Byla 2-2118/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto sprendimai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2201-450/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto sprendimai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2201-450/2011).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinius reikalavimus.

6Pareiškėjas K. M. kreipėsi į BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ administratorių UAB „Admivita“ su prašymu įtraukti jį į BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių sąrašą su 1 828 602,74 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu, o 2011 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas savo reikalavimus padidino iki 1 831 808,21 Lt. Nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2005-06-23 sudarė Opciono sutartį, o ne preliminariąją, t. y. šalys aiškiai ir konkrečiai suderino valią. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas suteikia pareiškėjui opciono teisę, t. y. bendrovė neatšaukiamai suteikia teisę pirkėjui už Sutartyje numatytą kainą ir joje nustatytomis sąlygomis įsigyti Sutartyje aptartą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptartas teises bei teises į žemės sklype esančius statinius ir teises naudotis žemės sklype esančiomis komunikacijomis. Sutartis buvo sudaryta nekilnojamojo turto bumo metu, todėl bendrovei įvykdžius Sutartį ir pareiškėjui išvysčius perduotą žemės sklypą ir pastačius butus, buvo tikimasi uždirbti kelis kartus daugiau nei investuota. Pagal išduotą Statybos leidimą buvusiam žemės sklypo savininkui buvo numatyta pastatyti apie 1912 kv. m gyvenamo ploto (26 butus). Tuo metu 1 kv. m statybos kaina buvo apie 3 000 Lt, pardavimo 4 200 – 4 500 Lt. Taigi buvo galima uždirbti

72 294 400 – 2 868 000 Lt, be to, į žemės sklypą buvo investuota 1 469 079 Lt, todėl šalys 1 800 000 Lt įvardijo kaip minimalius nuostolius, kurių net nereikia įrodinėti. Atsakovas 2005-06-27 Sutartimi Nr.2-8023 įgijo nuosavybės teises į Sutartyje aptariamą sklypą, kurio padalijimas ir atidalintos dalies įsigijimo opciono teisė pareiškėjui buvo numatyta Sutartyje. Pareiškėjas, manydamas, kad sklypų padalijimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, ilgą laiką buvo linkęs geranoriškai laukti, tačiau 2010 m. pavasarį pareiškėjui tapo žinoma, kad bendrovė Sutartyje nurodytą sklypą, ar jo dalį ketina perleisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, bei siekdamas pasinaudoti jam Sutartimi suteikta opciono teise, pareiškėjas 2010-04-08 pretenzija kreipėsi į bendrovę dėl Sutarties vykdymo, perleidžiant teises į Sutartyje nurodytą žemės sklypą. Bendrovė, gavusi pareiškėjo pretenziją, per Sutartyje numatytą terminą neištaisė Sutarties vykdymo pažeidimo, t. y. nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti Sutartimi suteikta opciono teise per Sutartyje numatytus terminus, todėl bendrovei iškilo pareiga per 30 dienų sumokėti pareiškėjui baudą. 2010-05-27 pareiškėjas pateikė atsakovui reikalavimą ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti 1 800 000 Lt dydžio baudą, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi atsakovui atsirado pareiga nuo 2010-06-28 iki nutarties bendrovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2010-10-22) mokėti palūkanas už neteisėtą naudojimąsi pareiškėjui priklausančiais pinigais

8(1 800 000 Lt). Tiek bendrovė, tiek administratorius pripažįsta, jog Sutartis nebuvo įvykdyta, t. y. bendrovė pažiedė Sutartį. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsakovas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kito, tačiau šiuo atveju jokių išimčių šalys sutartyje nebuvo numačiusios. Kaip patvirtina teismų praktika, šiuo atveju bendrovės sutartinei atsakomybei atsirasti užtenka įrodyti patį pažeidimo faktą (Sutarties 5.1 p) – Sutarties neįvykdymą, kurį pripažįsta ir pats administratorius.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo K. M. pareikštą kreditorinį reikalavimą 1 831 808,21 Lt sumai BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“. Teismas nurodė, kad pareiškėjo K. M. kreditorinis reikalavimas atsakovui BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ grindžiamas 2005 m. birželio 23 d. sutartimi „Dėl žemės sklypo dalies ir teisų į šioje sklypo dalyje esančias komunikacijas bei savavalius statinius pirkimo-pardavimo bei šios teisės, kaip užtikrinimo priemonės, panaudojimo“ (toliau – Sutartis). Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė nurodytą Sutartį, t.y. neperdavė pareiškėjui Sutartyje nurodyto žemės sklypo, į kurį pareiškėjas turėjo neatšaukiamą teisę jį įsigyti, todėl atsakovui kilo pareiga sumokėti pareiškėjui Sutarties 5.1 p. numatytą 1 800 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais, kurie iš esmės neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Visų pirma, teismo teigimu, pareiškėjas netinkamai vertino šalis siejusius sutartinius teisinius santykius, t. y. nors 2005 m. birželio 23 d. Sutartyje šalys ne kartą nurodė apie K. M. suteikiamą opciono teisę, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalių pasirašyta 2005 m. birželio 23 d. Sutartis kvalifikuotina kaip opciono sutartis. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenumato opciono sutarties kaip tokios. Taip pat teismas nurodė, kad pardavimo opcionas suprantamas kaip savininko galimybė (bet ne įsipareigojimas) ateityje parduoti tam tikrą turto kiekį, šiuo atveju Sutarties 1.1 punktu šalys aiškiai numatė ir įvardijo abiejų šalių įsipareigojimus (bet ne teises): pardavėjo UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ įsipareigojimus atlikti visus veiksmus, kad žemės sklypas Nr. 3 būtų atidalintas, o jį atidalinus, tam tikrą žemės sklypo dalį parduoti K. M., o K. M. įsipareigojo priimti atidalintą žemės sklypą ir už jį atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad šalių pasirašyta 2005 m. birželio 23 d. Sutartis laikytina preliminariąja sutartimi, nes ji atitinka CK 6.165 straipsnio nuostatas ir turi visus preliminariosios sutarties bruožus, o būtent: aiškų šalių susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (Sutarties 1.1 p., 1.3 p.); šalių susitarimą dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimą (Sutarties 3.1 p.); terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Sutarties 1.1 p.); susitarimo įforminimas paprasta rašytine forma. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygų, o būtent – atsakovo BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Nors 2005 m. birželio 23 d. Sutartyje numatytas atidalintinas žemės sklypas nebuvo perduotas pareiškėjo K. M. nuosavybėn, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, pats atsakovas BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ ar jo administratorius nepripažino ir teismas nenustatė pagrindo laikyti, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė 2005 m. birželio 23 d. Sutartį. Šias aplinkybes, teismo manymu, patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-870-629/2011, kuriame buvo konstatuota visa eilė Vilniaus rajono savivaldybės (administracijos) neteisėtų veiksmų: 2005-10-25 neteisėtas atsisakymas sudaryti su UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir kiti sprendimai ar neveikimai laikotarpiais nuo 2006-05-12 iki 2008-10-22, nuo 2008-10-23 iki 2009-04-05, nuo 2009-04-10 iki 2010-02-10. Taigi, dėl Vilniaus rajono savivaldybės (administracijos) neteisėtų veiksmų arba neveikimo iki pat 2009 m. balandžio 20 d. UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ nebuvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, dėl ko atsakovas negalėjo atidalinti žemės sklypo Nr. 3 ir atitinkamai vieno iš jų perduoti (parduoti) pareiškėjui. Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad atsakovas nesuteikė jam galimybės pasinaudoti Sutartimi suteikta opciono teise įsigyti atidalintiną žemės sklypą per Sutartyje numatytus terminus, todėl bendrovei iškilo pareiga per 30 dienų sumokėti pareiškėjui baudą, tačiau Sutarties 5.1 p., kuriuo remiasi pareiškėjas, aiškiai numato pardavėjo pareigą sumokėti pirkėjui 1 800 000 Lt baudą tik tuo atveju, jeigu pardavėjas per 30 dienų nuo tokio žemės sklypo atidalinimo ir jo įregistravimo pardavėjo vardu dienos (Sutarties 1.1.1 p.) jis nesudaro atidalintino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ar neperduoda pirkėjui nuosavybės teisių į atidalintiną žemės sklypą. Teismo teigimu, žemės sklypas nebuvo atidalintas ir atsakovas negalėjo įregistruoti nuosavybės teisės į šį žemės sklypą savo vardu dėl trečiųjų asmenų (Vilniaus rajono savivaldybės (administracijos)) kaltų veiksmų. Be to, Sutarties 7.4 p. šalys taip pat numatė, kad šalys neatsako už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jeigu tai sąlygoja nepriklausančios nuo jų valios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įskaitant šalims nepalankius teismų sprendimus. Nors pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl jo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.156 str. 4 d.), teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga nenustatyta, jog atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, bet priešingai: atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ ėmėsi visų veiksmų, kaip tai numatyta Sutarties 1.1.1 p., kad žemės sklypas Nr. 3 būtų atidalintas, tačiau dėl ne atsakovo kaltės šis žemės sklypas nebuvo padalintas, o atitinkama žemės sklypo dalis nebuvo perduota pareiškėjui.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Pareiškėjas K. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir į bankrutuojančios UAB ,,Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių sąrašą įtraukti K. M. 1 831 808,21 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp pareiškėjo ir atsakovo susidariusius sutartinius teisinius santykius. CK 6.156 straipsnio 1 dalis leidžia šalims sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiuo atveju šalys susitarė dėl opciono sutarties, o ne dėl preliminariosios sutarties, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti jos išimtinai kaip preliminarų susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, kadangi pagal 2005-06-23 opciono sutartį atsakovas prisiėmė ir kitų prievolių, viena kurių buvo atidalinti žemės sklypo dalį.

142. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl atsisakė tvirtinti prašomą kreditorinį reikalavimą. Tuo teismas akivaizdų opciono sutarties pažeidimą pripažino teisėtu, kas nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje. Neatsižvelgiant į tai, ar sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji, ar kaip opciono, teismas neturėjo pagrindo pripažinti sutarties pažeidimą teisėtu, nes atsakovas 2005-06-23 opciono sutartimi per nustatytą terminą (t. y. 12 mėn.) įsipareigojo padalinti žemės sklypą į ne mažiau kaip 2 sklypus, bei per 30 dienų perduoti atidalintos žemės sklypo dalies nuosavybės teises pareiškėjui. Nei viena iš šių prievolių nebuvo įvykdyta. Konstatavus faktą, jog atsakovas neįvykdė 2005-06-23 opciono sutarties, tai pripažintina neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, 2005-06-23 opciono sutartį kvalifikuojant kaip preliminariąją, bet kuriuo atveju pareiškėjas išsaugojo teisę į baudą bei palūkanas už neteisėtus atsakovo veiksmus.

153. CK 6.256 straipsnio 4 dalies normos numato atsakovo atsakomybę be kaltės. Atsakovas, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios jį atleistų nuo atsakomybės prieš pareiškėją. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo res judicata galios pareiškėjui neturinčiu Vilniaus administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-870-629/2011.

164. Esant susitarimui dėl minimalių nuostolių (netesybų) dydžio, kreditoriui užtenka įrodyti atsitinkamo sutarties punkto pažeidimo faktą. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo įrodytą ir galiojantį finansinį reikalavimą atsakovui dėl baudos ir palūkanų.

17IV. Apeliacinio teismo argumentai

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ.

21Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. M. prašė įtraukti jį į bankrutuojančios UAB ,,Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių sąrašą su 1 831 808,21 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjo finansinis reikalavimas grindžiamas 2005 m. birželio 23 d. tarp K. M. ir UAB ,,Nekilnojamojo turto sprendimai“ sudaryta sutartimi „Dėl žemės sklypo dalies ir teisų į šioje sklypo dalyje esančias komunikacijas bei savavalius statinius pirkimo-pardavimo bei šios teisės, kaip užtikrinimo priemonės, panaudojimo“, kurią jis įvardija kaip opciono sutartį.

22Civilinėje teisėje sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Kiekvienos sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Taigi konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausia reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jos valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar vienašalio įsipareigojimo. Tam tikrais įstatyme imperatyviai nustatytais atvejais reikia dar vieno elemento – specialios šalių susitarimo formos. Tarp šalių gali kilti tokio pobūdžio ginčas, kada reikia nustatyti, kokios rūšies sutartis šalių sudaryta, jei pripažįstama, kad kaip derybų rezultatą šalys pasiekė atitinkamą susitarimą, kurio sąlygas užfiksavo rašytine forma.

23Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys skirtingai teisiškai kvalifikuoja derybų rezultatą – pareiškėjas kvalifikuoja kaip opciono sutartį, atsakovas – kaip preliminariąją sutartį. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties sudarymo fakto, o jei pripažįstama, kad ji sudaryta – dėl jos sąlygų, turi būti aiškinami tikrieji teisinio santykio dalyvių ketinimai, atsižvelgiant į tikslą, dėl kurio derybos buvo pradėtos, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta derybose dėl sutarties sudarymo, sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

24Šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas konstatuojant, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. S. U., bylos Nr. 3K-3-412/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-201/2009). Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis atitinka CK 6.165 straipsnio nuostatas, ji turi visus preliminariosios sutarties bruožus: iš jos turinio matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti susitarime įvardyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, susitarime iš anksto aptartomis sąlygomis (Sutarties 1.1 p. – 1.3 p.); šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas (Sutarties 3 p.); terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Sutarties 1.1 p.); susitarimas sudarytas rašytine forma.

25Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys tik įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 str.). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio 23 d. sutartimi atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo žemės sklypo įsigijimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus, kad šis žemės sklypas būtų padalintas ne mažiau kaip į du žemės sklypus, ir vieną iš jų sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais perduoti pareiškėjui. Tačiau pareiškėjo teigimu, šio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė, nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl teismo prašė patvirtinti BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ bankroto byloje pareiškėjo finansinį reikalavimą, kurį sudaro sutartimi nustatyta 1 800 000 Lt bauda bei 28 602,74 Lt dydžio palūkanos.

27Byloje esančios 2005 m. birželio 23 d. sutarties 5.1 p. nustatyta, kad jeigu pardavėjas nesudaro atidalinto sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, jis moka pirkėjui 1 800 000 Lt baudą. Taigi, tokiu atveju, kai pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl netesybų iš atsakovo priteisimo, būtina nustatyti, ar pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jo nesąžiningų veiksmų.

28Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas vykdė 2005 m. birželio 23 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: atsakovas kreipėsi su prašymais į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei tuo tikslu sudaryti sutartį 2005 m. spalio 11 d., 2005 m. gruodžio 16 d., 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. rugsėjo 5 d. ir kt. raštais (sprendimas administracinėje byloje Nr. I-870-629/2011, b. l. 66-72). Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo specialaus subjekto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų. Aplinkybę, kad ne tik dėl atsakovo veiksmų nebuvo įvykdyti 2005 m. birželio 23 d. sutartyje numatytu laiku (per 12 mėn.) įsipareigojimai padalinti žemės sklypą į ne mažiau kaip 2 sklypus, patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-870-629/2011, kuriame buvo konstatuoti Vilniaus rajono savivaldybės (administracijos) neteisėti veiksmai, atsisakant sudaryti su UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (b. l. 66-72). Atsakovo prisiimto įsipareigojimo vykdymas ir atitinkamai vykdymo terminai priklausė ne tik nuo jo, bet ir nuo trečiojo asmens, kuris nėra sutartiniuose santykiuose su 2005 m. birželio 23 d. sutarties šalimis, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, ir ši aplinkybė negalėjo būti nesuprantama pareiškėjui sudarant 2005 m. birželio 23 d. sutartį.

29Dėl nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad dėl 2005 m. birželio 23 d. sutartyje numatytų įsipareigojimų per joje nustatytą terminą ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra kaltas tik atsakovas, konstatuojant jo nesąžiningus veiksmus, nesudarius su pareiškėju pagrindinės sutarties, dėl ko atsakovas turėtų sumokėti pareiškėjui sutartyje nustatytas netesybas, nes, minėta, sąlygos dėl žemės sklypo padalinimo įvykdymas priklausė nuo specialaus subjekto veiksmų, ir tai tiek atsakovui, tiek pareiškėjui buvo žinoma. Dėl to abiems 2005 m. birželio 23 d. sutarties šalims tenka atsakomybė už sutarties neįvykdymą nustatytu terminu. Todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš atsakovo pagal šalių 2005 m. birželio 23 d. sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB ,,Nekilnojamojo turto sprendimai“ yra nepagrįstas.

30Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino UAB... 6. Pareiškėjas K. M. kreipėsi į BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“... 7. 2 294 400 – 2 868 000 Lt, be to, į žemės sklypą buvo investuota 1 469 079... 8. (1 800 000 Lt). Tiek bendrovė, tiek administratorius pripažįsta, jog... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Pareiškėjas K. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 13. 1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp pareiškėjo ir atsakovo susidariusius... 14. 2. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo... 15. 3. CK 6.256 straipsnio 4 dalies normos numato atsakovo atsakomybę be kaltės.... 16. 4. Esant susitarimui dėl minimalių nuostolių (netesybų) dydžio,... 17. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 18. Atskirasis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26... 21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. M. prašė įtraukti jį į... 22. Civilinėje teisėje sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys skirtingai teisiškai kvalifikuoja derybų... 24. Šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos... 25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką preliminarioji... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio 23 d. sutartimi atsakovas UAB... 27. Byloje esančios 2005 m. birželio 23 d. sutarties 5.1 p. nustatyta, kad jeigu... 28. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas vykdė 2005 m. birželio 23 d.... 29. Dėl nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad dėl 2005 m. birželio... 30. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 32. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....