Byla e2-46048-541/2015
Dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, priimdama sprendimą už akių,

Nustatė

2atsakovui yra pareikštas ieškinys dėl 12,07 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

3Atsakovui D. D. CPK 123 straipsnyje numatytu būdu (asmeniškai) buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės – priimamas sprendimas už akių.

4Ieškinys tenkintinas.

5Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4-ojo PK Kriminalinės policijos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-147207-15 pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatytas įtariamasis D. D., nukentėjusioji N. L.. Dėl neteisėtų D. D. veiksmų nukentėjo jo sesuo N. L., kuriai buvo nustatytas veido sumušimas. 2015 rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog D. D. smurtiniais veiksmais N. L. sukėlė fizinį skausmą, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskirtina privataus kaltinimo bylų kategorijai. Remiantis 2015-09-01 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, N. L. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau -PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 12,07 Eur. 2015-10-09 d. raginimu Nr. 3S-10954 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą

7Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

8Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas D. D. savo veiksmais nukentėjusiajai N. L. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo sveikatą, o nukentėjusiajai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl atsakovas liko skolingas 12,07 Eur žalos atlyginimo.

10Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis) ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 12,07 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur byloje žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

13Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti iš atsakovo D. D., a. k. ( - ), 12,07 Eur (dvylika eurų 07 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.

16Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., a. k. ( - ), 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

17Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

18Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai