Byla 2A-912-104/2014
Dėl valdymo teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo 919-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žirmūnai-131“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-779/2013 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui V. K. dėl valdymo teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo 919-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žirmūnai-131“), ir

Nustatė

2ieškovė S. L. prašė įpareigoti atsakovą V. K. nutraukti neteisėtą sandėliuko patalpų, pažymėtų indeksais R-52a ir R-53a, esančių adresu ( - ), užvaldymą, grąžinant patalpų valdymą ieškovei; priteisti iš atsakovo 1 000 Lt nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999-07-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijusi nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), kartu įsigijo teisę valdyti ir naudotis gyvenamojo namo rūsyje esančiais dviem sandėliukais: 2,38 kv.m ploto, pažymėtu indeksu R-55, ir apie 7 kv.m ploto, pažymėtu indeksais R-52a ir R-53a. Ieškovė minėtais dviem sandėliukais sąžiningai ir nepertraukiamai naudojosi nuo buto įsigijimo momento, iš ankstesnės savininkės gavusi minėtų sandėliukų raktus bei pastarajai patvirtinus, kad teisė į šių sandėliukų valdymą bei naudojimą priklauso būtent butui Nr. 44. Prieš maždaug metus laiko sandėliuko patalpas, pažymėtas indeksais R-52a ir R-53a, užėmė atsakovas V. K., gyvenantis ( - ). Atsakovas be ieškovės leidimo sandėliuke pradėjo vykdyti statybos-remonto darbus, sumūrijo pertvarą, pakeitė spyną. Ieškovei pateikus 919-ajai DNSB „Žirmūnai-131“ prašymą dėl jos, kaip bendrijos narės, interesų gynimo, 2012-07-30 įvyko bendrijos valdybos pasitarimas, kuriame susirinkimo dalyviai nutarė, jog sandėliuko patalpos R-52a ir R-53a buvo per klaidą pripažintos neturinčiomis šeimininko ir užimtos atsakovo. Buvo sutarta paruošti susitarimą, kurio pagrindu neteisėtai užvaldytos patalpos bus grąžintos ieškovei, tačiau atsakovas paruoštą susitarimą atsisakė pasirašyti ir iki šiol neteisėtai valdo minėtas sandėliukų patalpas. Atsakovo veiksmai atitinka CK 4.35 straipsnio 1 dalyje numatytą neteisėto valdymo sampratą bei suponuoja ieškovės teisės reikalauti tokių veiksmų nutraukimo. Atsakovas ieškovės valdymo teisę yra apribojęs be jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Ieškovės turėtos 1 000 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą, siekiant padėti sureguliuoti ginčo sprendimą taikiai, pripažintinos nuostoliais pagal CK 4.34 straipsnio 2 dalį.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2011 m. pavasarį buvusioje vėdinimo kameroje jis įsirengė papildomą sandėliuką gavęs bendrijos pirmininkės Rūtos Sadaunykienės žodinį leidimą. Tam, kad asmuo, kuris teisėtai valdo daiktą, galėtų šia teise visavertiškai naudotis (taip pat ir prieš trečiuosius asmenis), jis šią teisę turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ginčo patalpa, pažymėta indeksais R-52a ir R-53a, negalėjo priklausyti ieškovei, taip pat ji neturėjo teisės valdyti šią patalpą, nes prieš išmontuojant priešgaisrinį ventiliatorių, tai buvo ne sandėliukas, o vėdinimo kamera. Asmuo gali valdyti daiktą tik tai teisėtai. Iš 919-osios DNSB „Žirmūnai-131“ 2010-05-18 namo rūsio apžiūros akto matyti, kad visiems butams priklauso po vieną sandėliuką. Atsakovas savo lėšomis ketino iš buvusios vėdinimo kameros padaryti tris sandėliukus, sau pasilikdamas tik vieną. Naudojimosi rūsiu tvarka tarp statinio bendraturčių nustatyta jų susitarimu. Šiuo atveju nenustatyta, kad rūsio dalis kaip atskiras statinys būtų inventorizuotas arba kitaip įteisintas, o nebūtų kaip vientiso statinio sudedamoji dalis. Buvusio bendrijos pirmininko B. L. 2012-07-31 rašte nurodoma, kad jo pirmininkavimo laikotarpiu nuo 2003-02-01 iki 2007-04-04 niekas minėtoje patalpoje jokių daiktų ar medžiagų nesandėliavo, namo priešgaisrinės ventiliacijos sistemos įrangos patalpa nebuvo traktuojama kaip vieno iš butų priklausinys, patalpos raktai buvo tik pas jį. Dėl to ieškovė negalėjo nepertraukiamai valdyti ginčo patalpą daugiau kaip 11 metų, be to, negalėjo patalpą valdyti sąžiningai. Ieškovė galėjo ginčą spręsti taikiu būdu ir be advokato pagalbos, ieškovė neturi teisės į reikalaujamą sandėliuką, todėl jos patirti nuostoliai negali būti priteisti iš atsakovo.

4Trečiasis asmuo 919-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žirmūnai-131“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė turi teisę valdyti ir naudotis ginčo patalpomis.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualus ieškovės valdymo teisės į sandėliuko patalpas, pažymėtas indeksais R-52a ir R-53a, esančias adresu ( - ), susiformavo kaip prieš tai buvusio valdymo tąsa. Į bylą ieškovė pateikė ankstesnės buto savininkės pareiškimą, kuriame ankstesnė buto savininkė pažymėjo: „perleisdama S. L. 36,70 kv.m. ploto butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), kartu perdaviau pirkėjai teisę valdyti ir naudotis 2 (du) gyvenamojo namo rūsyje esančius sandėliukus”, o taip pat: „Butą kartu su minėtais sandėliukais (jų valdymo teise) paveldėjau iš savo tėvo S. J., kuris minėtais sandėliukais faktiškai naudojosi nuo buto įsigijimo, t.y. 1992 metų”. Pažymi, jog šioje byloje nei vienas iš proceso dalyvių, įskaitant ir atsakovą, ankščiau minėtos daikto valdymo teisės nenuginčijo ir net neginčijo. Atkreipia dėmesį, jog pati 919-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Žirmūnai-131“ buvo įsteigta tik 2003 metais, taigi, jau po to, kai patalpų valdymas tęsėsi daugiau, kaip 10 (dešimt) metų. Iki 1999 m. valdymo teisę realizavo ankstesnė buto savininkė D. J., o nuo 1999 m. - apeliantė. Pažymi, kad bendrija ieškovės sandėliukų valdymo faktą pripažino ir patvirtino. Galiausiai jau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme bendrija dar kartą patvirtino, jog būtent ieškovė yra ar bent jau iki neteisėto patalpų užvaldymo buvo, šių patalpų valdytoja. Esant tokiai situacijai, apeliantės įsitikinimu, teismui negalėjo kilti jokių pagrįstų abejonių dėl išvestinio valdymo fakto, kadangi tokį faktą pagrindė konkretūs įrodymas byloje. Antra, valdymo įregistravimas atlieka tik viešumo bei informavimo funkcijas, tačiau registravimo fakto nebuvimas jokiu būdu nesuponuoja valdymo fakto nebuvimo. Ieškovė šiame ginče netgi nesiekia ir neprašo teismo įgyti ginčo patalpų įgyjamąja senatimi ir apsiriboja reikalavimu teismui apginti faktiškai jau daugiau kaip 20 (dvidešimt) metų egzistuojančią valdymo teisę, kurią ieškovė naudojasi ir realizuoja nuo 1999 m. Tokiai teisei konstatuoti ir ginti nėra būtinas tokios teisės išviešinimas viešajame registre, dėl šios priežasties, nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo svarstymas, jog valdymo teisės neįregistravimas, šiuo atveju, yra kliūtis tokiai teisei apginti.

7Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Anot atsakovo, apeliantė klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovės pateiktų argumentų susijusių su valdymo teise. Skundžiamame sprendime argumentuotai nurodoma, jog byla nagrinėjama dėl nekilnojamojo daikto valdymo, tačiau ieškovė neįrodė, jog turėjo teisę valdyti 2 ginčo sandėliukus (ventiliatorinę) ir juos nepertraukiamai valdė. 2010 m. gegužės 18 d. atliktos namo rūsio apžiūros akte, kurį pasirašė bendrijos valdybos pirmininkė, teigiama: „Šioje patalpoje stovi įrengta namo priešgaisrinė ventiliacinė sistema" (akto 11 pastraipa trečia eilutė nuo viršaus). Tai reiškia, kad namo bendrojo naudojimo objektą neteisėtai užvaldė ne atsakovas, o pažeisdama Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą (DNSBĮ) ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 168 punktą, ieškovė. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog šioje byloje nei vienas iš proceso dalyvių, įskaitant ir atsakovą, ankščiau minėtos daikto valdymo teisės nenuginčijo ir net neginčijo. Pažymi, kad atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai išreiškė, jog nesutinka su ieškovės pateiktomis daikto valdymo aplinkybėmis. Patalpa, dėl kurios kilęs ginčas netgi negalėjo būti ieškovės priklausinys (taip pat ieškovė neturėjo teisės patalpą valdyti), nes prieš išmontuojant priešgaisrinį ventiliatorių, kaip nurodyta 2010-05-18 rūsio apžiūros akte, ir B. L. paaiškinime tai buvo namo bendro naudojimo objektas. Kaip nurodyta aukščiau, asmuo gali valdyti daiktą tiktai teisėtai, o šiuo atveju ieškovė neturėjo teisės valdyti namo bendro naudojimo objektą - ventiliatorinę, kurios paskirtis - pašalinti iš namo nuodingas smalkes ir dūmus gaisro atveju, t.y. užtikrinti namo gyventojų saugą gaisro metu. Jeigu ieškovė kažkuriuo metu netgi būtų naudojusis ventiliatorine kaip sandėliuku, vistiek negalima pripažinti, jog ji ventiliatorinę valdė teisėtai, nes nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl ieškovės argumentas, jog daiktą ji valdė išvestinio valdymo būdu yra nepagrįstas, nes jai turėjo būti žinoma, jog ventiliatorinę, kurios valdymą neva jai perdavusi buto pardavėja, valdo bendrija. Nors apeliantė teigia, jog ji nesiekia ir neprašo teismo įgyti ginčo patalpų įgijamąja senatimi ir apsiriboja reikalavimu teismui apginti valdymo teisę, tačiau reikšminga aplinkybė, jog šiuo atveju teismui pripažinus, kad ieškovė teisėtai valdė ventiliatorinę daugiau nei 20 (dvidešimt) metų jai atsirastų galimybė minėtą patalpą įgyti savo nuosavybėn.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

10Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra 919-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žirmūnai-131“ nariai, šalims nuosavybės teise priklauso butai name adresu ( - ) - ieškovei priklauso butas Nr. 44, o atsakovui priklauso butas Nr. 50. Daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje yra įrengtos atskiros patalpos – sandėliukai, kurios nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Daugiabučių namų savininkų bendrija nėra parengusi bendrojo naudojimo objektų aprašo (b.l. 69), kaip reikalauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, todėl nėra ir atskirų izoliuotų rūsio patalpų (sandėliukų) priskyrimo konkrečiam butui.

11Tarp šalių vyksta ginčas dėl teisės valdyti sandėliuko patalpą, pažymėtą indeksais R-52a ir R-53a (b.l. 7). Ieškovė teigia, kad visi sandėliukai valdomi atskirų butų savininkų ir tokia valdymo teisė yra savarankiškai pagal Civilinio proceso kodekso 419-423 straipsnių nuostatas ginama daiktinė teisė. Iki neteisėto patalpų užvaldymo ieškovė sandėliukais naudojosi individualiai, šios patalpos negali būti priskirtos prie bendro naudojimo patalpų. Savo teisę valdyti ginčo patalpą grindžia ankstesnės buto savininkės D. J. pareiškimu, kad perleisdama ieškovei butą, esantį ( - ), kartu jai perdavė valdyti ir naudotis du gyvenamojo namo rūsyje esančius sandėliukus: 2,38 kv.m ploto, pažymėtą indeksu R-55, ir 7 kv.m ploto, pažymėtą indeksais R-52a ir R-53a, ir kad jų valdymo teise paveldėjo iš savo tėvo S. J., kuris minėtais sandėliukais faktiškai naudojosi nuo buto įsigijimo, t.y. 1992 metų”; 919-osios DNSB „Žirmūnai-131“ valdybos pirmininkės 2010-05-18 namo rūsio apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad 2010 m. gegužės 3-16 d. bendrijos valdybos pirmininkė atliko rūsio patalpų apžiūrą, apklausė namo gyventojus dėl jiems priklausančių sandėliukų patalpų ir šių apklausų pagrindu buvo nustatyta, kuriam butui kuris sandėliukas priklauso; šio akto pagrindu bendrijos išduota 2010-06-15 pažyma, kad 44 butas naudojasi dviems sandėliukais.

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė teisėtai naudojosi ginčo patalpomis ir turi teisę jas valdyti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo patalpomis naudotis neturi teisės ir atsakovas.

13Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje neginčitinai nustatyta, kad ginčo rūsio patalpose, kurios plane pažymėtos indeksais R-52a ir R-53a, buvo įrengta namo priešgaisrinė ventiliacijos sistemos įranga. Iš buvusio 919-osios DNSB „Žirmūnai-131“ valdybos pirmininko B. L. 2012-07-31 rašto matyti, kad jo pirmininkavimo laikotarpiu nuo 2003-02-01 iki 2007-04-04 patalpos raktai buvo tik pas jį, įranga nebuvo išmontuota, patalpų paskirtis nebuvo pakeista, ginčo patalpoje niekas jokių daiktų nesandėliavo (b.l. 46). Kad ginčo patalpoje stovi įrengta namo priešgaisrinė ventiliacinė sistema, patvirtino ir 919-osios DNSB „Žirmūnai-131“ valdybos pirmininkė V. B. 2010-05-18 namo rūsio apžiūros aktu (b.l. 9). Šių aplinkybių šalys neginčija. Byloje taip pat yra duomenų, kad dabartiniu metu namo priešgaisrinė ventiliacijos sistema buvo išmontuota, bendrijos valdybos pirmininkei žinant atsakovas savo lėšomis atliko ginčo patalpų remonto darbus (Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žirmūnai-131“ valdybos pasitarimo 2012-07-30 protokolas, b.l. 14).

14Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvadą, kad ginčo patalpa turi specialią paskirtį ir tarnauja visam namui, todėl negali būti priskirta vienam iš butų. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo patalpos paskirtis įstatymo nustatyta tvarka t.y. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams leidimu, buvo pakeista, visiškai nesuprantama ir neteisinga trečiojo asmens 919-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žirmūnai-131“ pozicija, nurodyta valdybos pasitarimo 2012-07-30 protokole, jog patalpos R-52a ir R-53a buvo per klaidą pripažintos neturinčiomis teisėto valdytojo (b.l. 14) ir atsiliepime į ieškinį išsakyta pozicija, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį (b.l. 33). Tokia bendrijos pozicija duoda pagrindą manyti, kad bendrijos valdymo organai nesuvokia savo atsakomybės ir pareigų, nustatytų Priešgaisrinės apsaugos įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šio įstatymo 11 str. būtent bendrijos valdymo organai privalo užtikrinti tinkamą namo priešgaisrinę apsaugą, todėl savavališkas priešgaisrinės ventiliacijos sistemos įrangos išardimas nesuteikė teisės naudoti ginčo patalpa kitiems tikslams, t.y. kaip sandėliuką vienam iš namo butų savininkų.

15CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Taigi, ieškinio patenkinimas pažeistų visų bendrijos narių teises į priešgaisrinės apsaugos užtikrinimą. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

16Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame turi būti nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys, turi patvirtinti bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d., 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tai reiškia, kad tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Dėl to, kad šio įstatymo reikalavimas nėra įvykdytas, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žirmūnai-131“ neturi galimybės įstatymo nustatyta tvarka priimti teisingus sprendimus dėl rūsio patalpų todėl vadovautis bendrijos nuomone ir vertinti bendrijos pateiktus dokumentus taip, kaip vertina ieškovė, teismas neturėjo teisinio pagrindo.

17Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškinį ieškovės nurodytų pagrindu, nes ta aplinkybe, kad ankstesnė buto savininkė leido ieškovei naudotis du gyvenamojo namo rūsyje esančiais sandėliukais - 2,38 kv.m ploto, pažymėtu indeksu R-55, ir 7 kv.m ploto, pažymėtu indeksais R-52a ir R-53a (ginčo patalpa, skirta priešgaisrinei ventiliacijos sistemos įrangai saugoti) šio konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė naudojasi sandėliuku 2,38 kv.m ploto, pažymėtu indeksu R-55, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės daiktinė valdymo teisė į sandėliuką nėra pažeista.

18Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

20Atmetus

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d.. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovės S. L. atsakovui V. K.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė S. L. prašė įpareigoti atsakovą V. K. nutraukti neteisėtą... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2011 m. pavasarį buvusioje... 4. Trečiasis asmuo 919-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 7. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 8. Apeliacinis skundas atmetamas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra 919-osios Daugiabučių namų... 11. Tarp šalių vyksta ginčas dėl teisės valdyti sandėliuko patalpą,... 12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su... 13. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje neginčitinai... 14. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvadą, kad... 15. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas... 16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrojo naudojimo... 17. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 18. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 19. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas... 20. Atmetus... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d.. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš ieškovės S. L. atsakovui V. K....