Byla 2A-90/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „JGK Statyba“ atstovams Jurijui Guselnikovui, advokatui Jonui Butkui, atsakovui G. G. , atsakovo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo ir 2009 m. kovo 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1124-560/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ ieškinį atsakovui G. G. , trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Turto bankui dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo bei atsakovo G. G. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „JGK Statyba“, atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei Turto bankui, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarei Valentinai Tinfanavičienei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pripažinimo ir gyvenamojo namo teisinės registracijos bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „JGK Statyba“ 1996 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G. , trečiajam asmeniui AB Turto bankui, prašydamas iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo ( - ) (dabar ( - )). Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/95, patenkindamas UAB „JGK Statyba“ priešieškinį, pripažino negaliojančia 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „UBC“ pardavė G. G. nebaigtą statyti namą ( - ), ir grąžino jį savininkui UAB „JGK Statyba“. Ieškovo teigimu, atsakovas G. G. neteisėtai gyvena ieškovui priklausančiame name, pažeidžia ieškovo teisę disponuoti turtu, todėl turėtų būti iškeldintas.

4Atsakovas G. G. pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ( - ), panaikinti šio gyvenamojo namo teisinę registraciją ieškovo UAB „JGK Statyba“ vardu bei 2004 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-4554, kuria atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė ieškovui UAB „JGK Statyba“ 0,06 ha ploto ir 0,0054 ha ploto žemės sklypus, esančius prie gyvenamojo namo ( - ). Atsakovas nurodė, kad 1990 metais buvo įkurta Jaunimo gyvenamojo komplekso (toliau – JGK) direkcija, kurios tikslas buvo organizuoti gyvenamųjų namų kvartalo statybą Vilniaus rajone, Salotės kaime. Šiam tikslui LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p JGK direkcijai buvo suteiktas 42,8 ha ploto žemės sklypas. Atsakovas pažymėjo, kad 1990 m. liepos 20 d. jis pasirašė sutartį Nr. 2/49 su JGK kooperatyvu „Limpak“ dėl tikslinio pajaus įnešimo gyvenamojo namo statybai JGK „Salotė“ IV kvartale ir įmokėjo 12 000 rublių pajinio įnašo. Atsakovas nurodė, kad 1990 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl laikinojo kolektyvo darbo programai JGK „Salotė“ IV kvartale įvykdyti sukūrimo, patvirtintas sąrašas laikinojo kolektyvo narių, tarp kurių buvo ir G. G. . Atsakovo teigimu, susitarimo 2.2 punkte numatyta, kad susitarimo objektas yra žemės sklypų išskyrimas laikinojo kolektyvo nariams jų gyvenamųjų namų statybai. Atsakovas nurodė, kad 1990 m. lapkričio 28 d. įsteigta UAB „UBC“, kurios pagrindinis tikslas – kaupiant akcininkų lėšas užtikrinti nepertraukiamą gyvenamųjų namų statybą JGK direkcijai suteiktame žemės sklype. Atsakovas nurodė, kad 1991 m. sausio 11 d. UAB „UBC“ sudarė su atsakovu G. G. sutartį Nr. 3-91, pagal kurios 3.1.6 punktą UAB „UBC“ įsipareigojo perduoti atsakovo nuosavybėn statomą gyvenamąjį namą, kad 1991 m. balandžio 29 d. UAB „UBC“ perdavė statomą namą atsakovui asmeninėn nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis užbaigti namo statybą. Atsakovas nurodė, kad jis nuo 1991 m. iki 1995 m. savo lėšomis tęsė namo statybą ir ją užbaigė, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 1503p buvo leista parduoti G. G. 600 kv. m valstybinės žemės sklypą namų valdai prie jo statomo gyvenamojo namo. Atsakovo teigimu, šis potvarkis yra galiojantis, todėl nuo jo priėmimo momento atsakovas laikytinas sąžiningu žemės sklypo valdytoju. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko nebaigtą statyti namą, o 1992 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 600 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą tuo pačiu adresu. Atsakovas pažymėjo, kad nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu šie sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, tačiau sprendime nėra nurodyta, nuo kurio momento sandoriai negalioja, todėl laikytina, kad sandoriai pripažinti negaliojančiais tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, t.y. nuo 1995 m. rugsėjo 5 d., o iki tol atsakovas buvo teisėtas namo statytojas, teisėtai tvarkė namų valdą, ją pagerino. Atsakovas nurodė, kad 1995 m. balandžio 26 d. buvo patvirtintas namo priėmimo naudoti aktas G. G. vardu. Atsakovo nuomone, nors ieškovas UAB „JGK Statyba“ teigia, kad ginčijamas namas priklauso jam, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų jį pastatęs ar kitaip teisėtai įgijęs. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena šiame sklype pasistatytame name, ten yra prisodinęs augalų ir vaismedžių. Atsakovas taip pat nurodė, kad, nepaisant vykstančių teisminių ginčų, 2004 m. liepos 15 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4-4554, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė UAB „JGK Statyba“ 0,06 ha bei 0,0054 ha ploto žemės sklypus, esančius ( - ). Atsakovo teigimu, sklypai buvo parduoti pažeidžiant CK 6.395 ir 6.321 straipsnių nuostatas.

5Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; iškeldinti G. G. su visu jam priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo ( - ), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisti iš atsakovo G. G. ieškovui UAB „JGK statyba“ 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo G. G. valstybei 72,35 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priešieškinį atmesti.

6Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto statomų Jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai (toliau tekste – JGK direkcija) 1990 m. gegužės 16 d. LR Vyriausybės potvarkiu buvo suteiktas 42,8 ha žemės sklypas Salotėje, Vilniaus rajone, o 1991 m. vasario 8 d. minėtai direkcijai buvo išduotas statybos leidimas. Pažymėjo, kad JGK direkcija perregistruota į UAB „JGK statyba“. Teismas konstatavo, kad 1990 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta UAB „UBC“, kuri 1990 m. gruodžio 28 d. su JGK direkcija sudarė generalinės rangos sutartį Nr. 91-90. Teismas nurodė, kad šia sutartimi UAB „UBC“ įsipareigojo pastatyti JGK „Salotė“ detalaus planavimo projekte numatytus pastatus, statinius, gyvenamuosius namus ir kitus socialinės paskirties objektus. Teismas pažymėjo, kad minėtos sutarties ypatingų sąlygų 3.3 punkte buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos, kurių statyba atlikta ne mažiau kaip 50 procentų, UAB „UBC“ pageidavimu gali būti nustatyta tvarka perduotos į UAB „UBC“ balansą, jos nuosavybėn.

7Teismas nurodė, kad nors atsakovas nuosavybę į ginčo namą grindžia 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktu, iš kurio matyti, kad UAB „UBC“ perdavė G. G. gyvenamąsias patalpas statomame JGK „Salotė“ IV kvartale gyvenamajame name Nr. 57, o atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir savo lėšomis užbaigti statybą, tačiau šio turto perdavimo faktą paneigia tai, kad 1992 m. spalio 14 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „UBC“ pardavė atsakovui G. G. 305,08 kv.m. ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio statybos darbai atlikti 58 procentais. Dėl to, teismo teigimu, laikytina, kad 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktu atsakovui ginčo namas nebuvo realiai perduotas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu 1995 m. birželio 9 d. teismo sprendimu 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaikinta, kadangi UAB „UBC“ neturėjo teisės perleisti ginčo namo, kuris jai ir nepriklausė. Teismas nurodė, kad 2004 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-307 taip pat nurodyta, kad UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų neperdavė UAB „UBC“, taigi UAB „UBC“, būdama gyvenamųjų namų statybos rangovas, nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo namą ir todėl negalėjo šios nuosavybės teisės perleisti kitam asmeniui.

8Teismas nurodė, kad ieškovo atstovai teigia, jog 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktas yra suklastotas. Teismas pažymėjo, kad minėtame perdavimo akte nurodyta, jog gyvenamosios patalpos perduodamos pagal faktišką sąnaudų vertę 1991 m. rugpjūčio 1 d., taigi tai sudaro pagrindą abejoti šio įrodymo tikrumu. Teismas nurodė, kad 1991 m. balandžio 29 d. aktas patvirtina, kad ginčo namas buvo perduotas ankščiau negu buvo nustatyta faktinė vertė, be to, šiame akte nėra nurodyta, kokie namo statybos darbai buvo atlikti perdavimo metu. Teismas pažymėjo, kad 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo akto pagrindas yra 1991 m. sausio 11 d. sutartis Nr. 3-91, pagal kurią UAB „UBC“ įsipareigojo įvykdžius šios sutarties įsipareigojimus, parduoti (perduoti) savo akcininko G. G. asmeninėn nuosavybėn gyvenamąjį namą Nr. 57 IV kvartale JGK „Salotė“ Vilniaus rajone, o ieškovas įsipareigojo pilnai apmokėti gyvenamųjų patalpų faktinę vertę. Teismas nurodė, kad 1991 m. sausio 11 d. sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos perduodamos asmeninėn nuosavybėn, kai jų parengimas yra ne mažesnis, nei 50 procentų, tuo tarpu 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo akto sudarymo metu pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kadastro matavimo bylą Nr. 13837 šio gyvenamojo namo pamatai sudarė tik 12 procentų namo baigtumo, taigi 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo akto sudarymas prieštarauja ir ypatingų sąlygų prie 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties Nr. 31-90 3.3 punkto nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo akte kaip pagrindas šiam aktui sudaryti buvo nurodytas akcininkų susirinkimo protokolas dėl statomų butų paskirstymo JGK „Salotė“ IV kvartalo gyvenamajame name Nr. 57, tačiau minėtas visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 1991 m. liepos 29 d., t.y. jau po perdavimo akto pasirašymo.

9Teismo teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad perdavimo aktas buvo surašytas atbuline data, t.y. jis suklastotas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktas nėra laikytinas įrodymu ir jis nevertintinas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. spalio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje dėl M. N. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 straipsnyje, padarymo išdėstytos aplinkybės, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 57-2, adresu ( - ), G. G. buvo įsigytas klastojant dokumentus, t.y. nusikalstamu būdu.

10Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo namą perėjimą 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktu ar 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui paneigia ir byloje esanti 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutartis 75I, kuri patvirtina, kad UAB „JGK Statyba“ su G. G. 1993 m. gegužės 6 d. opciono Nr. 76 pagrindu susitarė, kad G. G. , investavus į 305,76 kv. m. ploto namo Nr. 57-2 statybą 36 385 JAV dolerių bei įvykdžius kitus įsipareigojimus, namas perduodamas jam nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad minėtos sutarties 3.3 punkte buvo nurodyta, kad opciono galiojimo laikotarpiu savo lėšomis, naudodamasis rangos organizacijų paslaugomis arba ūkio būdu ir laikydamasis užsakovo (UAB „JGK Statyba“) techninės priežiūros reikalavimų, užbaigti namo (buto) statybą taip, kad užsakovas galėtų pastatytą namą (butą) pateikti valstybinei priėmimo komisijai, o sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad namas perduodamas atsakovo nuosavybėn tik įvykužius sutartinius įsipareigojimus. Teismo nuomone, iš 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutarties buvo galima teigti, kad iki tol ginčo namas negalėjo būti perduotas atsakovo nuosavybėn.

11Teismas nurodė, kad atsakovas G. G. patikslintame priešieškinyje nurodė, jog ginčo namas buvo priduotas 1995 m. balandžio 26 d. gyvenamojo namo priėmimo naudoti aktu, kuriame atsakovas nurodytas statytoju, taip pat minėtame akte nurodyta, kad statytojas statybą vykdo pagal projektą, o statyba įregistruota miesto, rajono valdyboje, registracijos Nr. 2. Teismas pažymėjo, kad statybos leidimas Nr. 2 „Salotės“ gyvenamųjų namų statybai 1991 m. vasario 8 d. buvo išduotas ne G. G. , o JGK direkcijai, būtent JGK statyba, kuriai LR Vyriausybės nutarimu buvo skirtas žemės sklypas, buvo nurodyta užsakovu bei šios direkcijos vardu buvo parengtas projektas. Teismas nurodė, kad minėto 1995 m. balandžio 26 d. akto 6 punkte nurodyta, kad ginčo name yra inžinerinė įranga (centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija, vėdinimas), kuri yra išbandyta, atitinka projektą ir normas, tačiau iš elektros energijos vartotojų, esančių bendrojoje vartotojų grupėje, elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos sutarties Nr. 222434/211 matyti, kad gyvenamasis namas ( - ), prie elektros energijos tinklų buvo prijungtas tik 2004 m. rugsėjo 2 d., t.y. vėliau, nei buvo pasirašytas 1995 m. balandžio 26 d. aktas. Teismas nurodė, kad tuo metu galioję individualios statybos nuostatai numatė, kad gyvenamąjį namą gali statyti asmuo, kuriam skirtas tam reikalui žemės sklypas, turi savo vardu parengtą projektą ir leidimą šiai statybai, tokie reikalavimai buvo numatyti ir LR Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarime Nr. 937 „Dėl Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad nei UAB „UBC“, nei G. G. tokių dokumentų neturėjo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad 1995 m. balandžio 26 d. aktas neatitiko tikrovės, todėl šis aktas nelaikytinas įrodymu.

12Teismas nurodė, kad ieškinys dėl G. G. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ( - ), neatsiejamai susijęs su nuosavybės teisių į minėtą gyvenamąjį namą nustatymu. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 pagal ieškovų S. B. , M. N. , V. Ž. ir G. G. ieškinį atsakovams UAB „JGK Statyba“, komerciniam bankui „Aurabankas“, Vilniaus teritoriniam inventorizavimo biurui „Valda“ dėl gyvenamųjų namų įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šios sutarties registravimo panaikinimo bei UAB „JGK Statyba“ priešieškinį dėl gyvenamųjų namų bei žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiomis 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „UBC“ pardavė, o pirkėjai nupirko nebaigtus statyti gyvenamuosius namus Salotės kaime, Vilniaus rajone, tame tarpe G. G. – gyvenamąjį namą ( - ). Teismas pažymėjo, kad minėtu teismo sprendimu gyvenamasis namas Nr. 57, esantis Vilniaus rajone „Salotės“ 4-ajame gyvenamųjų namų statybos kvartale, grąžintas UAB „JGK Statyba“, taip pat buvo pripažintos negaliojančiomis 1992 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias Vilniaus rajono valdyba pardavė, o pirkėjai nupirko žemės sklypus, tame tarpe G. G. – 6 arų žemės sklypą ( - ). Teismas nurodė, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje byloje jis turi prejudicinę galią. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad minėto įsiteisėjusio sprendimo pagrindu nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), priklauso UAB „JGK Statyba“. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai VĮ Registrų centre yra registruotos UAB „JGK Statyba“ nuosavybės teisės. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šis juridinis faktas teismo jau buvo nustatytas, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, yra pažeidžiamos vienos iš šalių teisės ir teisėti interesai, o tuo pačiu ir visos teisinės sistemos stabilumas. Teismas pažymėjo, kad neteisėtų veiksmų pasėkoje negali atsirasti teisėtos pasekmės.

13Teismas pažymėjo, kad, pasak atsakovo, nuo 1991 m. iki 1995 m. jis savo lėšomis tęsė namo statybą ir ją užbaigė, sumokėjo pilną įsigyto namo savikainą bei įvykdė sutartinius įsipareigojimus dėl statybinių medžiagų. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigė, jog vykdė statybos darbus ginčo name iš jiems pateiktų statybinių medžiagų, tačiau byloje nėra pateikta nė vieno dokumento, kad G. G. ar UAB „UBC“, kurios akcininkas jis buvo, būtų įsigiję statybines medžiagas ginčo namo statybai. Teismas pažymėjo, kad pagal 2002 m. vasario 5 d. priešpriešinio patikrinimo aktą dėl UAB „JGK Statyba“ turtinių santykių su UAB „UBC“ „Salotės“ gyvenamųjų namų kvartalų finansavimą faktiškai vykdė UAB „JGK Statyba“, taip pat konstatuota, kad G. G. , kaip ir kiti UAB „UBC“ akcininkai, nėra sumokėję įsigytų kotedžų savikainos į UAB „JGK Statyba“ kasą.

14Teismas nurodė, kad kvitu Nr. 349552, kuriuo atsakovas 1990 m. liepos 20 d. sutarties Nr. 2/49 pagrindu sumokėjo 12 000 rublių, buvo įmokėtas pajus vartotojų sąjungai JGK „Limpak“ kooperatinio namo statybai. Teismas pažymėjo, kad 1990 m. liepos 20 d. sutartimi Nr. 2/49 dėl tikslinio pajinio įnašo vartotojų sąjungai JGK „Limpak“ vartotojų sąjunga ir G. G. , vartotojų sąjungos pajininkas, susitarė, kad ieškovas įmoka tikslinį dalinį įnašą JGK „Salotė“ IV kvartalo kooperatinio namo statybai, o vartotojų sąjunga įsipareigoja pervesti šį įnašą į specialų gyvenamųjų namų statybos fondą, patvirtinus šio objekto projektinę-sąmatinę dokumentaciją. Teismas pažymėjo, kad šia sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti ne mažesnį kaip 30 procentų gyvenamosios patalpos bendro ploto statybos kainos dalinį įnašą. Teismo nuomone, ši sutartis nepagrindžia išlaidų, kurias atsakovas patyrė dėl ginčo namo statybos, kadangi UAB „JGK Statyba“ buvo įsteigta tik 1991 m. rugpjūčio 19 d. ir nėra pateikta įrodymų, kad nurodytas pajus buvo pervestas į specialųjį fondą ir panaudotas gyvenamojo namo Nr. 57-2 statyboje.

15Teismas nurodė, kad kvitai Nr. 672725, 681924, 672776, 681907, pagal kuriuos atsakovas sumokėjo po 10 000 rublių, viso 40 000 rublių UAB „UBC“, teismo nuomone, nepagrindžia išlaidų, patirtų statant ginčo namą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodo, jog 40 000 rublių buvo sumokėta UAB „UBC“ 1991 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 3-91 pagrindu. Dėl to, teismo teigimu, atsakovas tapo UAB „UBC“ akcininku ir įgijo visas turtines ir neturtines teises, kurios yra suteikiamas akcijų savininkui, tačiau minėtos išlaidos nesusijusios su UAB „UBC“ ir UAB „JGK „Statyba“ tarpusavio atsiskaitymais. Teismas pažymėjo, kad šis teiginys patvirtintas ir 2004 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-307, kurioje nurodyta, jog negalima vertinti UAB „UBC“ steigėjų-akcininkų M. N. , V. Ž. , S. B. , G. G. už šios bendrovės akcijas įneštas pinigines lėšas kaip UAB „JGK Statyba“ priklausančio nebaigto statyti korpuso Nr. 57 gyvenamųjų namų statybos išlaidų apmokėjimą.

16Teismas nurodė, kad kvitai Nr. 010, 006, 010, 001 ir kt., kurių numeriai neįžiūrimi, nagrinėjamojoje byloje negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas dėl gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybos darbų. Teismas pažymėjo, kad pateiktos šių kvitų kopijos yra sunkiai įskaitomos, surašytos rusų kalba, neaišku, už ką yra sumokėti pinigai, kai kurie kvitai yra su sunkiai įžiūrimu antspaudu, kiti – be antspaudo.

17Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti mokėjimo žiniaraščiai, pagal kuriuos jis teigė mokėjęs statybininkams už gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybos darbus, negali būti laikomi tinkamu įrodymu, kadangi jie yra surašyti ranka ir neturi tokiems dokumentams reikalingų rekvizitų. Teismo teigimu, šie žiniaraščiai turi esminių trūkumų ir yra nepatikimi, dėl to neįrodo atsakovo išlaidų, susijusių su ginčo namo statybomis. Teismas nurodė, kad mokėjimo žiniaraščiuose nurodyta, jog mokami įnašai namo statybai, tačiau nenurodyta, kurio namo statybai. Teismas pažymėjo, kad gyvenamasis namas Nr. 57 priklausė keturiems asmenims, kurie visi buvo UAB „UBC“ akcininkais, taigi tarpusavyje susiję asmenys. Teismo teigimu, negalima atmesti galimybės, kad pagal atsakovo pateiktus mokėjimo žiniaraščius darbininkams buvo sumokėta ne tik už gyvenamojo namo 57-2 statybos darbus, bet ir už kitų trijų namų statybos darbus. Teismas nurodė, kad pagal mokėjimo žiniaraščius neaišku, kada nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat matyti, kad kai kurie darbai buvo atliekami 1994-1995 m., taigi po daugiau nei metų nuo sutarties sudarymo, mokėjimo žiniaraščiuose nėra jokių šių žiniaraščių tikrumo ženklų. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kada buvo atliekami darbai, taip pat teigė, kad daugumą reikalų tvarkė su M. N. .

18Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 1992 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra Nr. 994191, pagal kurią G. G. yra sumokėjęs VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ 200 000 bei 384 100 talonų, viso 584 100 talonų, tačiau, kaip nurodyta 2004 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-307, G. G. vardu išrašytas kasos pajamų orderis Nr. 33 dėl 384 100 talonų avanso įnešimo bei kasos pajamų orderis Nr. 32 dėl 200 000 talonų avanso įnešimo VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ kasoje nebuvo užpajamuoti, todėl negalėjo būti naudojami korpusų Nr. 57 ir Nr. 58 statybai. Dėl to teismas konstatavo, kad pateikta sąskaita faktūra negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl atsakovo patirtų išlaidų ginčo namo statybai.

19Teismas pažymėjo, kad 1993 m. birželio 10 d. sutartyje su R. G. atsiskaitymas buvo nustatytas litais, nors litas oficialiai buvo įvestas 1993 m. liepos 1 d. Pinigų įstatymu Nr. I-199, kuris įsigaliojo tik 1993 m. rugpjūčio 1 d., be to, kaip matyti avansas buvo sumokėtas tik 1993 m. gruodžio 8 d., t.y. praėjus pusei metų nuo sutarties sudarymo. Nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad ši sutartis galėjo būti sudaryta atbuline data.

20Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pateikti įrodymai patvirtina atsakovo G. G. atliktus mokėjimus už ginčo namo statybą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad sumokėjo už kitus darbus ir medžiagas statant gyvenamąjį namą Nr.57-2, kadangi nenurodė ir nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai – 1999 m. lapkričio 19 d. priešpriešinio patikrinimo aktas ir 2002 m. vasario 5 d. priešpriešinio patikrinimo aktas – patvirtina, kad už atliktus Salotės rajono gyvenamųjų namų statybos darbus mokėjo UAB „JGK Statyba“. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendime nurodyta, kad už 57 korpuso statybos darbus UAB „JGK Statyba“ sumokėjo SMV TES-3, už statybos montavimo darbus – VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ ir minėtame sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėjęs už infrastruktūros sukūrimą, projektavimo darbus.

21Teismas nurodė, kad nustatyta, jog nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklauso ieškovui UAB „JGK Statyba“, todėl atsakovas G. G. , gyvendamas šiame name, pažeidžia ieškovo, kaip savininko teisę laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti turimu turtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neteisėtai naudojasi gyvenamuoju namu, konstatavo, kad jis turi būti iškeldintas iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

22Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

23Teismas nurodė, kad atsakovas G. G. prašė skirti ieškovui UAB „JGK Statyba“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, kad UAB „JGK Statyba“, neturėdama tam jokio pagrindo, kreipėsi į teismą su prašymu padengti nuostolius, be to, ieškovas du kartus kreipdamasis į teismą bandė panaikinti gyvenamojo namo laikinąsias apsaugos priemones su tikslu nelaukiant galutinio teismo sprendimo parduoti šį ginčo gyvenamąjį namą. Teismo nuomone, atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas UAB „JGK Statyba“ būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad kiekviena iš šalių, manydama, kad jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ar kad ji patyrė nuostolius, turi teisę kreiptis į teismą, taip pat šalis bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė įrodymais teiginio, kad ieškovas, nelaukdamas galutinio teismo sprendimo, ketino parduoti ginčo namą. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui atmestinas.

24Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo G. G. ieškovui UAB „JGK Statyba“ 4 603,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1 853,84 Lt žyminio mokesčio bei 2 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

25Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti, tačiau teismas, priimdamas šį sprendimą, nepilnai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas nurodė, kad byloje buvo pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2002 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo pavedimas 1 853,84 Lt sumai, kuris įrodo, jog ieškovas šią sumą sumokėjo į Vilniaus apskrities VMI sąskaitą kaip žyminį mokestį bei kvito šaknelės, patvirtinančios, jog ieškovas už advokato paslaugas yra sumokėjęs atitinkamai 1 750 Lt ir 1 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimant sprendimą byloje bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nepilnai, konstatavo, kad byloje priimtinas papildomas sprendimas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 853,84 Lt žyminio mokesčio bei 2 750 Lt advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

26Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

271. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, priimtas vertinant tik dalį įrodymų – tų kurie naudingi vienai iš ginčo šalių ir visiškai nevertinant įrodymų, kurie nenaudingi ieškovui, be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, rėmėsi dokumentais, kuriais ieškovas nesirėmė byloje. Teismas nevertino, kad LR Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ patvirtinti Individualios statybos nuostatai nustato, kad individualios statybos bendrija veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Teismas taip pat nevertino, kad 1990 m. liepos 20 d. G. G. su JGK kooperatyvu „Limpak“ pasirašė sutartį Nr. 2/49 dėl tikslinio pajinio įnašo į šį kooperatyvą įnešimo gyvenamojo namo statybai JGK „Salotė“ IV kvartale (( - )) ir G. G. įmokėjo pagal šią sutartį 12000 rublių. Teismas nevertino, kad 1990 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis-susitarimas dėl laikinojo kolektyvo darbo programai įvykdyti JGK „Salotė“ IV kvartale sukūrimo bei patvirtintas laikinojo kolektyvo narių sąrašas. Teismas taip pat nevertino ypatingų sąlygų prie 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties Nr. 31-90 priedo-protokolo dėl užstatymo sklypų ir bendro ploto statomuose (numatomuose statyti) gyvenamuosiuose namuose paskirstymo tarp generalinio užsakovo-statytojo ir generalinio rangovo 3 punkto, kuriuo nustatyta, kad generaliniam rangovui (UAB „UBC“) perduodamas paskirstymui bendras plotas gyvenamuose namuose Nr. 57, esančiuose Salotės IV kvartale.

282. Ieškovui UAB „JGK Statyba“ teismui pateikus 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutartį, atsakovui G. G. pareiškus, kad sutartis suklastota, bei paprašius skirti šios sutarties ekspertizę ir ieškovo atstovui G. G. prašius neskirti ekspertizės bei pareiškus, kad ieškovas atsisako remtis sutartimi kaip įrodymu, teismas nutartimi išsprendė ekspertizės skyrimo klausimą, todėl teismo sprendime pateikiamas nevertintino dokumento vertinimas ir pasirėmimas šiuo dokumentu kaip vienu iš pagrindinių G. G. nesąžiningumo įrodymu pažeidžia jo galimybes ginti savo interesus teisme.

293. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ginčo namą priduodant eksploatuoti 1995 m. balandžio 26 d. aktu namas priklausė G. G. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, jis buvo nusipirkęs žemės sklypą, kuriame pastatytas namas.

304. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. G. neįrodė, jog nuo 1991 m. iki 1995 m. jis savo lėšomis tęsė namo statybą ir ją užbaigė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 1991 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis su VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ dėl medžiagų ir mechanizmų statybai pateikimo, kuri buvo pilnai įvykdyta ir apmokėta, ką įrodo 1992 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra Nr. 994191, pagal kurią G. G. yra sumokėjęs VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ 200 000 bei 384 100 talonų, viso 584 100 talonų. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad 1991 m. sausio 11 d. UAB „UBC“ pasirašė su G. G. sutartį Nr.3-91, kurios 3.1.6 punktu UAB „UBC“ įsipareigojo perduoti jam asmeninėn nuosavybėn statomą namą, esantį Vilniaus rajone, Salotės kaime. Šios sutarties 3.2.1 punktas nustatė, kad akcininkas įsipareigoja pilnai apmokėti gyvenamųjų patalpų faktinę vertę įsigyjant UAB „UBC“ akcijas. Sutartis nenuginčyta ir galiojanti iki šiol. Be to, teismas nevertino 1994 m. sausio 6 d. sutarties su M. M. , kurios pagrindu šiam asmeniui sumokėta 6 200 Lt už gyvenamojo namo santechnikos ir kanalizacijos tinklų įrengimą, kitų įrodymų, patvirtinančių G. G. lėšų panaudojimą ginčo gyvenamojo namo statybai.

315. Ieškovas neįrodė, kad į ginčo namą investavo lėšas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad UAB „JGK Statyba“ turėjo išlaidų, susijusių su gyvenamųjų namų statyba, tačiau nepateikta įrodymų, kad lėšos buvo investuotos į gyvenamojo namo, esančio ( - ) (anksčiau - ( - )), Vilniuje, statybą.

326. Atsakovas G. G. ne kartą prašė teismo skirti gyvenamojo namo statybinę-prekinę ekspertizę, kad specialistai įvertintų kokie darbai, kada buvo atlikti name, kokiomis lėšomis pastatytas ginčo namas, kuri ginčo šalis kiek yra įdėjusi į namo statybą lėšų, tačiau teismas tokios ekspertizės neskyrė, tuo pažeisdamas šalių teisę į teisingą teismą.

337. Teismas nevertino aplinkybės, kad G. G. yra sąžiningas gyvenamojo namo įgijėjas, savo lėšomis ir darbu sąžiningai pastatęs gyvenamąjį namą.

348. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašė iškeldinti atsakovą G. G. iš ginčo namo, neatsižvelgiant į tai, kad teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad šiame name gyvena atsakovo šeima.

35Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą panaikinti. Apelianto teigimu, į bylą pateikti mokėjimų duomenys negali būti laikomi tinkamai pagrindžiantys ieškovo išlaidas už advokatų pagalbą, kadangi šiuose dokumentuose nenurodomos advokato suteiktos konkrečios paslaugos, jų įkainiai – dėl to neįmanoma teisingai įvertinti visų išlaidų dydžio proporcingumo suteiktoms paslaugoms bei palyginti jas su įtvirtintomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Be to, apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl teismas, turėdamas visus reikiamus dokumentus bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šių išlaidų priteisimo klausimą visa apimtimi privalėjo nuspręsti priimdamas minėtą teismo sprendimą, o priimti papildomo teismo sprendimo nebuvo pagrindo.

36Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo G. G. apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą bei 2009 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Ieškovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo yra nepagrįsti. Ieškovo nuomone, teismas pilnai ir tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties šioje byloje išaiškinimus, teisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. papildomas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes priimant sprendimą byloje bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nepilnai.

37Apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimas ir 2009 m. kovo 25 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.

38Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentų.

39Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje nurodytų išaiškinimų

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje nurodyta, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes iš esmės pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“).

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ši naujo, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus.

43Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas ir atsakovas yra bendromis lėšomis pastatę ginčo gyvenamąjį namą ir įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises ginčo gyvenamajam namui. Nuosavybės teisę, įskaitant bendrąją dalinę nuosavybės teisę, gyvenamajame name galima įgyti tik įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas priklausė nuosavybės teise ieškovui ir ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neperleido šio namo atsakovui, kad ieškovas nesutiko ir nesusitarė su atsakovu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės ginčo gyvenamajam namui. Kito asmens lėšų panaudojimas gyvenamojo namo statybai prieš namo savininko valią, nesusitarus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir ne įstatymo nustatyta tvarka, nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės ir nėra pagrindas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimui ar įgijimui. Tai gali būti namo pagerinimo lėšos, panaudotos be namo savininko sutikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodyti lėšų panaudojimą ginčo gyvenamojo namo statybai gali tik faktiniai duomenys, pagal kuriuos lėšos buvo tiesiogiai panaudotos šio namo statybai, bet ne mokamos organizacijoms ar asmenims, nesusijusiems su šio namo statyba.

44Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi iš naujo nagrinėjant bylą, kad nagrinėjama civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nes buvo iš esmės pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvykdė minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, materialinės teisės normų, reglamentuojančių savininko nuosavybės teisių gynybą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, taikymo.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas G. G. nepateikė į bylą naujų reikšmingų bylai įrodymų. Byloje yra visi nuo gyvenamųjų namų korpuse Nr. 57 statybos pradžios, t.y. nuo 1990 m. gegužės 16 d. iki 1992 m. spalio 14 d. UAB „JGK Statyba“ mokėjimai, taip pat ir iki 1993 m. liepos 6 d. atlikti mokėjimai už gyvenamųjų namų korpuse Nr. 57 statybą. Minėtu laikotarpiu atliktų darbų apmokėjimas turi esminę reikšmę atsakovo G. G. priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Apeliantas G. G. nepagrįstai siekia, kad teismui vykdant minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties išaiškinimus apeliantui naudinga prasme būtų iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 ir Vilniaus apygardos teismo 1996 m. liepos 29 d. nutartimi, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai tarp UAB „JGK Statyba“, UAB „UBC“ ir G. G. laikotarpiu nuo 1990 m. gegužės 16 d. iki 1992 m. spalio 14 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. spalio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje dėl M. N. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 straipsnyje, padarymo išdėstytos aplinkybės, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 57-2, adresu ( - ), G. G. buvo įsigytas klastojant dokumentus, t.y. nusikalstamu būdu (tomas 8, b. l. 25-33). Tai svarbu ir reikšminga įvertinant atsakovo G. G. pateiktus į bylą įrodymus. Būtina atsižvelgti į Vilniaus apygardos prokuratūros 2008 m. spalio 6 d. nutarime nustatytą faktą, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 57-2, adresu ( - ), G. G. buvo įsigytas klastojant dokumentus, bei į tai, kad G. G. priešieškinio reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), grindžia 1991 m. balandžio 29 d. sudarytu gyvenamojo namo Nr. 57-2 perdavimo aktu, kuris pagal minėtą nutarimą yra suklastotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino minėto akto tinkamu įrodymu. Nebaigto statyti gyvenamo namo, pažymėto Nr. 57-2, adresu ( - ), įgijimo būdas patvirtina, kad atsakovas G. G. nėra sąžiningas minėto gyvenamojo namo įgijėjas.

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad ginčijamas statomas gyvenamasis namas iki 1992 m. spalio 14 d. yra ieškovo UAB „JGK Statyba“ nuosavybė. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu nustatęs, kad atsakovas nuosavybę į ginčo namą grindžia 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktu, kad 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktu atsakovui ginčo namas nebuvo realiai perduotas, nes aktas yra suklastotas, bei kad 1992 m. spalio 14 d. nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbai atlikti 58 procentais (tomas 3 b.l. 60), įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties išaiškinimus bei nurodymus ištirti aplinkybes ir nustatyti kokia dalis ginčijamo namo buvo pastatyta iki 1992 m. spalio 14 dienos. Šalys neginčija nurodyto ginčo namo baigtumo dydžio 1992 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas sprendime iš dalies rėmėsi ieškovo UAB „JGK Statyba“ pateikta 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutartimi, nors atsakovas G. G. yra pareiškęs, kad šioje sutartyje jo parašas yra suklastotas, ir šios sutarties nepripažino, taip pat nurodyta, kad ši sutartis yra reikšminga, nes iš jos galima nustatyti šalių susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų ginčijamų gyvenamųjų patalpų statybos procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepasirašydamas minėtos 1993 m. gegužės 6 d. sutarties Nr. 75I atsakovas G. G. nepaneigė UAB „UBC“ prašymo UAB „JGK Statyba“ nebaigtą statyti gyvenamąjį namą Nr. 57-2 parduoti G. G. už savikainą šios sutarties, 1993 m. gegužės 6 d. opciono Nr. 76 pagrindu (tomas 1, b. l. 170-173).

47Dėl atsakovo G. G. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo argumentų

48Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. teigia, kad teismas nevertino jo sudarytą su JGK „Limpak“ sutartį Nr. 2/49, pagal kurią jis sumokėjo 12000 rublių, bei kitus jo su UAB „UBC“ sudarytus sandorius. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde atsakovo G. G. nurodyti minėti sandoriai nėra susiję su gyvenamojo namo Nr. 57-2 statyba, todėl teismas šiuos sandorius įvertino tik ta apimtimi, kuria jie galėjo būti susieti su ginčo gyvenamojo namo statyba. Į bylą nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad G. G. buvo suteiktas žemės sklypas ginčo namo Nr. 57-2 statybai, kad jo vardu buvo parengtas namo projektas ir išduotas leidimas statybai, kad jis ginčo namui iki 67 procentų statybos baigtumo panaudojo savo lėšas arba finansavo projekto rengimą, infrastruktūros sukūrimą. Išnagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 įsiteisėjusiu teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu nustatyta, kad gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybos užsakovas-statytojas yra UAB „JGK Statyba“, kuriai nustatyta tvarka buvo skirtas žemės sklypas, parengtas statybos projektas, išduotas leidimas statybai, ji vykdė statytojo įsipareigojimus.

49Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nepagrįstai nurodo, kad JGK direkcija, o vėliau UAB „JGK Statyba“ veikė kaip individualios statybos bendrija, kad į šią bendrovę stojantys nariai turėjo tikslą pasistatyti gyvenamąjį namą savo reikmėms, o bendrovė šį tikslą įgyvendino panaudodama savo narių įnešamas lėšas. Bylos duomenys patvirtina, kad JGK direkcija, o vėliau UAB „JGK Statyba“ veikė ne G. G. nurodytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ne kaip individualios statybos bendrija, bet kitais įstatymuose bei bendrijos įstatuose nustatytais pagrindais, o atsakovas G. G. nebuvo nei JGK direkcijos narys, nei UAB „JGK Statyba“ akcininkas.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas G. G. priešieškinio pareiškime nurodė, kad jis yra vienas iš UAB „UBC“ steigėjų, jos akcininkas, bei stebėtojų tarybos narys, todėl turint tikslą UAB „UBC“ atliekama veikla ir darbais pasistatyti ginčo gyvenamąjį namą 57-2 savo reikmėms buvo būtina laikytis visų UAB „JGK Statyba“ ir UAB „UBC“ 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties Nr. 31-90, jos ypatingų sąlygų bei papildomu susitarimu numatytų įpareigojimų, kuriuose buvo nustatyta, kad UAB „UBC“ akcininkai, įvykdžius įsipareigojimus dėl materialinių techninių išteklių (konstrukcijų) tiekimo, gali įsigyti nuosavybėn statomus JGK „Salotė“ objekto namus, apmokant pastatyto ne mažiau kaip 50 procentų baigtumo 57 namo statybos savikainą. Atsakovas G. G. priešieškinio reikalavimus ir apeliacinį skundą grindžia 1991 m. sausio 11 d. akcijų pasirašymo sutartimi, UAB „UBC“ ir G. G. 1991 m. sausio 11 d. sutartimi Nr. 3-91, tačiau nenurodo, kad su UAB „UBC“ pasirašytais dokumentais G. G. įsipareigojo organizuoti materialinių techninių išteklių (konstrukcijų) tiekimą), apmokėti pastatyto ne mažiau kaip 50 procentų baigtumo 57 namo statybos savikainą.

51Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas G. G. , turėdamas aukštąjį išsilavinimą, gyvenimo patirtį, būdamas UAB „UBC“ steigėju, jos akcininku bei stebėtojų tarybos nariu, privalėdamas elgtis atidžiai bei apdairiai, turėjo suprasti ir suprato minėtų sutarčių nustatytas sąlygas, turinčias pagrindinę reikšmę gyvenamųjų namų nuosavybės teisės įsigijimui iš teisėto savininko UAB „JGK Statyba“, bei turėjo žinoti ir žinojo kieno ir kokios išlaidos yra priskiriamos gyvenamojo namo Nr. 57-2 savikainai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas G. G. nei 1991 m. balandžio 29 d. akto, nei 1992 m. spalio 14 d. pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo metu nemokėjo pinigų už gyvenamąjį namą Nr. 57-2 ir šio namo statybą.

52Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad G. G. už gyvenamojo namo Nr. 57-2 pamatus sumokėjo 40 000 rublių atsiskaitydamas UAB „UBC“ akcijomis. G. G. pateikti į bylą 1991 m. sausio 11 d. kvitas Nr. 672725, 1991 m. kovo 26 d. kvitas Nr. 681907, 1991 m. vasario 28 d. kvitas Nr. 672776, 1991 m. balandžio 19 d. kvitas Nr. 681924, pagal kuriuos G. G. sumokėjo UAB „UBC“ 40 000 rublių už akcijas, nepagrindžia išlaidų, panaudotų statant ginčo gyvenamąjį namą Nr. 57-2, nes apmokėjus UAB „UBC“ akcijas G. G. tapo UAB „UBC“ akcininku ir įgijo visas turtines ir neturtines teises, suteikiamas akcijų savininkui. Išlaidų, turėtų įsigyjant akcijas, negalima priskirti išlaidoms, panaudotų statant namą. Todėl nepagrįstas apelianto G. G. teiginys, kad 40 000 rublių, kuriais jis apmokėjo UAB „UBC“ akcijas, yra jo lėšos, panaudotos statant ginčo namo nulinį ciklą. Apmokėjimas už akcijas negali būti pripažintas lėšomis, panaudotomis namo Nr. 57-2 nulinio ciklo statybai. Įsigijęs UAB „UBC“ akcijas, G. G. įgijo teisę pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus naudotis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, numatytomis Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose, tačiau teisių, kad už įgytas akcijas sumokėtas lėšas laikyti jo lėšomis panaudotomis kitai bendrovei priklausančio namo statybai, jis kaip akcininkas neįgijo ir negalėjo įgyti, nes tokių teisių įstatymai ir sutartys akcininkui nesuteikia. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad G. G. buvo žinomas nekilnojamojo turto minėtame 57 korpuse sukūrimo būdas, jo statybos užsakovas, statybos proceso ir finansavimo ypatumai. G. G. buvo žinoma, kad UAB „JGK Statyba“ ir UAB „UBC“ 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties Nr. 31-90 ypatingose sąlygose rangovas UAB „UBC“ įsipareigojo nepertraukiamai užtikrinti komplekso „Salotė“ objekto statybą, tame tarpe JGK Salotė IV kvartalo pirmos dalies gyvenamųjų namų ir inžinerinės infrastruktūros statybą. Minėtų ypatingų sąlygų 1.2 punktas nustatė, kad UAB „UBC“ įsipareigojo iki 1991 m. gegužės 28 d. patvirtinti darbinio dalyvavimo, turtinių įnašų pagrindinius principus ir sutartį dėl UAB „UBC“ akcininkų tarpusavio įsipareigojimų, kuriuos vykdant akcininkas nuosavybėn įsigyja gyvenamąsias patalpas, pastatytas (įsigytas) UAB „UBC“ ir perduotas į UAB „UBC“ balansą“. Ypatingų sąlygų 3.3 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, kurių statyba atlikta ne mažiau kaip 50 procentų UAB „UBC“ pageidavimu, gali būti, nustatyta tvarka, perduotos į UAB „UBC“ balansą jos nuosavybėn, o 2.4 punktas nustatė, kad UAB „UBC“ finansuotus gyvenamuosius namus UAB „JGK Statyba“ perduos į jos balansą prieš tris mėnesius iki jų atidavimo eksploatacijai, kad juose būtų atlikti apdailos, santechnikos bei elektros prietaisų montavimo darbai.

53Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nurodo, kad teismas nevertino 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties Nr. 31-90 ypatingų sąlygų priedo-protokolo dėl užstatymo sklypų ir bendro ploto statomuose (numatomuose statyti) gyvenamuosiuose namuose paskirstymo tarp generalinio užsakovo - statytojo ir generalinio rangovo 3 punkto, kuriuo nustatytą kad generaliniam rangovui (UAB „UBC“) perduodamas paskirstymui bendrasis plotas gyvenamuosiuose namuose Nr. 57, esančiuose Salotės IV kvartale. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes šis protokolas įvertintas Vilniaus apygardos teismo 1995 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 28-1049/1995 konstatuojant, kad tvirtinimai, kad UAB „UBC“ buvo namų savininkė, grindžiant tai protokolu, nepagrįsti, kadangi teisė paskirstyti bendrą plotą neapima nuosavybės teisių perleidimo.

54Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl 1991 m. balandžio 29 d. gyvenamojo namo perdavimo akto. Minėto 1991 m. balandžio 29 d. akto turinys patvirtina, kad pagrindas perduoti G. G. nebaigtą statyti namą yra 1991 m. sausio 11 d. sutartis Nr. 3-91 ir jos priedai. Šią sutartį sudarė UAB „UBC“ ir G. G. , kaip šios bendrovės akcininkas. Šia sutartimi šalys susitarė dėl šių esminių sąlygų: UAB „UBC“ įsipareigojo finansuoti per JGK direkciją (vėliau - UAB „JGK Statyba“) gyvenamojo namo statybą akumuliuodama akcininko lėšas ir vesti jo piniginių ir kitų įsipareigojimų vykdymo apskaitą, kredito sutarties nustatytomis sąlygomis suteikti kreditą, vykdant šios sutarties įsipareigojimus nuosavybėn perduoti gyvenamąsias patalpas, o G. G. įsipareigojo per akcijas pilnai apmokėti faktinę gyvenamojo namo kainą, laiku atsiskaityti už suteiktą kreditą, padengti (pilnai ar dalinai) materialinius išteklius pagal jo įgyjamų nuosavybėn patalpų bendro ploto sąmatinę vertę. Sutartimi taip pat buvo nustatyta, kad, esant ne mažiau kaip 50 procentų statybos užbaigtumui, akcininkas gali įsigyti patalpas nuosavybės ar kitomis teisėmis. Sutarties turinys patvirtina, kad ji buvo sudaryta 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovo JGK direkcijos (UAB „JGK Statyba“) ir generalinio rangovo UAB „UBC“, pasėkoje. 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties ypatingose sąlygose numatyta, kad generalinis rangovas, turėdamas tikslą įsigyti nuosavybėn statomus namus Salotės gyvenamųjų namų kvartale, finansuoja statybą ir sudaro su savo akcininkais sutartis, kurias vykdant, akcininkas nuosavybėn įsigyja patalpas, finansuotas UAB „UBC“ ir perduotas į UAB „UBC“ balansą, kad gyvenamosios patalpos, kurių statyba atlikta ne mažiau kaip 50 procentų, UAB „UBC“ pageidavimu gali būti perduotos į jos balansą, jos nuosavybėn. Nurodytų sutarčių sąlygos patvirtina, kad UAB „UBC“ galėjo G. G. nuosavybėn parduoti (perduoti) tik tas patalpas, kurios pagal minėtas generalinės rangos sutarties sąlygas galėjo būti ir buvo perduotos į šios bendrovės balansą, jos nuosavybėn. Pagal tarp UAB „UBC“ ir G. G. 1991 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 3-91 pastarasis turėjo už perduotas gyvenamąsias patalpas sumokėti. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad nei 1991 m. balandžio 29 d. aktu perduodant G. G. nebaigtą statyti namą Nr. 57-2, nei sudarant 1992 m. spalio 14 d. to paties namo Nr. 57-2 pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „UBC“ nebuvo šio namo savininkė, nes 57 korpusas nebuvo perduotas į UAB „UBC“ balansą ir jos nuosavybėn, o G. G. nebuvo už jam perduotą namą sumokėjęs nei UAB „UBC“, nei UAB „JGK Statyba“. Tai patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 nustatyti faktai, kad UAB „UBC“, nebūdama namo savininkė, neturėjo teisės jo G. G. parduoti, kad G. G. , sudarant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų už namo įgijimą nemokėjo. Apelianto G. G. teigimu, jam nuosavybėn gyvenamąsias patalpas statomame korpuse Nr. 57 UAB „UBC“ perdavė pagal faktines sąnaudas 1991 m. rugpjūčio 1 d., kad 1991 m. sausio 11 d. sutartis Nr. 3-91 ir konkrečiai sutarties 5.1 punktas nedraudė perduoti nuosavybėn ir mažesnio nei 50 procentų baigtumo gyvenamosios patalpos. Nors 1991 m. balandžio 29 d. namo perdavimo akte nenurodyta, kokie namo statybos darbai faktiškai buvo atlikti iki perdavimo momento, už kokią kainą ir kokie darbai bus atlikti ateityje iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir kieno lėšomis, tačiau bet kuriuo atveju G. G. turėjo sumokėti namo statybos savikainą. Pirmos instancijos teismas iš kadastro bylos duomenų pagristai konstatavo, kad namo pamatai, kurie 1991 m. balandžio 29 d. aktu buvo perduoti G. G. , sudarė tik 12 procentų namo baigtumo. Šios aplinkybės nustatymui neturi reikšmės kada buvo atlikta namo inventorizacija, nes nuo namo inventorizacijos atlikimo datos nesikeičia namo baigtumas kitai konkrečiai datai. Bylos duomenys patvirtina, kad G. G. turėjo žinoti ir žinojo, kad korpusas Nr. 57 priklauso UAB „JGK Statyba“.

55Pateikti į bylą įrodymai patvirtina aplinkybę, kad UAB „UBC“ neįvykdė 1990 m. gruodžio 28 d. generalinės rangos sutarties Nr. 31-90 dėl gyvenamųjų namų Nr. 53, 54, 55, 56, 57, 58 statybos, todėl 1991 m. rugsėjo 24 d. UAB „JGK Statyba“ sudarė su VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ statybos rangos sutartį dėl 24 sublokuotų gyvenamųjų namų, tame tarpe gyvenamojo namo Nr. 57-2, statybos. Generalinis rangovas VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ minėta rangos sutartimi įsipareigojo pastatyti sutartyje išvardintus namus, tame tarpe namą Nr. 57, ir atiduoti juos eksploatacijai. Vykdant šią sutartį, būtent VĮ „Lietuvos technologinė įranga“, o ne UAB „UBC“ akcininkai, tame tarpe ir G. G. , priėmė įsipareigojimus užbaigti 57 korpuso statybą. 1991 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartyje nėra nurodyta, kad G. G. priklauso korpuso Nr. 57 nulinio ciklo atlikta statyba arba kad jis už tuos darbus yra sumokėję ar atliko savo lėšomis. Nors apeliantas G. G. teigia, kad ginčo namo nulinio ciklo statyba priklauso jam, kad už šią statybą jis sumokėjo, o tolimesnius darbus jis vykdė savo lėšomis, tačiau minėta 1991 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartis dėl korpuso Nr. 57 statybos rodo, kad ne G. G. savo lėšomis po 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo akto pasirašymo vykdė ginčo namo statybą.

56Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nurodo, kad teismo rėmimasis 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutartimi Nr. 75I pažeidžia atsakovo teises bei galimybes ginti savo interesus teisme, tačiau minėtas apeliacinio skundo argumentas nepaneigia fakto, kad tokia sutartis turėjo būti sudaryta pagal 1993 m. gegužės 5 d. UAB „UBC“ prašymą Nr. 2-475 (tomas 1, b.l. 170) parduoti ginčo namą šios bendroves akcininkui G. G. už savikainą. Esminę reikšmę šiuo atveju turi UAB „UBC“ prašymas sudaryti sutartį su G. G. ir prašymo pateikimo data, nes iki 1993 m. gegužės 6 d. UAB „JGK Statyba“ mokėjo už šio namo statybą ir apskaičiavo namo statybos savikainą. Minėta lėšų investavimo sutartis Nr. 75I parengta, atsižvelgiant į 1993 m. gegužės 5 d. UAB „UBC“ raštą Nr. 2-475 (tomas 1, b.l. 170), kuriame bendrovė prašė UAB „JGK Statyba“ įforminti G. G. gyvenamojo namo Nr. 57-2 įsigijimą už savikainą opciono Nr. 76 pagrindu. Minėtas opcionas Nr. 76 suprantamas, kaip savininko galimybė ateityje parduoti tam tikrą turto kiekį už savikainą opciono galiojimo, tai yra 12 mėnesių, laikotarpyje. Pagal minėtą opcioną konkretaus namo Nr. 57-2 pirkimo teisė suteikta UAB „UBC“, kuri šią savo teisę perdavė fiziniam asmeniui G. G. (įrašai antrojo opciono lapo pusėje) ir pastarasis ja nepasinaudojo. Pagal opciono Nr. 76 pagrindu turėtos būti sudarytos 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutarties Nr. 75I 3.3 punktą opciono galiojimo laikotarpiu investitorius turėtų savo lėšomis, naudodamasis rangos organizacijų paslaugomis arba ūkio būdu ir laikydamasis užsakovo techninės priežiūros reikalavimų, užbaigti namo statybą taip, kad užsakovas galėtų namą pateikti valstybiniai priėmimo komisijai, pagal sutarties 4.4 punktą namo galutinė (atsiskaitoma) kaina turėtų būti nustatyta atidavus statybos objektą naudoti ir įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, namas turėtų būti teisiškai registruojamas ir perduodamas investitoriui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. G. neneigė, kad jam buvo žinoma apie UAB „UBC“ opciono Nr. 76 perdavimą jam, tačiau paneigė, kad jis pasirašė su UAB „JGK Statyba“ 1993 m. gegužės 6 d. lėšų investavimo sutartį Nr. 75I. Atsakovas G. G. nepasinaudojo perleista jam UAB „UBC“ pirkimo teise įsigyti namą Nr. 57-2 už savikainą minėto opciono Nr. 76 pagrindu.

57Apeliacinio skundo argumentai dėl 1995 m. balandžio 8 d. gyvenamojo namo pridavimo eksploatacijai akto yra neteisingi. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu pagristai konstatavo, kad 1995 m. balandžio 26 d. gyvenamojo namo Nr. 57-2 pridavimo eksploatacijai aktas neatitinka tikrovės. Akte nurodyta, kad statyba buvo įregistruota miesto (rajono) valdyboje, registro Nr. 2. Pažymėtina, kad nurodytas statybos leidimas Nr. 2 yra išduotas UAB „JGK Statyba“, o ne G. G. . Akte nurodyta, kad iki 58 procentų namo baigtumo statybą vykdė UAB „UBC“. Tai prieštarauja G. G. procesinių dokumentų teiginiams, kad po 1991 m. balandžio 29 d. namo nulinio ciklo perdavimo iš UAB „UBC“ jam ir iki 58 procentų namo baigtumo jis namo statybą vykdė pats, o ne UAB „UBC“, kaip nurodyta akte. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendime nustatyta, kad minėto namo statybą vykdė UAB „JGK Statyba“. Todėl yra nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo namas priklausė G. G. .

58Apeliaciniame skunde G. G. teigia, kad perduodant nebaigtą statyti namą G. G. buvo perduotas namo projektas ir statybos leidimas, kad niekada nusipirkus ar kitaip įgijus nebaigtą statybą namo projektas nėra daromas iš naujo, nėra išduodamas naujas statybos leidimas ir naujas namo savininkas perima visą buvusio savininko namo statybai išduotą dokumentaciją. Bylos medžiaga ir perdavimo aktas patvirtina, kad nebaigtas statyti ginčo namas G. G. buvo perduotas UAB „UBC“ pasirašytu aktu. Šį bendrovė neturėjo nei namo projekto, nei statybos leidimo, nes nebuvo šio namo savininke, ir tai reiškia, kad ir G. G. negalėjo perimti ginčo namo savininko UAB „JGK Statyba“ išduotą dokumentaciją namo statybai. Namo projektą UAB „JGK Statyba“ buvo perdavusi tik statybos rangovui VĮ „Lietuvos technologinė įranga“. Todėl namo pridavimo eksploatacijai momentu G. G. galėjo panaudoti tik UAB „JGK Statyba“ priklausančią dokumentaciją.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame 1995 m. balandžio 26 d. akte nurodyta, kad namas prijungtas prie komplekso „Salotė“ inžinerinių tinklų. Tuo pagrindu komisijos nariai padarė išvadas, kad namas priduotas eksploatacijai. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai namas nėra visiškai prijungtas prie komplekso „Salotė“ inžinerinių tinklų, jame nėra įrengta centrinio šildymo sistema, o namas prie elektros energijos sistemos buvo prijungtas tik 2004 m. rugsėjo 2 d. elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos sutartimi Nr. 222434/211. Šias aplinkybės patvirtina 2002 m. balandžio 15 d. UAB „Senamiesčio kurantai“ parengta gyvenamojo namo, esančio ( - ), įvertinimo ataskaita Nr. 02/48, patvirtinanti, kad name, esančio ( - ), atlikti darbai yra su esminiais nukrypimais nuo projekto, vietoje šildymo iš miesto tinklų įrengta kitos rūšies šildymo sistema. Tai pripažįsta atsakovas G. G. apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad name įrengta šildymo elektros energija sistema. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, 1964 m. CK 114 straipsnį, fiziniai asmenys, kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato, ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teisė ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba be nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiais nuklypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.), turi būti iškeldinti su visu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teisėjų kolegijos nuomone, namo priėmimo naudoti eksploatacijai aktas neatitinka įstatymų reikalavimų. Tai paneigia apelianto G. G. teiginius, kad namo pridavimo eksploatacijai metu, jis buvo statytoju, turinčiu žemės sklypą namo statybai, projektą ir leidimą statybai. Pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, kad 1995 m. balandžio 26 d. aktas neatitinka tikrovės.

60Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pateiktų į bylą įrodymų netinkamo tyrimo ir įvertinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus ištyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kito asmens lėšų panaudojimas prieš namo savininko valią ir be šalių susitarimo nėra pagrindas atsirasti bendrosios dalinės nuosavybės teisėms. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo G. G. pateikti į bylą duomenys, kurie, jo teigimu, patvirtina jo mokėjimą už namo Nr. 57-2 statybos darbus, kelia abejones, nėra patikimi. Apelianto G. G. teigimu, jis sudarė su VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ sutartį, tačiau, mokėjimo dokumentuose už 1992 m. balandžio-gegužės mėnesius nurodyta priėmusi pinigus neegzistuojanti įmonė „Salotė 57“, 1992 m. lapkričio 4 d sąskaitoje faktūroje Nr. 994191 yra nurodyta VĮ „Lietuvos technologinė įranga“, tačiau nėra įvardintas statybos objektas – gyvenamasis namas Nr. 57-2. Į bylą nėra pateikti šios įmonės atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, patvirtinantys atsakovo G. G. teiginius. Nėra patikimi atsakovo G. G. pateikti į bylą žiniaraščiai apie atsiskaitymą su mūrininkų brigados darbininkais, nes juose nėra finansiniams dokumentams būtinų rekvizitų, patvirtinančių pinigus mokėjusį asmenį, mokėjimą už konkrečius darbus ir mokėjimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. G. kartu su M. N. sudaryti ir į bylą pateikti mokėjimo žiniaraščiai 381 500 rublių sumai yra tipinės formos, kurios tuo metu buvo naudojamos atliekant mokėjimus įmonėse, kai kurie jų patvirtinti VĮ „Lietuvos technologinės įmonės“ antspaudu, kuris vėliau kitose bylose su UAB „JGK Statyba“ yra nubrauktas, siekiant įrodyti, kad visus žiniaraščius pasirašė M. N. , kaip įmonės buhalteris, atlikęs mokėjimus, o ne G. G. . Atsakovas G. G. pateikė į bylą 1992 m. balandžio - gegužės mėnesiais išrašytus kvitus Nr. 001, 006, ir du kvitus su Nr. 010, pagal kuriuos, atsakovo G. G. teigimu, sumokėjęs už gyvenamąjį namo Nr. 57-2 statybą. Kvituose nurodyta mokėjimo paskirtis - įnašas gyvenamojo namo statybai arba avansas, tačiau įnašas padarytas neegzistuojančiai įmonei - „Salotė 57“. Kvite Nr. 001 yra VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ antspaudas. Minėti G. G. pateikti dokumentai turi esminių trukumų, yra nepatikimi, kadangi neatitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio nurodytiems reikalavimams, nes neturi privalomų ir papildomų rekvizitų, jie surašyti ne ant teisės aktų nustatyta tvarka įsigytų blankų. Teisėjų kolegijos nuomone, G. G. išlaidų, susijusių su namo Nr. 57-2 statymu, neįrodo ir 1992 m. spalio - lapkričio - gruodžio mėnesių mokėjimo kvitai, nes jie taip pat turi esminių trūkumų, kadangi juose nėra tipografiniu būdu atspausdintų numerių, kvituose nurodyta paskirtis – avansas už atliktus darbus, tačiau neįvardintas statybos objektas. Tai neįrodo, kad G. G. minėtus pinigus mokėjo būtent už gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybos darbus. G. G. pateikta į bylą 1992 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra Nr. 994191 neįrodo mokėjimo už namo Nr. 57-2 statybos darbus. Joje nurodyta mokėjimo paskirtis - medžiagos ir mechanizmų paslaugos 495 000 talonų sumai, tame tarpe avansas 200 000 talonų sumai, nepagrindžia G. G. mokėjimų, susijusių su gyvenamojo namo Nr. 57-2 statymu. Pagal minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytą paskirtį - medžiagos ir mechanizmų paslaugos, nenurodant statybos objekto, paslaugos galėjo būti suteiktos bet kuriame objekte, o ne namo Nr. 57-2 statyboje. Pateiktas į bylą 1990 m. liepos 20 d. kvitas Nr. 349552, pagal kurį G. G. sumokėjo 12 000 rublių vartotojų sąjungai „Limpak“ pagal 1990 m. liepos 20 d. sutartį Nr. 2/49, nepagrindžia G. G. išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo Nr. 57-2 statymu. Pagal kvite nurodytą sutartį vartotojų sąjunga „Limpak“ įsipareigojo pervesti šią įmoką į specialųjį fondą gyvenamosioms patalpoms statyti po objekto projektinės-sąmatinės dokumentacijos patvirtinimo. G. G. nepateikė įrodymų, kad vartotojų sąjunga „Limpak“ pervedė 12 000 rublių į specialųjį fondą, kad jie buvo panaudoti gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybai, o jeigu nebuvo panaudoti, kad už tai yra atsakinga UAB „JGK Statyba“. Todėl atsakovo G. G. pateikti į bylą duomenys, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, neįrodo, kad G. G. savo lėšomis statė namą Nr. 57-2, ir iš tokių duomenų negalima daryti tikėtinos išvados, jog G. G. panaudojo savo lėšas namo Nr. 57-2 statybai ar įsigijimui.

61Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „JGK Statyba“ lėšų nepanaudojimo ginčo gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybai. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovo UAB „JGK Statyba“ statybos montavimo darbų atlikimą 57 korpuse, įskaitant rangovo Vilniaus SMV TES-3 darbus, po 1991 m. balandžio 29 d., tai yra po, G. G. teigimu, namo nulinio ciklo perdavimo jam akto sudarymo dienos, įrodo rangovo vadovo V. M. ir užsakovo UAB „JGK Statyba“ atstovo pasirašyta 1991 m. – 1992 m. sausio, vasario mėnesiais atliktų statybos montavimo darbų suvestinė (civilinė byla Nr. 23-2/1995, tomas 3, b.l. 62) ir mokėjimo pavedimai 1991 m. rugsėjo 30 d. - 1992-m. gegužės 5 d. laikotarpiu (civilinė byla Nr. 23-2/1995, tomas 3, b. l. 54-55, 56-57, 58-59, 60, 61). UAB „JGK Statyba“ 1992 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 184 už atliktus statybos montavimo darbus 57 korpuse rangovui VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ sumokėta 1 282 152 talonai (civilinė byla Nr. 23-2/1995, tomas 3, b.l. 75-76). UAB „JGK Statyba“1993 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 192 už 1992 m. liepos-rugsėjo mėnesiais atliktus statybos montavimo darbus rangovui VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ sumokėta 2 422 176 talonai (civilinė byla Nr. 23-2/1995, tomas 3, b.l. 81, 112). Statybos montavimo darbų atlikimą ginčo gyvenamajame name VĮ „Krašuona“, o ne G. G. samdytais asmenimis įrodo UAB „JGK Statyba“ techninės priežiūros specialisto M. N. 1992 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas (civilinė byla Nr. 23-2/1995, tomas 3, b.l. 78-79) ir subrangovo VĮ „Krašuona“ vadovo L. A. 1992 m. lapkričio 3 d. pažyma apie statybos montavimo darbų atlikimą (civilinė byla Nr. 23-2/1995, tomas 3, b.l. 80).

62Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad už 57 korpuso pamatų statybos darbus UAB „JGK Statyba“ sumokėjo SMV TES-3, taip pat nurodyta, kad pagal 1992 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimą Nr. 184 už 57 korpuse atliktus statybos montavimo darbus UAB „JGK Statyba“ sumokėjo VĮ „Lietuvos technologinės įranga“ 1 282 152 talonus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis 57 korpuso 4 sublokuotų gyvenamųjų namų bendras plotas yra 1219,58 kv.m., vieno sublokuoto gyvenamojo namo Nr. 57-2 bendras plotas yra 305,08 kv.m., visi 4 namai buvo statomi pagal identišką projektą, todėl apmokėjimo dalį kiekvienam namui, esant bendram mokėjimui už visą 57-2 namo antžeminę dalį pagal 1992 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimą Nr. 184, yra 320 732,50 talono (1 282 152 talonai : 1219,58 kv.m. x 305,08 kv.m. = 320 732,50 talono) VĮ Registrų centro duomenimis namo Nr. 57-2 su 58 procentų baigtumo inventorizacinis įkainavimas 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 52 252 talonai, o pagal 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį 53 000 talonų. Tokiu būdu UAB „JGK Statyba“ tik minėtu pavedimu sumokėjo rangovui už gyvenamojo namo Nr. 57-2 antžeminės dalies statybą daugiau, nei buvo įkainotas visas nebaigtas statyti gyvenamasis namas Nr. 57-2 su 58 procentų baigtumu minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1997 m. gegužės 12 d. aktą (baudžiamoji byla Nr. 10-2-222/1995, tomas 3, b. l. 1-22) UAB „JGK Statyba“ mokėjo avansinius mokėjimus VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ (VĮ „LITO“, vėliau UAB „Techmina“) statybos montavimo darbams atlikti, kad UAB „Techmina“ neatsiskaitė už avansinius mokėjimus 9193,15 Lt sumai.

64Pagal 1999 m. lapkričio 19 aktą (tomas 1, b. l. 174-176) nustatyta, kad UAB „UBC“ ne tik neatsiskaitė su UAB „JGK Statyba“ už pastarosios gautas lėšas, tačiau faktiškai, neturėdama tam jokių įgaliojimų, vykdė UAB „JGK Statyba“ turto pardavimą savo akcininkams, stebėtojų tarybos nariams, tame tarpe G. G. , bei tretiems asmenims, kad UAB „JGK Statyba“ vien tiesioginiai pinigų pervedimai UAB „UBC“ bendroje sumoje yra 4 727 740 Lt, nors už minėtas lėšas UAB „UBC“ atsiskaitė pateikdama atliktų darbų aktus tik 3 508 652,96 Lt sumai. 2002 m. vasario 5 d. priešpriešinio patikrinimo akte (tomas 5, b. l. 37-44) yra nustatyta, kad UAB „UBC“ už perduotus kotedžus su bendrove „JGK Statyba“ neatsiskaitė 118 343,19 Lt sumai. UAB „UBC“, nebūdama atsiskaičiusi už perduotus kotedžus, papildomai dar 7 kotedžus pažeidžiant UAB „JGK Statyba“ teises perleido akcininkams, G. G. bei kitiems asmenims ir pastarieji nėra sumokėję įsigytų kotedžų savikainos UAB „JGK Statyba“.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad 2004 m. kovo 31 d. specialistų išvadoje (tomas 4, b. l. 152- 169; tomas 5, b. l. 45-62) nurodyta, kad vertinti UAB „UBC“ steigėjų – akcininkų M. N. , V. Ž. , S.P. B. , G. G. už šios bendrovės akcijas įneštas piniginės lėšas, kaip UAB „JGK Statyba“ priklausančio nebaigto statyti korpuso Nr. 57 gyvenamųjų namų Nr. 1, 2, 3, 4 statybos išlaidų apmokėjimą, negalima dėl to, kad įstatinis kapitalas formuojamas iš visų akcininkų įnašų ir po to surinktos piniginės lėšos naudojamos ir turtas įsigyjamas už tokias lėšas įmonės vardu, o ne atskirų akcininkų vardu, kad VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ iš G. G. gauti pinigai negalėjo būti naudojami 57 korpuso statybai, nes nebuvo užpajamuoti kasoje. Todėl atsakovo G. G. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl UAB „JGK Statyba“ lėšų nepanaudojimo ginčo gyvenamojo namo statybai yra nepagrįsti ir atmestini. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 nustatyta, kad statybos užsakovas UAB „JGK Statyba“ yra ne tik sumokėjęs rangovams už korpuse Nr. 57 atliktus darbus, bet ir sumokėjo už infrastruktūros sukūrimą, žemės įgijimą ir t.t. Tai paneigia apelianto G. G. teiginius, kad „UAB „JGK Statyba“ neįrodė, kad panaudojo lėšas namo, esančio ( - ), statybai.

66Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas nuosavybės klausimas, o ne turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, grąžinant nekilnojamąjį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo klausimas. Todėl ekspertizes skyrimas, kad ekspertai nustatytų kokie darbai ir kada buvo atlikti ginčo name, kokiomis lėšomis pastatytas ginčo namas, kiek lėšų kiekviena ginčo šalis panaudojusi namo statybai, nėra būtinas bei reikšmingas konstatavus, kad šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir neįgijo ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Šalys neprašė apeliacinės instancijos teismą paskirti ekspertizę.

67Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kad G. G. yra sąžiningas namo Nr. 57-2 įgijėjas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 nuspręsta ginčo gyvenamąjį namą grąžinti UAB „JGK Statyba“ ir sprendimu konstatuota, kad G. G. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą. Atsakovas G. G. , būdamas laikinojo kolektyvo nariu, turėjo lygias galimybes su kitais nariais laisva valia pasirinkti kada ir kaip investuoti savo pinigus, kaip tai padarė kiti UAB „UBC“ akcininkai, pasinaudodami jiems suteiktais opcionais, už savikainą įsigiję iš UAB „JGK Statyba“ gyvenamuosius namus. G. G. , įsigydamas namą Nr. 57-2 iš UAB „UBC“ pagal 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nemokėjo pardavėjui UAB „UBC“ 53 000 talonų, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu, nors G. G. pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėtą sumą jis yra sumokėjęs. G. G. buvo UAB „UBC“ steigėjas ir akcininkas, sudaręs su UAB „UBC“ 1991 m. sausio 11 d. sutartį „Dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, įgyjant UAB „UBC“ gyvenamąsias patalpas name Nr. 57“, žinojo, kad UAB „UBC“ nebevykdo generalinio rangovo pareigų statant korpusą Nr. 57. G. G. žinojo, kad vienas iš UAB „UBC“ stebėtojų tarybos narių M. N. , kaip VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ vadovas, 1991 m. rugpjūčio 24 d. sudarė su statytoju UAB „JGK Statyba“ statybos rangos sutartį dėl namų, tame tarpe ir namo Nr. 57-2, statybos užbaigimo. G. G. , pasirašydamas pas notarą 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo žinoti, kad namo pardavėjo UAB „UBC“ atstovas yra ne UAB „UBC“ prezidentas K. V. , o kitas asmuo, kuris baudžiamosios bylos Nr. 01-24-10-96 tyrimo metu nebuvo nustatytas ir kurio parašai yra sutartyje su G. G. bei 1992 m. Vilniaus m. 2 notarų kontoros notarinių veiksmų registravimo žurnale Nr. 5 (tomas 6, b.l. 114, 115-116, 121-123). Tačiau G. G. minėtą sutartį pasirašė ir ja grindžia priešieškinio reikalavimus. G. G. , pasirašydamas 1991 m. balandžio 29 d. namo perdavimo aktą, turėjo žinoti ir žinojo, kad UAB „UBC“ tokios teisės neturi, nes namas nuosavybės teise priklausė UAB „JGK Statyba“. Būdamas UAB „UBC“ stebėtojų tarybos nariu nuo bendrovės įsteigimo iki 1993 m. kovo mėnesio G. G. dalyvavo UAB „UBC“ stebėtojų tarybos posėdžiuose, kuriuose iš kitų stebėtojų tarybos ar valdybos narių, turėjo žinoti ir žinojo, kad korpusas Nr. 57 nebuvo perduotas į UAB „UBC“ balansą. Todėl G. G. turėjo žinoti ir žinojo, kad UAB „UBC“ balanse nesančio turto neatlygintinai jam 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleisti neturėjo teises.

68Teisėjų kolegija pažymi, kad 1991 m. balandžio 29 d. akto neteisėtumas yra įvertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2005. Reikšminga ir esminė aplinkybė yra ta, kad G. G. nemokėjo pinigų už gyvenamojo namo Nr. 57-2 statybą UAB „JGK Statyba“.

69Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepaneigti ieškovo UAB „JGK Statyba“ atstovo pateikti į bylą paaiškinimai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-24-10-96 yra UAB „UBC“ prezidento K. V. apklausos protokolai, kuriuose užfiksuota, kad 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį su G. G. jis nepasirašė (tomas 7, b.l. 72). Minėtos baudžiamosios bylos tyrimo metu atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, kad notaro žurnale ir sutartyje su G. G. , parašai atlikti ne K. V. , siekiant pamėgdžioti K. V. parašą (tomas 6, b.l. 114, 115-116, 121-123). Tai pavirtina K. V. parodymus ir G. G. nesąžiningumą įgyjant ginčo gyvenamąjį namą.

70Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtą UAB „UBC“ prezidento K. V. parašų klastojimo faktą, pateikimas į bylą mokėjimo dokumentų su esminiais trūkumais, pasireiškiančiais įrašais padarytais skirtingomis rašymo priemonėmis, skirtingomis datomis, išbraukiant antspaudus ir įrašus VĮ „LTĮ“, VĮ „LITO“, nors tai yra sutrumpinti VĮ „Lietuvos technologinė įranga“ pavadinimai, rodo tokių dokumentų kaip įrodymų trūkumus.

71Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. neteisingai nurodo, kad teismo sprendimu nuspręsta dėl vieno iš šeimos narių iškeldinimo ir tokiu būdu priverstinai išskiriama šeima. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo G. G. ir jo šeimos narių teisės nėra pažeidžiamos.

72Nuosavybės teisė į daiktus gali būti įgyjama įvairiais pagrindais. Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Vienas iš jų – naujo daikto pagaminimas. Tokie nuosavybės teisės objektai kaip pastatai, statiniai, įrenginiai sukuriami (pagaminami) statybos proceso būdu. Statyba yra veikla, kurios tikslas pastatyti, rekonstruoti ar suremontuoti statinį. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima ne bet kokio statybos proceso išdavoje, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224,1999 m.).

73Pastatai priskiriami registruojamiems nekilnojamiesiems daiktams, todėl teisės aktais yra reglamentuota, kad tokie daiktai turi būti sukuriami (pagaminami, suformuojami) tik įstatymo nustatyta tvarka. G. G. negali būti laikomas teisėtu ginčo gyvenamojo namo statytoju, t. y. įstatymo nustatyta tvarka vykdyto statybos proceso dalyviu. Fiziniai ir juridiniai asmenys, statydami, rekonstruodami ar remontuodami statinius, privalo laikytis tvarkos ir sąlygų, nustatytų teisės normose tokiems veiksmams atlikti. Teisėta statyba – veikla, kurios tikslas nuosavybės teise ar kitu pagrindu priklausančiame žemės sklype pastatyti naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, nustatyta tvarka gavus leidimą ir laikantis reikiamai parengto ir patvirtinto projekto. Taigi, kad statyba būtų teisėta, statybos dalyvių veiksmai turi atitikti šią veiklą reglamentuojančius aktus. LR Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintų Individualios statybos nuostatų 16 punkte buvo nustatyta, kad statytojas gali pradėti statybą tik turėdamas patvirtintą projektą ir žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį. LR Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų (galiojo iki LR statybos įstatymo įsigaliojimo 1996 m. rugsėjo 1 d.) 17 punkte buvo nustatyta, kad statybos užsakovas (investitorius) privalo gauti statybai sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, gauti statybos objekto projektavimo technines ir kitas sąlygas, turėti parengtą, nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą projektą, įregistruoti statybą savivaldybėje. 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymas Nr. I-1240 (2, 3 str.) apibrėžia statytojo sąvoką, pagal kurią statytoju laikomas asmuo, kuris ne tik į statybą investuoja kapitalą, bet ir turi nustatyta tvarka šiam tikslui įsigytą ar išsinuomotą sklypą, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą, nustatyta tvarka gautą leidimą statyti. Tik laikantis šių reikalavimų statyba pripažįstama teisėta ir tik tokios teisėtos statybos pagrindu naujas daiktas gali tapti statytojo nuosavybe. Statytojui (užsakovui) keliami reikalavimai statybos veiklą nustatančiuose teisės aktuose yra imperatyvaus pobūdžio. Tokiu būdu užtikrinamas viešas interesas, kad vyktų teisėta statyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2004 m.). Byloje nustatyta, kad atsakovas G. G. teisėtam statytojui keliamų įstatymo reikalavimų neatitiko, nes jis neturėjo namo statybai jam suteikto žemės sklypo, leidimo statyti namą, jo vardu nebuvo parengtas ir patvirtintas gyvenamojo namo statybos projektas.

74Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 konstatuota, kad 57 ir kitų gyvenamųjų namų JGK „Salotė“ komplekse statytoju ir užsakovu buvo Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcija, vėliau – jos teises perėmusi UAB „JGK Statyba“. Būtent JGK direkcijai (vėliau – UAB „JGK Statyba“) buvo suteiktas žemės sklypas šių namų statybai, išduotas leidimas statybai, šis statytojas atsiskaitinėjo už infrastruktūros sukūrimą, taip pat atsiskaitinėjo su statybos rangovais. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad už korpuso Nr. 57, kuriame yra ginčo gyvenamasis namas, pamatų statybos darbus UAB „JGK Statyba“ sumokėjo statybos montavimo valdybai TES-3, o pagal 1992 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimą Nr. 184 už atliktus statybos montavimo darbus 57 korpuse UAB „JGK Statyba“ sumokėjo rangovui VĮ „Lietuvos technologinė įranga“, t. y. teismo konstatuota, kad UAB „JGK Statyba“ kaip statytojas – užsakovas vykdė savo įsipareigojimus. Nurodytoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 dalyvavo tie patys asmenys arba jų teisių perėmėjai, kurie dalyvauja ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisyklė, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iš naujo nebeįrodinėjamos (prejudiciniai faktai). Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad JGK direkcija ir jos teisių perėmėjas ieškovas UAB „JGK Statyba“ nevykdė savo, kaip statytojo-užsakovo funkcijų ir įsipareigojimų.

75Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/1995 pripažinta negaliojančia 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „UBC“ pardavė G. G. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą Salotės kaime ( - ) (dabar – ( - )). Šiuo sprendimu pripažinta negaliojančia 1992 m. gruodžio 16 d. pirkimo -pardavimo sutartis, kuria G. G. buvo parduotas 6 arų sklypas prie namų valdos ( - ). Pripažindamas gyvenamojo namo ( - ) 1992 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia teismas konstatavo, kad šiuo neteisėtu sandoriu gyvenamojo namo nuosavybę perleido asmuo, kuriam nepriklausė tas namas, t. y. jis nebuvo šio daikto savininku, taip pat neturėjo savininko įgaliojimo perleisti šį daiktą. Atsakovui G. G. buvo parduotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kuris nepriklausė pardavėjui UAB „UBC“, bet buvo užsakovo ir statytojo UAB „JGK Statyba“ nuosavybe. Tai laikytina teisės normų pažeidimu, kas ir sudarė pagrindą pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų (1964 m. CK 47 str. 1 d.). Kai turtą pardavė ne turto savininkas, sandoris iš esmės nėra nuosavybės teisės perleidimo pagrindas ir, sandorį pripažinus negaliojančiu, jis negalioja nuo sudarymo momento, nors teismas pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažino negaliojančia 1995 m. birželio 9 d., o teismo sprendimas įsiteisėjo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka 1995 m. rugsėjo 5 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2005).

76Nurodytos nuostatos taikytinos ir 1991 m. balandžio 29 d. statomo gyvenamojo namo Nr. 57 JKG „Salotė“ IV kvartale perdavimo nuosavybėn akto galiojimo atžvilgiu. Šio perdavimo akto sudarymas, kaip sandoris, laikytinas teisės normų pažeidimu. Kai turtą perleido ne turto savininkas, sandoris iš esmės nėra nuosavybės teisės perleidimo pagrindas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1991 m. balandžio 29 d. perdavimo aktas negalėjo būti pagrindu ne tik nuosavybės teisei, bet ir teisėto naudojimosi tokio sandorio objektu teisei atsirasti. Dėl tos pačios priežasties tokiu sandoriu negalima remtis pateisinant gyvenamojo namo statybos veiksmus. Pažymėtina, kad 1991 m. balandžio 29 d. akto neteisėtumas teismų yra įvertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2005.

77Dėl atsakovo G. G. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 25d. papildomo sprendimo

78Apeliaciniame skunde dėl 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo papildomo sprendimo atsakovas G. G. nurodo, kad nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamas, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendime priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, kad pagal pateiktus į bylą duomenis nėra galimybės teisingai įvertinti visų išlaidų dydžio proporcingumo suteiktoms paslaugoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. papildomas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nevisiškai, t.y. nebuvo priteista 1853, 84 Lt žyminio mokesčio bei 2750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina ieškovo kurėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto iš atsakovo ieškovui išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus.

79Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. sprendimas ir 2005 m. kovo 25 d. sprendimas paliktini nepakeisti.

80Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo G. G. ieškovui UAB „JGK Statyba“ 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

81Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo G. G. į valstybės biudžetą 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidų atlyginimo.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

83Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą ir 2009 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

84Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovui UAB „JGK Statyba“ 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

85Priteisti iš atsakovo G. G. į valstybės biudžetą 2,80 Lt (du litus aštuoniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „JGK Statyba“ 1996 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovas G. G. pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimai buvo... 5. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 6. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto statomų Jaunimo... 7. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nuosavybę į ginčo namą grindžia 1991... 8. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovai teigia, jog 1991 m. balandžio 29 d.... 9. Teismo teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad... 10. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo namą perėjimą 1991 m.... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas G. G. patikslintame priešieškinyje nurodė,... 12. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl G. G. iškeldinimo iš gyvenamojo namo (... 13. Teismas pažymėjo, kad, pasak atsakovo, nuo 1991 m. iki 1995 m. jis savo... 14. Teismas nurodė, kad kvitu Nr. 349552, kuriuo atsakovas 1990 m. liepos 20 d.... 15. Teismas nurodė, kad kvitai Nr. 672725, 681924, 672776, 681907, pagal kuriuos... 16. Teismas nurodė, kad kvitai Nr. 010, 006, 010, 001 ir kt., kurių numeriai... 17. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti mokėjimo žiniaraščiai, pagal kuriuos... 18. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 1992 m. lapkričio 4 d. sąskaita... 19. Teismas pažymėjo, kad 1993 m. birželio 10 d. sutartyje su R. G.... 20. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti... 21. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą,... 22. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas, o... 23. Teismas nurodė, kad atsakovas G. G. prašė skirti ieškovui UAB „JGK... 24. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. papildomu sprendimu nusprendė... 25. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo apeliacinės instancijos teismą... 27. 1. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, priimtas vertinant tik dalį... 28. 2. Ieškovui UAB „JGK Statyba“ teismui pateikus 1993 m. gegužės 6 d.... 29. 3. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ginčo namą priduodant... 30. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. G. neįrodė, jog nuo 1991 m. iki... 31. 5. Ieškovas neįrodė, kad į ginčo namą investavo lėšas. Į bylą... 32. 6. Atsakovas G. G. ne kartą prašė teismo skirti gyvenamojo namo... 33. 7. Teismas nevertino aplinkybės, kad G. G. yra sąžiningas gyvenamojo namo... 34. 8. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašė... 35. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo apeliacinės instancijos teismą... 36. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašo... 37. Apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d.... 38. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentų.... 39. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 43. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad nėra... 44. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas G. G. nepateikė į bylą naujų... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavo,... 47. Dėl atsakovo G. G. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2009 m.... 48. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. teigia, kad teismas nevertino jo sudarytą... 49. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nepagrįstai nurodo, kad JGK direkcija, o... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas G. G. priešieškinio pareiškime... 51. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas G. G. , turėdamas aukštąjį... 52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo... 53. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nurodo, kad teismas nevertino 1990 m.... 54. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl... 55. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina aplinkybę, kad UAB „UBC“ neįvykdė... 56. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. nurodo, kad teismo rėmimasis 1993 m.... 57. Apeliacinio skundo argumentai dėl 1995 m. balandžio 8 d. gyvenamojo namo... 58. Apeliaciniame skunde G. G. teigia, kad perduodant nebaigtą statyti namą G. G.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame 1995 m. balandžio 26 d. akte... 60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai... 61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m.... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1997 m. gegužės 12 d. aktą... 64. Pagal 1999 m. lapkričio 19 aktą (tomas 1, b. l. 174-176) nustatyta, kad UAB... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2004 m. kovo 31 d. specialistų išvadoje... 66. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra... 67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kad G. G. yra... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1991 m. balandžio 29 d. akto neteisėtumas yra... 69. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepaneigti ieškovo UAB „JGK... 70. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtą UAB „UBC“... 71. Apeliaciniame skunde atsakovas G. G. neteisingai nurodo, kad teismo sprendimu... 72. Nuosavybės teisė į daiktus gali būti įgyjama įvairiais pagrindais. Tam... 73. Pastatai priskiriami registruojamiems nekilnojamiesiems daiktams, todėl... 74. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje... 75. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje... 76. Nurodytos nuostatos taikytinos ir 1991 m. balandžio 29 d. statomo gyvenamojo... 77. Dėl atsakovo G. G. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 78. Apeliaciniame skunde dėl 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo... 79. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai... 80. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad... 81. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia,... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 83. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą ir 2009 m. kovo 25... 84. Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovui UAB „JGK Statyba“ 2 000 Lt (du... 85. Priteisti iš atsakovo G. G. į valstybės biudžetą 2,80 Lt (du litus...