Byla 2A-1622-577/2014
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui G. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė T. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1640-02/2002 ir iš atsakovo G. Č. priteisti išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui S. Č. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į ieškovės T. G. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susitarti su atsakovu G. Č. dėl didesnio išlaikymo dydžio nepavyko. Ieškovė pažymėjo, kad 2002 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimas buvo priimtas, kai nepilnamečiam vaikui buvo treji metai ir jo išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Šiuo metu šalių sūnui S. Č. yra 14 metų. Jis lanko mokyklą, toliau auga, didėja jo kasdieniai poreikiai, šalyje padidėjo prekių ir paslaugų kainos, vaikas nori lankyti būrelius, tačiau tam nepakanka lėšų. Paaiškino, kad jos gyvenime, nuo sprendimo priėmimo dienos, įvyko esminiai pasikeitimai tiek šeimyninėje padėtyje, tiek finansinėje. Ieškovės nuomone, siekiant, kad nepilnametis vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis neturėtų būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl iš tėvo priteistinas išlaikymo dydis turėtų būti 800 Lt.

5Atsakovas G. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas atsakovui neįteiktas, atsakovas jo neatsiėmė.

6Išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaikė.

7Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat ieškinį palaikė. Institucijos nuomone, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio S. Č. interesais.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pirmos instancijos teismas nutarė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš G. Č. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. Č. dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-09-06, iki S. Č., gim. ( - ), pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai T. G., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę T. G.. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas atmesti. Taip pat pirmos instancijos teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas G. Č. teismui ir ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė, todėl laikytina, kad jam teismo šaukimas įteiktas tinkamai, todėl byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors teismui ir buvo žinoma, kad atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai nebuvo. Apeliantas teigia, kad jis visada skyrė pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui. Be to, nurodė, jog sūnus dabar gyvena su juo, todėl nėra jokio pagrindo iš jo priteisti išlaikymo ir šių lėšų uzufruktore skirti ieškovę. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Ieškovė T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad sūnus su tėvu laikinai pradėjo gyventi nuo 2013 m. spalio 20 d., tačiau faktiškai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su motina. Ieškovės teigimu, sūnus nuo 2014 m. vasario 1 d. su tėvu nebegyvena. Ieškovės nuomone, atsakovas žinojo apie teismo posėdį, o jei nežinojo, tai turėjo visas galimybes atsiimti teismo siųstus procesinius dokumentus ir sužinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Ieškovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir prašo palikti jį nepakeistą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtintu pagrindu, t.y. kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant ir nepranešus jam apie teismo posėdžio laiką.

13Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010 kt.).

14CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kurį priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie teismo šaukimo įteikimą atsakovui ar jo šeimos nariams. Pažymėtina, kad šios pareigos tinkamai neįvykdžius, turėtų atsirasti CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

15Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Pažymėtina, kad tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

16Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, apie kurį sprendžiant pagal bylos duomenis atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui du kartus jo gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas teismo šaukimas, tačiau laiškai abu kartus grįžo atgal į teismą su atžyma „neatsiėmė“ (b.l. 58-59). Duomenų, kad teismo šaukimas atsakovui buvo siųstas dar kartą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties turinio (b.l. 57) matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 str.) manydamas, kad byla parengta nagrinėti iš esmės, teismas priima nutartį skirti ją nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Kai pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, teismas, nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 str. 4 d.). CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu perėjimo be rašytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės institutu, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos. Ši teismo teisė negali būti realizuota tuomet, kai apie teismo posėdį nėra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). Pažymėtina, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bylos nagrinėjimo pradėjimas iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimant nutarties) ir teismo sprendimo priėmimas yra galimas tik tuomet, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turėtų priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą.

17Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, bylą išnagrinėjo iš esmės ir skundžiamą sprendimą priėmė iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, nors apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, kaip matyti iš bylos duomenų, nebuvo tinkamai pranešta atsakovui. Byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nusprendus, kad atsakovui nepranešus apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, CPK 121 straipsnio pagrindu atsakovui siųstas teismo šaukimas turėtų būti laikomas įteiktu tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš išvardintų aplinkybių akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvykdė savo pareigos informuoti atsakovą apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į esamą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi bylą išnagrinėjo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties ir neinformuodamas byloje dalyvaujančių asmenų apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką.

18Atkreiptinas dėmesys, jog bylos šalys, tarp jų atsakovas, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo išvadai, kad atsakovas pats akivaizdžiai elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta, todėl priemonės, kurių teismas ėmėsi, kad greičiau išnagrinėtų bylą, laikytinos neproporcingomis atsakovo procesiniam elgesiui.

19Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo realiai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Kadangi atsakovas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, tai toks pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.) ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Pirmosios instancijos teismui pažeidus ir netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 3 d. 1 p.) ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

21Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo, neturi teisinės reikšmės kiti apelianto argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako, į juos gali būti atsižvelgta nagrinėjant bylą iš naujo. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.)

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė T. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Trakų rajono... 5. Atsakovas G. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas... 6. Išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos... 7. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 9. Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą... 10. Ieškovė T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. CPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja... 13. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių... 14. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje... 15. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo... 16. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d.... 17. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, bylą... 18. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos šalys, tarp jų atsakovas, civiliniame... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos... 20. Pirmosios instancijos teismui pažeidus ir netinkamai pritaikius procesinės... 21. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų civilinio... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti...