Byla I-490-243/2010

Dėl 2010-03-01 sprendimo Nr. SMTM-961, kuriuo nepaskirta motinystės pašalpa, panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti motinystės pašalpą

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjai O. Ž., jos atstovei advokatei Dianai Kaunienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2010-03-01 sprendimo Nr. SMTM-961, kuriuo nepaskirta motinystės pašalpa, panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti motinystės pašalpą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja O. Ž. skundžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-03-01 sprendimą Nr. SMTM-961, kuriuo jai nepaskirta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2010-05-13, motyvuojant tuo, jog ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-04-19 sprendimu Nr. (11.1) I-2187 Klaipėdos skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėja nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2010-02-26 su prašymu skirti motinystės pašalpą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2005-09-01 iki 2009-06-19 mokėsi Šiaulių universitete dieniniame skyriuje, o 2009-03-03 pradėjo dirbti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nėštumo ir gimdymo atostogos jai suteiktos nuo 2010-01-08. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas jai turi būti skiriama motinystės pašalpa, nes neturėdama 26 metų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, t.y. iki 2010-01-08, ji neįgijo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, jog per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2008-01-08 iki 2010-01-08) mokėsi Šiaulių universitete dieniniame skyriuje. Pažymi, jog jos statutas nepasikeitė dėl to, kad tapo apdraustąja (pradėjo dirbti) anksčiau nei baigė mokslus, todėl ji atitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstas atsakovo sprendimas, jog ji neatitinka minėtos teisės normos sąlygų, nes apdraustąja tapo anksčiau nei baigė mokytis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Reikalavimą grindžia tuo, jog tokia atsakovo pozicija neatitinka nei Įstatymo tikslų ir uždavinių, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą išmokėti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2010-05-13.

4Pareiškėjos atstovė skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo jį patenkinti.

5Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Nuostatų 38 punktą asmuo turi teisę gauti motinystės pašalpą, jeigu 1) yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 – 3 dalis, 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, arba pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį yra prilygintas asmeniui, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, 3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių (iki 2009 m. birželio 30 d.) arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyras šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 38.4 punktu, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Nurodo, jog asmenys, kuriems stažo reikalavimas netaikomas, kreipdamiesi dėl motinystės pašalpos skyrimo turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą (Nuostatų 55 punktas). Argumentuoja, jog pareiškėja O. Ž. tapo apdraustąja ligos ir motinystės socialiniu draudimu nuo 2009-03-03, o jos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas 2010-01-08 buvo 10 mėnesių 3 dienos. Šiaulių universitetą ji baigė 2009-06-19. Atsakovo teigimu, O.Ž. netaikytinos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 38.4 punkto nuostatų sąlygos, nes ji nuo mokslo pabaigos netapo apdraustąja per 3 mėnesius (b.l. 32-33).

6Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu pareiškėjos skundą siūlo nepatenkinti atsakovo atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymi, jog Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrosios stažo taisyklės išimties nustatymo tikslas - apdraustosioms dėl mokymosi (studijų) nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose negalėjusioms įgyti reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, numatyti teisę gauti motinystės pašalpą. Argumentuoja, jog asmeniui įsidarbinus iki mokslo baigimo ir iki motinystės atostogų pradžios nespėjus įgyti reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, taikoma bendroji socialinio draudimo stažo taisyklė (b.l. 53-54).

8Teisėjų kolegija konstatuoja:

9Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-03-01 sprendimu Nr. SMTM-961 „Dėl O. Ž. teisės į motinystės pašalpą“ nuspręsta neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2010-05-13, nurodžius, jog O. Ž. neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (jos stažas yra 10 mėnesių 3 dienos) (b.l. 10). Pareiškėja skundžia šį sprendimą ir prašo įpareigoti atsakovą už nurodytą laikotarpį išmokėti jai motinystės pašalpą.

10Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Nuostatų redakcija nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 38 punkte.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja per paskutinius 24 mėnesius iki 2009-06-19 mokėsi Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dieniniame skyriuje, kuriame įgijo Edukologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2009-06-19 aukštosios mokyklos išduotas diplomas (b.l. 24-27). Pareiškėja, nenutraukusi dieninių studijų, 2009-03-03 pradėjo dirbti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose logopede, t.y. tapo apdraustąja (b.l. 13-14). Nėštumo ir gimdymo atostogos pareiškėjai buvo suteiktos nuo 2010-01-08 (b.l. 35).

12Atsakovas bei jo atstovė ir tretysis suinteresuotas asmuo atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 38.4 punkte nurodytų sąlygų gauti motinystės pašalpą dėl tos priežasties, jog apdraustąja tapo anksčiau nei baigė aukštąją mokyklą, todėl ginčijamas sprendimas dėl motinystės pašalpos neskyrimo buvo priimtas remiantis bendrąja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostata, t. y. pagal O. Ž. turimą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Skundžiamame Sprendime Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taikymo ar netaikymo klausimas pareiškėjos atžvilgiu nenagrinėtas ir nemotyvuotas. Dėl šios teisės normos taikymo byloje kilo ginčas. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta moters teisė gauti motinystės pašalpą, iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijus Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo siejama su sąlygomis: 1) amžiumi iki 26 metų; 2) mokymusi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose; 3) ne didesne nei 3 mėnesių pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju asmeniu. O. Ž., gim.1985-12-05, atitinka amžiaus reikalavimą, ji mokėsi aukštosios mokyklos, įregistruotos nustatyta tvarka, dieniniame skyriuje. Tarp proceso šalių kilusio ginčo esmė yra trečiosios teisės normoje nurodytos sąlygos aiškinimas ir taikymas.

13Teismo vertinimu, nepagrįsta atsakovo pozicija jog pareiškėja neturi teisės gauti motinystės pašalpą, nes apdraustąja tapo (pradėjo dirbti) anksčiau nei gavo Šiaulių universiteto diplomą, t. y. dokumentą, patvirtinantį aukštojo mokslo baigimą. Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje diplomas apibrėžiamas kaip asmens įgytą kvalifikaciją ir mokslo laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, vientisąsias studijas, meno aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją. Pagal Švietimo įstatymo 39 straipsnį mokymosi pasiekimai, įgyti asmens formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu, įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu), kurio turinį iš išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teisėjų kolegija, remdamasi ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu bei teleologiniu išdėstytų teisės normų aiškinimu, daro išvadą, kad įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą aptariamu atveju nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas. Įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu (t. y. asmeniu, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka). Tokį Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies aiškinimą formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-340/2010; 2010-07-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-777/2010. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido, nes baigusi dienines studijas Šiaulių universitete apdraustąja ji jau buvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-777/2010 konstatavo, jog aplinkybė, kad pareiškėja įsidarbino iki diplomo įteikimo, ginčui teisinės reikšmės neturi. Nors nurodytoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės kai kurias aspektais skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, tačiau ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pasirinktas teisės normos aiškinimas yra nelogiškas ir prieštarauja bendriesiems teisingumo ir protingumo principams. Aplinkybė, kad O. Ž. pradėjo dirbti trim mėnesiais anksčiau nei baigėsi studijos Šiaulių universitete ir ji gavo diplomą, negali paneigti jos teisės gauti motinystės pašalpą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ji atitinka ir kitas šioje teisės normoje įtvirtintas sąlygas. Priešingas teisinis vertinimas prieštarautų Įstatymo leidėjo keliamiems tikslams bei uždaviniams ir Konstitucijos nuostatoms. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio bei kitų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad svarbiausias pateikto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – gerinti demografinę padėtį Lietuvoje bei teikti didesnes socialines garantijas šeimoms, kuriose dirba abu sutuoktiniai, apsisprendusioms turėti vaikų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Neleistina, kad valstybės paramos šeimai teikimas būtų susietas su tokiomis aplinkybėmis (sąlygomis), kurios dirbtinai apsunkintų šios paramos gavimą. Atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens padarytos išvados dėl Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų nepriimtinos ir Konstitucijos 29 straipsnio požiūriu, nes remiantis jomis „nedirbantis asmuo” turėtų daugiau teisių nei „dirbantis asmuo” ir pastarasis būtų diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties. Formalus byloje analizuojamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos aiškinimas pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pozicija suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja turėtų teisę gauti motinystės pašalpą, jeigu baigusi Šiaulių universiteto dienines studijas ir gavusi diplomą nutrauktų darbo sutartį su Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, tačiau per tris mėnesius vėl ten pat įsidarbintų ir taptų apdraustąja. Tokia situacija akivaizdžiai neprotinga ir nelogiška. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, neskirdamas motinystės pašalpos pareiškėjai, netinkamai aiškino Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 38.4 punkto nuostatas.

14Įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-03-01 sprendimas Nr. SMTM-961 „Dėl O. Ž. teisės į motinystės pašalpą“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes prieštarauja savo turiniu aukštesnės galios teisės aktui. Atsakovas taip pat įpareigotinas priimti sprendimą dėl paskyrimo O. Ž. motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2010-05-13, nes pašalpos skyrimo klausimai sprendžiami viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrindu.

15Pareiškėjos O. Ž. skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

17patenkinti pareiškėjos O. Ž. skundą,

18panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-03-01 sprendimą Nr. SMTM-961 „Dėl O. Ž. teisės į motinystės pašalpą“;

19įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl O. Ž. motinystės pašalpos paskyrimo už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2010-05-13.

20Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismu.