Byla 2KT-26/2011
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir pareiškėjo, atsakovo atstovo advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio nušalinimo pareiškimu Mažeikių rajono apylinkės teismui (visiems teisėjams), -

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Mažeikių rajono apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. 2-1199-636/2011, pagal ieškovo UAB „Mažeikių mėsinė“ ieškinį atsakovui UAB „Ratakis“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir pareiškėjo, atsakovo atstovo advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio nušalinimo pareiškimu Mažeikių rajono apylinkės teismui (visiems teisėjams), -

Nustatė

2

  1. Esmė ir pareikšto nušalinimo argumentai.

3Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1199-636/2011 pagal ieškovo UAB „Mažeikių mėsinė“ ieškinį atsakovui UAB „Ratakis“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2011-11-08, metu žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą visiem Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjams, nurodydamas, jog jam kyla pagrįstos abejonės dėl šio teismo teisėjų nešališkumo. Šį nušalinimo pareiškimą pareiškėjas grindžia tuo faktu, kad atsakovas yra šio nedidelio miestelio verslo subjektas, veikiantis labai seniai, todėl tiek teisėjai, tiek verslo asmenys gali būti glaudžiai susiję, gal net dirbę kitose miesto valstybinėse ar verslo įstaigose. Dėl šios priežasties, nagrinėjant bylą šiame teisme ji gali būti išnagrinėta neobjektyviai. Todėl prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo visus Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui.

42011 m. lapkričio 8 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkė, nespręsdamas dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo nurodė, kad pareiškėjui pareiškus nušalinimą visiems šio teismo teisėjams, jis negali spręsti nušalinimo klausimo, nes nušalinimas reiškiamas ir teismo pirmininkei. Todėl pareiškėjo atsakovo UAB „Ratakis“ atstovo pareiškimą ir civilinę bylą perdavė Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl nušalinimo pagrįstumo.

  1. Pareiškimo dėl nušalinimo netenkinimo teisiniai argumentai ir motyvai.

5Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nušalinimas pareiškiamas visiems teisėjams (lot. in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimus. Kadangi pareiškėjas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiai teisėjai, bet ir visiems Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjams, šis nušalinimo pareiškimas sprendžiamas aukštesnės pakopos teisme – šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).

  1. Nušalinimo teisės aiškinimo ir taikymo aspektai

6Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir užtikrinimo garantija, įtvirtinta Konstitucijos 109 straipsnyje, bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

7CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

8Taigi bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t.y. subjektyviam nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kuriam pagal kompetenciją priskirta nagrinėti konkrečią bylą, arba siekiant kitų tikslų, pvz. bylos vilkinimo, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (teisėjo ar teisėjų) šališkumo nagrinėjant konkrečią bylą. Pažymėtina, kad tokie pat reikalavimai taikytini ir teisėjui pačiam priimant sprendimą nusišalinti. Pasikartojant dar kartą primintina, kad bet koks pareiškimas dėl nušalinimo ar sprendimas nusišalinti turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Negalima piktnaudžiauti procesu ir reikšti nušalinimo siekiant kitokių nei įstatyme numatytų tikslų (pvz., bylos vilkinimo, spaudimo teismui ir pan.). Kartu, įvertinant ir pareikštojo šioje byloje nušalinimo argumentų turinį, primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

9Pagal CPK 64-66 straipsnių prasmę teisėjas gali būti nušalintas arba turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios, be subjektyvumo faktoriaus turi ir objektyvųjį, t .y. objektyviai yra abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pareiškusi nušalinimą teismui ar teisėjui turi įrodyti tokias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Šiame kontekste dar kartą primintina, kad kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Ir esminė aplinkybė, svarbi ir reikšminga ir šiam konkrečiam atvejui tai, kad nušalinimo klausimas kiekvienu atveju ir kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo išspręstas panašiose bylose ar situacijose ir turi būti reiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, bet ne apskritai teismui, kaip institucijai,.

10Vertinant atsakovo atstovo advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio pareiškimą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo akivaizdu, kad pareiškimas yra grindžiamas subjektyvia atsakovo pozicija, jo manymu, kad byla gali būti išnagrinėta neobjektyviai, vien dėl to, kad teismo teisėjai ir ieškovas yra to paties rajono, miesto, bendruomenės nariai, taigi gali būti susiję ir įtakojami bendro gyvenimo aplinkybių, nusistovėjusiais tarpusavio santykiais ar ryšiais, tam tikromis socialinėmis sąsajomis tarp institucijų, verslo subjektų ir asmenų.

11Pareiškėjo pareiškimas visiškai neatitinka įstatymo keliamų nušalinimo pareiškimui reikalavimų, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėjas tokiu pareiškimu apskritai paneigia civilinio proceso kodeksu sureguliuotus bylų teismingumo principus, teismo paskirtį ir jam Konstitucijos priskirtas funkcijas vykdyti teisingumą. Net ne teisininkui yra aišku ir dėl to nekyla abejonių, jog teismai sukurti ir veikia teritoriniu principu. Jų kompetencijai priskirta nagrinėti visas bylas, kurios priskirtos įstatymu pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi pagal pareiškėjo logiką teismai apskritai negalėtų vykdyti teisingumo teritorijoje, kurioje jie veikia. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas subjektyviai nepasitiki Mažeikių rajono apylinkės teismo visais teisėjais vien dėl to, kad jie yra tos pačios rajono, miesto bendruomenės nariais, kur gyvena ir kuri nors šalis ar veikia ūkio subjektas ar valstybės įstaiga (potencialūs galimo teisminio proceso dalyviai), negali būti pagrindu nušalinti teisėja ar visus teismo teisėjus nuo konkrečios bylos nagrinėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumą valstybėje. Todėl pareiškime nurodyti motyvai, jų nepagrindžiant konkrečiais galimą šališkumą įrodančiais argumentais yra pripažintini spekuliatyviais ir siekiančiais kitų nei įstatyme nustatyti šiam teisės institutui tikslai. Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti pareiškėjo nušalinimo pareiškimo Mažeikių rajono apylinkės teismo visiems teisėjams nėra. O nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

13Netenkinti pareiškėjo UAB „Ratakis“ atstovo advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio nušalinimo pareiškimo Mažeikių rajono apylinkės teismo visiems teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-1199-636/2011.

14Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai