Byla e2-65-272/2017
Dėl 22 643,13 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant Tatjanai Zmejevskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei I. S., atsakovui A. T., atsakovo atstovui advokatui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. T. dėl 22 643,13 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 643,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2013-07-06 kelio Aukštadvaris-Semeliškės-Vievis 1,75 km, Trakų rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. T., būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 prom. girtumas), vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešinį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje važiavę keleiviai E. S. ir D. J.. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendyje Nr. 1-87-239/2015 nurodoma, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas. Nuosprendis įsiteisėjęs, apskųstas nebuvo. Transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo sutartis Nr. ( - ). Nuostolius dėl eismo įvykio metu automobilio WV GOLF, valst. Nr. ( - ) keleivių sveikatos sutrikdymo žalą patyrė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - VSDFV), Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau - Ligonių kasa) bei sužaloti keleiviai E. S. ir D. J.. Nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) bei Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ bei Taisyklėmis atlygino žalą dėl eismo įvykio, išmokėdamas 22 643,13 Eur dydžio išmoką ir įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p., kadangi nustatyta, kad atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė. Nurodė, kad TPVCAPDĮ 22 str. pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo sąrašas yra konkretus ir baigtinis. TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus <...>. Pažymėjo, kad būtent toks prejudicinis faktas – atsakovo transporto priemonės vairavimas neblaivaus - nustatytas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015. Nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje taip pat nustatytas kitas prejudicinis faktas - eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata - D. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas, kuris turės liekamuosius reiškinius ateityje, o E. S. padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas, teismo išvada patvirtinta D. J. ir E. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolais, esančiais baudžiamojoje byloje. 2015-05-25 nuosprendžiu teismas pripažino A. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką LR BK 281 str. 4 d. - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiuo nuosprendžiu teismas nukentėjusiajam D. J. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisė 433,46 Eur ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovas, vykdydamas teismo nuosprendį, šias sumas išmokėjo. Pabrėžė, kad CPK 182 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nurodė, kad dėl apdraustos transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo veiksmais padarytos žalos draudimo išmokos buvo mokėtos keliems asmenims: D. J., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Vilniaus teritorinė ligonių kasa), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV Vilniaus skyrius). Ieškovo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko prievolė iš sudarytos draudimo sutarties baigėsi išmokėjus paskutinę draudimo išmoką, t. y. 2015-09-30, ir tik tuomet deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai baigėsi visa apimtimi ir draudikas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų draudimo išmokų. Pabrėžė, kad draudžiamas įvykis yra didelės apimties, sudėtingas: yra kelių skirtingų asmenų pareikštos pretenzijos, skirtingais laikotarpiais, dėl skirtingų apimčių, todėl draudžiamojo įvykio administravimas užtruko. Nurodė, kad iš sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikui kylanti prievolė yra visiškas visų žalą patyrusių asmenų nuostolių atlyginimas. Ieškinio senaties momentas prasideda nuo paskutinės išmokos mokėjimo dienos. Vadovaudamasis A. T. suformuota teismų praktika pažymėjo, kad prievolė gali būti laikoma įvykdyta tik visiškai atlyginus visų dėl eismo įvykio žalą patyrusių asmenų nuostolius. Nurodė, kad atlyginant atsakovo kaltais, veiksmais padarytą žalą D. J. draudimo išmoka sumokėta 2015-08-03, Ligonių kasai - baigta mokėti 2015-09-30 (2015-09-15 – 9 450,96 Eur ir 2015-09-30 – 3,18 Eur) bei VSDFV - 2015-09-21 (2015-09-10 – 4 216,40 Eur, 2015-09-21 – 3 539,13 Eur), pažymėjo, kad su minėtu eismo įvykiu susijusios žalos administravimas yra baigtas ir visi reikalavimai yra įvykdyti. Atsikirsdamas į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovas nurodė, kad, jo nuomone, jis nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino: draudžiamojo įvykio administravimas baigėsi ir paskutinė draudimo išmoka buvo išmokėta 2015-09-30, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-09-21. Prašė, jeigų teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jį atnaujinti, kadangi tokiu atveju galima būtų konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas labai neženkliai ir tam turėjo įtakos atsakovo nebendradarbiavimas su ieškovu. Pažymėjo, kad atsakovas, padaręs eismo įvykį ir būdamas atsakingas už dviejų žmonių sužalojimą, atsakovas nėra niekaip susiekęs su ieškovu, nėra įvykdęs jam įstatymu nustatytos pareigos - pranešti atsakingam draudikui apie sukeltą eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p.), nėra draudikui pranešęs apie transporto priemonės savininko pasikeitimą (TPVCAPDĮ 8 str. 1 d.) ir sudaręs draudimo sutartį savo vardu, nėra bendravęs su ieškovu, domėjęsis žalos atlyginimo procesu, siekęs suteikti ar gauti daugiau informacijos apie draudžiamojo administravimo procesą. Draudiko/ieškovo pranešimai apie išmokėtas sumas, su išmokas pagrindžiančiais dokumentais ir reikalavimai dėl žalų atlyginimo regreso tvarka atsakovui siųsti kelis kartus: 2015-09-14 ir 2015-09-22 registruota pašto siunta, tačiau atsakovas, gavęs nurodytus pranešimus, į juos niekaip nereagavo. Draudikui negavus iš apdraustojo jokios informacijos, nesant išreikšto apdraustojo pageidavimo dalyvauti žalos administravimo eigoje, nereaguojant į ieškovo pateiktas pretenzijas, būtent atsakovui tenka netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo teisiniai padariniai - jis netenka pagrindo reikšti draudikui atsikirtimų apie išmokėtų draudimo išmokų pagrįstumą, sąsajumą ar dydžius. Tokia atsakovo elgsena suponuoja išvadas, jog atsakovas yra asmuo ne tik šiurkščiai pažeidžiantis teisės aktais nustatytas elgesio normas, bet ir siekiantis išvengti savo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

4Atsakovas A. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad palaiko atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus ir aplinkybes. Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad žala padaryta. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala buvo atlyginta trims skirtingiems subjektams (nukentėjusiems asmenims) skirtingais pagrindais - D. J. buvo išmokėta Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 priteista žala, VSDFV – žala, patirta išmokėjus ligos pašalpą, o Ligonių kasai – žala, susijusi su gydymo išlaidų apmokėjimu, taigi, ieškovas, atlygindamas žalą nukentėjusiems asmenims, įvykdė tris skirtingas prievoles. D. J. priteista 5 433,46 Eur žalos atlyginimo suma buvo išmokėta 2015-08-03, todėl šiam ieškovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos sužalojimu susijusi žala gali būti atlyginama periodinėmis išmokomis (nukentėjusiajam D. J. buvo paskirta ligos pašalpa, kuri buvo mokama periodinėmis išmokomis), darytina išvada, kad prievolė VSDFV ginčo atveju buvo dalomoji (vykdoma dalimis), ką patvirtina ir byloje esantys VSDFV raštai, kuriais buvo prašoma ieškovo atlyginti žalą dalimis. Nurodė, kad prievolę Ligonių kasai ieškovas taip pat vykdė dalimis, ką patvirtina 2015-09-15 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106 ir 2015-09-30 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-137310. Todėl, atsakovo nuomone, įvykdžius kiekvieną žalos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį kaip savarankišką prievolės dalį, atsiranda savarankiška teisė reikalauti iš dėl žalos padarymo kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka. Todėl prašė ieškovo reikalavimui dėl 4 216,40 Eur dalies žalos, atlygintos VSDFV 2015-09-l0 ir dėl 9 450,96 Eur dalies žalos, atlygintos Ligonių kasai 2015-09-15, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Be to, nurodė, kad, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika, draudikui, kuris pareiškia regresinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, tačiau būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Nurodė, jog 2015-09-09 ieškovo pranešime Ligonių kasai nurodoma, kad ieškovas, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., baudžiamosios bylos Nr. 1-87-239/2015 medžiaga, iš kurios nustatyta, kad E. S. didelis neatsargumas (sėdo į apsvaigusio vairuotojo vairuojamą transporto priemonę) padėjo žalai atsirasti, E. S. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos mažintinos 70 procentų. Ligonių kasos rašte, ieškovo gautame 2015-09-28, pažymėta, kad draudimo išmoką racionalu mažinti 50 procentų. Nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87- 239/2015 taip pat nurodyta, kad žalą D. J. patyrė dėl jo didelio neatsargumo, kadangi D. J., prabudęs, neprieštaravo, kad važiuoja neblaivaus atsakovo vairuojamu automobiliu, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės, ir tai yra pagrindas mažinti priteistiną draudimo išmokos dydį, tačiau ieškovas neprašė Ligonių kasos mažinti mokėtinos draudimo išmokos, susijusios su D. J. gydymu, motyvuojant tuo, kad jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Atsakovo nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, todėl iš atsakovo priteistina likusi po ieškinio senaties termino pritaikymo sumokėta draudimo išmoka mažintina 50 procentų. Teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo ieškovo 2015-08-03 išmokėtus 5 433,46 Eur draudimo išmokos D. J., 2015-09-15 išmokėtus 9 450,96 Eur draudimo išmokos Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir 2015-09-10 išmokėtus 4 216,40 Eur draudimo išmokos VSDFV Vilniaus skyriui, kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti, atsakovo nuomone, nėra pagrindo; sumažinti, atsižvelgiant į D. J. didelį neatsargumą bei atsakovo turtinę padėtį, ieškovui iš atsakovo priteistiną 3 542,31 Eur draudimo išmoką 50 procentų; priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai atmestai reikalavimų daliai.

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Byloje ginčas kilęs iš draudimo, tiksliau – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, teisinių santykių.

7Bylos duomenimis – įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 (b. l. 113-119), nustatyta, kad 2013-07-06 15.36 val. kelio Aukštadvaris-Semeliškės-Vievis 1,75 km, Trakų rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu A. T., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) priklausantį V. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9, 14, 133, 139 punktų reikalavimus, tai yra būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,42 promilių etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešinį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Šio eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje važiavę keleivia: E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2015-05-25 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

8Iš 2013-05-21 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-2267486 (toliau – Sutartis) kopijos (b. l. 7-8) matyti, kad transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė minėto eismo įvykio metu, t. y. 2013-07-06, ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, draudimo laikotarpis 2013-05-21 – 2014-05-20. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovas, automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) jis nusipirko prieš 3 mėnesius iki minėto eismo įvykio iš savo draugo V. B., bet draudimo sutarties savo vardu nebuvo sudaręs. Minėtu nuosprendžiu teismas nukentėjusiajam D. J. iš ERGO Insurance SE priteisė 433,46 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl apdraustos transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo A. T. (atsakovo) veiksmais padarytos žalos ieškovas išmokėjo draudimo išmokas: D. J. 2015-08-03 - 5 433,46 Eur (mokėjimu nurodymas Nr. HAN-131850, b. l. 111, 110), vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015; Valstybinei ligonių kasai (Vilniaus teritorinei ligonių kasai) 2015-09-15 – 9 450,96 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106, b. l. 69, 68) ir 2015-09-30 - 3,18 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-137310, b.l. 16, 15), atlyginant žalą, susijusią su D. J. ir E. S. gydymo išlaidų apmokėjimu,; VSDFV 2015-09-10 – 4 216,40 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 113001, b. l. 76, 75) ir 2015-09-21 – 3 539,13 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136506, b. l. 20, 19), atlyginant žalą, patirtą išmokėjus ligos pašalpą D. J.. Iš viso ieškovas visiems dėl minėto eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims sumokėjo 22 643,13 Eur draudimo išmokas.

9Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo ieškovo 2015-08-03 išmokėtus 54 33,46 Eur draudimo išmokos D. J., 2015-09-15 išmokėtus 9 450,96 Eur draudimo išmokos Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir 2015-09-10 išmokėtus 4 216,40 Eur draudimo išmokos VSDFV Vilniaus skyriui, kaip pareikštus praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti, atsakovo nuomone, nėra pagrindo, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties klausimą (CK 1.124 str., 1.126 str.).

10Atsakovas reikalavimą taikyti ieškinio senatį motyvavo tuo, kad ieškovas, atlygindamas žalą nukentėjusiems asmenims D. J., VSDFV ir Ligonių kasai įvykdė tris skirtingas prievoles. Nurodė, kad D. J. teismo nuosprendžiu priteista 5 433,46 Eur žalos atlyginimo suma buvo išmokėta 2015-08-03, todėl, atsakovo nuomone, šiam ieškovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos sužalojimu susijusi žala gali būti atlyginama periodinėmis išmokomis (nukentėjusiajam D. J. buvo paskirta ligos pašalpa, kuri buvo mokama periodinėmis išmokomis), atsakovo nuomone, prievolė VSDFV ginčo atveju buvo dalomoji (vykdoma dalimis), ką patvirtina ir byloje esantys VSDFV raštai, kuriais buvo prašoma ieškovo atlyginti žalą dalimis, kaip ir prievolė Ligonių kasai, kurią ieškovas taip pat vykdė dalimis, ką patvirtina 2015-09-15 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106 ir 2015-09-30 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-137310. Todėl, atsakovo nuomone, įvykdžius kiekvieną žalos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį kaip savarankišką prievolės dalį, atsiranda savarankiška teisė reikalauti iš dėl žalos padarymo kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka. Todėl prašė ieškovo reikalavimui dėl 4 216,40 Eur dalies žalos, atlygintos VSDFV 2015-09-l0, ir dėl 9 450,96 Eur dalies žalos, atlygintos Ligonių kasai 2015-09-15, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

11Ieškovas nurodė, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl apdraustos transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo veiksmais padarytos žalos draudimo išmokos buvo mokėtos keliems asmenims: D. J., Valstybinei ligonių kasai (Vilniaus teritorinė ligonių kasa), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV Vilniaus skyrius). Ieškovo nuomone, jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko prievolė iš sudarytos draudimo sutarties baigėsi išmokėjus paskutinę draudimo išmoką, t. y. 2015-09-30, ir tik tuomet deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai baigėsi visa apimtimi ir draudikas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų draudimo išmokų. Pabrėžė, kad draudžiamas įvykis yra didelės apimties, sudėtingas: yra kelių skirtingų asmenų pareikštos pretenzijos, skirtingais laikotarpiais, dėl skirtingų apimčių, todėl draudžiamojo įvykio administravimas užtruko. Nurodė, kad iš sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikui kylanti prievolė yra visiškas visų žalą patyrusių asmenų nuostolių atlyginimas. Ieškinio senaties momentas prasideda nuo paskutinės išmokos mokėjimo dienos. Vadovaudamasis A. T. suformuota teismų praktika pažymėjo, kad prievolė gali būti laikoma įvykdyta tik visiškai atlyginus visų dėl eismo įvykio žalą patyrusių asmenų nuostolius. Nurodė, kad atlyginant atsakovo kaltais, veiksmais padarytą žalą D. J. draudimo išmoka sumokėta 2015-08-03, Ligonių kasai - baigta mokėti 2015-09-30 (2015-09-15 – 9 450,96 Eur ir 2015-09-30 – 3,18 Eur) bei VSDFV - 2015-09-21 (2015-09-10 – 4 216,40 Eur, 2015-09-21 – 3 539,13 Eur), pažymėjo, kad su minėtu eismo įvykiu susijusios žalos administravimas yra baigtas ir visi reikalavimai yra įvykdyti. Taigi, draudžiamojo įvykio administravimas baigėsi ir paskutinė draudimo išmoka buvo išmokėta 2015-09-30, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-09-21, todėl, jo nuomone, jis nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino. Prašė, jeigų teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jį atnaujinti, kadangi tokiu atveju galima būtų konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas labai neženkliai ir tam turėjo įtakos atsakovo nebendradarbiavimas su ieškovu. Pažymėjo, kad atsakovas, padaręs eismo įvykį ir būdamas atsakingas už dviejų žmonių sužalojimą, atsakovas nėra niekaip susiekęs su ieškovu, nėra įvykdęs jam įstatymu nustatytos pareigos - pranešti atsakingam draudikui apie sukeltą eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p.), nėra draudikui pranešęs apie transporto priemonės savininko pasikeitimą (TPVCAPDĮ 8 str. 1 d.) ir sudaręs draudimo sutartį savo vardu, nėra bendravęs su ieškovu, domėjęsis žalos atlyginimo procesu, siekęs suteikti ar gauti daugiau informacijos apie draudžiamojo administravimo procesą. Draudiko/ieškovo pranešimai apie išmokėtas sumas, su išmokas pagrindžiančiais dokumentais ir reikalavimai dėl žalų atlyginimo regreso tvarka atsakovui siųsti kelis kartus: 2015-09-14 ir 2015-09-22 registruota pašto siunta, tačiau atsakovas, gavęs nurodytus pranešimus, į juos niekaip nereagavo. Draudikui negavus iš apdraustojo jokios informacijos, nesant išreikšto apdraustojo pageidavimo dalyvauti žalos administravimo eigoje, nereaguojant į ieškovo pateiktas pretenzijas, būtent atsakovui tenka netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo teisiniai padariniai - jis netenka pagrindo reikšti draudikui atsikirtimų apie išmokėtų draudimo išmokų pagrįstumą, sąsajumą ar dydžius. Tokia atsakovo elgsena suponuoja išvadas, jog atsakovas yra asmuo ne tik šiurkščiai pažeidžiantis teisės aktais nustatytas elgesio normas, bet ir siekiantis išvengti savo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

12Nagrinėjamoje byloje draudikas, sumokėjęs žalą (nuostolius) dėl eismo įvykio patyrusiems asmenims draudimo išmokas, pareiškė regresinį ieškinį transporto priemonės valdytojui (atsakovui), kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p.), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršydamas leistiną greitį nesuvaldė automobilio ir dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjo du žmonės (vienas – sunkiai, kitas – nežymiai).

13Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 str. yra nustatyti ieškinio senaties terminai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių ginčas yra kilęs iš draudimo teisinių santykių, o CK 1.125 str. 7 d. nustato, jog iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

14CK 1.127 str. reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles. CK 1.127 str. 4 d. nustato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

15Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo <…> (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-27/2013; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2009; 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-438/2006; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 2A-809-585/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 2A-1444-390/2013 ir kt.). Taigi, kasacinio teismo praktikoje nurodomi keli svarbūs aspektai: a) iš sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikui kylanti prievolė – visiškas visų žalą patyrusių asmenų nuostolių atlyginimas; b) tik visiškai atlyginus visų žalą patyrusių asmenų nuostolius, baigiasi nuostolių atlyginimo procesas ir deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi; c) tik pasibaigus deliktinės civilinės atsakomybės teisiniams santykiams, TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

16Byloje nustatyta, kad ieškovas Sutarties pagrindu visiškai atlygino žalą (nuostolius) visiems dėl minėto eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims, išmokėdamas draudimo išmokas 2015-08-03, 2015-09-15, 2015-09-30, 2015-09-10 ir 2015-09-21 (b. l. 111, 69, 16, 76, 20). Todėl konstatuotina, kad pagrindinė prievolė ieškovo buvo įvykdyta 2015-09-30, kai ieškovas išmokėjo paskutinę su šiuo eismo įvykiu susijusią draudimo išmoką ir visiškai atlygino žalą (nuostolius) visiems dėl minėto eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims, t. y. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius pasibaigė draudiko prievolė padengti nukentėjusiesiems nuostolius ir išaiškėjo, kokia apimtimi draudikas turi teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Ieškovas į teismą su reikalavimu dėl žalos regreso tvarka atlyginimo kreipėsi 2016-09-21, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimui, kilusiam iš draudimo teisinių santykių, pareikšti, o atsakovo argumentai dėl ieškovo ieškinio senaties termino praleidimo daliai jo pareikštų reikalavimui pareikšti, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti.

17Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 str. įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti. CPK 182 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

18Įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 (b. l. 113-119), kurioje atsakovas A. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281 str. 4 d., nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. atsakovo transporto priemonės vairavimas neblaivaus bei tai, kad dėl jo kaltų veiksmų eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata - D. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas, kuris, kaip konstatavo teismas (b. l. 118), turės liekamuosius reiškinius ateityje, o E. S. padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas.

19Kaip minėta, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu nukentėjusiajam D. J. iš ERGO Insurance SE buvo priteista 433,46 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl apdraustos transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo A. T. (atsakovo) veiksmais padarytos žalos ieškovas išmokėjo draudimo išmokas: D. J. 2015-08-03 - 5 433,46 Eur (mokėjimu nurodymas Nr. HAN-131850, b. l. 111, 110), vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015; Valstybinei ligonių kasai (Vilniaus teritorinei ligonių kasai) 2015-09-15 – 9 450,96 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106, b. l. 69, 68) ir 2015-09-30 - 3,18 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-137310, b.l. 16, 15), atlyginant žalą, susijusią su D. J. ir E. S. gydymo išlaidų apmokėjimu,; VSDFV 2015-09-10 – 4 216,40 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 113001, b. l. 76, 75) ir 2015-09-21 – 3 539,13 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136506, b. l. 20, 19), atlyginant žalą, patirtą išmokėjus ligos pašalpą D. J.. Iš viso ieškovas visiems dėl minėto eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims sumokėjo 22 643,13 Eur draudimo išmokas.

20Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgrežtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį jei pastarasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas (TPVCAPDĮ 22 str.).

21TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p. nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Analogiška nuostata yra numatyta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 59.1 punkte. Atsakovas A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.

22Atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškiniu, t. y. sutikdamas su reikalavimo dalimi dėl 3 542,31 Eur (3,18 Eur – Ligonių kasai ir 3 539,13 Eur – VSDFV) išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, prašė sumažinti šią priteistiną iš atsakovo žalą 50 procentų, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu. Nurodė, jog ieškovas neprašė Ligonių kasos mažinti mokėtinos draudimo išmokos, susijusios su D. J. gydymu, motyvuojant tuo, kad jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, taip, kaip ieškovas padarė draudimo išmokos už E. S. gydymą išmokėjimo atveju, kuomet ieškovas kreipėsi į Ligonių kasą (b. l. 68), informuodamas, kad E. S. didelis neatsargumas (sėdo į apsvaigusio vairuotojo vairuojamą transporto priemonę) padėjo žalai atsirasti, todėl E. S. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos mažintinos 70 procentų, į ką Ligonių kasa atsakė rašte, ieškovo gautame 2015-09-28, pažymėta, kad draudimo išmoką racionalu mažinti 50 procentų (b. l. 17-18). Pažymėjo, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 taip pat nurodyta, kad žalą D. J. patyrė dėl jo didelio neatsargumo, kadangi D. J., prabudęs, neprieštaravo, kad važiuoja neblaivaus atsakovo vairuojamu automobiliu, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės, ir tai yra pagrindas mažinti priteistiną draudimo išmokos dydį.

23Teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, kadangi Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 (b. l. 113-119) nėra nustatytas nukentėjusiojo D. J. didelis neatsargumas, kas galėtų būti pagrindu priteistinos žalos dydžio mažinimui (CK 6.282 str. 1 d.); priešingai, nuosprendyje nurodyta (b. l. 118), jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo D. J. veiksmai būtų turėję įtakos jo patirtiems sužalojimams. Teismas nelaikė byloje nustatytos aplinkybės, kad, kaip nurodyta nuosprendyje <... Nukentėjusiojo teigimu, jis miegojo mašinoje ir atsibudo važiuojant, tai patvirtina ir nukentėjusysis E. S....>.“, nukentėjusiojo D. J. dideliu neatsargumu, todėl teismas, spręsdamas jam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą, nenustatė D. J. kaltės, išreiškiant ją procentais bei atitinkamai tiek pat mažinant nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį. Todėl teismas minėtą atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

24Atsakovas taip pat prašė sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistiną 3 542,31 Eur išmokėtą draudimo išmoką 50 procentų, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad tik atsakinėdamas į teismo klausimus atsakovas nurodė, kad jis dirba ( - ) nuo 2016-03-29, jo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 430 Eur, gyvena su tėvais, savo šeimos neturi, yra iš dalies darbingas po minėto eismo įvykio, neįgalumas nustatytas buvo iki 2016-12-31, pašalpos nėra gavęs, kiek gaus – nežino. Teismas taip pat pažymi, jog, nežiūrint į tai, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme buvo paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu (b. l. 126), atsakovas, atstovaujamas advokato, nei atsiliepime, nei triplike, dėstydamas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, nesirėmė minėta aplinkybe – atsakovo sunkia turtine padėtimi, bei nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, ir tik baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas pareiškė prašymą mažinti tuo pagrindu iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12 str., 178 str.).

25D. J. išmokėtos 5 433,46 Eur draudimo išmokos dydis nustatytas įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 (b. l. 113-119) (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), o likusios 17209,67 Eur ieškovui padarytos žalos dydis byloje pagrįstas ieškovo iš Valstybinės ligonių kasos ir VSDFV gautais ir į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais.

26Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

27Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 22 643,13 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

28CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus.

29Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, tenkintinas kaip išvestinis ir jo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 509,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis (b. l. 4) (CPK 93 str. 1 d.) bei 4,71 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

32ieškinį patenkinti.

33Priteisti ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš A. T. 22 643,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 643,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

34Priteisti valstybei iš A. T. 4,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

35Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 643,13 Eur žalos atlyginimą, 5... 3. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė,... 4. Atsakovas A. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė,... 5. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 6. Byloje ginčas kilęs iš draudimo, tiksliau – transporto priemonių... 7. Bylos duomenimis – įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25... 8. Iš 2013-05-21 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės... 9. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dalyje dėl... 10. Atsakovas reikalavimą taikyti ieškinio senatį motyvavo tuo, kad ieškovas,... 11. Ieškovas nurodė, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų... 12. Nagrinėjamoje byloje draudikas, sumokėjęs žalą (nuostolius) dėl eismo... 13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 14. CK 1.127 str. reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo... 15. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovas Sutarties pagrindu visiškai atlygino žalą... 17. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo... 18. Įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu... 19. Kaip minėta, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu... 20. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje... 21. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p. nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi... 22. Atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškiniu, t. y. sutikdamas su reikalavimo... 23. Teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, kadangi Trakų rajono apylinkės... 24. Atsakovas taip pat prašė sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistiną 3... 25. D. J. išmokėtos 5 433,46 Eur draudimo išmokos dydis... 26. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų... 27. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovo... 28. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 29. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo,... 30. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 509,00... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96,... 32. ieškinį patenkinti.... 33. Priteisti ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos... 34. Priteisti valstybei iš A. T. 4,71 Eur bylinėjimosi... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...