Byla I-1982-790/2017
Dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjams V. Š. ir V. M. Š., atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovams V. V. ir E. M., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. J., trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos „Panevėžio aeroklubas“ atstovui L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, Civilinės aviacijos administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui ir asociacijai ,,Panevėžio aeroklubas“, dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2-1829, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12-01-1017, įpareigoti atsakovus kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtinto Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš sąrašo. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą tėvų žemę, tačiau jiems nuosavybės teisė neatkuriama motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo) 12 straipsnio nuostatos numato, jog valstybės ir kitoms reikmėms žemė iš piliečių yra išperkama, jeigu ji užimta aerodromų, kurių sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Panevėžio skyrius 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-8661 nurodė, kad žemės sklype yra Panevėžio aerodromas, kuris yra įtrauktas į Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais, patvirtintą Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685, todėl žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir ši žemė negali būti grąžinama natūra. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 23SD-9962-(14.23.104.) atsisakė pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, NŽT 2016 m. vasario 25 d. taip pat priėmė neigiamą sprendimą Nr. 1SS-577-(7.5.). Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2016 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į atsakovus, prašydami kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685, pakeitimo, tačiau Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) pareiškėjų prašymą tenkinti atsisakė, o kiti atsakovai iki šiol neatsakė į prašymą. Pareiškėjai mano, kad tuo jų teisės ir interesai yra pažeidžiami, nes atsakovai yra kompetentingi kreiptis į Vyriausybę dėl minimo nutarimo panaikinimo arba pakeitimo, kad būtų tinkamai apgintos pažeistos pareiškėjų teisės.

4Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 148–151) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjai 2016 m. gegužės 3 d. prašymu kreipėsi į ministeriją, prašydami kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl nutarimo Nr. 685 pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš sąrašo. Susisiekimo ministerija prašymą išnagrinėjo ir atsakė pareiškėjams 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 2-1829 „Dėl prašymo dėl sprendimo priėmimo“, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir Susisiekimo ministerijos nuostatais. Susisiekimo ministerija skundžiamame rašte pažymėjo, kad ji nėra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio, nekilnojamojo turto) ir žemės sklypo, kuriuo naudojasi Panevėžio aeroklubas, valdytoja, todėl pagal kompetenciją neturi galimybių nei spręsti aeroklubo iškėlimo iš esamos vietos klausimo, nei priimti sprendimų dėl jo veiklos tęstinumo, pagal kompetenciją pateikė nuomonę, kad sprendžiant pareiškėjų prašyme minėtą klausimą, pirmiausia turi būti priimtas sprendimas dėl Panevėžio aeroklubo veiklos tęstinumo, nes nuo to priklausys tolesni sprendimai, susiję su pareiškėjų prašyme nurodytu sklypu, pažymėjo, kad vien tik piliečių kreipimasis dėl aerodromo išbraukimo iš sąrašo nėra pakankamas pagrindas priimti sprendimus dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 685 pakeitimo dėl to, kad minėtame žemės sklype veiklą vykdo Panevėžio aeroklubas, taip pat jame yra valstybei (Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas), NŽT) priklausančio ir patikėjimo teise Panevėžio aeroklubo valdomo nekilnojamojo turto. Skundžiamame rašte Susisiekimo ministerija akcentavo, kad priėmus sprendimą, nesuderintą su visomis suinteresuotomis šalims, galimai būtų pažeisti asmenų, kurie tame žemės sklype turi turto ar disponuoja šiame sklype esančiu turtu, interesai, pažymėjo, kad kreiptis į Vyriausybę su prašymu priimti sprendimą dėl Panevėžio aerodromo išbraukimo iš sąrašo ir nutarimo Nr. 685 pakeitimo ar imtis kitų priemonių tikslinga tik tuo atveju, jeigu bus rasti visoms suinteresuotoms šalims, t. y. turto savininkams ir valdytojams, priimtini sprendimai dėl aeroklubo veiklos. Skundžiamu raštu nebuvo atsisakyta priimti administracinį sprendimą ar suteikti administracinę paslaugą, todėl raštas pareiškėjų teisių ir (ar) pareigų apimčiai įtakos neturi, teisinių pasekmių pareiškėjams nesukuria. Atsakovo nuomone, piliečių kreipimasis dėl Panevėžio aerodromo, kuriame veikia aeroklubas, ribų pakeitimo (ploto sumažinimo) ar išbraukimo iš sąrašo pats savaime nėra pakankamas pagrindas pakeisti nutarimą Nr. 685. Siekiant pakeisti nutarimą Nr. 685 ir išbraukti minėtą aerodromą iš sąrašo ar sumažinti aerodromo plotą, reikalinga atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, išanalizuoti alternatyvas, rasti visoms suinteresuotoms šalims priimtinus sprendimus. Susisiekimo ministerija nėra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio, nekilnojamojo turto) ir žemės sklypo, kuriuo naudojasi Panevėžio aerodrome veiklą vykdantys asmenys, valdytoja, neturi teisinio suinteresuotumo dėl minėto žemės sklypo ar jo dalių, ar jame veiklą vykdančių subjektų. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją neturi galimybių objektyviai įvertinti pareiškėjų siūlymų pakeisti Panevėžio aerodromo ribas (sumažinti plotą) ar išbraukti iš sąrašo, todėl neturi pagrįsto teisinio pagrindo inicijuoti minėto nutarimo Nr. 685 pakeitimo, išbraukiant Panevėžio aerodromą iš sąrašo arba sumažinant jo užimamą plotą. Atsakovo nuomone, minėto nutarimo Nr. 685 pakeitimo projektą galėtų inicijuoti žemės sklypo, kuriuo naudojasi Panevėžio aerodrome veiklą vykdantys asmenys, valdytoja – NŽT, atlikusi numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir suderinusi šią iniciatyvą su sklype šiuo metu veiklą vykdančiais asmenims (Panevėžio aeroklubu) ir jame esančio turto savininkais ir valdytojais (Kūno kultūros ir sporto departamentui, VĮ Turto banku). Pagal Atkūrimo įstatymą piliečiams atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, t. y. yra įtvirtintas teisėtų interesų užtikrinimo būdas, todėl pareiškėjų skunde nurodytas teiginys, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, yra nepagrįstas.

5Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 137-139) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Krašto apsaugos ministerija neprieštarauja piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui, tačiau mano, kad tai turi būti daroma įstatymo numatytais pagrindais ir būdu. Skundžiamas Krašto apsaugos ministerijos atsakymas, esant dabartiniam reglamentavimui, nesukėlė ir negali sukelti jokių pareiškėjų interesų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 priedo 16 eilute, Panevėžio aerodromas yra civilinis, todėl Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė yra institucijos, neturinčios jokių įgaliojimų veikti šiuo atveju, negali priimti jokių sprendimų dėl civilinių aerodromų veiklos ir inicijuoti tokių sprendimų priėmimą, kadangi tai būtų veiksmai, atliekami ne pagal institucijų kompetenciją. Teismui pareikštas reikalavimas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atžvilgiu negali būti tenkinamas, nes tai būtų įpareigojimas veikti šias institucijas pažeidžiant teisės aktų nustatytą kompetenciją.

6Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 143-145) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Panevėžio aerodromas yra civilinis ir Lietuvos kariuomenė jo valstybinio valdymo nevykdo, todėl Lietuvos kariuomenė nėra tinkamas atsakovas byloje. Pareiškėjai siekia Panevėžio aerodromą ir jo užimamą plotą išbraukti iš Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo tuo tikslu, kad tik išbraukus šį aerodromą ir jo užimamą plotą iš minėto sąrašo pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant natūra Panevėžio civiliniam aerodromui priskirtą žemę. Iš pareiškėjų prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad Panevėžio civiliniame aerodrome veiklą vykdo Panevėžio aeroklubas ir Panevėžio aerodromo ir jo užimamo ploto išbraukimas iš sąrašo susietas su Panevėžio aeroklubo perkėlimu į kitą, Panevėžio aeroklubo veiklai vykdyti tinkamai paruoštą, teritoriją. Viena iš alternatyvų ilgą laiką buvo svarstyta Panevėžio aeroklubo perkėlimas į buvusią Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritoriją, esančią ( - ). Pasikeitus geopolitinei situacijai, Krašto apsaugos ministerija 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 12-01-1537 atsakingas institucijas informavo, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė neplanuoja perduoti Pajuosčio aerodromo teritorijos ir infrastruktūros kitiems subjektams ne krašto apsaugos sistemos poreikiams tenkinti, įskaitant ir Panevėžio aeroklubo veiklai perkelti ir vystyti. Lietuvos kariuomenė patikėjimo teise nevaldo jokio žemės sklypo ir jame esančio materialaus turto, kuris galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Panevėžio aeroklubo veiklai vykdyti, neįgyvendina jokios kompetencijos pareiškėjų reikalavimų ribose, neturi kitų galimybių sprendžiant su Panevėžio aerodromo išbraukimu iš Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo susijusius klausimus, dėl to negali būti atsakovas šioje byloje.

7Atsakovas Civilinės aviacijos administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 3, b. l. 154-156) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, o Civilinės aviacijos administracijos nelaikyti atsakovu byloje. Nurodė, kad vykdant Aviacijos įstatyme nurodytą valstybinį aviacijos valdymą, Civilinės aviacijos administracijai pavesta vykdyti aerodromų techninės būklės bei jų tinkamumo civilinių orlaivių skrydžiams priežiūrą. Aerodromo tinkamumui civilinių orlaivių skrydžiams žemės arba ant jos esančių statinių nuosavybės teisės neturi jokios įtakos, o Civilinės aviacijos administracija nėra Panevėžio aerodromo žemės ir jame esančio turto savininkė arba patikėtinė, todėl nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jai nesuteikta teisė spręsti aerodromų steigimo arba panaikinimo, taip pat jų užimamos žemės ribų ar nuosavybės teisių nustatymo klausimus.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 3, b. l. 149–150) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas įtrauktas atsižvelgus į tai, kad jis patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius (unikalus Nr. 2797-8010-6015, Nr. 4400-0397-6154, Nr.4400-0397-6165, Nr. 4400-0397-6198, Nr. 4400-0397-6232, Nr. 4400-0397-6276, Nr. 4400- 0397-6287), esančius žemės sklype, ( - ), kurie, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 704 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo asociacijai Panevėžio aeroklubui pagal panaudos sutartį“, buvo suteikti panaudos pagrindais Panevėžio aeroklubo veiklai. Šiuo metu šis nekilnojamasis turtas yra 51,9 ha ploto žemės sklype – Panevėžio aerodrome ir jo dalis turi būti naudojama asociacijos „Panevėžio aeroklubas“ veikloje. VĮ Turto banko nuomone, remiantis Atkūrimo įstatymu ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, minėtoje teritorijoje, ( - ), valstybei nuosavybės teise priklausanti ir NŽT patikėjimo teise valdoma žemė yra priskirtina valstybės išperkamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, priimti dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ( - ), yra galiojantys, todėl turi būti vykdomi, jie gali būti koreguojami tik juos priėmusios institucijos sprendimais.

9Tretieji suinteresuoti asmenys Kūno kultūros ir sporto departamentas, NŽT ir asociacija ,,Panevėžio aeroklubas“ atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė skundo reikalavimus, prašė juos tenkinti, atsakovo atstovai su skundu nesutiko. Trečiųjų suinteresuotų asmenų NŽT ir asociacijos „Panevėžio aeroklubas“ atstovai prašė skundą atmesti.

11Teismas konstatuoja:

12Bylos faktinės aplinkybės.

13Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į B. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio mieste. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė). Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 yra patvirtintas Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašas su jų užimtos žemės plotais, kurio 16 punkte įtrauktas Panevėžio mieste esantis 51,90 ha ploto Panevėžio aerodromas.

14NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 310-(14.23.104)-866 išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. prašymą atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra ir nurodė, kad žemės sklype yra Panevėžio aerodromas, kuris įtrauktas į Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą, žemės sklype stovi pastatai (statiniai), kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, todėl jis priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir ši žemė negali būti grąžinta natūra kaip laisva (neužstatyta) žemė (t. 1, b. l. 61-62). NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 23SD-5160-(14.23.104.), atsakydamas į pareiškėjų 2015 m. gegužės 18 d. prašymą pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras natūra, nurodė, kad žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir ši žemė negali būti grąžinta natūra kaip laisva (neužstatyta) žemė (t. 1, b. l. 67-71). NŽT 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-2171-(9.5.) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo (t. 1, b. l. 73-74). NŽT Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2016 m. balandžio 4 d. prašymą, 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 23SD-3129-(14.23.104.) atsisakė kreiptis į Vyriausybę dėl 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 pakeitimo bei pakvietė pareiškėjus atvykti į posėdį dėl sprendimų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės, atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais, priėmimo (t. 1, b. l. 86-88). NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 1SS-1631-(9.5.) atsisakė panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą (t. 1, b. l. 90-91).

15Pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. gruodžio 10 d. prašymais kreipėsi į Vyriausybę (t. 1, b. l. 75-76), prašydami skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba jis būtų išbrauktas iš sąrašo. Vyriausybės kancleris 2015 m. rugsėjo 10 d. pavedė Susisiekimo ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėti pareiškėjų prašyme keliamus klausimus ir pateikti Strateginio planavimo komitetui informaciją dėl Panevėžio (( - )) aerodromo veiklos perspektyvų (t. 2, b. l. 108). Susisiekimo ministerija 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2-3768(103) (t. 2, b. l. 105-106) informavo Vyriausybę bei kitas pavedimuose nurodytas institucijas, kad nėra aerodromų, naudojamų bendrosios aviacijos reikmėms, nekilnojamojo turto savininkė ar valdytoja ir neturi galimybių skirti finansinės paramos; nurodė, kad nėra turto ir žemės sklypo, kuriuo naudojasi Panevėžio aeroklubas, valdytoja, todėl neturi galimybių pagal kompetenciją spręsti Panevėžio aerodromo veiklos perspektyvų; siūlė pirmiausia išspręsti Panevėžio aeroklubo iškėlimo klausimą, nes piliečių kreipimasis dėl aerodromo išbraukimo iš sąrašo nesudaro pagrindo inicijuoti Vyriausybės nutarimo Nr. 685 pakeitimą, tai turėtų būti daroma visoms suinteresuotoms šalims priėmus tarpusavyje suderintus sprendimus ir jų pagrindu teikiant atitinkamus minėto nutarimo pakeitimus.

16Pareiškėjai 2016 m. gegužės 3 d. prašymu (t. 1, b. l. 99-100) kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos kariuomenės vadą, Civilinės aviacijos administraciją, prašydami kreiptis į Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 685 patvirtinto sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš sąrašo bei imtis visų kitų priemonių, siekiant pašalinti kliūtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai pradėti.

17Susisiekimo ministerija 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 2-1829 (t. 1, b. l. 101-102) atsakė, kad sprendžiant prašyme nurodytą klausimą pirmiausia turi būti priimtas sprendimas dėl Panevėžio aeroklubo veiklos tęstinumo; žemės sklype yra valstybei ir kitiems subjektams priklausančio nekilnojamojo turto; kreiptis į Vyriausybę dėl Panevėžio aerodromo išbraukimo iš sąrašo ar imtis kitų priemonių tikslinga tik tuo atveju, jeigu bus rasti visoms suinteresuotoms šalims, t. y. turto savininkams ir valdytojams, priimtini sprendimai dėl aeroklubo veiklos, tuo tarpu Susisiekimo ministerija nėra turto ir žemės sklypo valdytoja, pagal kompetenciją neturi galimybių spręsti Panevėžio aeroklubo iškėlimo ir jo veiklos tęstinumo klausimo.

18Krašto apsaugos ministerija 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. 12-01-1017 (t. 1, b. l. 105) atsakė, kad Panevėžio aerodromas nėra karinis, ministerija ir Lietuvos kariuomenė nedisponuoja jokiu turtu, esančiu aerodromo teritorijoje; pareiškėjų prašyme išdėstytų klausimų sprendimas nepriskiriamas Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės kompetencijai, todėl Krašto apsaugos ministerija neturi pagrindo kreiptis į Vyriausybę dėl nutarimo Nr. 685 pakeitimo.

19Lietuvos kariuomenė ir Civilinės aviacijos administracija į pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą raštu neatsakė.

20Keliamo ginčo esmė – Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-1829 ir Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. 12-01-1017 išreikštų sprendimų teisėtumas bei atsakovų pareiga kreiptis į Vyriausybę dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 685 patvirtinto sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš sąrašo.

21Dėl pareiškėjų teisės reikalauti, kad atsakovai realizuotų Vyriausybės nutarimų keitimo iniciatyvos teisę.

22Pagal Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą) arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas kompetenciją nustatyti, kokie konkretūs aerodromai ir kokie jų užimami plotai yra reikalingi visuomenės poreikiams bei nuosavybės teisių atkūrimo procese iš piliečių išperkami, suteikė vieninteliam subjektui – Vyriausybei. Pastaroji, įvertinusi Panevėžio aerodromo poreikį visuomenės interesams, priėmė aptariamą 1998 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 685, kuriuo Panevėžio aerodromą bei jo užimamą plotą priskyrė valstybės išperkamai žemei. Tuo Vyriausybė, realizuodama Atkūrimo įstatyme nustatytą kompetenciją, įgyvendino Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdymo funkciją. Administraciniams teismams nėra suteikta teisė vykdyti tokios Vyriausybės veiklos teisminės kontrolės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Todėl administracinis teismas nagrinėjamoje byloje netiria Vyriausybės veiklos pastarajai priskyrus Panevėžio aerodromo užimamą plotą valstybės išperkamai žemei. Priešingu atveju administracinis teismas pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą.

23Pasisakydama dėl atsakovų pareigos kreiptis į Vyriausybę dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 685 patvirtinto sąrašo pakeitimo pagal pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nėra Vyriausybės priimamų teisės aktų iniciatyvos teisę turintys subjektai. Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai – Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai. Vyriausybės priimamų teisės aktų iniciatyvos teisę turintys subjektai nėra įpareigoti kiekvienu atveju pagal asmenų prašymus realizuoti turimą Vyriausybės priimamų teisės aktų iniciatyvos teisę. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, teisėkūros iniciatyvos teisę turinčios įstaigos gali parengti teisėkūros iniciatyvas atsižvelgdamos į visuomenės ar atskirų asmenų pasiūlymus, taip pat reaguodamos į pasikeitusias teisines, ekonomines, socialines, finansines ar kitokias svarbias aplinkybes, tačiau neprivalo to daryti, kadangi jos dėl pateiktų pasiūlymų teisėkūros srityje sprendžia savarankiškai nustatytos kompetencijos ribose. Todėl aptariamu atveju pripažintina, kad pareiškėjai reikalavimo teisės, jog atsakovai pagal pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą realizuotų Vyriausybės nutarimų keitimo iniciatyvos teisę, neturi. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovus kreiptis į Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 685 patvirtinto sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš sąrašo, nėra.

24Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovai yra kompetentingi kreiptis į Vyriausybę dėl nutarimo panaikinimo ar pakeitimo, kad būtų tinkamai apgintos jų pažeistos teisės ir teisėti interesai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Kaip jau minėta, pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į B. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio mieste. Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685 yra tas dokumentas, kuris patvirtina, kad buvusios savininkės turėta žemė yra reikalinga visuomenės reikmėms, t. y. Panevėžio aerodromo veiklai vykdyti, todėl ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra valstybės išperkama žemė. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija NŽT jau yra priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės turėtą žemę natūra, kuriais konstatavo, kad buvusios savininkės turėta žemė yra valstybės išperkama ir dėl to atsisakė atkurti nuosavybės teises šiuo būdu. Pažymėtina, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai), numatė teisingo kompensavimo už valstybės išperkamą turtą mechanizmą, todėl pareiškėjų teisės ir teisėti interesai vien tuo, kad valstybė išperka visuomenės poreikiams reikalingą žemę ir jos negrąžina natūra, nėra pažeidžiami. Pareiškėjams už valstybės išperkamą žemę Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka gali būti kompensuojama kitais pareiškėjų pasirinktais būdais. Antra vertus, pareiškėjai, manydami, kad NŽT sprendimai neatkurti nuosavybės teisių natūra yra nepagrįsti ir neteisėti, turi teisę juos skųsti teismine tvarka.

25Dėl skundžiamų raštų panaikinimo.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjams pateikus valstybės institucijoms prašymą realizuoti Vyriausybės teisės aktų iniciatyvos teisę, jų interesas pasireiškia tuo, kad tokį jų prašymą valstybės institucijos tinkamai apsvarstytų ir pareiškėjams atsakytų galiojančia asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (nauja redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., toliau – Taisyklės) 2 punktas numato, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu <...>, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją <...>. Taisyklių 8 punktas numato, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Pagal Taisyklių 34 punktą asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Taisyklių 47 punktas numato, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą <...> atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją <...> arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą <...>, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją <...> arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, <...> atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, <...> ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.

27Nagrinėjamu atveju Susisiekimo ministerija ir Krašto apsaugos ministerija į pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl nutarimo Nr. 685 pakeitimo atsakė, atitinkamai, 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-1829 ir 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. 12-01-1017, kuriuose išdėstė šių institucijų valią pareiškėjų iškeltu kreipimosi į Vyriausybę klausimu.

28Vertinant Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-1829 pateiktą atsakymą, pažymėtina, kad jame pareiškėjams išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių ministerija negali realizuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimo iniciatyvos teisės.

29Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.7 punkte nustatyta, kad susisiekimo ministras atsakingas už transporto sistemos funkcionavimą: <...> visų rūšių transporto infrastruktūros plėtrą. Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintų Susisiekimo ministerijos nuostatų (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 7.1-7.2 punktai nustato, kad šios ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; nuostatų 8.2.1 punktas ministerijai paveda vykdyti aviacijos valstybinį valdymą, be to, Aviacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija.

30Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad Susisiekimo ministerijos kompetencijai pavestas valstybės politikos formavimas transporto infrastruktūros plėtros srityje, tačiau jos kompetencijai nėra pavesta priimti sprendimų dėl konkrečių aerodromų reikalingumo, joje vykdomos veiklos tikslingumo, tęstinumo ar pan. Aptariamu atveju nustatyta, kad Panevėžio aerodromas yra 51,6 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o patikėjimo teise šį žemės sklypą valdo NŽT. Žemės sklype yra įvairūs Lietuvos valstybei priklausantys pastatai ir statiniai, kuriuos 2010 m. liepos 26 d. patikėjimo teise perėmė VĮ Valstybės turto fondas, dabar VĮ Turto bankas (t. 2, b. l. 88-93). Aerodromo teritorijoje veiklą vykdo asociacija „Panevėžio aeroklubas“, kuri rengia pilotus mėgėjus, sklandytojus, parasparnių pilotų, motorizuotų sklandytuvų pilotus, moko jaunuosius aviatorius skraidyti mažaisiais sklandytuvais, rengia aviacijos varžybas ir kt. (t. 1, b. l. 182, t. 2, b. l. 22). Šiai asociacijai Kūno kultūros ir sporto departamentas Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1637 ir panaudos sutarties pagrindu perdavė lėktuvus, sklandytuvus, radijo, aptarnavimo ir kt. techniką. Žemės sklype esantys ir VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdomi statiniai vykdant Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 704 buvo suteikti panaudos pagrindais aeroklubo veiklai penkeriems metams.

31Bylos medžiaga patvirtina, kad Susisiekimo ministerija, vykdydama valstybės politikos formavimo transporto infrastruktūros plėtros srityje funkciją, sudarė darbo grupę dėl veikiančių ir planuojamų plėtoti bendrosios aviacijos reikmėms naudojamų civilinių aerodromų apskaitos, planavimo ir jų užimamų žemės plotų tvarkymo taisyklių (rekomendacijų) projekto parengimo, kuri parengė šiuo klausimu išvadas (t. 2, b. l. 119-126), kuriose, be kita ko, kompleksiškai išanalizavo Lietuvoje veikiančių aerodromų veiklos perspektyvas. Darbo grupė, be kita ko, pasiūlė pavesti Kūno kultūros ir sporto departamentui nustatyti aiškias aviacijos sporto plėtros gaires nacionaliniu mastu, pasiūlė savivaldybėms perimti civiliniuose arerodromuose esantį nekilnojamąjį turtą iš Kūno kultūros ir sporto departamento, pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai ir Finansų ministerijai išnagrinėti galimybes ir poreikį įtraukti perspektyviausius aerodromus į integruotas teritorijų vystymo programas, pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai išnagrinėti galimybes valdyti tam tikrus aerodromus, o tais atvejais, kai aerodromo veiklos tęstinumu nėra suinteresuotas nei Kūno kultūros ir sporto departamentas, nei Krašto apsaugos ministerija, nei Vidaus reikalų ministerija ar savivaldybė, kurios teritorijoje aerodromas yra, pavedė juos valdančioms institucijoms svarstyti galimybę perleisti privačių asmenų nuosavybėn ar išnuomoti. Taigi matyti, kad Susisiekimo ministerija, vykdydama valstybės politikos formavimo transporto infrastruktūros plėtros srityje, funkciją, sudarė darbo grupę, kuri kompleksiškai išnagrinėjusi aerodromų veiklos klausimus, nurodė institucijas, kurios turėtų priimti sprendimus dėl Lietuvoje veikiančių aerodromų veiklos perspektyvų.

32Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamame atsakyme Susisiekimo ministerija, atsisakydama realizuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimo iniciatyvos teisę ir paaiškindama to priežastis, motyvuotai nurodė, kad kreiptis į Vyriausybę dėl Panevėžio aerodromo išbraukimo iš sąrašo tikslinga tik tuo atveju, jeigu bus rasti visoms suinteresuotoms šalims, t. y. turto savininkams ir valdytojams, priimtini sprendimai dėl aeroklubo veiklos. Susisiekimo ministerija pagrįstai nurodė, kad ji nėra turto ir žemės sklypo valdytoja, pagal kompetenciją neturi galimybių spręsti Panevėžio aeroklubo iškėlimo ir jo veiklos tęstinumo klausimo. Toks Susisiekimo ministerijos paaiškinimas atitinka tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek Susisiekimo ministerijai suteiktą kompetenciją. Kadangi Susisiekimo ministerija 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-1829 pateikė išsamų, motyvuotą, atitinkantį faktines aplinkybes ir suteiktą kompetenciją atsakymą, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymas Susisiekimo ministerijoje buvo išnagrinėtas tinkamai, nepažeidžiant Taisyklių nuostatų. Šiuo atsakymu pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo ir panaikinti Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 2-1829 nėra, šis pareiškėjų skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

33Vertinant Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. 12-01-1017 pateiktą atsakymą į pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą, konstatuotina, kad juo pareiškėjams buvo tinkamai atsakyta į prašymą. Šiame atsakyme Krašto apsaugos ministerija motyvuotai paaiškino, dėl kokių priežasčių ji negali realizuoti aptariamo Vyriausybės nutarimo pakeitimo iniciatyvos teisės. Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.4 punkte numatyta, kad krašto apsaugos ministras atsakingas už krašto apsaugą (pasirengimą valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai, valstybės teritorijos apsaugą (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą), išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą ir kontrolę, karinio tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, karo tarnybą ir civilinę krašto apsaugos tarnybą, paiešką, gelbėjimą ir kt., dalyvavimą tarptautinėse karinėse operacijose ir misijose, gynybos politiką ir kt. Skundžiamame ministerijos atsakyme teisingai nurodyta, kad Panevėžio aerodromas nėra karinis, ministerija nedisponuoja jokiu turtu, esančiu aerodromo teritorijoje, todėl jos kompetencijai nepriskirta spręsti klausimų, susijusių su Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo pakeitimu. Kadangi Krašto apsaugos ministerija 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. 12-01-1017 pateikė faktines aplinkybes ir suteiktą kompetenciją atitinkantį atsakymą, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymas ministerijoje buvo išnagrinėtas tinkamai, nepažeidžiant Taisyklių nuostatų. Šiuo atsakymu pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo ir panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. rašto Nr. 12-01-1017 nėra, šis pareiškėjų skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

34Dėl pareiškėjų prašymo nagrinėjimo Lietuvos kariuomenėje ir Civilinės aviacijos administracijoje.

35Kaip minėta, pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymas buvo adresuotas ir Lietuvos kariuomenės vadui. Taisyklių 11 punktas nustato, kad asmens prašymo, adresuoto kelioms Lietuvos Respublikos institucijoms ir priklausančio kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja, apibendrina gautus kitų institucijų atsakymus ir į jį atsako prašyme nurodytas pirmasis adresatas. Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. 12-01-1017 nurodyta, kad prašyme išdėstytų klausimų sprendimas nepriskiriamas ne tik ministerijos, bet ir Lietuvos kariuomenės kompetencijai. Tai reiškia, kad šiuo atsakymu Krašto apsaugos ministerija išreiškė ir Lietuvos kariuomenės valią pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymo klausimu. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė sudaro krašto apsaugos sistemą. Krašto apsaugos ministerija yra vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Krašto apsaugos ministerija įgyvendina Lietuvos kariuomenės steigėjos teises. Esant tokioms aplinkybėms, Krašto apsaugos ministerija pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 11 punktu, išreiškė tiek savo, tiek Lietuvos kariuomenės valią pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymo klausimu. Kiek tai liečia Lietuvos kariuomenę, jos kompetencijai, kaip ir Krašto apsaugos ministerijai, nepriskirta spręsti klausimų, susijusių su civilinių aerodromų veikla, jos perspektyvomis (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 12-13 ir kiti straipsniai), ši institucija Panevėžio aerodrome taip pat nedisponuoja jokiu turtu, tad aptariamame atsakyme pagrįstai nurodyta, jog Lietuvos kariuomenei nepriskirta spręsti klausimų, susijusių su Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo pakeitimu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad Krašto apsaugos ministerija tinkamai organizavo atsakymo pateikimą į pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą, adresuotą Lietuvos kariuomenės vadui.

36Pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymas buvo adresuotas ir Civilinės aviacijos administracijai. Ši institucija atsakymo į pareiškėjų prašymą nepateikė. Vertinant Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-1829 pateiktą atsakymą, matyti, kad jame Civilinės aviacijos administracijos, kuri pagal susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 182 patvirtintų nuostatų 1 punktą yra įstaiga prie Susisiekimo ministerijos, valia dėl pareiškėjų prašymo neišreikšta. Taigi negalima spręsti, kad Susisiekimo ministerija šiuo atveju, vadovaudamasi Taisyklių 11 punktu, organizavo pareiškėjų prašymo, adresuoto Civilinės aviacijos administracijai, nagrinėjimą. Vadinasi, Civilinės aviacijos administracija pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymo tinkamai neišnagrinėjo, nepateikė pareiškėjams jokio atsakymo ir tuo pažeidė Taisyklių 34, 47 punktus bei pareiškėjų interesą, kad jų prašymas būtų tinkamai apsvarstytas ir pareiškėjams būtų atsakyta galiojančia asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas iš dalies tenkintinas ir Civilinės aviacijos administracija įpareigotina pašalinti šį pažeidimą bei išnagrinėti pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą bei atsakyti pareiškėjams galiojančia asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarka.

37Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Susisiekimo ministerija ir Krašto apsaugos ministerija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl nutarimo Nr. 685 pakeitimo, todėl pagrindo panaikinti 2016 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 2-1829 ir 2016 m. birželio 1 d. rašto Nr. 12-01-1017 nėra. Pareiškėjai reikalavimo teisės, kad atsakovai pagal pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą realizuotų Vyriausybės nutarimų keitimo iniciatyvos teisę, neturi, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovus kreiptis į Vyriausybę su prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 685 patvirtinto sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš sąrašo, nėra. Tačiau nustačius, kad Civilinės aviacijos administracija pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymo tinkamai neišnagrinėjo, nepateikė pareiškėjams jokio atsakymo ir tuo pažeidė Taisyklių 34, 47 punktus, tai sudaro pagrindą pareiškėjų skundą iš dalies tenkinti ir Civilinės aviacijos administraciją įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymą bei atsakyti pareiškėjams galiojančia asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarka.

38Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą iš dalies patenkinti.

40Įpareigoti atsakovą Civilinės aviacijos administraciją išnagrinėti pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. 2016 m. gegužės 3 d. prašymą bei atsakyti pareiškėjams galiojančia asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarka.

41Kitą pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundo dalį atmesti.

42Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas... 3. pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į... 4. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 1,... 5. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t.... 6. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. 1, b.... 7. Atsakovas Civilinės aviacijos administracija atsiliepime į pareiškėjų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjų... 9. Tretieji suinteresuoti asmenys Kūno kultūros ir sporto departamentas, NŽT ir... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė skundo reikalavimus, prašė juos... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Bylos faktinės aplinkybės.... 13. Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į B. Š. iki 1940 m.... 14. NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr.... 15. Pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. gruodžio 10 d. prašymais... 16. Pareiškėjai 2016 m. gegužės 3 d. prašymu (t. 1, b. l. 99-100) kreipėsi į... 17. Susisiekimo ministerija 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 2-1829 (t. 1, b. l.... 18. Krašto apsaugos ministerija 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. 12-01-1017 (t.... 19. Lietuvos kariuomenė ir Civilinės aviacijos administracija į pareiškėjų... 20. Keliamo ginčo esmė – Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d.... 21. Dėl pareiškėjų teisės reikalauti, kad atsakovai realizuotų Vyriausybės... 22. Pagal Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aerodromas – nustatytas... 23. Pasisakydama dėl atsakovų pareigos kreiptis į Vyriausybę dėl Vyriausybės... 24. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovai yra kompetentingi kreiptis į... 25. Dėl skundžiamų raštų panaikinimo.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjams pateikus valstybės... 27. Nagrinėjamu atveju Susisiekimo ministerija ir Krašto apsaugos ministerija į... 28. Vertinant Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 2-1829... 29. Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų... 30. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad Susisiekimo ministerijos... 31. Bylos medžiaga patvirtina, kad Susisiekimo ministerija, vykdydama valstybės... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamame... 33. Vertinant Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr.... 34. Dėl pareiškėjų prašymo nagrinėjimo Lietuvos kariuomenėje ir Civilinės... 35. Kaip minėta, pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymas buvo adresuotas ir... 36. Pareiškėjų 2016 m. gegužės 3 d. prašymas buvo adresuotas ir Civilinės... 37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 39. pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą iš dalies patenkinti.... 40. Įpareigoti atsakovą Civilinės aviacijos administraciją išnagrinėti... 41. Kitą pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundo dalį atmesti.... 42. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...