Byla e2A-1003-340/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Gelvora“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. B. priteisti 1 353,84 Eur skolos, 683,41 Eur palūkanų, 246,41 Eur delspinigių, 123,01 Eur palūkanų delspinigių, 135,70 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-103723-GV – 8,5 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (1 353,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-14 AB Swedbank bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovas D. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-103723-GV, pagal kurią bankas atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas banko naudai. Pažymėjo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl AB Swedbank bankas pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 AB Swedbank ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ST-09-255/09-20-54, pagal kurią AB Swedbank perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau nurodytą sutartį. Ieškovas CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas jų nėra įvykdęs.

4Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. B. ieškovui UAB „Gelvora“ 1 353,84 Eur skolos, 341,71 Eur palūkanų, 155,32 Eur delspinigių, t.y. iš viso 1 850,87 Eur įsiskolinimo, 8,50 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-103723-GV nuo pagrindinės skolos sumos, t.y. 1 353,84 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 850,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,50 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovui UAB „Gelvora“ 17,14 Eur žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų sumokėjęs skolą ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 353,84 Eur negrąžinto kredito suma (CK 6.38 str., 6.886 str.). Kadangi atsakovas jam suteikto kredito nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui nėra grąžinęs, reikalavimą dalyje dėl palūkanų priteisimo teismas pripažino pagrįstu ir tenkintino, tačiau tik iš dalies. Teismas nustatė, jog ieškovas skolą reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo dar 2009-07-27, tačiau atsakovui negrąžinant net dalies paskolos, vis tiek delsė kreiptis į teismą beveik 6 metus, tuo laikotarpiu skaičiuodamas kuo didesnes palūkanas, kas yra nesąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu. Ieškovo kas mėnesį atsakovui siųsti raginimai (iš viso net 60), kai atsakovas vis tiek nemoka, vertinant protingumo kriterijumi negali pateisinti tokio ilgo delsimo kreiptis dėl skolos priteisimo, siekiant skolą išieškoti neteisminiu keliu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad atsakovo kaip vartotojo teisės turi būti teismo ginamos, ieškovas dėl savo paties veiksmų ilgą laiką nesikreipė į teismą(be objektyvios priežasties) ir tuo laikotarpiu skaičiavo palūkanas,tokiu būdu didindamas atsakovo prievolę, reikalavimą dėl palūkanų tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė iš viso 341,71 Eur palūkanų (CK 1.5 str.). Vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nurodė, jog 0,1 proc. delspinigių norma teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didele, todėl konstatavo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažino juos iki 0,05 proc. Pažymėjo, jog išlaidos, susijusios su darbuotojų darbu (vokas, spausdinimas, pakavimas), negali būti vertinamos kaip būtent atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu. Nurodytų išlaidų ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmetė kaip nepagrįstą.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą toje dalyje, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti 341,70 Eur palūkanų ir 30,76 Eur palūkanų delspinigių, papildomai iš atsakovo priteisti 341,70 Eur palūkanų ir 30,76 Eur palūkanų delspinigių bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Lietuvos teismų jurispridencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą; antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Apelianto manymu, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV numatytos 8,5 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteistos 341,70 Eur palūkanos yra nepagrįstas ir neteisėtas;

102. Pareiškėjo sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, kuriuos kredito gavėjas privalo mokėti už kiekvieną praleistą kredito, palūkanų ar kitų sutartyse nustatytų įmokų mokėjimo dieną. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantui priteistinų palūkanų dydį, iš atsakovo priteistinų palūkanų delspinigių suma yra 61,51 Eur, todėl apeliantui papildomai priteistina 30,76 Eur palūkanų delspinigių suma.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jo reikalavimą priteisti 683,41 Eur palūkanų, t.y. sumažino ieškovo prašomas priteisti 683,41 Eur sutartines palūkanas iki 341,71 Eur ir nepriteisė 341,70 Eur palūkanų dalies, taip pat su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 30,76 Eur palūkanų delspinigių, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

15Bylos duomenys tvirtina, kad 2006 m. gruodžio 14 d. tarp AB „Swedbank“ banko ir atsakovo D. B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 2 896,20 Eur kredito suteikimo. 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 AB „Swedbank“ bankas perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininkus, tame tarpe ir į atsakovą, kuris apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2009-08-05 ir 2009-09-08 pranešimais. Kadangi atsakovas savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos 1 353,84 Eur negrąžinto kredito, 155,32 Eur delspinigių, 341,71 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 850,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,5 procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 353,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi nepriteisti jam 341,70 Eur palūkanų dalies, nurodė, kad tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė priteisiamų nuostolių dydį, kadangi, apelianto nuomone, vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV numatytos 8,5 procento sutartinės (pelno) palūkanos, neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams ir mažintos neatsižvelgiant į pasikeitusį priteistų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 8,5 procento dydžio metinių palūkanų normos. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

18Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašomos priteisti palūkanos (683,41 Eur) yra aiškiai per didelės, nes nuo reikalavimo teisės dėl skolos išieškojimo perleidimo 2009 m. gegužės 21 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, t.y. iki 2015 m. liepos 29 d., yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palūkanas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, bylos duomenis, suteikto kredito sumos dydį, darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma (683,41 Eur) yra aiškiai per didelė. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo prievolės neįvykdymo apeliantas būtų patyręs didesnius, nei priteisė teismas, nuostolius, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neteikė papildomų duomenų dėl patirtų didesnių nuostolių, gana ilgą laikė nesikreipė dėl skolos išsiieškojimo, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.15 str.), sprendžia, kad priteistinų palūkanų suma sumažinta pagrįstai.

19Nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 123,01 Eur palūkanų delspinigius, apeliantas nurodė, kad pradinis kreditorius palūkanų delspinigius skaičiavo remdamasis Vartojimo kredito sutartimi Nr. 06-103723-GV, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog reikalavimas dėl palūkanų delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, yra neteisėtas.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

21Nustatyta, jog pateiktu ieškiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną įvykdyti prievolę pavėluotą dieną – 246,41 Eur ir 123,01 Eur palūkanų delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama delspinigių suma yra didelė, ir apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl delspinigių sumažinimo, bei į tai, kad ieškovui jau yra priteistos 8,5 procentų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurių suma beveik lygi skolos sumai, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovo reikalavimas priteisti dar ir palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, interesus.

22Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą.

23Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Gelvora“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 9. 1. Lietuvos teismų jurispridencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų... 10. 2. Pareiškėjo sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria... 15. Bylos duomenys tvirtina, kad 2006 m. gruodžio 14 d. tarp AB „Swedbank“... 16. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi nepriteisti jam 341,70 Eur... 17. Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 8,5 procento dydžio... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios... 19. Nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje... 21. Nustatyta, jog pateiktu ieškiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1... 22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė... 23. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti...