Byla 2A-411/2012
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cleanproline“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Cleanproline“ nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. tarp UAB „Hronas“, UAB „Cleanproline“ ir atsakovo UAB „Saurida“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis). Šia sutartimi UAB „Hronas“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą dėl 17 700 Lt skolos sumokėjimo. Reikalavimo teisė atsirado iš 2003 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Hronas“ ir atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) bei 2003 m. spalio 24 d. UAB „Hronas“ atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 229 675,20 Lt sumai. Ieškovo teigimu, faktą, kad atsakovas skolą pripažino, patvirtina Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punktas, taip pat 2009 m. gegužės 20 d. atsakovo parengtas skolų suderinimo aktas, kuriame tarp kitų atsakovo skolų ieškovui nurodoma ir 17 700 Lt suma. Nepaisant to, atsakovas skolos nemoka, todėl ji turi būti priteista. Atsakovas turi sumokėti ir Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus delspinigius (0,1 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną), kurie už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. kovo 10 d. sudaro 3 203,70 Lt, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 17 700 Lt skolos, 3 203,70 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

7Atsakovas UAB „Saurida“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovui buvo perleistos ir visos kitos UAB „Hronas“ su Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu susijusios teisės ir pareigos, kurios sutarties sudarymo dieną nebuvo įvykdytos pradinio kreditoriaus. Kadangi ieškovas neįvykdė pradinio kreditoriaus pareigų – neperdavė atsakovui įrangos ir jos nesumontavo, atsakovas teisėtai atsisakė sumokėti 17 700 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.324 str. 1 d.). Atsakovas taip pat nurodė, kad, pripažinus ieškinį pagrįstu, delspinigių norma turėtų būti mažinama iki pripažįstamos teismų praktikoje – 0,02 procento dydžio.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

10Teismas nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė ir atsakovas, tokiu būdu patvirtindamas savo prievolę sumokėti skolą. Taip pat šios sutarties 9 punkte atsakovas patvirtino tinkamą Pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymą ir nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nėra aplinkybių, kurios leistų ginčyti skolą ateityje. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovo priteistina nesumokėta skola – 17 700 Lt. Teismas pažymėjo, kad šalys buvo laisvos susitarti dėl 0,1 procento dydžio delspinigių normos, todėl nėra pagrindo juos mažinti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantas UAB „Saurida“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Teismas bylą išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant, nors apie 2011 m. vasario 23 d. įvyksiantį teismo posėdį apeliantui nepranešė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.). Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Tokiais veiksmais teismas užkirto kelią apeliantui pateikti visus argumentus ir įrodymus dėl prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, pateikti prašymą dėl liudytojo kvietimo (raštu toks prašymas teismui buvo pateiktas 2011 m. vasario 8 d.), ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

142. Teismas, netinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte apeliantas pripažino, jog ieškovas tinkamai įvykdė Pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutarties nuostata apeliantas pripažino tik likusią apmokėti 17 700 Lt sumą, kurią apeliantas būtų sumokėjęs ieškovui, kai pastarasis įvykdytų perimtus įsipareigojimus (atliktų įrangos montavimo, derinimo ir testavimo darbus). Kadangi ieškovas šių įsipareigojimų neįvykdė, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti aptariamos sumos. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2009 m. rugpjūčio 13 d. – dar iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių pretenzijų dėl 17 700 Lt sumokėjimo, tuo pripažindamas, kad neįvykdė Reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei atsisakė savo reikalavimo. Dėl šių prieštaravimuose nurodytų aplinkybių teismas visiškai nepasisakė, rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais, nepareikalavo pateikti įrodymų, patvirtinančių ieškovo įsipareigojimų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį tinkamą įvykdymą, todėl laikytina, kad nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

153. Teismas nepasisakė dėl apelianto prašymo liudytoju kviesti G. K. , kuris UAB „Hronas“ vardu pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovo vardu – Reikalavimo perleidimo sutartį.

164. Teismas nepagrįstai nemažino delspinigių. Šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, todėl netesybų reikalavimas tėra bandymas gauti papildomą naudą.

17Ieškovas UAB „Saurida“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

181. Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ką patvirtina apelianto teismui pateiktas prašymas dėl bylos atidėjimo. Teismas apelianto nurodytų aplinkybių dėl bylos atidėjimo nepripažino svarbiomis ir bylą išnagrinėjo teismo posėdyje.

192. Apeliantas nenurodo, kokių įsipareigojimų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas neįvykdė. Pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, iš kurių kilęs reikalavimas buvo perleistas, tarp UAB „Hronas“ ir apelianto buvo susiklostę nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. Jokių pretenzijų dėl netinkamo Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo apeliantas nereiškė, taip pat jų nepareiškė ir po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Skolos buvimo faktą patvirtinta paties apelianto veiksmai – 2009 m. gegužės 20 d. apeliantas parengė ir pateikė ieškovui patvirtinti skolų suderinimo aktą, kuriame pripažino 17 700 Lt skolą. Ir tik kai ieškovui iškilo nemokumo grėsmė, apeliantas 2009 m. rugpjūčio 13 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Jokių įrodymų, galinčių tai patvirtinti, apeliantas nepateikė.

203. Teismas pagrįstai nemažino delspinigių dydžio. Susitarimas dėl netesybų buvo sudarytas tarp verslininkų, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, apeliantas turėjo galimybę pakeisti delspinigių dydį, tačiau ja nepasinaudojo. Pagal teismų praktiką 0,1 procento dydžio delspinigiai gali būti pripažinti atitinkantys šalių interesų pusiausvyrą bei bendruosius teisės principus.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 str.).

23Dėl skolos fakto

24Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.

25CK 6.193 straipsnyje, įtvirtinančiame tokias taisykles, be kita ko, numatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei šalių elgesį po sutarties sudarymo.

26Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 8-14) apeliantas savo verslo poreikiams siekė įsigyti iš pardavėjo UAB „Hronas“ transporto priemonių plovyklos įrangą (3, 6 p.). Pardavėjas turėjo ne tik pateikti šią įrangą, bet ir ją sumontuoti, suderinti bei išbandyti. Pagal Pirkimo-pardavimo sutartį įranga apeliantui turėjo būti pristatyta per 12 kalendorinių savaičių nuo sutarties pasirašymo, o sumontuota – per 15 darbo dienų nuo įrangos pristatymo ir įrangos įrengimo vietos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (7.2, 7.7 p.). Šalys susitarė, kad visa sutarties kaina – 229 675,20 Lt – bus sumokėta dalimis: iš pradžių mokamas 34 451,28 Lt dydžio avansas, tuomet 149 288,88 Lt dydžio kainos dalis, o likusi kainos dalis – 45 935,04 Lt – sumokama per 3 darbo dienos nuo įrangos įrengimo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (3, 16 p.). Kaip matyti iš Reikalavimo perleidimo sutarties (b. l. 5-7), apeliantui PVM sąskaita-faktūra 229 675,20 Lt sumai pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo išrašyta 2003 m. spalio 24 d. (preambulės 1 p.).

27Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 7 d., todėl, kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, kad šios sutarties sudarymo metu dar nebuvo atlikti įrangos sumontavimo, derinimo ir bandymo darbai, todėl sutartyje minimi 17 700 Lt turėjo būti sumokėti tik ieškovui atlikus šiuos darbus, prieštarauja verslo logikai – pagal apelianto argumentaciją išeitų, kad, nors įranga buvo pateikta 2003 m., tačiau iki pat 2006 m. pabaigos ji nebuvo naudojama apelianto versle. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ir po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo būtų reikalavęs iš ieškovo sumontuoti įrangą ar tai būtų atlikęs savo sąskaita. Priešingai, iš 2009 m. lapkričio 5 d. apelianto rašto (b. l. 18) galima spręsti, kad aptariama įranga nėra sumontuota ir prabėgus beveik 6 metams po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nei Pirkimo-pardavimo sutartyje, nei Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog, kaip teigia apeliantas, 17 700 Lt suma yra būtent įrangos montavimo, derinimo ir testavimo darbų kaina. Be to, tiek savo susirašinėjime su atsakovu iki nagrinėjamos bylos iškėlimo (b. l. 17-18), tiek savo prieštaravimuose dėl byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo (b. l. 26-28), apeliantas teigė, kad ieškovas ne tik nėra atlikęs nurodytų darbų, bet ir nėra perdavęs pačios įrangos. Toks pozicijos nenuoseklumas leidžia pagrįstai abejoti apelianto paaiškinimų pagrįstumu (CPK 185 str. 1 d., 186 str. 4 d.).

28Kolegijos vertinimu, tai, kad 17 700 Lt skola egzistavo Reikalavimo perleidimo sutarties metu aiškiai patvirtina ir pats sutarties tekstas. Sutarties preambulės 1 punktu apeliantas pripažino, kad pagal Pirkimo-pardavimo sutartį bei minėtą 2003 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą yra skolingas pardavėjui UAB „Hronas“ 17 700 Lt. Analogiška nuostata pakartota ir Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte, kuriuo papildomai patvirtinama, kad nėra jokio pagrindo ginčyti šią skolą ateityje. Šiuo atveju pagal Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo perimamos kitos sutarties sudarymo metu neįgyvendintos pardavėjo teisės ir pareigos (1.1 p.), kolegijos nuomone, turėtų būti suprantamos taip, kaip yra nurodytos 2 punkte, t. y. kaip įsipareigojimai, susiję su įrangos kokybe, garantija, įrangos gedimų šalinimu. Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovui pereina ir pareiga sumontuoti, suderinti ir išbandyti įrangą, nors akivaizdu, kad, esant tokiems darbams neatliktiems, protingi ir apdairūs asmenys būtų šią aplinkybę aptarę pačioje sutartyje.

29Kolegijos įsitikinimu, pateikiamą Reikalavimo perleidimo sutarties interpretavimą patvirtina ir paties apelianto 2009 m. gegužės 20 d. ieškovui pateiktas skolų suderinimo aktas (b. l. 15), kuriame užfiksuota 2006 m. gruodžio 7 d. (tą pačią dieną, kurią sudaryta ir Reikalavimo perleidimo sutartis) atsiradusi 17 700 Lt dydžio apelianto skola ieškovui. Tuo tarpu 2009 m. rugpjūčio 13 d. apelianto raštas ieškovui (b. l. 17), kuriame jau neigiamas tokios skolos faktas, vertintinas kritiškai, nes raštas pateiktas likus tik dviem mėnesiam iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Anksčiau, minėta, jokių pretenzijų dėl esą nesumontuotos įrangos apeliantas ieškovui nereiškė. Kolegijos nuomone, dėl šių priežasčių galima pagrįstai spręsti, kad tokiu raštu tebuvo bandoma užbėgti už akių ieškovo bankroto administratoriaus reikalavimui padengti skolą.

30Dėl delspinigių dydžio

31Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteistinų delspinigių.

32Priešingai nei teigia apeliantas, naujesnėje teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra vieno delspinigių dydžio, kuris visais atvejais būtų protingas ar, priešingai, akivaizdžiai neteisingas; delspinigių dydis turi būti vertinamas individualiai konkrečioje situacijoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. civilinėje byloje J. N. v. T. M. , V. M. , bylos Nr. 3K-7-304/2007).

33Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dėl delspinigių dydžio buvo susitarta laisva valia, nebuvo numatyta išlygų, kada delspinigiai galėtų būti mažinami. Kartu kolegija pažymi, kad abi šalys veikė kaip naudos siekiantys komercinės veiklos subjektai, aptariami sandoriai sudaryti verslo tikslais. Be to, apelianto skola ieškovui egzistuoja nuo pat 2006 m. gruodžio 7 d., kai buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau delspinigiai buvo priteisti tik už 6 mėn., jie sudaro mažiau kaip penktadalį skolos. Kadangi šiuo atveju delspinigiai yra protingo dydžio, ieškovui nekilo pareiga papildomai įrodinėti savo nuostolių dydžio.

34Dėl procesinio pobūdžio argumentų

35Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negalioja, nes apeliantui nebuvo pranešta apie 2011 m. vasario 23 d. vyksiantį teismo posėdį.

36Priešingai nei nurodo apeliantas, byla buvo išnagrinėta iš esmės ne 2011 m. vasario 23 d., o 2011 m. vasario 9 d. įvykusiame teismo posėdyje, apie kurį apeliantas buvo informuotas ir žinojo (b. l. 66, 73). Tuo tarpu apelianto nurodomai 2011 m. vasario 23 d. tebuvo atidėtas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, apie ką apeliantas neturėjo būti informuojamas (b. l. 76) (CPK 257 str.). Pažymėtina, kad iki 2011 m. vasario 9 d. teismo posėdžio bylos nagrinėjimas pagal apelianto prašymą buvo atidėtas net du kartus (b. l. 45, 49, 58, 62), todėl negalima sutikti, jog apeliantui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose. Šiuo atveju trečiasis prašymas atidėti teismo posėdį (b. l. 73) buvo visiškai pagrįstai netenkintas (CPK 246 str. 2 d.).

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl minėtame apelianto trečiajame prašyme atidėti teismo posėdį pateikto pageidavimo iškviesti liudytoją, tačiau toks procesinis pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo (CPK 329 str.). Apeliantas prašymą kviesti liudytoją privalėjo ir galėjo pateikti dar savo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo (CPK 430 str. 1, 2 d.), todėl pavėluotas prašymo pateikimas sudarė pagrindą jo netenkinti (CPK 181 str. 2 d.).

38Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė ir pardavėjo pareigą atlikti įrangos sumontavimo, derinimo ir bandymų darbus, tačiau jų neatliko, teko šia aplinkybe besiremiančiam apeliantui (CPK 178 str.). Tokios aplinkybės apeliantas nepagrindė objektyviais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais.

39Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, todėl sprendimą palieka nepakeistą, o skundą atmeta.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

42Apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 88), nors pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą neprivalėjo to daryti, todėl šis mokestis jam grąžintinas (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 1 p.)

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

45Grąžinti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ 627 Lt (šešių šimtų dvidešimt septynių litų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (2011 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26460).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Cleanproline“ nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. tarp UAB... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį... 7. Atsakovas UAB „Saurida“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. galutiniu sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė ir atsakovas,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantas UAB „Saurida“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 13. 1. Teismas bylą išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant, nors apie 2011 m.... 14. 2. Teismas, netinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai... 15. 3. Teismas nepasisakė dėl apelianto prašymo liudytoju kviesti G. K. , kuris... 16. 4. Teismas nepagrįstai nemažino delspinigių. Šiuo atveju teismas privalėjo... 17. Ieškovas UAB „Saurida“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas... 18. 1. Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir... 19. 2. Apeliantas nenurodo, kokių įsipareigojimų pagal Reikalavimo perleidimo... 20. 3. Teismas pagrįstai nemažino delspinigių dydžio. Susitarimas dėl... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo faktinio... 23. Dėl skolos fakto... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos... 25. CK 6.193 straipsnyje, įtvirtinančiame tokias taisykles, be kita ko, numatyta,... 26. Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo... 27. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 7 d., todėl,... 28. Kolegijos vertinimu, tai, kad 17 700 Lt skola egzistavo Reikalavimo perleidimo... 29. Kolegijos įsitikinimu, pateikiamą Reikalavimo perleidimo sutarties... 30. Dėl delspinigių dydžio... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos... 32. Priešingai nei teigia apeliantas, naujesnėje teismų praktikoje... 33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dėl... 34. Dėl procesinio pobūdžio argumentų... 35. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos... 36. Priešingai nei nurodo apeliantas, byla buvo išnagrinėta iš esmės ne 2011... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti... 38. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos... 39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad nėra pagrindo... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas... 42. Apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 88), nors... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. galutinį sprendimą palikti... 45. Grąžinti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ 627 Lt...