Byla 2A-309/2013

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5385-275/2011 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sistem“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl 597 103,44 Lt skolos, kaip kompensacijos už draudimo įmokas, priteisimo.

5Ieškovės manymu, tarp ADB „RESO Europa“ ir UAB „Sistem“ sudarius gyvulių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti UAB „Sistem“ turtiniai interesai, susiję su šios įmonės auginamų kiaulių kritimu dėl ligų, ir UAB „Sistem“ esant žemės ūkio veiklos subjektu, turinčiu teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies (50 %) draudimo įmokų kompensavimu iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, kompensaciją, pagal Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) turėtų išmokėti tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektui (kai visą draudimo įmoką draudikui jis sumoka pats) arba pervesti į draudimo bendrovės sąskaitą (kai žemės ūkio veiklos subjektas draudikui sumoka tik nekompensuojamą 50 % draudimo įmokos dalį). Kadangi UAB „Sistem“ iš viso yra sumokėjusi 2 646 340,00 Lt, o Nacionalinė mokėjimo agentūra – 1 179 840,00 Lt, todėl likusi skolos suma sudaro: 4 423 283,44 Lt (bendra draudimo įmokos suma) – 2 646 340,00 Lt (UAB „Sistem“ sumokėta suma) – 1 179 840,00 Lt (Nacionalinės mokėjimo agentūros sumokėta suma), t. y. 597 103,44 Lt.

6Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros teigimu, draudimo įmokų mokėjimas į draudimo įmonių sąskaita, pagal Taisyklių reikalavimu, yra žemės ūkio subjektams teikiamos paramos administravimas, o ne žemės ūkio subjektų prisiimtų prievolių draudimo įmonėms, perėmimas ar vykdymas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Agentūra yra prisiėmusi įsipareigojimus mokėti draudimo įmokas už UAB „Sistem“, nes tai prieštarautų pagrindiniams paramos skyrimo principams – parama teikiama kompensuojant patirtas išlaidas, o ne agentūros lėšomis apdraudžiant paramos gavėjų nuosavybės teise valdomą turtą, todėl Taisyklėse būtent šiuo tikslu vartojama „kompensavimo“ sąvoka. Tais atvejais, kai draudimo įmokų dalis mokama draudimo įmonėms, už paramos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti ir mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimą atsako draudimo įmonė, kuri privalo pati įsitikinti, kad paramos gavėjas užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, jog yra savarankiška įmonė, kad įmonė, valda ar ūkininko ūkis yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad paramos gavėjai neatitinka nustatytų reikalavimų ir priėmus sprendimą paramos neišmokėti, nei ieškovė, nei draudimo sutartis (draudimo polisus) pasirašę asmenys neįgyja teisės į draudimo įmokų kompensaciją. Netgi priešingai, netinkamai panaudojus tikslinės paskirties paramos lėšas, ieškovė bei UAB „Sistem“ privalo grąžinti visas nepagrįstai išmokėtas lėšas. UAB „Sistem“ neatitiko Taisyklių 1 ir 2 punktuose nurodytų paramos gavimo sąlygų, todėl buvo priimti Agentūros direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. BR1-666, 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. BR1-1051 ir 2010 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. BR1-80 „Dėl paramos nemokėjimo“. Apie tai ieškovė buvo informuota Agentūros 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-13255 „Dėl paramos nemokėjimo“, 2010 m. vasario 8 d. raštu Nr. BR6-(11.16)-805 „Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo“, kuriuose aiškiai buvo nurodyta, jog sprendimas dėl UAB „Sistem“ išliko nepakeistas, todėl kompensacijos už draudimo įmokas nebus mokamos. Raštuose buvo nurodyta ieškovės teisė šį sprendimą skųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos, tačiau skundas nebuvo pateiktas, taigi ieškovės reikalavimas solidariai priteisti tariamą skolą iš Agentūros negali būti tenkinamas ir yra vienareikšmiškai atmestinas.

7Atsakovės UAB „Sistem“ tvirtinimu, UAB „Sistem“ pagal sudarytą sutartį turėjo prievolę sumokėti 2 211 641,72 Lt ir ją pilnai įvykdė. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovių prievolė yra solidari, todėl visi ieškinio reikalavimai UAB „Sistem“ atžvilgiu turi būti atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei UAB „Sistem“ dėl skolos priteisimo ir nustatęs, kad reikalavimas grindžiamas Taisyklių 4 punktu, Agentūra turėjo teisę priimti sprendimus dėl paramos nemokėjimo remdamasi Taisyklių 13.2 punktu, tačiau jos sprendimų neapskundus nustatyta tvarka, priėjo prie išvados, kad Agentūra neturi mokėti ieškovei kompensacijos.

10Ieškovei nustatytu terminu nepateikus skundo administraciniam teismui, o pareiškus ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, patraukiant atsakovu draudėją, kuriam reikalavimai reiškiami draudimo sutarties pagrindu, nustatyti terminai administracinio subjekto aktui apskųsti negali būti pratęsti, nes ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Agentūros sprendimų teisėtumo klausimas nesvarstytinas, nes ieškovė praleido 1 mėnesio terminą administracinio subjekto sprendimui apskųsti.

11Be kita ko, ieškinio pateikimas teismui 2011 m. balandžio 19 d. yra veiksmas, atliktas praleidus ieškininės 1 metų senaties terminą. Kompensacijos nemokėjimo priežastimi turėtų būti įrodyti kalti atsakovės veiksmai. Tai, kad draudimo poliso 5 punkte be jokių sąlygų UAB „Sistem“ atžvilgiu numatyta, jog dalį draudimo įmokos sumokės Nacionalinė mokėjimo agentūra, draudėjui pareiga mokėti įmoką, nenumatytą jam draudimo polise už Agentūrą, pagrįstai atsisakiusią mokėti kompensaciją, turėtų atsirasti tik dėl kaltų UAB „Sistem“ veiksmų.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas negali daryti išvadų dėl Agentūros sprendimų teisėtumo. Teismas privalėjo vadovautis CPK 26 straipsnio 2 dalimi ir ex officio patikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtų aktų teisėtumą. Ieškovė teisminio proceso metu prašė išspręsti atsakovės priimtų aktų teisėtumą. Agentūros atstovai teismo posėdyje pripažino, kad draudimo sutartis iš dalies yra tinkama draudimo įmokų kompensacijai gauti, tačiau teismas netaikė proporcingumo ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.
2. Teismas netinkamai aiškino tarp šalių susiklėsčiusius teisinius santykius. Byloje ginčas kilo dėl draudimo įmokų, kompensuotinų Taisyklių nustatyta tvarka. Paramos gavėjas yra ne draudimo bendrovė, bet žemės ūkio veiklos subjektai. Ieškovė nėra paramos gavėjas, jos su Nacionaline mokėjimo agentūra nesieja paramos teikimo administraciniai santykiai, taigi ji negali būti laikoma tinkamu subjektu apskųsti administracinius aktus, priimtus kitų asmenų (paramos gavėjų) atžvilgiu.
3. Teismas priėmė sprendimą, nesuderinamą su jau įsiteisėjusiu kitos institucijos (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos) sprendimu bei prieštaraujantį teisinės valstybės principui.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą administraciniam sprendimui apskųsti, nes ieškovei atsakovė savo priimtų sprendimų nuorašų niekada nesiuntė. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Sistem“ neturėjo galimybių administracine tvarka reikalauti Agentūrą vykdyti pareigą – išmokėti draudimo įmokų kompensaciją, todėl teismo motyvas, kad reikalavimas netenkintinas ir bendrosios kompetencijos teisme, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
5. Ieškovė taip pat nepraleido ir vienerių metų ieškinio senaties termino atsakovės UAB „Sistem“ atžvilgiu, kurį teismas skaičiavo nuo 2010 m. vasario 8 d. Agentūros rašto. Mano, kad ieškinio reikalavimui (skolos priteisimui) taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Be kita ko, teismas nepagrįstai nustatė ir ieškinio senaties termino pradžią. Ieškovei nežinant apie jos teisės pažeidimą, t. y. nesant UAB „Sistem“ atsisakymo mokėti draudimo įmokas, ieškinio senaties terminas negali būti laikomas prasidėjusiu, dar daugiau – praleistu. UAB „Sistem“ vykdė dalį Agentūros draudimo sutartyje numatytos prievolės, t. y. be 50 procentų draudimo sutartyje nustatytos draudimo įmokos, sumokėjo papildomai 434 698,28 Lt.
6. Ieškovė visame procese buvo sąžininga, atidi ir rūpestinga, ėmėsi visų veiksmų, kad Agentūros pozicija būtų pripažinta neteisėta, todėl, jeigu teismas laikytų, jog ji praleido senaties terminą, tai teismo ex officio turėtų būti atnaujinta.
7. Agentūra nėra draudimo sutarties šalis, todėl jai pareigos kompensuoti draudimo įmokas kyla ne iš draudimo sutarties, bet iš Taisyklių. Kadangi UAB „Sistem“ netinkamai vykdė draudimo sutartį, todėl laikytina, kad ji pažeidė draudimo sutarties sąlygas ir privalo sumokėti pagal draudimo sutartį susidariusią skolą.

14Atsakovė UAB „Sistem“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Agentūra neturi mokėti ieškovei kompensacijos.
2. Teismas visiškai pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes tarp atsakovės ir apeliantės yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš draudimo santykių sutarties.
3. Teismas pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį.
4. UAB „Sistem“ niekada nei sutartyje, nei pagal Taisykles neturėjo prievolės ir nebuvo įsipareigojusi sumokėti daugiau nei 2 211 641,72 Lt, kuriuos ir yra sumokėjusi.
5. Tarp ieškovės ir UAB „Sistem“ sudaryta sutartis yra teisėta, galiojanti ir šalims turi įstatymo galią.

15Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

1. Teismas nustatė, kad žemės ūkio subjektas UAB „Sistem“ neatitiko Taisyklėse nustatytų pagalbos gavimo sąlygų, nes pagal Agentūrai pateiktus dokumentus ir viešo registro duomenis nebuvo įrodyta, kad draudėjas UAB „Sistem“ draudimo poliso sudarymo metu nuosavybės teise turėjo 27 234 vnt. kiaulių.
2. Ieškovei siųstuose raštuose buvo nurodyta jos teisė skųsti Agentūros sprendimus įstatymo nustatyta tvarka, tačiau skundas nebuvo pateiktas. Todėl reikalavimas solidariai priteisti tariamą skolą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros negali būti tenkinamas ir vienareikšmiškai atmestinas.
3. Ieškovė prisiima atsakomybę už paramos gavėjų įvertinimą prieš kreipiantis į Agentūrą dėl patirtų draudimo įmokų kompensavimo, o neturėdama pakankamų įrodymų apie nuosavybės teise priklausančius gyvūnus, ieškovė prisiėmė riziką, kad parama nebus skirta. Joks teisės aktas nenustato Agentūros pareigos solidariai atsakyti už paramos gavėjus prieš trečiuosius asmenis.
4. Teismas išsamiai pasisakė dėl faktinių aplinkybių, kurių pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį, Agentūros administracinių sprendimų teisėtumo nevertino. Ieškovė neįrodė savo teiginių, kad UAB „Sistem“ atitiko Taisyklėse nustatytas sąlygas. Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti paramos UAB „Sistem“.
5. Kadangi ieškovė jokio reikalavimo Agentūros sprendimų atžvilgiu nepareiškė, todėl teismas neturėjo pareigos peržengti ieškinio ribų, nes tokia teismo teisė numatyta tik išimtinais atvejais, ginant silpnesniąją šalį ar viešąjį interesą. Ieškovės CPK 26 straipsnio 2 dalies aiškinimas nesuderinamas su CPK 265 straipsnio 2 dalimi, kuri draudžia teismo sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
6. Teismas teisingai pažymėjo, kad jis negali atnaujinti termino dėl administracinių aktų apskundimo vien dėl to, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne administraciniam teismui, o bendrosios kompetencijos teismui, sprendžiant draudėjo ir draudiko civilinį ginčą dėl įmokų priteisimo.
7. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes ir pati ieškovė pripažįsta, kad Agentūros ir jos sutartiniai draudimo ir administraciniai teisiniais santykiai nesieja.
8. Taisyklėse yra nustatyta žemės ūkio veiklos subjekto teisė pasirinkti, kokiu būdu jam gauti paramą. Taisyklėse nenustatyta Agentūros prievolė solidariai atsakyti už draudėjus.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

19CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos teismas privalo patikrinti ex officio. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pažeidžiamos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

20Apeliantė 2013 m. kovo 29 d., t. y. prieš civilinės bylos nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme, padavė teismui Prašymą „Dėl papildomų įrodymų prijungimo“ Nr. (06)-1.10-670, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šį prašymą pagrindė aplinkybe, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi analogiškoje byloje konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniams teismams. Apeliantės manymu, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui Minėtame prašyme, be kita ko, nurodė, kad pasibaigė ginčas administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymą dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“, trečiajam asmeniui UAB „Sistem“, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl kelių draudimo sutarčių, viena iš kurių (GD 001554) yra ta pati draudimo sutartis, dėl kurios ir vyksta ginčas šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad tarp ginčo šalių buvo pasirašyta taikos sutartis Agentūrai pripažinus faktą, jog draudimo įmokų kompensacijas ji išmokėjo teisėtai, ir administracinė byla nutraukta. Taigi Agentūrai pripažinus minėtą faktą, egzistuoja pakankamas pagrindas tvirtinti, kad ir likusią dalį ji privalo išmokėti.

21Teisėjų kolegijos vertinimu nesutikti su apeliantės argumentais, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje aptariamas tarp ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir atsakovių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bei ŽŪK „Dobilas“ kilęs ginčas yra analogiškas šioje byloje nagrinėjamam ginčui, kilusiam tarp ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir atsakovių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bei UAB „Sistem“, nėra jokio pagrindo.

22Kaip matyti iš minėtos nutarties turinio, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl atsakovės – Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų, kurios, sudarius draudimo sutartį, turėjo būti tiesiogiai pervedamos draudimo įmonei, nesumokėjimo. Kadangi ieškovas reikalavimus reiškė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip viešojo administravimo subjektui, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl draudimo įmokos kompensacijos mokėjimo tvarkos ir pagrindų yra reguliuojami specialaus teisės akto – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintomis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis, Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamas ginčas pagal savo esmę kvalifikuojamas administraciniu ginču, o aplinkybė, jog ieškovas reikalavimus dėl skolos grąžinimo solidariai reiškia ir žemės ūkio kooperatyvui, bylos rūšinio teismingumo nekeičia bei konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui.

23Apeliacinio teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei UAB „Sistem“ pareikštas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 597 103,44 Lt dydžio skolą taip pat grindžiamas ADB ,,RESO Europa“ ir UAB ,,Sistem“ sudaryta gyvulių draudimo sutartimi, kuria buvo apdrausti UAB ,,Sistem“ turtiniai interesai, susiję su įmonės auginamų kiaulių kritimu dėl ligų, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintomis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis, teigiant, kadangi bendra draudimo įmokos suma yra 4 423 283,44 Lt, UAB „Sistem“ iš viso yra sumokėjusi 2 646 340,00 Lt, o Nacionalinė mokėjimo agentūra – 1 179 840,00 Lt, todėl Agentūra apeliantei yra skolinga 597 103,44 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčas šioje byloje, kaip ir minėtoje Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje aptariamas ginčas, yra kilęs būtent dėl atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų, kurios sudarius draudimo sutartį, turėjo būti tiesiogiai pervedamos draudimo įmonei, nesumokėjimo. Taigi nagrinėjamas ginčas pagal savo esmę taip pat kvalifikuotinas kaip administracinis ginčas, o aplinkybė, kad ieškovė reikalavimus dėl skolos grąžinimo solidariai pareiškė ir UAB ,,Sistem“, bylos rūšinio teismingumo nekeičia. Teisėjų kolegija, inter alia, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-143-1253/2012 2012 m. vasario 28 d. nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių reglamentuojami kompensacijos (paramos gavėjams) suteikimo būdai, pareiškėjo (šią paramą administruojančios institucijos), atsakovo (taisyklių taikymo požiūriu draudimo įmonės) bei trečiųjų suinteresuotų asmenų (santykiuose su pareiškėju – nurodytos paramos gavėjų, o santykiuose su atsakovu – draudėjų) vaidmuo tokios kompensacijos mokėjimo procese leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad aptariamos paramos mokėjimas ir jo ypatumai, nustatyti taisyklių, yra viešojo administravimo procesas, o tai reiškia, kad pagal savo esmę nagrinėjamas ginčas laikytinas administraciniu ginču, kuris teismo turi būti sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas taisykles.

24Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui.

25Kaip minėta, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

26Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo bylą, teismingą administraciniam teismui, t. y. pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir šis pažeidimas sudaro absoliutų skundžiamo pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindą, tuo pačiu ir pagrindą panaikinti 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sistem“ dėl skolos priteisimo perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

27Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir perduodama civilinę bylą nagrinėti administraciniam teismui, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu, teisėjų kolegija nepasisako.

28Remdamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, o byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 36 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 6 p.).

29Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

30Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas 9 971 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 str. 3 d.).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 85 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu,

Nutarė

32panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

33Civilinę bylą Nr. 2-5385-275/2011 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sistem“ dėl skolos priteisimo pagal teismingumą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

34Grąžinti AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), 2011 m. spalio 6 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 17337 sumokėtą 9 971 Lt (devynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno lito) žyminį mokestį.