Byla 2A-1208-395/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-670-748/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. I., trečiajam asmeniui V. A. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1493 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir V. A. buvo sudarytas būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ). 2009-10-22 šis butas buvo apgadintas užpylimo metu. 2009-10-22 patikros aktu nustatyta, kad iš ( - ) buto, esančio Kaune, kurio savininkas yra V. I., pradėjo lietis vanduo į ( - ) butą, kurio savininkė yra draudėja V. A.. Dėl užliejimo jos butui padaryti materialiniai nuostoliai: aplietos koridoriaus lubos ir siena, tualeto vonios lubos ir sienos, virtuvės lubos ir sienos. Ieškovė draudėjui išmokėjo 1493 Lt sumą žalos atlyginimo. 2009-12-06 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija Nr. ( - ), buvo reikalaujama žalą atlyginti per 18 dienų, tačiau žala atlyginta nebuvo.

42011-09-28 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai - priteisė ieškovei iš atsakovo 1493 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1493 Lt), skaičiuojant jas nuo 2011-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Lt žyminio mokesčio, 242 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5Atsakovas 2011-10-18 pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas, jo nuomone, į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą. 2009 m. metų pradžioje atsakovo bute buvo atliktas tualeto bei vonios remontas, pastatytas naujas klozetas, nauja vonia, pakeista dalis vamzdyno, pakeisti vandens maišytuvai. Bendros namo kanalizacijos ir vandentiekio linijos tvarkingos, todėl iš atsakovui priklausančio buto apliejimui priežasčių nebuvo. Atsakovui apie 2009-10-22 įvykį nieko nebuvo žinoma, į jį nesikreipė nei V. A., nei 354-tos DNSB pirmininkas A. K., nei kiti patikros akte pasirašę asmenys, atsakovas į apžiūrą nebuvo pakviestas. Ieškovei buvo išsiųstas 2010-01-19 atsiliepimas į pretenziją, prašant pateikti pretenziją pagrindžiančius įrodymus. 2010-01-22 ieškovė pateikė reikalaujamus dokumentus. 2010-02-03 ieškovei buvo išsiųstas užklausimas, tačiau ieškovas nieko neatsakė ir nepateikė visų dokumentų reikalingų pretenzijos nagrinėjimui. Neatsakiusi į ankščiau minimą užklausimą ieškovė nesuteikė teisės išsiaiškinti dėl draudiminio įvykio bei pretenzijos pagrįstumo, nesprendė susiklosčiusios situacijos gera valia bei abiejų šalių abipusiu, geranoriškų bendradarbiavimu. 2010-03-15 atsakovas gavo UAB „Skolos rizikų sprendimai" pakartotinį siūlymą sumokėti 1673,65 Lt. 2010-03-25 ieškovei buvo išsiųstas pakartotinis užklausimas, prašant pateikti draudėjos V. A. raštu patvirtintą dokumentą apie įvykį bei AB „Lietuvos draudimas“ nustatytos formos užpildytus dokumentus. Ieškovei nepateikus visų reikalaujamų dokumentų, patvirtinančių draudimo įvykio aplinkybes, nebuvo sudaryta galimybė išsamiai susipažinti su draudiminio įvykio medžiaga, sprendžiant klausimą dėl pretenzijos pagrįstumo. Iš ieškovės nuo 2010-04-21 nebuvo gauta jokio atsakymo ir tik 2011-09-21 ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą. Prašė taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 28-31).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-24 galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė - priteisė iš atsakovo V. I. 1022,86 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Lt žyminio mokesčio, 242 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ ir 32,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Teismas nustatė, kad 2009-10-22 užpylimo metu apliejant vandeniu koridoriaus, vonios ir tualeto lubas ir sienas bei grindis buvo apgadintas butas, esantis adresu ( - ), priklausantis trečiajam asmeniui V. A. (b.l. 70, 16). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį iš draudėjos V. A., apžiūrėjo įvykio metu sugadintą turtą, surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, įvertino padarytą žalą 1493 Lt (b. l. 10-11,17-18). Turto sunaikinimo, sugadinimo akte įrašytą datą „spalio 5 d.“ teismas laikė techninio pobūdžio klaida. Nurodė, kad įvykio laikas 2009-10-22 yra nustatomas remiantis patikros aktu ir trečiojo asmens paaiškinimais, kurie tarpusavyje neturi jokių prieštaravimų. Ieškovui įvykį pripažinus draudiminiu, remiantis lokaline sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimu, ieškovas 2009-10-28 išmokėjo V. A. 1493 Lt draudimo išmoką (b.l. 19, 20, 21, 22). Ieškovas patikslino ieškinį atsisakydamas ieškinio dalies dėl 470,67 Lt atlyginimo už medžiagas, kurios į lokalinę sąmatą buvo įtrauktos dukart. Ieškinio sumą pagal patikslintą reikalavimą nurodė 1022,86 Lt. Vadovaudamasis draudėjos paaiškinimu ir 2009-10-22 patikros aktu, kuris buvo pateiktas draudimo įmonei, ieškovas nustatė, kad žala draudėjos butui padaryta užliejant vandeniu iš Partizanų g. 212-9 buto, esančio Kaune, kurio savininkas yra atsakovas (b.l. 12, 16). Atsakovas ginčijo, kad trečiojo asmens V. A. butas buvo užpiltas iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau teismas sprendė, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog vanduo liejosi iš atsakovo buto. Nurodė, kad Daugiabučio namo savininkų bendrijos komisija įvykio dieną atliko patikrinimą ir nustatė, kad namo pagrindinės vandentiekio ir kanalizacijos linijos defektų neturėjo, užliejimas įvyko iš buto Nr. 9 (b. l. 16). Teismas sprendė, kad buvo išnaudotos visos galimybės įvykio metu ir iškart po įvykio patekti į atsakovo butą, gauti atsakovo paaiškinimus, pakviesti jį apžiūrėti užlietas patalpas. 2009-12-06 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija Nr. ( - ) dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo reikalaujama žalą atlyginti per 18 dienų. Žala atlyginta nebuvo. Kadangi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens(CK 6.1015 str.1 d.), todėl teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą reikalauti iš atsakovo kaip atsakingo už padarytą žalą asmens 1022,86 Lt.

9Taip pat teismas sprendė, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens V. A. reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią dėl 2009-10-22 įvykusio buto užliejimo, žalą padariusiam asmeniui būtų taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-10-22, draudiminio įvykio dieną, jo pabaiga – 2012-10-23. Draudimo bendrovė nepraleido ieškinio senaties termino realizuodama subrogacijos teisę. Ieškovas ieškinį pareiškė 2011-09-27, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas nepraleidęs termino kreiptis subrogacijos pagrindu į teismą, todėl atsiranda teisinės pasekmės ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad už žalą atsakingo asmens prievolė nepasibaigė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

121. Teismas atmetė atsakovo atstovės argumentus dėl patikros akto, kuriame akto surašymo ir tariamo įvykio datos įrašytos ranka. Teismui pateiktas patikros aktas, kuris pildytas ne kaip parengtos formos blankas, o surašytas konkrečią dieną ir dėl konkretaus įvykio, todėl tai, kad jo surašymo data ir tariamo įvykio data, konkrečiai mėnesis ir diena įrašyti ranka, kelia pagrįstų abejonių, dėl tariamo įvykio laiko. Teisme šį aktą pasirašę asmenys A. K., L. K. ir A. B. nebuvo apklausti, teismas taip pat atmetė atsakovo atstovės prašymą išreikalauti iš 354-os DNSB atliktų patikrų registracijos žurnalą, todėl aplinkybės dėl šio akto surašymo ir įvykio datos liko neišaiškintos, ir teismas priimdamas sprendimą negalėjo remtis šiuo patikros aktu.

132. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų atsakovo prieštaravimuose pateiktų aplinkybių, kad patikros akte nurodoma, jog aplietos koridoriaus lubos ir sienos, tualeto ir vonios lubos ir sienos, virtuvės lubos ir sienos, o turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad aplietos tik tualeto ir virtuvės lubos, apie vonią nieko nenurodoma, tačiau čia jau nurodomas virtuvės ir koridoriaus laminuotų grindų keitimas. Teismo posėdyje trečiasis asmuo teigė, kad grindys išsipūtė tą patį vakarą, todėl nesuprantama, kodėl reikia keisti laminuotas grindis koridoriuje, jei čia net neaplietos lubos, ir kaip gali būti sulietos grindys, jei niekur nenurodoma, kad sulietos sienas. Skirtingai žalą ieškovas nurodo ir teismui pateiktame 2011-09-28 ieškinyje - aplietos koridoriaus lubos ir siena, tualeto, vonios lubos ir sienos, virtuvės lubos ir sienos, tačiau nekalbama apie sugadintą laminuotą grindų dangą, o pagal 2009-10-27 lokalinę sąmatą ieškovas paskaičiavo tik vonios (1,06 m2) ir virtuvės (6,8 m2) labai gerą lubų dažymą, tačiau į sąmatą nėra įtrauktos nei tualeto, nei koridoriaus lubų dažymas, ar kurios nors patalpos sienų tvarkymas. Toje pačioje sąmatoje nurodoma, kad laminuotų grindų dangų išardymas kainuoja 583 Lt, o didžioji šios kainos dalis yra medžiagos - 470,67 Lt, laminuotų grindų dangų įrengimas kainuoja 659,2 Lt, šią didžiąją dalį sumos taip pat sudaro medžiagos - 470,67 Lt, t. y. ta pati medžiagų kaina ir kiekis, kuri reikalinga grindų dangų išardymui, nors nėra aišku, kokios medžiagos reikalingos grindų dangos išardymui. Nors ieškovas dalyje dėl 470,67 Lt dėl apsirikimo įskaičiuotų du kartus ieškinio reikalavimų atsisakė, tačiau liko kiti neatitikimai, kurių nepašalinus nėra galimybės įvertinti tikslų žalos dydį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

143. Ieškovo pateikti įrodymai ne tik neįrodo žalos fakto, jos dydžio, bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovo menamai neteisėtų veiksmų ir žalos, dėl to teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas. Nors teismas nurodė, kad buvo išnaudotos visos galimybės įvykio metu ir iškart po įvykio patekti į atsakovo butą, gauti atsakovo paaiškinimus, pakviesti jį apžiūrėti užlietas patalpas, tačiau nėra aišku kokių įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad atsakovas apie tariamą įvykį nebuvo informuotas, kad atsakovas nebuvo pakviestas į užlietų patalpų apžiūrą, kad nebuvo apžiūrėtos atsakovui priklausančios patalpos, bei to, kad ieškovas nesupažindino atsakovo su turto sugadinimo sunaikinimo aktu ir 2009-10-27 lokaline sąmata, kurios pagrindu jau 2009-10-28, vos po penkių dienų po įvykio, trečiajam asmeniui buvo išmokėta draudiminė išmoka. Nors teismas nurodė, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog vanduo liejosi iš atsakovo buto, tačiau byloje yra tik minėtas turto sunaikinimo sugadinimo aktas, kuriame nurodoma, kad greičiausiai vanduo liejosi iš 9-o buto, tačiau tai, kad vanduo bėgo iš 9-ojo buto yra tik prielaida, kurios ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl nėra aišku, kokiu būdu ieškovas, neapžiūrėjęs atsakovui priklausančio buto, nematydamas jame esančio vamzdyno ir kitų įrenginių, iš kurių jo teigimu greičiausiai liejosi vanduo, padarė išvadą, kad buvo užlieta būtent iš atsakovo buto ir nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo menamai neteisėtų veiksmų ir žalos, bei atsakovo kaltę, ir kokiais įrodymais remiantis tokią pačią išvadą padarė teismas.

154. Kadangi subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, todėl ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma LR CK 1.128 str. įtvirtinta taisyklė. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), ir tai suponuoja, kad ir ieškovo reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas dėl tariamo 2009-10-22 įvykio į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2010-10-22, pateikdamas ieškinį 2011-09-21. Taigi, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas vadovaudamasis CK 1.125 str. 7 d., turėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:

171. Apeliantui kelia abejonių turto sunaikinimo akto teisėtumas dėl to, kad vietoje „spalio 22 d." yra įrašyta „spalio 5d.", tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turto sunaikinimo, sugadinimo akte įrašyta data „spalio 5d." yra techninio pobūdžio klaida. Faktinį įvykio laiką (spalio 22 d.) patvirtina 2009-10-22 patikros aktas bei trečiojo asmens paaiškinimai (CPK 177 str. 2 d.). Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad patikros aktas turėjo būti pildomas kaip parengtos formos blankas, o įvykio data negalėjo būti įrašyta ranka. Šiuo metu nėra jokių specialių įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, nustatančių reikalavimus patalpų patikrinimo akto formai. 2009-10-22 patikros akte data, žalos numeris bei registracijos numeris yra įrašyti ranka. Tai yra įprastinė praktika, kai blankuose yra paliekama vieta datai įrašyti ranka. Be to, kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, atmestini atsakovo argumentai, kad „patikros aktas dėl ranka įrašytos datos laikytinas neturinčiu įrodomosios galios", nes teismui apžiūrėjus dokumento originalą „dokumento tikrumas abejonių nekėlė".

182. Atsakovas nesutinka su patikros akto duomenimis, kuriame nurodoma, jog yra aplietos koridoriaus lubos ir sienos, tualeto ir vonios lubos ir sienos, virtuvės lubos ir sienos, o turto sunaikinimo sugadinimo akte nieko nėra nurodoma apie vonią, bet kalbama apie virtuvės ir koridoriaus laminuotų grindų keitimą. Patikrinimo aktas yra surašytas atlikus pirminę apžiūrą, o turto sugadinimo sunaikinimo aktas buvo surašytas vėliau ir yra kaip patikslinimas. Juolab, jis numato mažesnę žalą. 2009-10-27 lokalinėje sąmatoje yra nurodoma, kad anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant (kiekis 7,9 m2) reiškia tualeto ir virtuvės lubų dažymą, t. y. 1,06 m2 + 6,8 m2 ~ 7,9 m2. Taigi, pagal lokalinę sąmatą buvo sugadintos tualeto ir virtuvės lubos. Be to, 470,67 Lt ieškovas yra atsisakęs, jie nėra sumuojami ir neįeina į žalos dydį, t.y. 470,67 Lt už medžiagas, kurios skirtos laminuotų grindų dangų išardymui, prašoma sumokėti tik už darbą 113,11 Lt. Ieškovas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, nebuvo saistomas pareigos kviesti atsakovą dalyvauti apgadinto turto apžiūroje, taip pat surašant turto sunaikinimo sugadinimo aktą, supažindinant atsakovą su žalą pagrindžiančiais argumentais, kadangi atsakovas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas.

193. Apeliantas teigia, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Vertinant apelianto civilinę atsakomybę pažymėtina, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma (2009-10-22 patikros aktas, kuriame aiškiai nurodoma, kad iš Partizanų g. 212-9 Kaune „pradėjo lietis vanduo į Partizanų 212-5 butą", turto sunaikinimo sugadinimo aktas) patvirtina apliejimo faktą iš buto, esančio Partizanų g. 212-9. Kaune. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovo faktinių aplinkybių nenuneigė, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai ieškovo aplinkybes laikė nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178, 185 str.).

204. Subrogacijos atveju draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Kai draudikas įgyja subrogacinio reikalavimo teisę, jis yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Skirtingai nei teigė apeliantas, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet minėto straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

23Atsakovo paduoto apeliacinio skundo esmę sudaro pretenzijos pirmosios instancijos teismui dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl ko, apelianto nuomone, buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir padarytos netinkamos išvados, kas įtakojo ir netinkamą materialinės teisės normų taikymą.

24Apeliantas teigia, kad, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi 2009-10-22 Patikros akto bei 2009-10-26 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (b. l. 16, 17-18) duomenimis, patvirtinančiais iš apelianto buto trečiojo asmens V. A. užpylimo bei jo apdailos sugadinimo faktus, nes šiuos dokumentus surašę bei pasirašę asmenys net nebuvo apklausti liudytojais. Be to, apeliantas teigia, kad ginčo atveju teismas nepagrįstai vienu iš esminių paminėtų rašytinių įrodymų, kuriais remiantis iš dalies buvo patenkintas ieškinys ir iš apelianto ieškovui priteistas žalos atlyginimas, laikė lokalinės sąmatos (b. l. 19) duomenis, nurodydamas, jog šie duomenys visiškai neatitinka kituose dokumentuose užfiksuotiems buto užliejimo metu padarytiems defektams ir jų lokalizacijai.

25Teismas, išanalizavęs aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų turinį bei kitas turinčias reikšmės bylos teisingam išsprendimui aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai sprendė, kad tiek dėl 2009-10-22 įvykusio trečiojo asmens V. A. buto, esančio Partizanų g. 212-5, Kaune, užpylimo, tiek dėl šio įvykio rezultate padarytų sugadinimų kaltė neabejotinai tenka apeliantui, iš kurio buto komunikacijų ir buvo užlietas V. A. butas.

26Tuo pačiu teismas pažymi, jog nėra pagrindo laikyti pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą dėl ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo dydžio, nes pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime aiškiai nurodė, kodėl iš V. A. ieškovo 2009-10-28 išmokėtos 1493 Lt dydžio draudiminės išmokos (b. l. 20-22) remiantis remonto darbų lokaline sąmata buvo išskaičiuota 470,67 Lt suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, pagrįstai rėmėsi tiek 2009-10-22 patikros aktu, tiek turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (b. l. 16, 17-18) ir vertindamas įrodymus CPK 178-185 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesudaro pagrindo skundžiama teismo sprendimui panaikinti ir apeliacinio skundo teiginys dėl ieškovo praleisto vienerių metų ieškininės senaties termino ginčo atvejui taikymo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog subrogacijos atveju, t. y. regresinės prievolės perėjimo ieškovui atveju (CK 6.111 str.) atsakovas privalo atlyginti žalą draudikui CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

27Būtent dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ginčo atveju nėra ir nebuvo praleidęs ieškininės senaties terminų, numatytų CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ieškiniui dėl žalos atlyginimo reikalavimo iš atsakovo reikšti, nes pagrįstai nurodė, jog subrogacijos atveju draudikui, t. y. ieškovui nustatyto CK 125 straipsnio 8 dalyje trejų metų termino ieškovas nepraleido.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei tinkamai įvertino visas turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 263 straipsniu skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos 242 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b.l. 123) (CPK 98 str.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovo V. I. (asmens kodas ( - )) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 242 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1493 Lt žalos atlyginimui, 5... 4. 2011-09-28 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino... 5. Atsakovas 2011-10-18 pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-24 galutiniu sprendimu preliminarų... 8. Teismas nustatė, kad 2009-10-22 užpylimo metu apliejant vandeniu koridoriaus,... 9. Taip pat teismas sprendė, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24... 12. 1. Teismas atmetė atsakovo atstovės argumentus dėl patikros akto, kuriame... 13. 2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų atsakovo prieštaravimuose... 14. 3. Ieškovo pateikti įrodymai ne tik neįrodo žalos fakto, jos dydžio, bet... 15. 4. Kadangi subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės... 17. 1. Apeliantui kelia abejonių turto sunaikinimo akto teisėtumas dėl to, kad... 18. 2. Atsakovas nesutinka su patikros akto duomenimis, kuriame nurodoma, jog yra... 19. 3. Apeliantas teigia, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti... 20. 4. Subrogacijos atveju draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Atsakovo paduoto apeliacinio skundo esmę sudaro pretenzijos pirmosios... 24. Apeliantas teigia, kad, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 25. Teismas, išanalizavęs aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų turinį bei... 26. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nėra pagrindo laikyti pagrįstu ir apeliacinio... 27. Būtent dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog bylą... 29. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 31. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš atsakovo V. I. (asmens kodas ( - )) ieškovei AB „Lietuvos...