Byla 2S-115-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Romualdos Janovičienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų AB „Lifosa“ ir AB „Achema“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euro RSCG PR“ ieškinį atsakovams Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijai, AB „Lifosa“, AB „Achema“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Euro RSCG PR“ 2007-11-08 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, nagrinėtinu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos, AB „Lifosa“ ir AB „Achema“ 76403,52 Lt skolą, 651,37 Lt delspinigių, 6 % dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-5, 59-62). Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovams priklausančias pinigines lėšas ar likvidų nekilnojamąjį turtą, ar turtines teises, atitinkančias ieškinio sumą. Prašymas grindžiamas tuo, jog ieškinio suma ganėtinai didelė, skolininkai vengia gražiuoju atsiskaityti ir taikiai išspręsti ginčą. Maža to, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymo riziką padidina tai, kad bendraatsakovis Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija yra viešasis juridinis asmuo, o teisės aktai neįpareigoja tokio tipo asmens formuoti kapitalą ir užtikrinti minimalų jo dydį.

4Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2007-12-05 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies ir, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, 77 055 Lt sumos ribose lygiomis dalimis areštavo atsakovų Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos, AB „Lifosa“ bei AB „Achema“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, uždraudžiant disponavimo teisę, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį (b.l.63-64). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai delsia sumokėti ieškovui nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio. Teismų praktika pripažįsta, kad didelė ieškinio suma savaime sudaro pagrindą imtis prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Kadangi piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu bene labiausiai varžo juridinio asmens veiklą, teismas pakeitė areštuojamų objektų prioritetinį eiliškumą.

5Atsakovas AB „Lifosa“ atskiruoju skundu (b.l.69-70) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas nepateikė atsakovui raštu jokių finansinių reikalavimų ar bent jau dokumentų, pagrindžiančių įsiskolinimą. Skundžiama nutartis yra paremta subjektyvia ieškovo ir teismo nuomone apie didelį įsiskolinimą, o reikalavimo pareiškimas pats savaime neleidžia preziumuoti realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-273/ 2005). Teismas pažeidė CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1, 3 d., nes be pagrindo pritaikė išimtį ir apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priešingos šalies neinformavo. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepatikrino viešai prieinamų duomenų apie atsakovo finansinės atskaitomybės rodiklius, atsakovo teisinį statusą: atsakovas dirba pelningai, yra viena didžiausių Lietuvos įmonių, nuosavybės teise be apribojimų valdo ilgalaikį turtą, kuris ieškovo reikalavimą viršija kelis tūkstančius kartų, atsakovas neturi skolų, nėra bankrutuojanti ar likviduojama įmonė. Iš viso to, kas pasakyta, darytina išvada, jog grėsmė dėl būsimo sprendimo neįvykdymo neegzistuoja.

6AB „Achema“ atskiruoju skundu (b.l.74-75) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį kaip nepagrįstą, sustabdyti skubų vykdymą, nes pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos, ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių prieš tai adekvačiai neįvertinęs faktinės situacijos, atsakovo AB „Achema“ finansinės padėties. Atsakovai negavo iš teismo ieškinio, todėl nežinojo, jog ateitį gali kilti sprendimo vykdymo problemų. Atsakovo teigimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš anksto apie tai nepranešus atsakovui, nebuvo jokio pagrindo: atsakovas yra viena iš stambiausių Lietuvos pramonės įmonių, nebankrutuoja, viešai nepaskelbė negalinti ar neketinanti vykdyti savo turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, turto neišpardavinėja, ieškinio suma, lyginant su atsakovo įstatiniu kapitalu ir apyvarta, yra menka, kad reikėtų imtis tokių kraštutinių priemonių.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą – tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis preliminariai siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi atskirųjų skundų argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų atžvilgiu ir jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

9Kolegija sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentai, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformavus apie tai priešingos šalies, nesudaro pagrindo laikyti teismo nutartį neteisėta. Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai atsakovui (skolininkui), o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimą laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui (skolininkui). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo nuoroda, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovams, paremdamas šį savo sprendimą CPK 148 str. 1 d.. Nors teismas ir nenurodė daugiau ar išsamesnių argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau teisės normos, reglamentuojančios dokumentinio bylos proceso ypatumus, nustato, kad šiuo atveju apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams nepranešama ( CPK 427 str. 5 d.), o iki preliminaraus sprendimo priėmimo nėra siunčiamas ir ieškinio bei jo priedų nuorašas (CPK 429 str.). Taigi ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos bei pagrįstos teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

10Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio dalyko (b.l. 2-5, 59-62) – ieškovo reikalavimu priteisti 77 054,89 Lt skolą su netesybomis už atliktus darbus, 6 % metines palūkanas – atsakovams yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų pagrįstumą dokumentinio proceso tvarka jau įvertino, 2007-12-17 priimdamas preliminarų sprendimą ( b.l. 67-68). Jau vien ši aplinkybė – pareikšto reikalavimo dydis – pati savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė byloje nesant duomenų apie atsakovų finansinę padėtį, apie galimą jų turinės padėties pablogėjimą ( bankrotą, likvidavimą, ketinimus perleisti turtą tretiesiems asmenims ir t.t.), kas leistų spręsti, ar jo atžvilgiu pareikšto ieškinio suma yra didelė, teisiškai nereikšmingos. Viena vertus, įstatymo normos nenustato teismui pareigos, sprendžiant tokį prašymą, tikrinti viešus duomenis apie atsakovų veiklos pelningumą, valdomo turto apimtis ir pan.( CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.). Antra vertus, tai nepašalina sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turės galimybę ne tik laisvai perleisti savo turimą turtą kitiems asmenims, bet ir prisiimti naujus įsipareigojimus, jų įvykdymą garantuodami disponuojamu turtu, kitaip apsunkinti disponavimo turtu galimybes, kas realiai sukeltų sprendimo neįvykdymo grėsmę tuo atveju, jeigu būtų patenkinti šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo. Taigi atsakovo turimas turtas ar veiklos pelningumas savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti. Priešingai, šie apelianto motyvai, taip pat nuoroda skunde į tai, kad ieškinio suma, lyginant su AB „Achema“ įstatiniu kapitalu bei apyvarta, yra labai maža, sudaro prielaidą manyti, jog visų trijų atsakovų turto areštas bendrai 77 054,89 Lt sumai apeliantams nėra žymus, trikdantis jų ūkinę-finansinę veiklą. Tai leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei proporcingumo principai nėra pažeisti.

11Apeliantas AB „Lifosa“ skunde nepagrįstai kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, pavyzdžiui, kad ieškovas nepateikė jam jokių rašytinių reikalavimų sumokėti skolą, atsakovas jokių skolą pagrindžiančių dokumentų nėra gavęs. Apeliantas AB “Achema“ tai pat nepagrįstai šioje situacijoje remiasi įrodymų vertinimo, jų pakankamumo taisyklėmis. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems ieškovo turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas.

12Tokie ir panašūs apeliantų motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 338 str.), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

13Apelianto AB „Achema“ prašymas sustabdyti apskųstosios nutarties vykdymą prieštarauja skubaus procesinio teismo sprendimo vykdymo tikslams bei imperatyviai įstatymo nuostatai, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, tokios kategorijos nutartys vykdomos nepaisant jų įsiteisėjimo momento ( CPK 151 str. 3 d., 282 str. 1 d.).

14Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

15Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai