Byla e2-8370-589/2018
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. D

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, dalyvaujant atsakovui D. D. ir jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui, nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. D..

2Teismas

Nustatė

3ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 7 422,35 Eur negrąžintų kreditų dalį, 972,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 966,43 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 497,91 Eur administravimo mokestį, 42,55 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 245,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės ir atsakovo 2017 m. birželio 21 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), kuria atsakovui buvo suteiktas 6 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 019,68 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 26,00 procentai), 936,25 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 350,00 Eur administravimo mokestį iki 2021 m. birželio 23 d. Su atsakovu 2017 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartys), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 438,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 19,82 procento), 217,03 Eur tarpininkavimo mokestį ir 296,96 Eur administravimo mokestį iki 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarčių 8.4. punktu, ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), o 2018 m. birželio 11 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu – vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė ir ieškovei liko skolingas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) – 6 003,82 Eur vartojimo kredito, o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) – 1 418,53 Eur vartojimo kredito. Pažymėjo, jog ieškovė, yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Ieškovei nutraukus sutartis, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti iš atsakovo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) 853,00 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei 26,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) – 119,79 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei 19,82 procento mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti jos patiriamas išlaidas, susijusias su valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka. Ieškovė prašo jos naudai iš atsakovo priteisti 820,46 Eur tarpininkavimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) ir 145,97 Eur tarpininkavimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti jos išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra. Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą. Šalys susitarė, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartis. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nutraukus su atsakovu sudarytas Sutartis, kreipimosi į teismą dieną buvo apskaičiuotos ir šios išlaidos, todėl prašo iš atsakovo priteisti 1 260,00 Eur administravimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) ir 237,91 Eur administravimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Remiantis Sutarčių 6.1. punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.261 straipsniu, pažeidus Sutarčių sąlygas, ieškovė įgyja teisę reikalauti ir kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl prašo iš atsakovo priteisti 26,97 Eur sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. sausio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 15,58 Eur sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

4Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka su ieškinio dalimi dėl 7 422,35 Eur negrąžintų kreditų dalies priteisimo, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti 972,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 26.00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nes mano, kad ieškovė netinkamai įvertino jo kreditingumą, ir, siekdama praturtėti, suteikė jam kreditus, kurių jis nesugebėjo grąžinti. Iš informacijos apie Paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomus asmens duomenis apie asmens pripažinimą nevykdančiu įsipareigojimų arba vėl vykdančius įsipareigojimus, matyti, kad iki Sutarčių sudarymo net du kartus jis buvo pripažintas nevykdančiu įsipareigojimų, kas turėjo sukelti ieškovei abejones dėl jo kreditingumo. Be to, nuo 2017 m. vasario mėn. jo atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, kuri nėra užbaigta iki šiol. Ieškovė netinkamai įvertino jo kreditingumą, todėl sutinkamai su VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais jam netaikomi. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės reikalavimu priteisti 966,43 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, kadangi ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, todėl sutinkamai su VKĮ 1 straipsnio 23 punktu, ieškovė nėra laikoma vartojimo kredito tarpininku ir skaičiuoti bei reikalauti šio mokesčio sumokėjimo neturi teisinio pagrindo. Teismo prašė šį ieškovės reikalavimą atmesti ne tik nurodytu pagrindu, bet ir vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi. Atsakovo nuomone, ieškovė teismo prašo iš jo priteisti 1 497,91 Eur administravimo mokestį taip pat nepagrįstai, kadangi Sutarčių sudarymo metu minėtas mokestis buvo lygus 0 Eur. Koks bus tiksliai mokestis už tai, jei jis negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, informuotas nebuvo, ši sąlyga nebuvo aiškiai atskleista, todėl ji turėtų būti laikytina netikėta ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Minėta sąlyga prieštarauja ir VKĮ 11 straipsnio 8 daliai, todėl prašo teismo šį ieškovės reikalavimą atmesti ne tik nurodytais pagrindais, bet ir vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi. Jeigu teismas manytų, kad administravimo ar tarpininkavimo mokesčiai skaičiuojami pagrįstai, tai teismo prašė taikyti VKĮ 21 straipsnio 3 dalį, t. y. įvertinti šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, bei sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, tai yra sumažinti administravimo ir tarpininkavimo mokesčius. Be to, Sutartyse nustatytos palūkanos akivaizdžiai yra per didelės, todėl akivaizdu, kad jos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės reikalavimu priteisti 42,55 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, prašė jį atmesti VKI 8 straipsnio 7 dalies pagrindu. Neprieštaravo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidas prašė paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio nustatyta tvarka.

6Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad, jo nuomone, ieškovė netinkamai įvertino jo kreditingumą, t. y. neįvertino, jog jis gali prarasti darbą, o tarpininkavimo ir administravimo mokesčių mokėjimas iš esmės reiškia mokėjimą už tą patį du kartus. Patvirtino, kad su Sutarčių sąlygomis buvo supažindintas, jas sudarė nuotoliniu būdu, prieš tai nepasikonsultavęs su teisininku. Sutarčių sąlygos jam nebuvo atsiųstos, tačiau jis žinojo, kad jos yra paskelbtos ieškovės internetiniame puslapyje. Dalį kreditų grąžino, o negalėjimą toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus aiškino darbo, kuriame gaudavo pakankamas kreditams grąžinti pajamas, praradimu, bei rugsėjo mėnesį gauta žinia apie jo sutuoktinės nėštumą. Atsakovo teigimu, sutuoktinė dėl šios priežasties taip pat nebegalėjo dirbti.

7Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, išdėstytą jo procesiniuose dokumentuose. Paaiškino, kad atsakovas pripažįsta su ieškove sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis, gavęs tam tikrą sumą pinigų, todėl ieškinio dalį dėl 7 422,35 Eur negrąžintų kreditų dalies priteisimo pripažįsta pilnai ir prašo ieškinį šioje dalyje tenkinti. Sutiko, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovas kreipėsi dėl kreditų suteikimo, jo pajamos buvo pakankamos įsipareigojimams vykdyti. Tačiau ieškovė neįvertino to, kad atsakovas iki sutarčių sudarymo buvo du kartus pripažintas negalintis vykdyti savo įsipareigojimų, kas rodė, kad atsakovas nėra patikimas skolinimosi prasme ir kelia tam tikrų abejonių dėl galėjimo vykdyti įsipareigojimus. Ieškovė taip pat nesiteiravo, ar yra vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu. Ieškovė turėjo įvertinti ir tai, kad atsakovas gali prarasti darbą, susirgti, gali pagausėti jo šeima, kas lemtų jo galėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Taigi ieškovė turėjo ne tik vertinti turimus skaičius formaliai. Todėl mano, kad reikalavimai dėl palūkanų ir kitų mokesčių turėtų būti netenkinami ryšium su VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi. Atkreipė dėmesį, jog tarpininkavimo mokestį ieškovė aiškina kitaip nei VKĮ nuostatos. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kreditų davėjas, taigi netarpininkauja, todėl toks mokestis negali būti skaičiuojamas. Atsakovas nebuvo įspėtas, kad administravimo mokestis jam bus paskaičiuotas, jeigu nevykdys sutarties. Taikyti administravimo mokestį, kaip priemonę už sutarties nevykdymą, nėra jokio pagrindo, tam yra netesybos (palūkanos).

8Ieškinys tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. gegužės 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovė suteikė atsakovui 2 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas iki 2019 m. gegužės 6 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti visus šioje sutartyje nustatytus mokesčius (bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį)), dalimis, laikantis terminų, nurodytų Specialiosiose sąlygose (1.7., 2.1., 5.1.-5.2. punktai). Pagal minėtą sutartį (1.7. punktas) bei jos specialiąsias sąlygas, bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sudarė: 438,64 Eur palūkanos, 217,03 Eur preliminarus tarpininkavimo mokestis, preliminarus sutarties administravimo mokestis, sutarties sudarymo metu 0 Eur dydžio, apskaičiuojamas šios sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. 2017 m. birželio 21 d. šalys taip pat sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovė suteikė atsakovui 6 500,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas iki 2021 m. birželio 23 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir visus šioje sutartyje nustatytus mokesčius (bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį)), dalimis, laikantis terminų, nurodytų Specialiosiose sąlygose (1.7., 2.1., 5.1.-5.2. punktai). Pagal pastarąją sutartį (1.7. punktas) bei jos specialiąsias sąlygas, bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sudarė: 4 019,68 Eur palūkanos, 936,25 Eur preliminarus tarpininkavimo mokestis, preliminarus sutarties administravimo mokestis, sutarties sudarymo metu 0 Eur dydžio, apskaičiuojamas šios sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Atsakovas nevykdė savo prievolės Sutartyse nustatytais terminais mokėti jų Specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio įmokas, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė Sutartis vienašališkai nutraukė, išsiųsdama atsakovui 2018 m. gegužės 29 d. bei 2018 m. birželio 11 d. išankstinius raštiškus pranešimus. Atsakovui per pranešimuose nurodytą terminą nepadengus įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į teismą.

10Atsakovas pripažįsta su ieškove sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis, gavęs jose nurodytą sumą pinigų ir kurį laiką Sutartis vykdęs, taigi dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Atsakovas sutinka su ieškinio dalimi dėl 7 422,35 Eur negrąžintų kreditų dalies pagal minėtas sutartis priteisimo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7 422,35 Eur negrąžintų kreditų dalis.

11Atsakovas su likusia ieškinio dalimi nesutinka, mano jog, Sutartyse nustatytos palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, todėl akivaizdu, kad jos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

12Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (6.872 straipsnio 1 dalis).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-357/2007, 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

14Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti už naudojimąsi kredito suma. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys susitarė, kad metinė palūkanų norma pagal Sutartį Nr. ( - ) yra 19.82 procento, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 33.01 procento, o metinė palūkanų norma pagal Sutartį Nr. ( - ) – 26.00 procentai, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 36.10 procento (Sutarčių specialiųjų sąlygų 6-7 grafos). Taigi, aiškinant šias Sutarčių sąlygas, spręstina, kad šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartis, susitarė ir dėl palūkanų, kaip mokesčio už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, t. y. pelno palūkanų mokėjimo, ir dėl prievolės nevykdymo padarinių, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.

15Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant dėl bendros vartojimo kredito kainos mažinimo, atsižvelgtina į VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi įvertintina tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

16Pagal nuo 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusias VKĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

17Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarčių sudarymo metu jose numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už ginčo laikotarpiu galiojusį VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį tik deklaratyviai nurodė, kad Sutartyse nustatytos palūkanų normos yra akivaizdžiai per dideles, šio teiginio nepagrįsdamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių reikalavimų pagal CK 6.223 ar 6.228 straipsnius nepareiškė, todėl, nesant konkrečių argumentų, patvirtinančių Sutartyse nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos nepagrįstumą, teismas neturi pagrindo jos mažinti, kartu mažinant šalių sutartyje nustatytą vartojimo kredito metinę palūkanų normą. Pažymėtina, jog atsakovas, pasirašydamas Sutartis, su jose nustatytais palūkanų dydžiais susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Sutartys sudarytos laisva valia, yra galiojančios, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė teik dėl pelno palūkanų, tiek dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Todėl pripažinus, kad Sutartimis nustatytas bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydžiai neviršijo VKĮ įtvirtintos 75 procentų ribos, atsakovui VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos nenuginčijus, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo mažinti Sutartyse nurodytų palūkanų dydžių dėl to, kad Sutartimis nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinka vartotojo interesų, prieštarauja įstatymams, sąžiningumo bei protingumo principams ar kad tarp šalių yra esminė nelygybė.

18Nenustačius, kad Sutartimis nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, šalims susitarus, kad pelno palūkanos skaičiuojamos iki visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 972,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, 26.00 procentų dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

19Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimai dėl palūkanų ir kitų mokesčių priteisimo turėtų būti netenkinami vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kadangi ieškovė netinkamai įvertino jo kreditingumą.

20Šiame kontekste visų pirma akcentuotina, jog atsakovo nurodyta VKĮ 8 straipsnio 7 dalis nėra aktuali sprendžiant dėl pelno palūkanų priteisimo, kadangi remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

21VKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 1 dalis numato vartojimo kredito davėjo pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais (VKĮ 8 straipsnio 2 dalis). Atsakingo skolinimo sąvoka pateikiama Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintuose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 26 d., toliau – ir Nuostatai).

22Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad abu vartojimo kreditai atsakovui buvo suteikti panašiu laikotarpiu, naudojantis ieškovės valdoma sistema nuotolinio ryšio priemonėmis. Iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas, prieš sudarydamas kredito sutartis, pateikė ieškovei banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad iki Sutarčių sudarymo atsakovas ne mažiau kaip 4 mėnesius gavo nuolatines pajamas (atlyginimas ir dienpinigiai: už 2017 m. vasario mėn. – 1 592,40 Eur, 2017 m. kovo mėn. – 837,37 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 1 407,97 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 1 394,49 Eur) ir nurodė, jog yra nesusituokęs, neturi vaikų ir neišlaiko jokių asmenų, jo pajamos sutarčių vykdymo laikotarpiu nesikeis, turi sudaręs dvi galiojančias vartojimo kredito sutartis bendrai 480,00 Eur sumai, ir nėra paskelbęs bankroto. Ieškovė, 2017 m. gegužės 5 d. vertindama atsakovo kreditingumą, tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. – 2017 m. gegužės mėn., taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo“ Lietuva duomenų bazėse apie atsakovą esančius duomenis. Iš pastarosios gautos informacijos matyti, kad atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms per mėnesį, 2017 m. gegužės 5 d. duomenimis, pagal vieną sutartį siekė – 264,44 Eur, pagal kitą – 80,70 Eur, tačiau atsižvelgiant į atsakovo nurodytą 480,00 Eur mėnesinių įsipareigojimų sumą, kreditingumo vertinimo metu buvo vertinta būtent 480,00 Eur mėnesinių įsipareigojimų kredito įstaigoms suma. 2017 m. birželio 21 d. duomenimis, atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms per vieną mėnesį pagal vieną sutartį siekė –163,77 Eur, pagal kitą – 115,46 Eur. Iš VSDFV duomenų matyti, jog atsakovas iki Sutarčių sudarymo daugiau kaip šešis mėnesius turėjo pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. Kad ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl kreditų suteikimo, jo pajamos buvo pakankamos įsipareigojimams vykdyti, pripažino ir pats atsakovas. Ieškovės pateikti atsakovo vidutinių mėnesio įmokos dydžių pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms apskaičiavimai patvirtina, jog šie dydžiai neviršijo Nuostatuose nustatytų 40 procentų atsakovo tvarių pajamų. Visi šie duomenys rodo, kad ieškovė, remiantis tuo metu buvusia informacija, turėjo pagrįstą prielaidą manyti, kad atsakovas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarčių laikotarpį. Tą iš esmės patvirtina ir tai, jog atsakovas kurį laiką savo įsipareigojimus vykdė. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei jo atstovas ieškovės pirmiau nurodytų duomenų – atsakovo ieškovei teiktų anketinių duomenų apie save, ieškovės apskaičiavimų pagrįstumo – neginčijo. Atsakovo nuomone, ieškovei turėjo kilti abejonių dėl jo kreditingumo, kadangi Paskolų rizikos duomenų bazėje buvo informacija apie tai, jog jis (atsakovas) iki Sutarčių sudarymo net du kartus buvo pripažintas nevykdančiu įsipareigojimų, be to, nuo 2017 m. vasario mėn. jo atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, kuri nėra užbaigta iki šiol. Atsakovė neįvertino ir tai, jog jis gali prarasti darbą, susirgti, gali pagausėti jo šeima ir pan. Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Atsakovo byloje pateikta informacija iš Paskolų rizikos duomenų bazės patvirtina, jog atsakovas AB „Swedbank“ iniciatyva 2013 m. spalio 30 d. ir 2015 m. sausio 12 d. buvo pripažintas tikėtinai neįvykdysiančiu įsipareigojimų, tačiau iš informacijoje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2013 m. lapkričio 11 d. bei 2016 m. liepos 24 d. atsakovas buvo pripažintas vėl tikėtinai įvykdysiančiu arba vykdančiu įsipareigojimus. Taigi iki Sutarčių sudarymo beveik metus atsakovo atžvilgiu nebuvo priimta jokių sprendimų dėl jo pripažinimo tikėtinai neįvykdysiančiu įsipareigojimų. Iš atsakovo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą matyti, jog atsakovo darbo santykiai nutruko tuoj pat po Sutarčių sudarymo atsakovo iniciatyvą be svarbių priežasčių – atsakovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste akcentuotina, kad atsakovas taip pat turėjo pareigą nurodyti ieškovei tikslius duomenis apie savo finansinę situaciją, taigi ir informaciją apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, šeimyninę padėtį, ketinimus nutraukti darbo sutartį. Kaip matyti iš ieškovės byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų bei įrodymų, kurių atsakovas neginčijo, atsakovas tokios informacijos ieškovei nebuvo atskleidęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog visų pirmą kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus apie asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Nurodytų argumentų pagrindu atsakovo argumentai dėl ieškovės netinkamai atlikto jo kreditingumo įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovė, vertindama atsakovo kreditingumą, būtų pažeidusi VKĮ nustatytus atsakingo skolinimosi principus, atsakovo atsikirtimų pagrindu buvusios VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasekmės netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, 42,55 Eur sutartinės palūkanos, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, priteistinos iš atsakovo.

23Atsakovo nuomone, ieškovė teismo prašo iš jo priteisti 1 497,91 Eur administravimo mokestį taip pat nepagrįstai, kadangi Sutarčių sudarymo metu minėtas mokestis buvo lygus nuliui eurų. Koks bus tiksliai mokestis už tai, jei jis negalėtų įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, informuotas nebuvo, ši sąlyga nebuvo aiškiai atskleista, todėl ji turėtų būti laikytina netikėta ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Be to, minėta sąlyga prieštarauja ir VKĮ 11 straipsnio 8 daliai.

24Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, apskaičiuotas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka ir kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarčių 5.4 punkte, nustatančiame administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarką, nurodyta, jog šis mokestis negali sudaryti daugiau nei 30,00 Eur per mėnesį, šalys taip pat susitarė, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito davėjas tinkamai vykdo sutartį, o gavėjui netinkamai vykdant sutartį, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Sutarčių 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su kredito gavėjo išlaidomis, yra taikomos tik gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus. Jei gavėjas netinkami vykdo sutartinius įsipareigojimus, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinį įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuolaidos visam tolimesniam kredito sutarties laikotarpiui netaikomos. Teismo vertinimu, šiose Sutarčių sąlygose yra aiškiai išdėstyta, kokiu atveju yra skaičiuojamas administravimo mokestis ir koks yra maksimalus jo dydis, todėl nesutiktina su atsakovo argumentu, jog jis nebuvo apie tai informuotas ir ši sąlyga nebuvo aiškiai atskleista. Iš minėtų Sutarčių nuostatų taip pat matyti, kad administravimo mokesčio pabaiga nepriklauso nuo prievolės įvykdymo momento (priešingai netesybų atveju – netesybų skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu), administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą ir nėra mokestis už prievolių vykdymo vėlavimą. Atsakovui nevykdant sutarčių tinkamai, jis prarado Sutartyse sutartas nuolaidas, taip pat ir dėl sutarties administravimo mokesčio ir tai lėmė bendros vartojimo kainos padidėjimą. Kadangi atsakovo nurodyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti, administravimo mokestis nepatenka į šios normos taikymo sritį.

25Atsakovas nesutinka ir su ieškinio dalimi dėl 966,43 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, todėl sutinkamai su VKĮ 1 straipsnio 23 punktu, ji nėra laikoma vartojimo kredito tarpininku ir skaičiuoti bei reikalauti šio mokesčio sumokėjimo neturi teisinio pagrindo. Tarpininkavimo ir administravimo mokesčių mokėjimas iš esmės reiškia mokėjimą už tą patį du kartus.

26Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl 966,43 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo reiškia Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.7, 1.27 bei 5.3 punktų pagrindu. Kaip minėta, pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant ir komisinį mokestį, kuris yra apskaičiuotas Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta tvarka (Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.27 punktas) ir kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Kaip matyti iš Sutarčių specialiųjų sąlygų, šis mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, kad atsakovas tinkamai vykdys prievolę.

27VKĮ 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (paskolos davėjai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams. Ieškovė yra juridinis asmuo – tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog, vykdydama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklą, ji patiria tam tikras išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Aptariamas mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Kadangi šis mokestis numatytas šalių sudarytose Sutartyse ir yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, ieškovė, atsakovui mėnesinių įmokų (taigi ir šio mokesčio) nemokant, pagrįstai reikalauja jį priteisti iš atsakovo. Nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, jog šis mokestis ir administravimo mokesčiai yra tapatūs. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog sutarties administravimo mokestis skirtas padengti jos išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra, įmokų surinkimu ir panašiais veiksmais. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovės ieškinyje vadinamas tarpininkavimo mokestis (Sutartyse – komisinis mokestis) yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis.

28Atsižvelgiant į išdėstyta, kadangi, kaip minėta, VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasekmės nagrinėjamu atveju netaikytinos, iš atsakovo priteistinas ir 1 497,91 Eur administravimo mokestis, ir 966,43 Eur tarpininkavimo (komisinis) mokestis. Kaip minėta, Sutartimis nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydžiams neviršijant VKĮ įtvirtintos 75 procentų ribos, atsakovui VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos nenuginčijus, teismas nenustatė pagrindo mažinti Sutartyse numatytą bendrą vartojimo kredito kainą pagal VKĮ 21 straipsnio 3 dalį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ir administravimo bei tarpininkavo (komisinį) mokesčius minėto straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog atsakovas, pasirašydamas Sutartis, su jose nustatytomis sąlygomis susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Taigi šalys susitarė dėl bendrą vartojimo kredito kainą sudarančių mokesčių, jų dydžio, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

29Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), taigi ieškovės piniginio pobūdžio reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkintinas.

30Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje patyrė 245,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovė taip pat pateikė 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą NEOF NR. 0000394 bei 2018 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. I379, iš kurių matyti, kad už ieškinio parengimą ji patyrė 246,01 Eur išlaidas. Šias bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1675-13545 buvo nuspręsta atsakovui teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, atleisti atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Iš 2018 m. spalio 8 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5992 matyti, kad valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 182,00 Eur advokato/advokato padėjėjo užmokestis.

32Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovas nėra atleistas nuo kitos šalies advokato pagalbos bei žyminio mokesčio išlaidų apmokėjimo, ieškovės patirtos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Advokato pagalbos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

33Kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų) atleistas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

34Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

36ieškinį tenkinti visiškai.

37Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas ( - ) 7 422,35 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir trisdešimt penkių centų) negrąžintų kreditų dalį, 972,79 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt devynių centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 26.00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 42,55 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt penkių centų) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 966,43 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt trijų centų) tarpininkavimo (komisinį) mokestį, 1 497,91 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt vieno cento) administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 902,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 245,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio išlaidas bei 246,01 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 1 cento) advokato pagalbos išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita... 2. Teismas... 3. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 7... 4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Ieškovė pateikė prašymą... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka... 6. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad, jo nuomone, ieškovė netinkamai... 7. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją,... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. gegužės 6 d. sudarė Vartojimo kredito... 10. Atsakovas pripažįsta su ieškove sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis,... 11. Atsakovas su likusia ieškinio dalimi nesutinka, mano jog, Sutartyse nustatytos... 12. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio... 14. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių... 15. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant dėl bendros... 16. Pagal nuo 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusias VKĮ 21 straipsnio 1 dalies... 17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarčių sudarymo metu jose numatyta... 18. Nenustačius, kad Sutartimis nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės,... 19. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimai dėl palūkanų ir kitų mokesčių... 20. Šiame kontekste visų pirma akcentuotina, jog atsakovo nurodyta VKĮ 8... 21. VKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. liepos... 22. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad abu vartojimo kreditai atsakovui buvo... 23. Atsakovo nuomone, ieškovė teismo prašo iš jo priteisti 1 497,91 Eur... 24. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito... 25. Atsakovas nesutinka ir su ieškinio dalimi dėl 966,43 Eur tarpininkavimo... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl 966,43 Eur tarpininkavimo... 27. VKĮ 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tarpusavio skolinimas – veikla, kai... 28. Atsižvelgiant į išdėstyta, kadangi, kaip minėta, VKĮ 8 straipsnio 7... 29. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5... 30. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje patyrė 245,00 Eur žyminio mokesčio... 32. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovas nėra atleistas nuo kitos... 33. Kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų... 34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 36. ieškinį tenkinti visiškai.... 37. Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas ( - ) 7 422,35 Eur (septynių... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio...