Byla 2A-618-340/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų R. Janovičienės, A. Maciejevskio, sekretoriaujant J. Markovičiūtei, dalyvaujant atsakovo (apelianto) atstovei J. Žuklijaitei trečiojo asmens (apelianto) atstovei T. Lukoševičienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Omnitel“ ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui UAB „Omnitel“ dėl Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymo panaikinimo ir UAB „Omnitel“ paslaugų kainos, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nurodyti atsakovui grąžinti ieškovei 317 Lt, sumokėtus už 2006-07-01 suteiktas paslaugas; pripažinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006-12-22 įsakymą Nr. 1402 „Dėl D. K. skundo“ negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2008-12-15 teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir vietoje reikalavimo nurodyti atsakovui grąžinti ieškovei 317 Lt, sumokėtus už 2006-07-01 suteiktas paslaugas pareiškė reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 317 Lt. Nurodė, kad su atsakovu 2005-12-21 pasirašė sutartį mobiliojo interneto tiekimui pagal mokėjimo planą „Connect namams“. Ginčas kilo dėl sutarties pagrindu teikiamų mobiliojo interneto duomenų perdavimo kainos, už 2006-07-01 (šeštadienį) naudojimąsi internetu 1 val. 37 min. papildomai priskaičiuota 317,31 Lt. Ieškovės nuomone, 2006-07-01 turėjo būti taikomas savaitgalio režimas ir neskaičiuojama papildomos sumos už duomenų persiuntimą. Atsakovas nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-12-22 nutarimu Nr. 1413 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ buvo nutarta perkelti darbo dieną iš 2006 m. liepos 7 d., penktadienio, į liepos 1 d., šeštadienį. Nurodė, jog privatiems klientams pateiktoje informacijoje nurodyta, jog minėtu planu nemokamai naudojamasi vakarais, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Papildomos informacijos, kad 2006-07-01 nebus taikomas savaitgalio režimas nebuvo suteikta. Savaitgalio sąvoka nėra tapati poilsio dienos sąvokai. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba sprendime remiasi Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, kurių 431.3 ir 431.4 punktai reglamentuoja darbo dienų, bet ne savaitgalio dienų perkėlimą. Ieškovė nesutinka su sąskaitoje nurodytu duomenų siuntimo kiekiu, nurodo, jog atsakymuose atsakovas nepateikė jokios informacijos apie persiųsto duomenų kiekio patikrinimą; Ryšių reguliavimo tarnyba savo sprendime nepateikė jokio vertinimo dėl duomenų kiekio.

5Atsakovas UAB „Omnitel“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, jis 2006-07-01 suteiktoms paslaugoms pagrįstai taikė darbo dienos tarifus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-12-22 nutarimu Nr. 1413 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ bei elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.4 p. 2006-07-01 ieškovės modemu perduotų duomenų kiekis atitiko sutartyje numatytą duomenų persiuntimo greitį ir modemo technines galimybes, ieškovė, ginčydama persiųstų duomenų kiekį, pateikia tik savo spėliojimus, o ne konkrečius įrodymus.

6Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas UAB „Omnitel“ 2006-07-01 suteiktoms paslaugoms pagrįstai taikė darbo dienos tarifus, sąvoka savaitgalis ir sąvoka poilsio diena tapačios; ieškovė neįrodė aplinkybių, kad 2006-07-01 ieškovės modemu persiųstų duomenų kiekis neteisingai apskaitytas.

7Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-01-22 sprendimu visiškai patenkino ieškovės D. K. ieškinį dėl nurodymo atsakovui – UAB „Omnitel“ grąžinti ieškovei sumokėtas lėšas ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos įsakymo pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovui – UAB „Omnitel“, trečiajam asmeniui valstybės biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai; panaikino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006-12-22 įsakymą Nr. (36.4)IV-1402; priteisė ieškovei D. K. iš atsakovo UAB „Omnitel“ be pagrindo sumokėtą užmokestį – 317 Lt; priteisė ieškovei D. K. iš atsakovo UAB „Omnitel“ bylinėjimosi išlaidas – 503 Lt; priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Omnitel“ išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 20,70 Lt.

8Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2001-09-12 sudarė skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį; 2005-12-21 mobiliojo interneto paslaugų teikimo pagal planą „Connect namams“ sutartį. Šių mobiliojo interneto paslaugų („Connect namams“) teikimo sąlygos buvo nurodytos atsakovo interneto tinklapyje; jose nurodyta, kad vartotojui suteikiamas neribotas naudojimasis internetu vakarais, savaitgaliais bei švenčių dienomis; papildomas mokestis už internetu perduodamus duomenis turėjo būti mokamas už duomenų perdavimą darbo dienos nuo 6 iki 18 val., viršijus 100 MB duomenų kiekį. Ieškovė 2006-07-01 naudojosi internetu, ši diena buvo šeštadienis, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-12-22 nutarimu Nr. 1413 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ buvo nutarta perkelti poilsio dienas įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, iš 2006 m. liepos 1 d., šeštadienio, į liepos 7 d., penktadienį bei rekomenduoti kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taikyti šio nutarimo 1 punkto nuostatas dėl poilsio dienos perkėlimo. Atsakovas šių rekomendacijų laikėsi ir taikė ieškovei darbo dienos apmokėjimo už paslaugas tarifą. Teismas laikė, kad galimybė neribotai naudotis mobiliuoju internetu vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis viešai paskelbtose atsakovo mobiliojo interneto paslaugų sutarties sąlygose nebuvo susieta su aplinkybe, dirba ar nedirba kurią nors savaitgalio dieną įmonės, įstaigoms ir organizacijos, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Atsakovas, viešojoje, su paslaugų vartotojais sudaromoje mobiliojo interneto paslaugų sutartyje įrašęs savaitgalio sąvoką, susiejęs šią sąvoką su neribotu naudojimusi šia paslauga ir išsamiai nepaaiškinęs savaitgalio sąvokos toje pačioje sutartyje, privalėjo numatyti, kad analogiški šalims protingi asmenys atsakovo mobiliojo interneto paslaugų sutartyje nurodytą savaitgalio sąvoką suprastų taip pat kaip ją suprato ieškovė. Suabejojus dėl šios sutarties sąlygos, ji turi būti aiškinama sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovės, paslaugos vartotojos) naudai. Šio ieškovės ir atsakovo sutarties aiškinimo negali pakeisti atsakovo argumentai, kad savaitgalio sąlygų mobiliojo interneto paslaugoms, suteiktoms 2006-07-01 jis negalėjęs taikyti, kadangi Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 431.4. punkte numatyta, jog dienos, iš kurių Lietuvos Respublikos darbo kodekso 161 str. 8 d. nustatyta tvarka perkeltos poilsio dienos, laikomos darbo dienomis. Ši sąlyga galiotų, jei viešųjų paslaugų teikėjas (atsakovas) ją būtų įtraukęs į paslaugų teikimo sutartį. Be to, taisyklių 431 p. nuostatos neleidžia be išlygų visais atvejais dienų, iš kurių DK 161 str. 8 d. nustatyta tvarka perkeltos poilsio dienos, laikyti darbo dienomis. DK 161 str. 8 d. yra rekomendacinio pobūdžio (taikant šią teisės normą privataus kapitalo įmonėms) norma, todėl jos taikymas negali sukurti imperatyvaus pobūdžio taisyklių. Teismas laikė, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.1.3 punkto nuostatas ieškovės ir atsakovo sudarytai mobiliojo interneto paslaugų teikimo sutarčiai galima būtų taikyti tik tuomet, jei sutarties sąlygose, aptariant neribotą naudojimąsi internetu, būtų pavartota ne darbo dienos sąvoka. Kadangi ši sąvoka nėra pavartota, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.1.3 punkto nuostatų taikymas ieškovės ir atsakovo sudarytai sutarčiai nukryptų nuo CK 6.193 str. įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, sukurtų sutartyje nenumatytas privilegijas vienai sutarties šaliai ir ieškovės bei atsakovo sudarytos mobiliojo interneto paslaugų teikimo sutartyje įtvirtintas neriboto naudojimosi internetu sąlygas paverstų siurprizinėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta mobiliojo interneto paslaugų sutartis leido ieškovei neribotai ir be papildomo užmokesčio (išskyrus mėnesinį plano mokestį – 50 Lt) naudotis atsakovo teikiamomis mobiliojo interneto paslaugomis savaitgaliais (t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais), nepriklausomai nuo to, ar šiomis savaitgalio dienomis Vyriausybės nutarimuose nurodytos įmonės, įstaigos ir organizacijos, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų privalėjo dirbti, ar neprivalėjo. Tad atsakovas iš ieškovės nepagrįstai reikalauja užmokesčio už duomenis, perduotus (gautus) ieškovei naudojantis mobiliojo interneto paslaugomis 2006-07-01. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba išankstine ne teismo tvarka išsprendė ieškovės ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju – atsakovu, ir 2006-12-22 tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (36.4)IV-1402 netenkino ieškovės D. K. prašymo, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai reikalauja užmokesčio už 2006-07-01 mobiliuoju internetu ieškovės persiųstu (gautus) duomenis. Konstatavus, kad atsakovas iš ieškovės nepagrįstai reikalauja užmokesčio už mobiliuoju internetu perduotus duomenis, pripažinus nepagrįstu užmokesčio iš ieškovės reikalavimą, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006-12-22 įsakymas panaikintas. Kadangi užmokesčio už paslaugas, suteiktas ieškovei 2006-07-01, reikalavimas pripažintas neteisėtu, šalių argumentus ir pateiktus įrodymus dėl duomenų kiekio, persiųsto 2006-07-01, teismas laikė nereikšmingais šiai bylai, todėl jų nevertino.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Omnitel“ prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai aiškino apelianto viešai skelbiamas teikiamų mobilioji interneto paslaugų „Connect namams“ naudojimo ir apmokėjimo sąlygas bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431 p. nuostatas ir padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Nurodo, jog viešai skelbtoje informacijoje aiškiai nurodyta, kad duomenų perdavimas (viršijus 100 MB) darbo dienomis yra mokamas. Pažymi, kad Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, t. y. taisyklių nuostatos yra privalomos. Apeliantas vadovaudamasis 2005-12-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 1413 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.4 p. pagristai ir teisėta 2006-07-07, penktadienį, paslaugų vartotojams taikė savaitgalio tarifus, o 2006-07-01, šeštadienį, darbo dienos tarifus. Mano, jog ginčijamas 2006-12-22 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mokestis už suteiktas paslaugas ieškovei buvo apskaičiuotas teisingai, pagal pasirinkto plano tarifus.

10Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo D. K. ieškinys būtų atmestas. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į UAB „Omnitel“ ir D. K. sutartinių santykių pobūdį ir esmę, jų reglamentavimą materialinės teisės normomis, nesutinka su teismo argumentais, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.1.3 punkto nuostatos netaikytinos. Šalių sudaryta sutartis – atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl yra taikomas specifinis reguliavimas – CK (lex generalis) ir Elektroninių ryšių įstatymas ir šio įstatymo pagrindu Tarnybos patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (lex specialis); todėl taisyklių nuostatos visa apimtimi turėjo būti taikomos šalių teisiniams santykiams dėl mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugų teikimo, nepriklausomai nuo to, ar jos įtrauktos į sutartį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo savaitgalio sąvokos aiškinimu, pažymi, jog savaitgalio ir poilsio dienos sąvokos sietinos su reikšminga aplinkybe – tai dienos, kuriomis nedirbama. Nurodo, jog tos dienos, iš kurių Darbo kodekso 161 str. 8 d. nustatyta tvarka perkeltos poilsio dienos, pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.4 punktą laikomos darbo dienomis ir negali būti suprantamos kaip poilsio (ne darbo) dienos, laisvadieniai. Mokėjimo plano „Connect namams“ paslaugų teikimo sąlygose vartojama sąvoka laisvadieniai apima sąvokas savaitgaliai ir švenčių dienos, todėl neribotas naudojimasis mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugomis siejamas ne tik formaliai su savaitės pabaiga, bet su laisvadieniais, t.y. ne darbo dienomis, į kurias dažniausiai patenka savaitgalio dienos (šeštadienis ir sekmadienis) bei švenčių dienos, tačiau kartais patenka ir kitos savaitės dienos – laisvadieniai, kuriais nedirbama. 206-07-01 de facto ir de jure buvo darbo diena, todėl UAB „Omnitel“ pagrįstai taikė darbo dienos įkainius. Ieškovė neįrodė, kad 2006-07-01 jai teikiamos paslaugos turėjo būti apmokestinamos pagal kitus įkainius. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovė yra fizinis asmuo ir silpnesnioji sandorio šalis, neatleidžia jos nuo pareigos būti protingai ir rūpestingai ir pasidomėti atitinkamų paslaugų teikimo sąlygomis, nes byloje nėra nustatyta, kad UAB „Omnitel“ būtų nesuteikusi D. K. reikiamos informacijos apie naudojimosi mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugomis tvarką ir sąlygas ir šio fakto neginčijo pati ieškovė.

11Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus tenkinti. Mano, jog skundas pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į UAB „Omnitel“ mobiliojo interneto duomenų perdavimo paslaugų teikimo sąlygas, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,

12Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų skundus atmesti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, jog 2006 m. liepos 1 d. UAB „Omnitel“ teikiamoms paslaugoms turėjo būti taikomas savaitgalio režimas (taip kaip viešai skelbiama) ir papildomos sumos už interneto paslaugas neturėjo būti skaičiuojamos. Vyriausybės nutarimas „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ kitiems ūkio subjektams yra rekomendacinio pobūdžio, todėl UAB „Omnitel“ būdama privačiu subjektu privalėjo informuoti apie keičiamus ginčijamos dienos požymius. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių taikymo yra teisingi. Ieškovės nuomone, RRT nepagrįstai savaitgalį sieja tik su poilsiu. Mano, kad teismas teisingai įvertino viešai skelbiamą informaciją apie mokėjimo plano sąlygas.

13Apeliaciniai skundai atmetami.

14Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2001-09-12 sudarė skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį; 2005-12-21 papildomai mobiliojo interneto paslaugų teikimo pagal planą „Connect namams“ sutartį. Ginčas tarp šalių kilo dėl vienos iš šios sutarties sąlygos aiškinimo: atsakovo interneto tinklapyje buvo nurodyta, kad pagal planą „Connect namams“ vartotojui suteikiamas neribotas naudojimasis internetu vakarais, savaitgaliais bei švenčių dienomis; papildomas mokestis už internetu perduodamus duomenis turėjo būti mokamas už duomenų perdavimą darbo dienos nuo 6 iki 18 val., viršijus 100 MB duomenų kiekį. Atsakovas, aiškindamas savaitgalį kaip nedarbo dienas, vadovaudamasis 2005-12-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 1413 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.4 p. taikė ieškovei 2006-07-01, šeštadienį, darbo dienos tarifus; ieškovė su tokiu aiškinimu nesutinka. Šalių sudaryta mobiliojo interneto paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis, taigi ginčas kilo dėl vartojimo sutarties sąlygų aiškinimo. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pirmosios instancijos teismas teisingai teisiškai įvertino šalių sudarytos sutarties ypatumus ir šios sutarties aiškinimui pagrįstai taikė CK 6.193 str. 4 d. nuostatas – sutarties sąlygą, dėl kurios tarp sutarties šalių kilo ginčas, aiškino ją pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai. Teismas nustatė, kad „Omnitel“ internetinėje svetainėje buvo viešai paskelbti plano „Connect namas“ privalumai – neribotas naudojimas vakarais, savaitgaliais bei švenčių dienomis (b.l. 32-33, t.1). 2005-12-21 mobiliojo interneto paslaugų teikimo sutartyje buvo pažymėta, kad sutartis sudaryta pagal planą „Connect namams“. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad internete paskelbto plano „Connect namams“ sąlygos yra nesiejama šalių sutarties dalis ir ieškovė pagrįstai tikėjosi neatlygintinai naudotis internetu savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį).

15Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal šalių sutarties sąlygas ieškovei buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suteikta teisė neribotai naudotis internetu savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį), todėl atsakovas (apeliantas) be pakankamo pagrindo plečiamai aiškina šią sutarties sąlygą, nurodydamas, kad sudarydamas sutartį, jis turėjo omenyje, jog ieškovė internetu naudosis neribotai ir neatlygintinai ne tik savaitgaliais, o laisvadieniais – t. y. dienomis, kuriomis nedirbama. Nei plano „Connect namams“ aprašyme, nei šalių sutartyje nėra nuorodos į tai, kad teisė neatlygintinai naudotis internetu savaitgaliais atšaukiama, jeigu poilsio diena perkeliama iš savaitgalio Vyriausybės numatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1413 buvo perkelta poilsio diena iš 2006 m. liepos 1 d. į 2006 m. liepos 7 d. Teismas teisingai pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimas dėl poilsio dienų perkėlimo nėra privalomas atsakovui (apeliantui) kaip privataus kapitalo bendrovei ir pagal internete reklamuojamo plano „Connect namas“ sąlygas galimybė neribotai ir neatlygintinai naudotis interneto paslauga nebuvo siejama su aplinkybe, ar poilsio dienos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansuojamiems iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, yra perkeliamos nustatyta tvarka.

16Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų skundų argumentais, kad šalių sutartiniams santykiams taikytinos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 431.4 p. nuostatos apie tai, kad dienos, iš kurių Lietuvos Respublikos darbo kodekso 161 str. 8 d. numatyta tvarka perkeltos poilsio dienos yra laikomos darbo dienomis ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad šią nuostata būtų galima taikyti šalių santykiams, jeigu šalys būtų susitarusios dėl neriboto ir neatlygintino naudojimosi internetu nedarbo dienomis. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje šalys buvo susitariusios dėl neriboto ir nemokamo naudojimosi internetu savaitgaliais, o apelianto teiginys, kad neribojamas naudojimasis internetu buvo siejamas ne tik formaliai su savaitės pabaiga, bet ir su laisvadieniais, t. y. nedarbo dienomis, pagrįstas subjektyviu šios sutarties sąlygos aiškinimu ir atmetamas.

17Kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai