Byla 2A-1307/2012
Dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6351-577/2011 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovui Visagino savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims J. A., I. M., V. D. dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas V. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Visagino savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims J. A., I. M., V. D., prašydamas panaikinti viešojo konkurso viešosios įstaigos Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti rezultatus, patvirtintus Visagino savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 12 d. protokolu Nr. P-5. Ieškovas nurodė, kad konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-226 „Dėl viešojo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Viešojo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti nuostatais. Ieškovas dalyvavo konkurse ir, jo nuomone, konkursas vyko neskaidriai, neobjektyviai, o jo rezultatai yra neteisėti. Ieškovas nurodė, kad komisijos darbe dalyvavo T. P. ir B. L., kurie buvo pavaldūs vienam iš konkurso dalyvių – J. A., todėl laikytina, kad jie buvo tiesiogiai asmeniškai suinteresuoti konkurso rezultatais ir jų dalyvavimas prieštaravo nuostatų 7 punktui. Ieškovas pažymėjo, kad T. P. turi tik specialų vidurinį išsilavinimą, o B. L. nepakankamai moka valstybinę kalbą, todėl, ieškovo nuomone, jie negalėjo tinkamai vertinti ir spręsti dėl konkurso dalyvių kvalifikacijos vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti. Taip pat ieškovas nurodė, kad pagal konkurso reikalavimus konkurso dalyvis privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo turimą ne mažesnį kaip 3 metų administracinio darbo stažą, tuo tarpu V. D., pagal komisijos protokolą laimėjusi konkursą, tokių dokumentų pateikusi komisijai nebuvo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo V. E. valstybei 43,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nurodė, kad konkurso nuostatų 6 punktas nustatė, jog vykdyti konkursą Visagino savivaldybės administracijos direktorius sudaro konkurso komisiją, kurią sudaro 7 nariai, pirmininkas – Visagino savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, komisijos nariai: savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų atstovai ir savivaldybės administracijos atstovai. Teismas pažymėjo, kad nuostatų 7 punkte buvo įtvirtintas draudimas būti komisijos nariais asmenims, kuriuos su pretendentu sieja artimi giminystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys, vaikai ar įvaikiai), asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu; apie tokius atvejus komisijos nariai praneša komisijos pirmininkui; jei paaiškėja tokios aplinkybės, komisijos narys turi nusišalinti nuo komisijos darbo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė neneigė tos aplinkybės, kad konkurso metu viena iš pretendenčių – J. A. – ėjo VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas, komisijos narė T. P. dirbo centro vyriausiąja slaugos administratore, o komisijos narys B. L. – VPSPC vidaus ligų gydytoju, t. y. kad du komisijos narius siejo darbiniai santykiai su pretendente. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai komisijos nariai T. P. ir B. L. turėjo vertinti tarp kitų pretendentų ir J. A., kuri konkurso metu buvo komisijos narių viršininke. Vertinant susidariusią situaciją, teismo nuomone, vienareikšmiškai spręsti, kad dviejų narių darbinis pavaldumas vienai iš pretendenčių sąlygojo jų suinteresuotumą konkurso rezultatais ir kad jie, vertindami pretendentus, nebuvo objektyvūs, nėra pagrindo, tačiau tokia situacija gali kelti pagrįstų abejonių dėl šių komisijos narių suinteresuotumo ir gali būti vertinama kaip konkurso nuostatų 7 punkto reikalavimų pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar nustatytą pažeidimą ir ieškovo (konkurso pretendento) netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys. Teismo nuomone, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas pretenzijų dėl komisijos narių šališkumo komisijos posėdžio metu nereiškė, pastabų pasirašydamas protokole nenurodė, antra, atsižvelgiant į T. P. ir B. L. kitų pretendentų vertinimus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad J. A. nebuvo jų įvertinta kaip geriausia pretendentė, o ieškovas buvo įvertintas geresniais balais nei kiti pretendentai, vertinti šį pažeidimą per ieškovo, kaip konkurso pretendento, teisių pažeidimo prizmę ir spręsti dėl šių komisijos narių suinteresuotumo konkurso rezultatais ieškovo dėstomų argumentų kontekste nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad visi komisijos nariai geriausiai įvertino V. D.; visi komisijos nariai V. D. programą bei pokalbį vertino geriau nei ieškovo; nei vienas komisijos narys nepripažino ieškovo laimėjusiu pagal visus vertinimo kriterijus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad nustatytas pažeidimas neturėjo įtakos konkurso rezultatams ir nesąlygojo ieškovo kaip konkurso dalyvio teisių pažeidimo. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į subjektinių teisių apsaugos principą, vertindamas tai, kad panaikinant konkurso rezultatus gali būti pažeidžiamos jį laimėjusio asmens teisės, sprendė, kad konkurso rezultatų naikinti nėra pagrindo.

8Teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl komisijos narių B. L. netinkamumo dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo ir T. P. netinkamumo dėl aukštojo išsilavinimo neturėjimo. Teismas nurodė, kad, visų pirma, kaip matyti iš konkurso nuostatų III skirsnio, kuris reglamentuoja konkurso organizavimą, įskaitant ir komisijos sudarymą, nuostatuose specialūs reikalavimai, tokie kaip aukštasis išsilavinimas, komisijos nariams keliami nebuvo; antra, Visagino savivaldybės administracijos raštai patvirtina, jog Visagino savivaldybės administracija kreipėsi į gydymo įstaigas dėl atstovų delegavimo į konkurso komisijos sudėtį, VšĮ Visagino ligonės ir VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro raštai patvirtina, jog gydymo įstaigos savo atstovus delegavo; trečia, komisijos sudėtis, kaip to reikalavo nuostatai, buvo patvirtinta Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu; ketvirta, B. L. dirba Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus ligų gydytoju, o tokioms pareigoms užimti valstybinės kalbos žinojimas yra privalomas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad spręsti dėl komisijos narių B. L. ir T. P. netinkamumo nėra pagrindo.

9Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog konkurso pretendentams tarp kitų bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų buvo nurodytas ir reikalavimas turėti ne mažiau kaip 3 metų administracinio darbo stažą. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, konkurso rezultatai turi būti panaikinti ir dėl to, kad laimėjusi konkursą V. D. neturi reikalaujamo 3 metų administracinio darbo stažo, todėl jos dokumentai atsakovo iš viso neturėjo būti priimti ir jai neturėjo būti leista dalyvauti konkurse. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovė paaiškino, jog komisija, priimdama sprendimą dėl pretendentės V. D. atitikimo bendriems kvalifikaciniams reikalavimams, vadovavosi jos gyvenimo aprašymu bei pažyma apie jos bendrą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Teismas pažymėjo, kad nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, nei Sveikatos apsaugos ministerijos 2001 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“ sąvokos „administracinis darbas“ apibrėžimo nėra. Teismas nurodė, kad V. D. gyvenimo aprašymas patvirtina, kad ji, nuo 1997 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. lapkričio 13 d. dirbdama Ignalinos rajono ligoninės gydytoja, tuo pačiu ėjo vidaus audito grupės vadovės pareigas, t.y. beveik 8 metus organizavo grupės darbą, jai vadovavo, priiminėjo sprendimus ir t. t., o būtent tokių funkcijų atlikimas ir atitinka administracinio darbo sąvoką pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei administravimo sampratą. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad V. D. atitiko bendruosius kvalifikacinius reikalavimus ieškovo argumentų kontekste; atsakovas pagrįstai leido jai dalyvauti konkurse, o ieškovo argumentai atmestini.

10Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad, įvertinus atsakovo kaip konkurso rengėjo veiksmus, nėra pagrindo daryti išvados, jog šiais veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė laimėti konkursą. Teismas pažymėjo, kad net konstatavus atsakovo padarytą pažeidimą, konkurso rezultatų naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas V. E. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas turės įtakos Visagino savivaldybės teisinei padėčiai, ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir dėl to privalėjo būti įtraukta į bylos procesą trečiuoju asmeniu. Visagino savivaldybė nebuvo įtrauktą į bylos procesą, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pažymėtina, kad Visagino savivaldybės taryba, kuri įgalino Visagino savivaldybės administraciją organizuoti konkursą, konkurso rezultatų nepripažįsta.
  2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad iš V. D. gyvenimo aprašymo matyti, jog ji nuo 1997 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. lapkričio 13 d. dirbdama Ignalinos ligoninėje, tuo pačiu metu buvo vidaus audito grupės vadove, t. y. beveik 8 metus organizavimo grupės darbą, jai vadovavo, priminėjo sprendimus ir pan., o tai atitinka administracinio darbo sąvoką. Byloje nėra jokio dokumento iš kurio būtų matyti, kad V. D. kada nors būtų organizavosi grupės darbą, jai vadovavusi, priminėjusi sprendimus ir pan., todėl šios teismo sprendimo nurodytos aplinkybės neturi faktinio pagrindo ir yra nepagrįstos. V. D. tokios patirties nėra nurodžiusi ir jos pateiktoje programoje ar ją sudarančiuose dokumentuose.
  3. Teismas pagrįstai nustatė, jog komisijos narių T. P. ir B. L. darbinis pavaldumas vienam iš konkurso dalyvių gali kelti pagrįstų abejonių dėl jų suinteresuotumo ir yra vertinamas kaip konkurso 7 punkto reikalavimų pažeidimas. Šių komisijos narių dalyvavimas komisijoje suteikė konkurso dalyviams nevienodas galimybes sąžiningai konkuruoti, abejoti konkurso vykdymo objektyvumu ir dėl to buvo pažeistas ne tik konkurso sąlygų 7 punktas, bet ir viešojo konkurso organizavimo principinė nuostata – skaidrumo principas, kurio pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti konkurso rezultatus neteisėtais. Dėl to laikytina, kad teismas nepagrįstai nepanaikino konkurso rezultatų.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Visagino savivaldybės administracija nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir skunde išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Dėl skaidrumo principo pažeidimo atsakovas nurodo, kad Visagino savivaldybės administracijos komisija savo veiksmais šio principo nepažeidė, priešingai – vienodai vertindama visų konkurso dalyvių pateiktus dokumentus užtikrino vienodą požiūrį į visus konkurso dalyvius nepriklausomai nuo to, kad nė vienas iš dalyvių nepateikė administracinio darbo stažą patvirtinančio dokumento. Atsakovas taip pat nesutinka dėl apelianto konstatuojamų konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų ir jų įtakos konkurso rezultatams. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas argumentuotai konstatavo, kad net ir pripažinus pažeidimą, jo buvimas nelėmė konkurso rezultatų, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes bei, vadovaudamasis ginčo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis, teisingumo ir protingumo principais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. D. nurodo, kad su ieškovo V. E. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinio skundo argumentas, jog V. D. neturėjo būti leista dalyvauti konkurse į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigybę, kadangi pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų, t. y. reikalavimo turėti ne mažiau kaip 3 metų administracinio darbo stažą, neturi faktinio pagrindo ir nepagrįstas bei prieštarauja civilinėje byloje pateiktiems ir bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams bei bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybė paskelbė viešą konkursą laisvoms VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti.

17Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-226 „Dėl viešo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti viešo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti nuostatai, kuriais buvo reglamentuota atrankos į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros vyriausiojo gydytojo pareigas viešo konkurso būdu tvarka.

18Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-269 „Dėl konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti organizavimo“ buvo sudaryta viešo konkurso VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti komisija.

19Prašymus dalyvauti viešame konkurse pareiškė V. E., V. D., J. A., I. M..

20Viešo konkurso komisijos 2011 m. balandžio 4 d. posėdžio metu visi pretendentai buvo pripažinti atitinkančiais bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

21Visagino savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (5.10)-1-1390 pranešė pretendentams apie pateiktų prašymų bei dokumentų tinkamumą, apie vyksiančio konkurso datą, vietą bei pateikė konkursui reikalingų teisės aktų sąrašą.

22Viešo konkurso komisija 2011 m. balandžio 12 d. posėdžio metu konkurso laimėtoja pripažino V. D..

23Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl konkurso rezultatų.

24Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26CPK 321 straipsnis įtvirtina bendrąją apeliacinio skundo nagrinėjimo taisyklę – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

27Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, be to, apeliantas nenurodė motyvų, pagrindžiančių būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl toks prašymas atmestinas.

28Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo

29Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas į bylą privalėjo įtraukti Visagino savivaldybę, kadangi sprendimas turės įtakos Visagino savivaldybės teisinei padėčiai ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs tam tikras nuostatas dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.

31Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo turinio nėra visiškai aišku, ar, apelianto teigimu, į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Visagino savivaldybė, ar Visagino savivaldybės taryba.

32Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

33Bylos duomenys patvirtina, kad Visagino savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. TS-65 pavedė įgyvendinti Visagino savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises savivaldybės institucijai – Visagino savivaldybės administracijos direktoriui. Ginčo konkursas buvo vykdomas Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam pavesta įgyvendinti Visagino savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises, aktų pagrindu. Byloje yra ginčijami konkurso, kurį vykdė Visagino savivaldybės administracija, rezultatai.

34Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Visagino savivaldybė, kaip valstybės teritorijos administracinis vienetas, ar Visagino savivaldybės taryba, kaip savivaldybės atstovaujamoji institucija. Teisėjų kolegija pagal apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos Visagino savivaldybės tarybos teisės ir pareigos ar kitaip nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir tai turėtų įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

35Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

36Dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo dėl viešo konkurso skaidrumo principo pažeidimo

37Apelianto teigimu, T. P. ir B. L. dalyvavimas ginčo konkurso komisijoje suteikė konkurso dalyviams nevienodas galimybes sąžiningai konkuruoti, abejoti konkurso vykdymo objektyvumu ir dėl to buvo pažeistas skaidrumo principas, kurio pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti konkurso rezultatus neteisėtais.

38Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 str.) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Pavyzdžiui, jeigu konkurso sąlygose nustatyta, kad dokumentai, neatitinkantys konkrečių reikalavimų, nepriimami, tai esant tokioms aplinkybėms turi būti priimtas konkurso rengėjų sprendimas tokių dokumentų nepriimti. Priešingu atveju būtų pagrindas išvadai, kad konkursas vyko neskaidriai. Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009)

39Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas sprendė, jog T. P. ir B. L. darbinis pavaldumas vienai J. A. gali kelti pagrįstų abejonių dėl šių komisijos narių suinteresuotumo ir tai gali būti vertinama kaip konkurso nuostatų 7 punkto reikalavimų pažeidimas. Ginčo konkurso nuostatų 7 punktas numatė, kad komisijos nariais negali būti asmenys, kuriuos su pretendentu sieja artimi giminystės ryšiai, asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo galimą viešo konkurso skaidrumo principo pažeidimą, tačiau sprendė, kad šio principo galimas pažeidimas neturėjo įtakos konkurso rezultatams. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Į bylą pateiktas Visagino savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 12 d. pretendentų į VšĮ pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas konkurso protokolas Nr. P-5 patvirtina, kad J. A. komisijos narių nebuvo įvertinta kaip geriausia pretendentė, T. P. J. A. skyrė mažesnius balus tiek vertinant veiklos programą, tiek vertinant pokalbį, visi komisijos nariai V. D. veiklos programą bei pokalbį vertino geriau nei apelianto V. E., nei vienas komisijos narys nepripažino V. E. laimėjusiu pagal visus vertinimo kriterijus, apeliantas V. E. gavo aukštesnius įvertinimus nei I. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. A., kuri buvo susijusi su komisijos nariais darbinio pavaldumo santykiais, nebuvo pripažinta konkurso laimėtoja, galimas viešo konkurso skaidrumo principo pažeidimas įtakos konkurso rezultatams neturėjo, todėl nėra pagrindo šiuos rezultatus pripažinti neteisėtais dėl viešo konkurso skaidrumo principo pažeidimo. Priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeistos konkurse geriausiai įvertinto ir pripažinto asmens V. D. teisės.

40Dėl V. D. 3 metų administracinio darbo stažo

41Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. D. 3 metų administracinio darbo stažo turėjimo.

42Į bylą pateiktas V. D. gyvenimo aprašymas patvirtina, kad nuo 1997 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. lapkričio 13 d. V. D. dirbo Ignalinos rajono ligoninės gydytoja, buvo vidaus audito grupės vadove. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvimas vidaus audito vadove nurodytu laikotarpiu reiškia, jog V. D. beveik 8 metus organizavo grupės darbą, jai vadovavo, priiminėjo sprendimus ir pan., o tai atitinka administracinio darbo sąvoką. Nors apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. D. kada nors būtų organizavosi grupės darbą, jai vadovavusi, priminėjusi sprendimus ir pan., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėta pirmosios instancijos išvadą yra pagrįsta. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta VšĮ Ignalinos rajono ligoninės organizacinės struktūros schema, iš kurios matyti, jog vidaus medicininio audito grupės vadovas vadovauja vidaus medicininiam auditui grupės darbui pagal nustatytą reglamentą; teikia ligoninės vyriausiajam gydytojui objektyvią ir nepriklausoma informaciją apie ligoninės veiklą bei vidaus tvarką; atsako už visos vidaus medicininio audito grupės darbo organizavimą, planų, ataskaitų sudarymą, audito atlikimo savalaikiškumą, atliekamo audito kokybę (1.4. p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai paneigiantys šias aplinkybes.

43Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad V. D. atitiko bendruosius viešo konkurso kvalifikacinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai (CK 6.947 str., DK 101 str., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str.).

45Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas V. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Visagino... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas nurodė, kad konkurso nuostatų 6 punktas nustatė, jog vykdyti... 8. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl komisijos narių B. L.... 9. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog konkurso pretendentams tarp kitų... 10. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad, įvertinus atsakovo kaip konkurso... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. E. prašo apeliacinės instancijos teismą... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Visagino savivaldybės... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. D. nurodo, kad su... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8... 16. Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybė paskelbė viešą konkursą... 17. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu... 18. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymu... 19. Prašymus dalyvauti viešame konkurse pareiškė V. E., V. D., J. A., I. M..... 20. Viešo konkurso komisijos 2011 m. balandžio 4 d. posėdžio metu visi... 21. Visagino savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr.... 22. Viešo konkurso komisija 2011 m. balandžio 12 d. posėdžio metu konkurso... 23. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl konkurso rezultatų.... 24. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 25. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantas bylą prašo nagrinėti... 26. CPK 321 straipsnis įtvirtina bendrąją apeliacinio skundo nagrinėjimo... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos... 28. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo... 29. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs tam tikras... 31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo turinio nėra... 32. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybė –... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad Visagino savivaldybės taryba 2008 m. balandžio... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti,... 35. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 36. Dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo dėl viešo konkurso skaidrumo... 37. Apelianto teigimu, T. P. ir B. L. dalyvavimas ginčo konkurso komisijoje... 38. Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso... 39. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas... 40. Dėl V. D. 3 metų administracinio darbo stažo... 41. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad... 42. Į bylą pateiktas V. D. gyvenimo aprašymas patvirtina, kad nuo 1997 m.... 43. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad V. D. atitiko... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį... 45. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti...