Byla AN2-259-382/2019
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties,

Nustatė

3Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-23229-2019 R. P. už tai, kad jis 2019 m. balandžio 1 d. 3.10 val. (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

4Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4974-2019 R. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda, kartu atimant ir specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones – 15 mėnesių.

5R. P. skundu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4974-2019 paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Nurodė, kad kanapes rūkė prieš savaitę iki įvykio. R. P. skunde tvirtino, kad 2019 m. balandžio 1 d. automobilį vairavo, būdamas visiškai blaivus, apsvaigęs nebuvo ir tą dieną jokių uždraustų medžiagų nevartojo.

6Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartimi R. P. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-4974-2019 paliktas nepakeistas. Įvertinęs byloje esančių ir teismo posėdyje išnagrinėtų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. P. įvykio metu vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad R. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo padaryti išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą.

7Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4974-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

8Apeliaciniame skunde pažymėta, kad medicininis tyrimas ir išvados dėl asmens apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar alkoholio pateikimas yra viena iš svarbiausių nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi tai nėra vien formalus veiksmas. Nagrinėjamu atveju apžiūros aktu ir jame padaryta išvada negali būti vadovaujamasi, kadangi jį priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Apeliantas neneigia, kad prieš keletą dienų buvo vartojęs kanapių ir jų dalių, kitaip tariant, parūkęs „žolės“, tačiau kategoriškai nesutinka, kad 2019 m. balandžio 1 d. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs, be to, tą dieną ar prieš tai dieną jokių uždraustų medžiagų R. P. nebuvo vartojęs. Apelianto nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje sprendimas jį prižinti kaltu pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį priimtas, vadovaujantis išimtinai tuo, kad 2019 m. balandžio 1 d. paimtoje jo biologinėje terpėje (šlapime) buvo rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų pėdsakų, nors nei amfetamino, nei kokaino ir kt. nebuvo vartojęs. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vien šių medžiagų pėdsakų aptikimas organizme dar nereiškia ir neparodo asmens apsvaigimo, iki negauta toksikologinio tyrimo išvada, kurios policijos siuntimu atlikti medicininę apžiūrą ir buvo prašoma.

9Nors R. P. į gydymo įstaigą paimti tiriamosios medžiagos (kraujo, šlapimo) ir nustatyti tiriamojoje medžiagoje psichiką veikiančias medžiagas buvo siųstas policijos pareigūno, o medicininės apžiūros akto išvadoje nurodyta, kad „apsvaigęs, nes šlapime rasta amfetamino, benzodiazepino, kokaino, kanabinoidų, metamfetamino, ekstazi“, tačiau nėra ir nebuvo jokio raštiško į gydymo įstaigą apeliantą siuntusio pareigūnės nurodymo nebeatlikti išsamaus šlapimo tyrimo (duomenys neskelbtini) laboratorijoje. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad nebuvo įvykdyti visi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 9.7 papunktyje nurodyti veiksmai, leidę nebeatlikti psichiką veikiančių medžiagų šlapime kiekio nustatymo, o gydytojo galutinė išvada dėl apsvaigimo padaryta, net nelaukiant (duomenys neskelbtini) laboratorijos tyrimo išvadų. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) G. R. siuntime atlikti R. P. medicininę apžiūrą pavedė paimti tiriamąją medžiaga ir toksikologinio tyrimo išvadą pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

10Apelianto teigimu, jo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad nors 2019 m. balandžio 1 d. atlikto toksinių-narkotinių medžiagų greito tyrimo rezultatuose nustatyta daug organizme likusių narkotinių / psichotropinių medžiagų pėdsakų, taip pat ir kanabinoidų / marihuanos (THC), tačiau tai tik patvirtina vartojimo faktą. 2019 m. balandžio 1 d. Medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) gydytoja R. J. užfiksavo, kad R. P. kvėpavimas ritmiškas, eisena tiesi, laikosi krypties, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriški, fotoreakcija yra, elgsena rami, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nesutrikusi, dėmesys išlaikytas, mąstymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas neišreikštas. Apelianto vertinimu, vien tai parodo, kad medicininės apžiūros metu nebuvo užfiksuota kokių nors apsvaigimo požymių. Apžiūrą atlikusi gydytoja išvadą dėl apsvaigimo padarė, iš esmės remdamasi tuo, kad R. P. šlapime rasta narkotikų pėdsakų. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad R. P. į gydymo įstaigą buvo pristatytas 3.30 val. ir ten išbuvo iki pat ryto (6.50 val.), o pati medicininė apžiūra buvo pradėta apie 6.40 val., kai budėjusiai gydytojai buvo pristatyta šlapimo greitojo tyrimo (testo) pažyma, t. y. medicininė apžiūra buvo atliekama, neįvertinus aplinkybės, kad R. P. beveik parą buvo nemiegojęs, pervargęs.

11Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, kad liudytoja (gydytoja) R. J. teismo posėdyje paaiškino, jog narkotinių medžiagų pėdsakai šlapime išsilaiko nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio, o kartais net ilgiau. Taigi minėti bylos duomenys, t. y. testo rezultatai, nesant (duomenys neskelbtini) laboratorijos specialisto išvados, patvirtina tik psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo faktą, tačiau vien tai, kad asmens šlapime rasta narkotinių / psichotropinių medžiagų pėdsakų, atsižvelgiant į jų galimą išsilaikymo šlapime trukmę, nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs.

12Nors policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose, o pareigūnė G. R. ir pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino matę R. P. apsvaigimo požymius, tačiau nurodytas aplinkybes, anot apelianto, pirmiausia paneigia medicinos specialisto atlikta asmens apžiūra, antra, prie bylos prijungti 2019 m. balandžio 1 d. sustabdymo ir pristatymo į gydymo įstaigą vaizdo įrašai. Anot apelianto, iš pateikto įrašo matyti, kad nervingai elgiasi, nenustovi vietoje, sunkiai atsakinėja į klausimus kartu su juo buvusi M. S. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas į gydymo įstaigą buvo sąlygotas vien tos aplinkybės, jog M. S. ir R. P. prisipažino prieš kurį laiką (ne sulaikymo dieną) vartoję narkotinių medžiagų nepaskyrus gydytojui, patvirtina faktas, kad pareigūnės G. R. siuntime į sveikatos priežiūros įstaigą nurodytas vienas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, o protokole nurodytas visai kitas. Apeliaciniame skunde R. P. padarė išvadą, kad į gydymo įstaigą buvo pristatytas ne dėl įtarimo vairavus transporto priemonę, esant apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų, patvirtinimo, o tam, kad būtų galima nustatyti, kokias narkotines / psichotropines medžiagas buvo vartojęs, nepaskyrus gydytojui.

13Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus ( - ) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodyta, jog, atsižvelgus į visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, neabejotinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu R. P. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju nekyla abejonių, jog R. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi atsiliepime į apeliacinį skundą padaryta išvada, jog naikinti skundžiamą nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju R. P. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, įrodymai buvo įvertinti laikantis administracinių nusižengimų teisenos nuostatų.

16R. P. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 6 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų, o ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų. R. P. veika padaryta 2019 m. balandžio 1 d., tačiau yra kvalifikuota pagal iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo išeiti už skundo ribų ir perkvalifikuoti R. P. veiksmus pagal šiuo metu galiojančią minėto straipsnio redakciją, nes to skunde neprašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, šiuo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje yra numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. už tą patį administracinį nusižengimą numatyta galimybė skirti didesnę baudą.

17Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai apibrėžė, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. buvo vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau nagrinėjamas klausimas dėl šių medžiagų vartojimo laiko ir atitinkamai R. P. būsenos įvykio metu. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 422 straipsnio 6 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.

18Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika.

19Metodikos 9.1 papunktyje numatyta, jog apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus Metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. Metodikos 9.7 papunktyje nustatyta, kad kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios Metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu (nagrinėjamu atveju – policijos pareigūno siuntimu) ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios Metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. 9.4 papunktyje nustatyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichiką veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti. Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi šios Metodikos 9.3 papunktyje nurodyti metodai (ir šios metodikos 9.5 papunkčio nustatyta tvarka), išskyrus šios Metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį. Taigi tam, kad būtų galima nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, užtenka gydytojo apžiūros bei greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatų.

20Nagrinėjamu atveju iš Medicininės apžiūros akto matyti, jog, tikrinant R. P. apsvaigimą, buvo paimtas tik šlapimo bandinys (b. l. 15). R. P. apsvaigimas buvo nustatytas vadovaujantis metodikos 9.7 papunkčiu, todėl tiriamojo kraujas šiuo atveju ir neturėjo būti paimtas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog vien ta aplinkybė, kad nebuvo asmenį siuntusių subjektų raštiško nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytų veiksmų, nesudaro pagrindo Medicininės apžiūros aktą laikyti negaliojančiu ir nesivadovauti pagal Metodikoje nustatytą tvarką gautais ir jame užfiksuotais duomenimis. Šiuo atveju Medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys buvo tinkamai ir išsamiai įvertinti kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis ir, tik įvertinus jų visumą, konstatuota, jog jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktui nustatyti.

21Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15) matyti, jog, atlikus greitąjį testą, buvo nustatyta, kad R. P. yra vartojęs amfetaminą, benzodiazepinus, kokainą, kanabinoidus / marihuaną, metamfetaminą, ekstazi. Taip pat matyti, kad buvo atliktas bendras asmens būklės įvertinimas, paimta tiriamoji medžiaga (šlapimas), padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), tiriamosios medžiagos (šlapimo) paėmimą. Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog (duomenys neskelbtini) G. R. siuntime atlikti R. P. medicininę apžiūrą, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) ligoninei, pavedė paimti tiriamąją medžiagą (kraują, šlapimą), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) G. R. ne savarankiškai surašė siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, o tik užpildė nustatytą formą (b. l. 13). Aptariamoje formoje nebuvo numatyta galimybės pasirinkti variantą, jog asmens sveikatos priežiūros įstaiga iš medicininei apžiūrai siunčiamo asmens paimtų tirti tik kraują arba tik šlapimą, taigi pažymėtas bendras variantas – „paimti tiriamąją medžiagą (kraują, šlapimą)“. Tačiau nagrinėjamu atveju, kadangi buvo užpildytas iš anksto nustatytos formos siuntimas, negalima tvirtinti, jog policijos pareigūnė sveikatos priežiūros įstaigą eksplicitiškai įpareigojo tirti tiek R. P. kraują, tiek šlapimą dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

22Liudytoja R. J., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytoja, atlikusi R. P. būklės įvertinimą, nustatė išorinius apsvaigimo požymius. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. J. parodė, kad R. P. atrodė apsvaigęs, jo mąstymas buvo sulėtėjęs, vyzdžiai platūs, fotoreakcija sulėtėjusi, sulėtinta kalba, todėl ji padarė išvadą, kad jis yra apsvaigęs. Liudytoja konstatavo, kad R. P. negali vairuoti ir yra apsvaigęs, dėl jo sulėtėjusio mąstymo, nerišlios kalbos, išdžiūvusios burnos ir kt. požymių. R. J. paaiškino, kad, siekiant nustatyti asmens apsvaigimą nuo narkotinių / psichotropinių medžiagų, gydymo įstaigoje atliekamas tik šlapimo tyrimas, kraujo ėminys nėra imamas (b. l. 15, 35–36). Atsižvelgdamas į aptartus liudytojos parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien aplinkybė, jog liudytoja R. J. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. P. kvėpavimas ritmiškas, eisena tiesi, laikosi krypties, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriški, fotoreakcija yra, elgsena rami, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nesutrikusi, dėmesys išlaikytas, mąstymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas neišreikšti, savaime nepaneigia fakto, jog medicininės apžiūros metu nebuvo užfiksuota ir pastebėta kitų apsvaigimo požymių, kurie buvo aptarti bei nurodyti tiek jau minėtame Medicininės apžiūros akte, tiek liudytojai R. J. duodant parodymus pirmosios instancijos teisme.

23Policijos pareigūnė G. R., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad R. P. jai pasirodė apsvaigęs. Alkotesteriu jo girtumas nustatytas nebuvo, tačiau R. P. judesiai buvo sulėtėję, nekoordinuoti, akių vyzdžiai stipriai susitraukę, atrodė pasimetęs, o išlipęs iš automobilio nenustovėjo vietoje, todėl buvo pristatytas į gydymo įstaigą (b. l. 36). Kartu su R. P. važiavusi M. S. pripažino vartojusi narkotines medžiagas, t. y. nurodė, kad prieš 2 val. vartojo narkotines medžiagas – kartu rūkė kanapes (b. l. 35). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas E. Z. 2017 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10), pažymėjęs, kad R. P. elgėsi nervingai, jo kalba buvo nerišli, jis sunkiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, akys paraudusios. Įvertinęs visus aptartus liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesama pagrindo nepritarti išvadai, jog R. P. įvykio metu vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. parodymai nebuvo nuoseklūs ir nekintami. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis teigė, kad kanapes rūkė penktadienį paryčiais, kitas psichotropines medžiagas vartojo seniai (b. l. 35). Apžiūrą atlikusiam medikui R. P. nurodė, kad kanapes rūkė prieš 1 savaitę (b. l. 15), sustabdžius policijos pareigūnams neigė vartojęs narkotines medžiagas, o, rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad kanapes rūkė sekmadienį paryčiais (b. l. 8, 11). Taigi visos nustatytos aplinkybės neleidžia be pagrįstų abejonių tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. versija, kad transporto priemonę įvykio metu jis vairavo neapsvaigęs, o narkotines / psichotropines medžiagas buvo vartojęs seniai.

24Aptariant apeliacinio skundo teiginį, kad pareigūnės G. R. siuntime į sveikatos priežiūros įstaigą nurodytas vienas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, o protokole nurodytas visai kitas, pažymėtina, jog ši aplinkybė negali turėti jokios įtakos nustatant, ar R. P. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs. Tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8–9), tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą (b. l. 6–7), tiek sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12), tiek Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (b. l. 17) yra nurodytas vienas ir tas pats administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: (duomenys neskelbtini). Tai, jog siuntime atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 13) yra nurodytas kitas administracinio nusižengimo numeris (ROIK: (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo teigti, kad apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų buvo tik M. S., o ne pats transporto priemonę vairavęs R. P. Tuo labiau, kad M. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už narkotinių medžiagų vartojimą nepaskyrus gydytojui, nurodant visai kitą administracinio nusižengimo numerį. Nepaneigtina galimybė, jog pareigūnė, įrašydama ranka administracinio nusižengimo identifikacinį kodą į siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, tiesiog suklydo, t. y. buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau visos kitos aplinkybės (pažeidėjo vardas, pavardė, gimimo data) nurodytos teisingai.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ANK 422 straipsnio 6 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. P. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

26Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)... 4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d.... 5. R. P. skundu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašė... 6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d.... 7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. apeliaciniu skundu prašo... 8. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad medicininis tyrimas ir išvados dėl... 9. Nors R. P. į gydymo įstaigą paimti tiriamosios medžiagos (kraujo, šlapimo)... 10. Apelianto teigimu, jo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas... 11. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir... 12. Nors policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose, o pareigūnė G. R. ir... 13. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio... 16. R. P. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 6 dalyje (2016... 17. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas savo nutartyje... 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452... 19. Metodikos 9.1 papunktyje numatyta, jog apsvaigimui nuo psichiką veikiančių... 20. Nagrinėjamu atveju iš Medicininės apžiūros akto matyti, jog, tikrinant R.... 21. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto... 22. Liudytoja R. J., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini)... 23. Policijos pareigūnė G. R., apklausiama pirmosios instancijos teismo... 24. Aptariant apeliacinio skundo teiginį, kad pareigūnės G. R. siuntime į... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs,... 26. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 28. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d.... 29. Nutartis neskundžiama....