Byla A2.3.-619-446/2013
Dėl laikytina, jog 246 žali medžiai šiame sklype iškirsti savavališkai ir tokia veika atitinka ATPK 621 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Almai Švedaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei Egidijai Ermanienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L., a. k. ( - ), gimusio 1965 m. rugsėjo 26 d. Telšiuose, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ( - ), administracinės teisės pažeidimo bylą ir

Nustatė

3A. L. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, savavališkai iškirsdamas 230 pušies medžių, kas sudaro 274,84 ktm medienos, ir 16 eglių, kas sudaro 21,48 ktm medienos, plynu kirtimu iškirto nuosavybės teisėmis jam priklausantį 0,70 ha miško plotą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ).

4Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuomonės teisme nepareiškė, iš jo paaiškinimo, duoto surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, kad jis pripažino nuosavybės teisėmis jam priklausantį mišką kirtęs 2013 m. birželio mėnesį (5 b. l.).

5Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovė paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo aptiktas A. L. priklausančio miško, esančio ( - ), 0,70 ha ploto plynas kirtimas – visi medžiai buvo iškirsti ir išvežti. Leidimas miško kirtimui šio miško savininkui nebuvo išduotas. Be to, A. L. neįregistravo nuosavybės teisių į šį miško sklypą viešame registre, kas kelia pagrįstų abejonių, kad tokiu būdu miško savininkas mėgina išvengti atsakomybės už savavališką miško kirtimą. Matuojant kelmus nupjautų pušų kelmai buvę šviesūs, aplink kelmus pribirę spygliai dar žali, kas leido spręsti, kad savavališkas kirtimas atliktas gegužės-birželio mėnesiais, be to, pats A. L. pripažinęs, kad mišką kirtęs iki birželio 15 d.

6Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. kaltė įrodyta.

7Lietuvos Respublikos ATPK 621 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 5000 iki 10000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu. Atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą.

8Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

9Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus retinimo ir einamuosius kirtimus.

10Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas teisė kirsti mišką įgyjama gavus Leidimą, nuo Leidime nurodytos datos.

11Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (8 b. l.) matyti, kad A. L. nuosavybės teisių į 0,70 ha miškų ūkio žemės sklypą, esantį ( - ), nėra įregistravęs. Iš 2013 m. balandžio 16 d. notaro pranešimo, įregistruoto nekilnojamojo turto registre, matyti, kad A. L. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisėmis įsigijo šį miško sklypą iš ankstesnio savininko V. Š.. Iš Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio atstovės paaiškinimų teisme, medžių skaičiavimo ir biržės taksavimo lapų (12, 13 b. l.) matyti, kad A. L. privačiame miško sklype 0,70 ha plote 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo aptiktas plynas miško kirtimas, iš viso iškirsta 246 medžiai, iš jų 230 pušų ir 16 eglių, bendras iškirstos medienos tūris 296,32 ktm. Ankstesniam miško savininkui V. Š. 2012 m. sausio 11 d. buvo išduotas leidimas atrankiniam miško kirtimui (17 medžių iškirtimui, apytikriai 19 ktm medienos pasigaminimui) jam nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,70 ha ploto miške, esančiame ( - ). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas pasikeitus savininkui leidimas kirsti mišką turi būti panaikinamas. Miško savininkui A. L. leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, jis į miškų kontrolės skyrių su prašymu išduoti tokį leidimą aplamai nesikreipė, vykdyti tokio mąsto kirtimus, kokie buvo atlikti (plynas kirtimas) miško sklype, esančiame ( - ), nuosavybės teisėmis priklausančiame A. L., leidimas išduotas nebuvo, todėl laikytina, jog 246 žali medžiai šiame sklype iškirsti savavališkai ir tokia veika atitinka ATPK 621 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

12Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 621 straipsnį už savavališką (be leidimo) medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijose numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Nors tiesioginių įrodymų, jog savavališką medžių kirtimą atliko ar jį organizavo A. L., nėra, tačiau administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis pripažino kirtęs mišką, dėl neteisėto miško kirtimo jam nuosavybės teisėmis priklausančiame miške jis kaip miško savininkas į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Be to, yra pagrindo manyti, kad neįregistruodamas nuosavybės teisių į įsigytą miško sklypą, esantį ( - ), neišviešindamas savęs kaip miško sklypo savininko, A. L. mėgino išvengti atsakomybės už savavališką miško iškirtimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. L. yra tinkamas inkriminuoto ATPK 621 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, jog pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalyje išdėstytos teisės normos dispoziciją joje aptartas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu, kai medžių kirtimą organizavęs asmuo kirtime tiesiogiai nedalyvauja, tačiau davęs atitinkamus nurodymus, neužtikrina tinkamos darbų atlikimo kontrolės, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Todėl nagrinėjamu atveju A. L. net ir nusamdęs kitus asmenis atlikti kirtimus, būdamas miško savininku, turėjo prižiūrėti vykdomus kirtimus. Kadangi A. L. neveikė taip, kaip privalo veikti privataus miško savininkas – laikytis Miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo nuostatų, neatlikti kirtimų, negavus nustatyta tvarka leidimo (Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktai, Privačių miškų tvarkymo nuostatų 31.6 punktas), jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalį.

13A. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, praeityje yra baustas už itin pavojingus KET pažeidimus, šios aplinkybės nesunkina padėties, tačiau neigiamai jį charakterizuoja – kaip asmenį, nepaisantį įstatymo reikalavimų, linkusį nusižengti. Neteisėtai iškirstų medžių kiekis A. L. miško sklype sudaro 296,32 ktm, t. y. arti maksimalaus kiekio, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 621 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. L. skirtina didesnė nei vidutinio dydžio bauda, numatyta už jo įvykdytą pažeidimą ATPK 621 straipsnio 3 dalies sankcijoje (ATPK 302 str. 1 d.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies1 punktu, teismas

Nutarė

15A. L. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 621 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 8000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) bauda.

16Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai