Byla 2A-793-253/2009
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo O. R. (O. R.) atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. R. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti teisę įsigyti asmeninėn nuosavybėn butą ( - ), pagal 1992-10-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą

3Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ ir įpareigoti ieškovą O. R. sumokėti atsakovei 48,20 Lt buto likutinę vertę, nustatytą1997-04-18. Nurodė, kad 1996-08-01 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 358 jo šeimai buvo išnuomotas techniškai nusidėvėjęs vieno kambario butas ( - ), ir jis įpareigotas savo lėšomis atnaujinti butą ir atlikti buto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registro įmonėje Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise (b. l. 12–14). Pažymėjo, kad šias abi sąlygas įvykdė, t. y. atliko suteikto buto atnaujinimo darbus – atliko jame kapitalinį remontą, bei 1997-01-25 įregistravo jį Nekilnojamojo turto registre ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Žinodamas, kad atnaujinus techniškai nusidėvėjusį butą jį galima privatizuoti pagal likutinę vertę, kreipėsi į šį buto eksploatuojančią įmonę, t. y. į UAB „Mūsų namų valdos“, ir 1997-04-18 gavo pažymą, kurią su pareiškimu dėl buto privatizavimo pristatė Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau atsakymo negavo. Pasidomėjęs, kodėl negauna atsakymo dėl privatizavimo, sužinojo, kad baigėsi terminas privatizuoti ir galima privatizuoti tik gavus Butų privatizavimo valstybinės komisijos leidimą, todėl 1997-10-20 pateikė minėtai institucijai prašymą, į kurį atsakymo negavo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-08 nutarimu Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“, perduoti ieškovui O. R. privačion nuosavybėn butą ( - ), Klaipėdos m., kurio unikalus Nr. ( - ), ieškovui O. R. sumokėjus buto ( - ), likutinę vertę – 48,20 Lt, nustatytą1997-04-18. Teismas nustatė, kad 1996-08-01 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu „Dėl techniškai nusidėvėjusių butų nuomos“ Nr. 358, vadovaujantis Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 198 „Dėl nusidėvėjusių (avarinių) namų ar patalpų tolesnio naudojimo tvarkos“, ieškovui buvo išnuomotas techniškai nusidėvėjusiame name techniškai nusidėvėjęs vieno kambario be virtuvės butas ( - ), Klaipėdos m., kurį jis buvo įpareigotas atnaujinti savo lėšomis ir, atnaujinus suteiktas minėtu sprendimu gyvenamąsias patalpas, buvo įpareigotas atlikti jų teisinę registraciją valstybinėje įmonėje „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise. Ieškovas atsakovės įpareigojimą dėl buto atnaujinimo savo lėšomis atliko tinkamai. Tikslių duomenų, kad ieškovas tinkamai įvykdė įpareigojimo dalį dėl teisinės registracijos atlikimo po to, kai atnaujino savo lėšomis minėtą butą, byloje nebuvo pateikta, tačiau ieškovas 1997-01-25 kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro įmonę. Ieškovas ieškojo galimybės atnaujintą butą privatizuoti ir 1997-04-10 kreipėsi į butą eksploatuojančią organizaciją UAB „Mūsų namų valdos“, šios įmonės išduotą pažymą ieškovas nurodė pateikęs Klaipėdos miesto savivaldybei kartu su pareiškimu dėl leidimo privatizuoti. Duomenų apie šio pareiškimo pateikimą arba nepateikimą atsakovei teismui nė viena šalis nepateikė, tačiau teismas to nelaikė duomenimis, nulemiančiais ieškovo teisę privatizuoti minėtą butą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-08 nutarimo Nr. 740 2.7 p. numatytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad ieškovas į Klaipėdos miesto savivaldybę kreipėsi dėl buto privatizavimo dar galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 740, tačiau dėl to, kad jo pareiškimas nebuvo tinkamai sprendžiamas ir buvo pažeista ieškovo teisė įsigyti nuosavybės teisę, kurią numatė galioję norminiai aktai.

5Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Valstybei ir savivaldybei priklausantis turtas privačių asmenų nuosavybėn galėjo būti perleistas tik privatizavimo būdu, todėl šiame kontekste vertintinas ir 1992-10-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“. Ieškovas nurodo, kad kreipėsi į savivaldybę 1997-04-18, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad kreipėsi dėl buto teisinės registracijos, nes ginčo butas VĮ Registrų centre įregistruotas nuo namo pastatymo. Ieškovas neįrodė, kad įvykdė visas Klaipėdos miesto valdybos 1996-08-01 sprendime Nr. 358 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-08 nutarime Nr. 740 nustatytas sąlygas. Be to, 1992-10-08 nutarimas Nr. 740 pripažintas netekusiu galios 1997-07-21 nutarimu Nr. 793 ir tokioms patalpoms privatizuoti nustatyta kitokia tvarka – gyvenamosios patalpos, neatitinkančios sanitarinių-techninių reikalavimų, išbraukiamos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos ir tokios patalpos privatizuojamos įstatymų nustatyta tvarka. 1997 metais ieškovas būtų galėjęs ginčo butą įsigyti savo privačion nuosavybėn pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kartu su kitais šeimos nariais privatizavo butą ( - ), Klaipėdoje, kito buto privatizuoti jau negalėjo (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Teisės aktų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų perdavimo piliečių nuosavybėn tvarką pagal 1992-10-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 740, nėra, todėl ginčijamo teismo sprendimo vykdymas neįmanomas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas O. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įvykdė visas tuo metu galiojusiuose norminiuose aktuose ir Klaipėdos miesto savivaldybės 1996-05-02 bei 1996-08-01 sprendimuose nurodytas sąlygas, todėl jam nuosavybės teisę į ginčo butą teismas pripažino pagrįstai.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka 1997 metais, aiškinimas ir taikymas. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-08 nutarimo Nr. 740

9„Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“

102.7 punktą gyventojams – gyvenamųjų patalpų remonto dalyviams, sumokėjusiems atitinkamo patalpų ploto likutinę vertę bei jų remonto išlaidas ir įvykdžiusiems visas kitas su statytoju sudarytos sutarties sąlygas, šios patalpos po remonto perduodamos jų privačion nuosavybėn. Pagal Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-02 sprendimu Nr. 198 patvirtintos Patalpų nusidėvėjusiuose (avariniuose) namuose bei pripažintų netinkamomis gyventi patalpomis tolesnio naudojimo tvarkos (galiojusios iki 1997-08-28) 4 ir 5 punktus, asmuo, išsinuomojęs nurašytas patalpas, atlikęs jų remontą ir atnaujinęs jas iki tinkamo gyventi lygio, sprendime nurodytu terminu privalėjo kreiptis į eksploatuojančias organizacijas dėl teisinio gyvenamųjų patalpų įregistravimo ir turėjo teisę jas nusipirkti (privatizuoti). Vadovaudamasi 1996-05-02 sprendimu Nr. 198, Klaipėdos miesto valdyba 1996-08-01 priėmė sprendimą Nr. 358 „Dėl techniškai nusidėvėjusių butų nuomos“, pagal kurio nustatytas sąlygas ieškovui buvo išnuomotas techniškai nusidėvėjęs vieno kambario butas ( - ), Klaipėdoje, ir ieškovas buvo įpareigotas savo lėšomis atnaujinti išnuomotas gyvenamąsias patalpas ir atlikti jų registraciją VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugu biuras“ Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-07-21 nutarimu Nr. 793 „Dėl patuštintų gyvenamųjų patalpų avariniuose ir kituose statiniuose“ pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-08 nutarimą Nr. 740. Klaipėdos miesto valdyba 1997-08-28 sprendimu Nr. 457 pripažino netekusiu galios Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-02 sprendimą Nr. 198.

11Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-21 nutarimu Nr. 793 ginčo patalpoms privatizuoti nustatyta kitokia tvarka – gyvenamosios patalpos, neatitinkančios sanitarinių-techninių reikalavimų, išbraukiamos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos ir tokios patalpos privatizuojamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (nuo 1995-07-19 galiojusios redakcijos) 1 straipsnio 2 dalis numatė, kad pastatai, priklausantys Butų fondui, buvo privatizuojami pagal specialų įstatymą, t. y. pagal Butų privatizavimo įstatymą. Butų privatizavimo įstatymas (nuo

121997-05-07 galiojusi redakcija) numatė, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jie galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti iki 1997-12-31 šiems asmenims paduoti pareiškimus privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu (iki 2000-12-31) įgytas ir pažeistas asmenų subjektines teises užbaigti pradėtas ir nebaigtas Valstybei ir savivaldybei priklausiusių gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūras, šiam įstatymui nustojus galioti, numato Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymas (nuo 2003-01-01 galiojanti redakcija).

13Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įpareigojo ją perduoti ieškovo nuosavybėn ginčo butą pagal šiuo metu nebegaliojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-08 nutarimą Nr. 740, tačiau tokio sprendimo įvykdyti neįmanoma, nes nėra teisės aktų, reglamentuojančių nurodyto nutarimo dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo piliečių nuosavybėn vykdymo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui taikomi tie įstatymai, kurie galiojo ginčo santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Ta aplinkybė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu įstatymas, reguliavęs ginčo santykį, nebegalioja, neturi reikšmės, nes įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad jis nebeveikia „į ateitį” (ex nunc), t. y. jis negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams, tačiau tai nereiškia, kad išnyksta (pasibaigia) teisės ir pareigos, įgytos pagal anksčiau galiojusį įstatymą. Vadinasi, įstatymui nustojus galioti, galima realizuoti (įgyvendinti) tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje ieškovo teisė į ginčo buto privatizavimą vertintina pagal tuo metu galiojusius įstatymus, o teisės privatizuoti įgyvendinimas – pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

14Sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pagal Klaipėdos miesto valdybos 1996-08-01 sprendimą Nr. 358 išnuomotas techniškai nusidėvėjęs butas ( - ), Klaipėdoje, kuriame ieškovas gyvena iki šiol, gali būti privatizavimo objektas. Šalys nesutaria dėl to, ar ieškovas tinkamai atliko veiksmus, būtinus privatizuoti ginčo butą.

15Apeliantė teigia, kad ieškovas su kitais šeimos nariais privatizavo butą ( - ), Klaipėdoje, todėl neturėjo teisės privatizuoti kito buto. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Bylos duomenimis, ieškovas nuo 1988-09-23 iki 1996-09-23 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu ( - ), Klaipėda. 1991-11-21 pareiškimu ieškovas kartu su kitais šeimos nariais sutiko, kad iš savivaldybės nuomojamą butą ( - ), Klaipėdoje, privatizuotų V. R., kuris išreiškė valią tapti šio buto savininku ir jį 1992-06-09 privatizavo. Tuo atveju, kai butu nuomos teisėmis naudojosi ne vienas asmuo – buto nuomininkas, o keli asmenys – buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą susiklostydavo dviejų rūšių teisiniai santykiai. Pirma, susiklostydavo santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių, kurie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Antra, susiklostydavo santykiai tarp asmens ar asmenų, įstatymo nustatyta tvarka išoriškai išreiškusių savo valią (ketinimus) privatizuoti butą, ir miestų (rajonų) savivaldybių ar kitų subjektų, numatytų Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje, įpareigotų nustatyta tvarka reaguoti į tokius asmenų pareikštus ketinimus. Pirmas sandoris buvo sudaromas tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Toliau asmuo ar asmenys, nurodyti šiame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę susitarimo tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (conditio sine qua non). Dėl šios priežasties pagal įstatymą būtinas ieškovo sutikimas kito šeimos nario privatizavimo sandoriui sudaryti negali būti prilyginamas ieškovo valios privatizuoti, t. y. sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, išreiškimui ir buto nuosavybės įgijimui. Be to, atsakovė 1996-08-01 sprendimu Nr. 358 pati leido ieškovui nuomotis ginčo patalpas su teise jas privatizuoti, atlikus tam tikrus įstatymo nustatytus veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog šeimos nariui 1992-06-09 privatizavus butą ieškovas prarado teisę į ginčo buto privatizavimą, atmestini kaip nepagrįsti.

16Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė, kad įvykdė visas Klaipėdos miesto valdybos

171996-08-01 sprendime Nr. 358 nustatytas sąlygas – atnaujinti išnuomotas gyvenamąsias patalpas ir atlikti jų registraciją VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugu biuras“ Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise. Ieškovas pateikė atliktų darbų sąmatą ir nurodo, kad tinkamai atliko remonto darbus nuomojamame bute. Netikėti ieškovo, gyvenančio nuomojame bute nuo 1996-08-06, pateiktais paaiškinimais ir įrodymais nėra pagrindo, byloje nėra juos paneigiančių duomenų, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta. Byloje yra UAB „Mūsų namų valdos“ 1997-04-18 pažyma, adresuota Klaipėdos miesto savivaldybei, kad ( - ) buto

1815,40 kv. m likutinė vertė 1997-04-01 yra 48,20 Lt (b. l. 10). VĮ Registrų centre 1997-01-29 yra įregistruoti ginčo buto kadastriniai duomenys, o buto nuosavybė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos vardu – 1999-12-30 (b. l. 52). Ieškovas negali pateikti dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, daiktinės teisės į juos ar juridiniai faktai – tokia informacija pateikiama tik teisių turėtojams pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalį. Atsakovė ginčo buto įregistravimo dokumentų kopijų į bylą neteikė. Atsižvelgusi į tai, kad 1996-08-01 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 358 nebuvo nurodytas gyvenamųjų patalpų atstatymo ir jų teisinio įregistravimo terminas, o pagal tuo metu galiojusios Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-02 sprendimu patvirtintos Tvarkos 4 punktą dėl teisinio patalpų įregistravimo reikėjo kreiptis į tokį namą eksploatuojančią organizaciją, ir įvertinusi nurodytas aplinkybes – 1997-01-29 įregistruotus ginčo buto kadastrinius matavimus, namą eksploatavusios įmonės 1997-04-18 pažymą atsakovei apie ginčo butą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė Klaipėdos miesto valdybos

191996-08-01 sprendimu Nr. 358 nustatytos pareigos, nes jis kreipėsi dėl ginčo patalpų teisinės registracijos.

20Apeliantė teigia, kad ji neturi duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į ją dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovas nurodė, kad dėl privatizavimo kreipėsi ne į atsakovę, o į namą eksploatuojančią UAB „Mūsų namų valdos“, kuri jam 1997-04-18 išdavė privatizavimo sandoriui reikalingą pažymą dėl ginčo buto likutinės vertės. Atsakovė patvirtino, kad tokius duomenis

211997 metais Klaipėdos miesto savivaldybei nustatyta tvarka perduodavo namų valdos –

22UAB „Mūsų namų valdos“. Ieškovas nurodė, kad savivaldybė delsė privatizuoti tokius namus, nes tuo metu keitėsi teisės aktai. Klaipėdos miesto savivaldybė 1997-08-28 sprendimu pripažino netekusiu galios savivaldybės 1996-05-02 sprendimą Nr. 198, pagal kurį ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo patalpas. Byloje yra ieškovo 1997-10-20 pateikto prašymo Butų privatizavimo valstybinei komisijai leisti išsinuomoti ginčo butą kopija, jame nurodė, jog įstatymo nustatytu laiku nepadavė pareiškimo ir nebaigė privatizuoti gyvenamojo namo, buto dėl to, kad savivaldybė jam neleido to padaryti (b. l. 22). Butų privatizavimo įstatymo (nuo 1997-05-07 galiojusios redakcijos) 1 straipsnis numatė, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio Butų fondo pirkimo– pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992-12-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jie galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti iki 1997-12-31 šiems asmenims paduoti pareiškimus privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovo pateiktus įrodymus: duotus paaiškinimus, 1997-10-20 prašymą, netiesioginį įrodymą – 1997-04-18 namą eksploatavusios organizacijos pažymą atsakovei apie ginčo buto likutinę vertę, konstatuoja, kad ieškovas laiku ir tinkamai kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo ir įstatymo nustatyto termino nepraleido.

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas tinkamai įvykdė Klaipėdos miesto valdybos 1996-08-01 sprendime Nr. 358 nurodytas sąlygas ir įstatymo nustatytu terminu išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Ieškovas įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau negalėjo įgyvendinti šios teisės dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pažeistas asmenų subjektines teises užbaigti pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras, šiam įstatymui nustojus galioti, numato nuo 2003-01-01 galiojantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teisme išsprendžiamas ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas). Dėl šios priežasties, nors apeliantės skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, jis yra priimtas vadovaujantis šiuo metu negaliojančiu ir neįgyvendinamu Klaipėdos miesto savivaldybės nutarimu, todėl yra tikslintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje spręstas ginčas dėl teisės privatizuoti butą, todėl remiantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo sprendimu ieškovui pripažintina teisė privatizuoti ginčo patalpas. Kitus ginčo buto privatizavimui reikalingus veiksmus šalys turi teisę atlikti pačios įstatymų nustatyta tvarka.

24Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir išdėstyti taip:

26„Pripažinti ieškovui O. R. teisę privatizuoti butą ( - ), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. ( - )“.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti teisę įsigyti... 3. Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas O. R. prašo apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių... 9. „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir... 10. 2.7 punktą gyventojams – gyvenamųjų patalpų remonto dalyviams,... 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-21 nutarimu Nr. 793 ginčo patalpoms... 12. 1997-05-07 galiojusi redakcija) numatė, kad jeigu asmenys, turintys teisę... 13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu... 14. Sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją... 15. Apeliantė teigia, kad ieškovas su kitais šeimos nariais privatizavo butą (... 16. Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė, kad įvykdė visas Klaipėdos... 17. 1996-08-01 sprendime Nr. 358 nustatytas sąlygas – atnaujinti išnuomotas... 18. 15,40 kv. m likutinė vertė 1997-04-01 yra 48,20 Lt (b. l. 10). VĮ Registrų... 19. 1996-08-01 sprendimu Nr. 358 nustatytos pareigos, nes jis kreipėsi dėl ginčo... 20. Apeliantė teigia, kad ji neturi duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į... 21. 1997 metais Klaipėdos miesto savivaldybei nustatyta tvarka perduodavo namų... 22. UAB „Mūsų namų valdos“. Ieškovas nurodė, kad savivaldybė delsė... 23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 24. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo... 26. „Pripažinti ieškovui O. R. teisę privatizuoti butą ( - ), Klaipėdoje,...