Byla 1A-382-135-2008

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Vaclovo Iždono, Klavdijos Kruminienės, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Marijai Visockienei, nuteistajam E. N., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, civiliniam ieškovui V. P., jo atstovei advokatei A.Meškaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo nepilnamečio M. P. ir civilinio ieškovo V. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 dalį, jam paskirta laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti V. P. padarytą turtinę žalą. Pirmos instancijos teisme V. P. civilinis ieškinys dėl 23 000 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3E. N. 2008 m. gegužės 23 d. apie 15.00 val. viešoje vietoje – Šiaulių mieste, prie tvenkinio (duomenis neskelbtini) ties (duomenis neskelbtini) g. – įžūliu elgesiu, o būtent suduodamas du smūgius rankos kumščiu į veidą nukentėjusiajam nepilnamečiui M. P., po ko M. P. bandant pabėgti, tačiau parkritus ant žemės, sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau dviejų smūgių, tuo padarydamas M. P. galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą dešinio kelio sąnario srityje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4Nukentėjusiojo atstovo ir civilinio ieškovo V. P. advokatė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi mano, kad neteisingai paskirta bausmė nuteistajam (LR BPK 328 str.2 p.), byloje padaryti esminiai LR BPK pažeidimai (LR BPK 329 str.4 p., 369 str. 3 d.), neteisėtai atsisakytas nagrinėti civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5Apeliantės nuomone, bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (LR BPK 276 str.), teismas visiškai nesiaiškino, kokias pasekmes sukėlė E. N. veika nukentėjusiajam, nepakankamai aiškinosi veikos motyvus, tikslus, pavojingumo laipsnį, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ( LR BK 54 str.). Skunde teigiama, kad, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nesivadovavo LR BPK normomis, kurios nustato specifinius nusikalstamų veikų, kuriose nukentėjusieji ar liudytojai yra nepilnamečiai, atskleidimo ir tyrimo proceso reikalavimais (LR BPK 186 str., 280 str., 283 str.). Skunde taip pat nurodoma, kad teismas privalėjo išnagrinėti civilinį ieškinį, nors ir nedalyvaujant civiliniam ieškovui, nes jį palaikė prokuroras ir iš dalies pripažino pats nuteistasis. Taip pat teigiama, kad V. P. nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje, todėl jis neturėjo jokių galimybių prašyti teismo nagrinėti jo civilinį ieškinį jam nedalyvaujant bei pasinaudoti kitomis teisėmis, numatytomis LR BPK 28 str. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam E. N. paskirti griežtesnę bausmę ir visiškai patenkinti civilinį ieškinį.

6Civilinis ieškovas V. P. prašė skundą tenkinti.

7Civilinio ieškovo atstovė advokatė A.Meškaitė prašė skundą tenkinti, kadangi skunde nurodyti pagrįsti motyvai.

8Prokurorė nurodė, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pažeidimų nepadarė ir prašė skundą atmesti.

9Nuteistasis E. N. prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo priimtą nuosprendį, sutinka su 500 Lt suma moralinės žalos atlyginimui.

10Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11Dėl BPK pažeidimų

12Kai baudžiamajam procese dalyvauja nepilnamečiai įtariamieji, nepilnamečiai nukentėjusieji ir nepilnamečiai liudytojai, įstatymas numato tam tikras garantijas ir pareigūnų bendravimo su jais išimtis, lyginant su pilnamečiais baudžiamojo proceso dalyviais. Kodeksas nustato, kad jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Be to, nepilnamečiai liudytojai ar nukentėjusieji gali būti apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas, nepilnametis liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. Vaikų apklausose turi teisę dalyvauti jų tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Taip pat apklausiant jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją ar nukentėjusįjį teisminio bylos nagrinėjimo metu – visuomet, o ikiteisminio tyrimo metu – prireikus, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą ir k.t.(LR BPK 186 str., 280 str., 283 str.).

13Šios bylos ikiteisminiame tyrime nepilnametis nukentėjusysis M. P. buvo apklaustas du kartus - iš kart po įvykio 2008-05-23, dalyvaujant jo tėvui V. P. (b.l.37), ir 2008-08-13, taip pat dalyvaujant jo tėvui (b.l. 40). Nepilnamečiai liudytojai I. J., K. B. ir O. N. per ikiteisminį tyrimą buvo apklaustos po vieną kartą, dalyvaujant jų tėvams (b.l.53, 59, 62). Šių nepilnamečių apklausas vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kadangi nebuvo, kaip tą nustato LR BPK 186 str. 1 d. jų atstovų ar prokuroro prašymų, kad apklausas vykdytų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Byloje nėra duomenų, kad taip buvo pažeisti vaikų interesai.

14Pirmos instancijos teismas, priėmęs nutartį teismo posėdžio metu atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, įvertino visus LR BPK nustatytus reikalavimus - E. N. buvo kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltu prisipažino visiškai, sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti dokumentai pilnai įrodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir abejonių nekėlė

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nerado esminių skirtumų ir prieštaravimų parodymuose, duotuose nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nukentėjusiojo, jo atstovų ir liudytojų parodymuose, todėl konstatuoja, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pilnai įrodytas ir motyvuotas, o pirmos instancijos teismas, pasirinkdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, pasirinko racionalų sprendimą, taip išvengdamas papildomo vaikų traumavimo, apklausiant juos dar kartą teismo posėdžio metu.

16Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2008-09-13 liudytojo papildomos apklausos protokole V. P. nurodė, kad, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, su baudžiamosios bylos medžiaga nepageidaus susipažinti, nes išvyksta į užsienį (b.l.34), byloje taip pat yra pridėtas pranešimas V. P. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą (b.l.128). Todėl skundo argumentas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su byla, atmetamas. Teismas taip pat nustatė, kad V. P. šaukimas atvykti į teismą buvo įteiktas 2008-09-10 jo buvusiai žmonai (b.l.145). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis turėjo vykti tik 2008-09-29, t.y. tik po 19 dienų po teismo šaukimo įteikimo, ir į tai, kad su jo buvusiąja žmona gyvena nukentėjusysis jo sūnus, V. P., būdamas rūpestingas ir suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo galimybę, sužinoti posėdžio datą susisiekdamas su sūnumi, buvusia žmona ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams V. P. nurodė, kad išvyks į užsienį (b.l.34), tačiau nenurodė, kokiu adresu jo išvykimo metu jam turėtų būti siunčiami visi su bylos nagrinėjimu susiję pranešimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo pažeistos V. P. teisės, kurias nustato LR BPK 28 str.2 d.

17Dėl bausmės paskyrimo nuteistajam

18Nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos pasekmių, kaltės formos ir rūšies, veikos motyvų ir tikslų, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių (LR BK 54 str.). Kiekviena bausmė yra individualizuojama, t.y. skiriama konkrečiam asmeniui ir už konkrečią jo veiką. E. N. savo nusikalstamais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir visuomenės rimtį bei tvarką (LR BK 284 str. 1 d.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ši nusikalstama veika tyčinė ir buvo įtakota alkoholio. Nuteistasis be jokios priežasties ir motyvo viešoje vietoje panaudojo fizinę smurtą prieš nepilnametį, taip parodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės, elgesio ir teisinių normų niekinimą.

19Taikomos baudžiamajame įstatyme numatytos poveikio priemonės turi būtų adekvačios nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei. Teisingumo principas reikalauja, kad teismas atsižvelgtų tiek į nukentėjusiojo, tiek į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas parenka kaltininkui tokią bausmę, kuri labiausiai pozityviai veiktų nusikaltusį asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui.

20Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad LR BK šį nusikaltimą priskiria prie nesunkių nusikaltimų, todėl skirdamas bausmę, įvertino tai, kad E. N. nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gyvenamojoje vietoje dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, teismo metu atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinęs visas šias bylos aplinkybes ir parinkdamas įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pirmos instancijos teismas vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis (LR BK 54 str. 2 d., 59 str.1 d.2 p., 61 str.1 d., 2 d., 4 d.).

21Motyvai dėl civilinio ieškinio

22Asmenys, kurių atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Jeigu nukentėjusysis baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, jis pripažįstamas civiliniu ieškovu. Nukentėjusiojo tėvo V. P. civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas 23 092,30 Lt sumai. Ieškiniu civilinis ieškovas prašė atlyginti 92,30 Lt nusikaltimų padarytą turtinę žalą ir 23 000 Lt neturtinę žalą (b.l.35).

23Pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 92,30 Lt patenkino, kadangi konstatavo, kad jis yra pagrįstas ir pilnai įrodytas. 23 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, kadangi civilinis ieškovas, kuriam buvo pranešta apie posėdį, posėdyje nedalyvavo ir nepateikė teismui prašymo nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant (LR BPK 252 str. 1 d.). Teismas taip pat pasisakė, kad byloje neužtenka duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos reikalavimą.

24Pirmos instancijos teismas, priteisdamas turtinę žalą, iš dalies civilinį ieškinį išnagrinėjo, palikdamas nenagrinėtu tik neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, priteisdamas turtinę žalą, galėjo spręsti klausimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgdamas į tai, kad posėdyje nedalyvavo civilinis ieškovas (LR BPK 252 str. 2 d.). Juolab, kad ir pats nuteistasis iš dalies pripažino neturtinę žalą, siūlydamas atlyginti 500 Lt (b.l.160).

25Įstatymai leidžia nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, t.y. dėl asmens dvasinio skausmo, sukrėtimo, psichinės traumos, emocinio diskomforto, depresijos, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, gero vardo praradimo ir panašiai. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, kuris nėra saistomas jokių neturtinės žalos dydžio ribojimų, tačiau įstatymų leidėjo yra nustatyti tam tikri neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Remiantis LR CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymu nustatytų neturtinės žalos kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teismui yra suteikta teisė nustatyti ir kitus kriterijus, vertinant turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

26Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kuriuos teismas įvertina pinigais (LR CK 6.250 str.1 d.). Sunku įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, nes išvardintų neturtinio pobūdžio praradimų pinigais neįmanoma išmatuoti, tačiau įrodymai (tiesioginiai ir netiesioginiai) turi pagrįsti žalos dydžio nustatymui reikšmingus aukščiau nurodytus kriterijus. Šios bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą – dėl sveikatos sutrikdymo jam teko kreiptis į medikus, byloje yra specialisto išvada apie sužalojimus (b.l.22). Dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą nepilnametis patyrė, kadangi buvo žalojamas pilnamečio vyro, kuriam sunku pasipriešinti, įvykis vyko viešoje vietoje, buvo žalojamas dėl menkavertės priežasties. Dvasinį išgyvenimą patyrė ir nepilnamečio tėvai, kurių vaikas tapo neblaivaus suaugusio žmogaus agresyvaus elgesio auka. Tai įrodo, kad neturtinė žala E. N. nusikalstama veika buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis dirba, nusikalstama veika įvykdė nesunkų nusikaltimą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko vėliau nukentėjusio M. P. fizinei sveikatai neliko jokių liekamųjų reiškinių, po gydymo ji buvo pilnai atstatyta, šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta nedidelė 92,30 Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo pareikštas civilinis ieškinys 23 000 Lt yra akivaizdžiai per didelis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), E. N. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 Lt (penkiais tūkstančiais litų).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais bei LR BPK 326 str.1 d.3 p., 328 str.4 p.,

Nutarė

28Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

29V. P. priteisti iš E. N. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

30Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą