės skundo argumentas taip pat atmetamas

18Atmestini ir apeliantės skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir išėjimo už ieškinio ribų, jie nėra pagrįsti nei faktiškai, nei teisiškai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimų esmę, parinko ir pritaikė būtent tokį ieškovo teisių gynimo būdą, kurio šis nagrinėjamojoje byloje ir siekė – pripažindamas jo teisę būti įkaito turėtoju ir atkurdamas buvusią iki ieškovo teisės pažeidimo (įkeitimo išregistravimo, sukliudžiusio jam gauti reikalavimų patenkinimą iš įkeisto už skolą turto) padėtį, t.y. panaikino įkeitimo išregistravimą pagal neteisėtą AB banko „Hansabankas“ pranešimą bei įpareigojo instituciją, įstatymų leidėjo valia šiuo metu įgalintą atlikti tokių faktų registravimą, atkurti buvusį nepagrįstai panaikintą įrašą. Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje formuluotės nėra visiškai tapačios ieškovo patikslintiems reikalavimams, iš esmės ginčas išspręstas pagal jo prašytus taikyti civilinių teisių gynimo būdus - pagal CK 1.138 str. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymų apeliantė nepateikia, o kitoks, nei pažodinis pagal ieškinį, reikalavimų patenkinimas nepatvirtina teismo suinteresuotumo ar šališkumo. Pažymėtina ir tai, kad jokių konkrečių duomenų, įvardintų CPK 64 str.- 66 str., apeliantė skunde nenurodo, o vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai nepatvirtina.

19Nėra teisingi ir skundo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė ginčo šalis ir įpareigojo neesantį bylos šalimi hipotekos skyrių atlikti atitinkamus veiksmus, atstatant neteisėtai panaikintą įrašą apie įkeitimą. Hipotekos registro steigimo įstatymo 2 str. įtvirtinta taisyklė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamojo turto įkeitimo sutartis, sudarytas laikotarpiu nuo 1994-06-10 iki 1998-04-01 perduodami naujai įsteigtai hipotekos registro tvarkymo įstaigai iki 1998-06-01, o šis terminas negali būti atstatomas, kartu visoms turto registravimo įstaigoms nuo 1998-04-01 uždraudžiant atlikti turto įkeitimų teisinę registraciją. Todėl nustačius tokius įpareigojimas - atkurti nesant teisėtam pagrindui panaikintą įrašą - atsakovui VĮ Registrų centras, iš esmės tai nesukeltų teisinių padarinių, nebūtų galimas tokių duomenų paskesnis perdavimas dabartiniam hipotekos registro tvarkytojui, nes duomenų perdavimo procedūros jau nebevyksta.

20Be to, Lietuvos Respublikos hipotekos registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises, pareigas ir funkcijas, registro duomenų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – Hipotekos registro įstatymas, kuriuo turto įkeitimo teisei registruoti buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos hipotekos registras (toliau- hipotekos registras), įvardijant, kad vietinius hipotekos registrus tvarko apylinkių teismų hipotekos skyriai (toliau - hipotekos skyriai), steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka, bei Hipotekos registro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246 (2007-10-10 nutarimo Nr. 1079 red.) registruoti prašymus įregistruoti hipoteką ar įkeitimą, įrašyti duomenis į hipotekos registrą ir įregistruoti hipoteką ar įkeitimą registre, įregistruoti šių duomenų pakeitimus, taisyti registravimo klaidas pareigą nustato būtent atitinkamam hipotekos skyriui (nuostatų 11.1. – 11.4. punktai), o ne kitai registro tvarkymo įstaigai – Centrinę hipotekos įstaigai, kuri atlieka kitokias funkcijas, aptartas minėtuose Hipotekos registro nuostatuose bei Centrinės hipotekos įstaigos nuostatuose. Teisingumo ministro 1999-02-19 priimtas įsakymas Nr. 32 „Dėl hipotekos skyrių veiklos teritorijų, dokumentų perdavimo ir prašymo pateikimo hipotekos skyriams tvarkos nustatymo“ numatė, kad prašymai įregistruoti nekilnojamojo turto hipoteką (hipotekos lakštai) nuo 1999-03-15 pateikiami turto buvimo vietos hipotekos skyriui.

21Esant tokioms aplinkybėms bylą nagrinėjęs teismas teisingai aiškino teisės aktus ir juos taikė, įrašo atkūrimą pavesdamas atlikti Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo. Tokias funkcijas atliekančios institucijos dalyvavimas šioje byloje nėra nei būtinas, nei reikalingas, nes registro tvarkymo įstaiga pati neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Tokio teismo sprendimo vykdymas siejamas su teisės aktais priskirtoms jai funkcijoms, kaip ir kitais panašiais atvejais, vykdant teismų pavedimus, nustatytus sprendimuose ar nutartyse (turto arešto nutarčių registravimas Turto areštų registre, faktų apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, registravimas Nekilnojamojo turto registre, palikimo priėmimo faktų registravimas Testamentų registre ir t.t., pavedimus vykdančioms institucijoms nedalyvaujant konkrečioje byloje). Tačiau teisėjų kolegija patikslina teismo sprendimo vykdymo tvarką, vietoj nustatyto įpareigojimo pavesdama sprendimo dalies dėl įrašo apie įkeitimo atstatymą vykdymą Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo. Pabrėžtina, kad kitokia formuluotė pati savaime nepakeičia teismo sprendimo dalyje dėl įkeitimo įrašo atstatymo vykdymo pareigos.

22Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės skundo argumentais dėl paties ieškovo veiksmų neteisėtumo. Tokių veiksmų ji neįvardijo ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 str.), kita vertus, ieškovo teisių pažeidimą sąlygojo būtent banko, išdavusio neteisėtą pažymą, ir atsakovės, pagal ją išregistravusios įkeitimą, veiksmai.

23Pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės dalį bylinėjimosi išlaidų, pripažinęs neteisėtais jos veiksmus, pateikus be teisėto pagrindo išduotą pažymą atsakovui VĮ Registrų centras įkeitimui išregistruoti. Pažymėtina, kad vien priešingas procesinis interesas dėl bylos baigties, o jis šiuo atveju yra akivaizdus (apeliantė nesutiko nei su ieškiniu, nei su jo pagrįstumą konstatavusiu teismo sprendimu) apsprendžia tokių išlaidų iš jos priteisimą šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 str. 1 d.).

24Reikalavimų dėl senaties taikymo apeliantė savo atsiliepimuose į ieškinį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė. CPK 312 str. imperatyviai draudžia apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme ir šio teismo nebuvo išnagrinėti. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas nagrinėti bylą pirmąja instancija, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Priešingas traktavimas nebūtų suderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija, neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.), įtvirtinančio bylos šalims pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos dar rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 226 str.). Todėl apeliacinio skundo nuoroda į pasibaigusį ieškinio senaties terminą plačiau neanalizuotina dėl kompetencijų pasiskirstymo principo bei CPK 312 str. įtvirtintų apribojimų.

25Kiti apeliantės skundo argumentai taip pat neįtakoja sprendimo teisėtumo ar jo pagrįstumo.

26Dėl atsakovo VĮ Registrų centras apeliacinio skundo argumentų

27Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šio apelianto skunde išdėstytais argumentais. Šioje byloje nebuvo sprendžiami teisiniai santykiai, susiję su žalos ieškovui padarymu ir jos atlyginimu, ieškovas savo reikalavimų iš delikto nekildino. Todėl teismo nuoroda motyvuojamojoje sprendimo dalyje, kad apelianto civilinė atsakomybė šiuo atveju yra deliktinė, kildinama iš CK 6.263 str. 1 d., nepagrįsta.

28Nepagrįstai skundžiamu teismo sprendimu nustatytas ir atsakovo, kaip buvusios ŽKNTKR VĮ teisių perėmėjo, veiksmų neteisėtumas išregistruojant įkeitimą. Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad, nesant teisės aktuose įsakmiai nustatyto įpareigojimo reikalauti papildomų dokumentų įkeitimo išregistravimui atlikti, tuometinė nekilnojamąjį turtą registravusi įstaiga neturėjo įstatymuose įtvirtintos pareigos vertinti pagrindų įkeitimo teisei pasibaigti (skolos grąžinimą) buvimą ar jų nebuvimą ar, juo labiau, reikalauti papildomų dokumentų apie prievolės pasibaigimą, negalėjo revizuoti jai pateiktų dokumentų turinio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrindė tokios apelianto pareigos atitinkamomis įstatymų nuostatomis. Todėl, esant kreditoriaus rašytiniam patvirtinimui apie sumokėtą skolą bei prašymui panaikinti įrašą apie įkeitimą, apeliantas vadovavosi 1964 m. CK.210 str. 3 d. ir suinteresuoto asmens (šiuo atveju – įkaito turėtojo AB bankas „Hansabankas“) reikalavimu apie įkeitimo teisės pasibaigimą pažymėjo registre. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundo argumentu, kad, pasikeitus teisniam reglamentavimui, atsakovas (jo pirmtakas) neturėjo įstatyminio pagrindo iš naujo atlikti šio įrašo atsakovo AB bankas „Hansabankas“ 2000-03-22 prašymo pagrindu (t.2, b.l. 59-60, 61), bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Teisėjų kolegijos motyvai dėl imperatyvaus draudimo kitoms įstaigoms, išskyrus hipotekos skyrius, po atitinkamo įstatymo priėmimo atlikti turto įkeitimų teisinę registraciją ar pakeitimus, ištaisymus (Hipotekos registro steigimo įstatymo 2 str. 4 d.), tame tarpe dėl objektyvaus negalėjimo, pasibaigus naikinamajam terminui, nustatytam šio straipsnio 3 d., perduoti tokių duomenų hipotekos skyriui, jau yra aptarti nutartyje. Nustatytos aplinkybės apie apelianto veiksmų neteisėtumo nebuvimą nekliudo pripažinti įkeitimo (hipotekos) išregistravimo neteisėtu, nes prielaidų pasibaigti hipotekai, kaip jau minėta, tuo metui nebuvo. Dėl šios priežasties ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su sprendimo dalimi, įpareigojančia atkurti iki ieškovo teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. su įrašo apie hipoteką atkūrimu, atmestini, teisėjų kolegija dėl to jau taip pat pasisakė, vertindama kitos apeliantės - L.Klimavičienės skundo argumentus.

29Eliminavus iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuo sprendimu nustatytą atsakovo VĮ Registrų centras atsakomybę, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tokias išlaidas ieškovui priteisiant tik iš atsakovų L.Klimavičienės ir AB banko „Hansabankas“ lygiomis dalimis, t.y. po 1693 Lt iš kiekvieno.

30Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant jį bylinėjimosi išlaidų dalyje bei patikslinant sprendimo vykdymo tvarką, kaip jau buvo nutartyje nurodyta. Dėl formalių pažeidimų įstatymas panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą draudžia (CPK 328 str.).

31Iš ieškovo apelianto VĮ Registrų centras naudai taip pat priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos - 350 Lt, sumokėtų už paduotą apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).

32Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

33Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

34Patikslinti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš Liubovės Klimavičienės ir AB banko „Hansabankas“ po 1693 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt tris) litus iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų Aurimo Valiūno naudai.

35Patikslinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad sprendimas dalyje dėl 1995-05-15 įkeitimo sutarties Nr. 1-3022 bei 1997-02-06 susitarimo Nr. 3-926 išregistravimo pagal nepagrįstą AB „Lietuvos taupomasis bankas“ 1997-08-13 pranešimą Nr. 02-03/2259 padarinių pašalinimo - buvusio registro įrašo apie hipoteką atkūrimo - pavedamas vykdyti Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo.

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš Aurimo Valiūno 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų VĮ Registrų centras naudai

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Aurimas Valiūnas 2005-08-22 kreipėsi į Vilniaus m. 2-jam... 4. Atsakovė L. Klimavičienė atsiliepimu (t.1,b.l.38, t.2,b.l.50-51) prašė jį... 5. Atsakovas AB bankas „Hansabankas“ atsiliepimu į ieškinį... 6. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į patikslintą ieškinį... 7. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovo... 8. Atsakovė Liubovė Klimavičienė apeliaciniu skundu (t.2,b.l.151-154) prašo... 9. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu (t.2, b.l.157-162) prašo... 10. Ieškovas Aurimas Valiūnas atsiliepimu į apeliacinius skundus... 11. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į atsakovės L. Klimavičienės... 12. Atsakovės L.Klimavičienės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo VĮ... 13. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 14. Dėl atsakovės L.Klimavičienės apeliacinio skundo argumentų... 15. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus atmeta apeliantės skundo... 16. Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais apeliantės skundo argumentais, jog... 17. Šiuo atveju apeliantės nurodomas palūkanų mokėjimas ar nemokėjimas... 18. Atmestini ir apeliantės skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir išėjimo... 19. Nėra teisingi ir skundo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė ginčo... 20. Be to, Lietuvos Respublikos hipotekos registro paskirtį, jo objektus, registro... 21. Esant tokioms aplinkybėms bylą nagrinėjęs teismas teisingai aiškino... 22. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės skundo argumentais dėl paties... 23. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės dalį... 24. Reikalavimų dėl senaties taikymo apeliantė savo atsiliepimuose į ieškinį,... 25. Kiti apeliantės skundo argumentai taip pat neįtakoja sprendimo teisėtumo ar... 26. Dėl atsakovo VĮ Registrų centras apeliacinio skundo argumentų... 27. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šio apelianto skunde išdėstytais... 28. Nepagrįstai skundžiamu teismo sprendimu nustatytas ir atsakovo, kaip buvusios... 29. Eliminavus iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuo sprendimu... 30. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas,... 31. Iš ieškovo apelianto VĮ Registrų centras naudai taip pat priteistinos šio... 32. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 33. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimą palikti iš... 34. Patikslinti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,... 35. Patikslinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kad sprendimas dalyje... 36. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš Aurimo Valiūno 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų žyminio...