Byla 1A-882-116-2012
Dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, išteisintajam A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Nustatė

3A. G. buvo kaltinamas tuo, kad per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vengė atlikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2012 m. liepos 11 d. (turėtų būti – 2012 m. balandžio 5 d.) Valstybinei ligonių kasai atlyginti 1 807,84 Lt turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs veiką, turinčią baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių.

4Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. G. pagal BK 243 straipsnį išteisino jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį: A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 10 parų arešto.

6Skunde prokurorė pažymi, kad vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Būtina įvertinti, ar yra baudžiamajai atsakomybei už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę kilti reikiamos sąlygos. Pirmoji sąlyga yra asmens pareiga veikti. Nurodo, kad A. G. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 1807,84 litų turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendis įsiteisėjo 2011-10-05. Iš šio nuosprendžio A. G. kyla pareiga veikti: vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą.

7Apeliantė taip pat pažymi, kad kita baudžiamajai atsakomybei už neveikimu padarytą veiką kilti sąlyga yra galimybė veikti. Nurodo, kad A. G. yra darbingo amžiaus, sveikas, aukštesniojo išsilavinimo, o tai suteikia platesnes galimybes dirbti gerai apmokamą darbą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. turėjo galimybes veikti – siekti, rodyti norą įvykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Siekdamas surasti oficialų darbą, A. G. turėjo galimybę registruotis darbo biržoje, ten, praėjus tam tikram laikui ir neįsidarbinus, būtų gavęs išmokas. Pastebi, kad A. G. po Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendžio trumpai, t. y. nuo 2011-11-07 iki 2011-11-15, buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau be pateisinamos priežasties nenuvyko į Darbo biržą nustatytu laiku, ir dėl to buvo išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius. Prokurorės teigimu, A. G. objektyviosios baudžiamojo nusižengimo sudėties pusės – vengimo – buvimą rodo jo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jam yra gerai žinoma Darbo biržos nustatyta tvarka, nes jis anksčiau ne kartą buvo joje registruotas ir išbrauktas būtent dėl analogiškos priežasties be teisės registruotis 6 mėnesius. Jam taip pat buvo žinoma, kad registracija Darbo biržoje yra būtina sąlyga socialinėms pašalpoms gauti. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu A. G. negalėjo įvardyti priežasties, dėl kurios nenuvyko nustatytu laiku į Darbo biržą, pripažino, kad svarbių priežasčių tam nebuvo, pripažino, kad jam buvo pranešta, jog norėdamas likti registruotu Darbo biržoje, jis turi pristatyti pažymą, kodėl neatvyko nustatytu laiku, tačiau jokios pažymos Darbo biržai nepristatė. Be to, prokurorė pažymi, kad iš teisminio nagrinėjimo medžiagos taip pat matyti, jog A. G., turėdamas aukštesnįjį išsilavinimą, žinodamas patentų išdavimo tvarką, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų dirbti ir įvykdytų teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ta aplinkybė, kad 2012-05-22 A. G. pranešus apie įtarimą pagal BK 243 straipsnį, jis tą pačią dieną į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą pervedė visą sumą, t. y. 1 807,84 litų, rodo, kad iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį, A. G., turėdamas galimybę įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jos sąmoningai nevykdė.

8Prokurorės vertinimu, Šiaulių rajono apylinkės teismas nepagrįstai teigia, kad nepaneigta kaltinamojo A. G. versija, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės jis nevengė, o nevykdė dėl komplikuotos materialinės padėties. Anot apeliantės, komplikuotos A. G. materialinės padėties versija visiškai paneigta byloje esančiais duomenimis, nes A. G., yra darbingo amžiaus, sveikas, aukštesniojo išsilavinimo, ir tai suteikia didesnes galimybes užsiregistravus Darbo biržoje gauti gerai apmokamą darbą arba dirbti pagal patentą, tačiau, užuot dėjęs pastangas gauti legalų pragyvenimo šaltinį ir taip pagerinti savo materialinę padėtį bei vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, A. G. nurodė, kad nedirba, pragyvena iš mamos pensijos. A. G. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad trumpą laiką, iki registravimosi Darbo biržoje 2011-11-07, jis dirbo nelegaliai, tačiau šio darbo neteko, nes į jo darbo vietą buvo priimtas asmuo, turintis patentą. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. neinvestavo uždirbtų pinigų į patento įsigijimą, kad išsaugotų darbo vietą, ir tai rodo jo pasyvią poziciją ir pastangų nebuvimą siekiant įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

9Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantės įsitikinimu, galima daryti išvadą, kad A. G. turėdamas pareigą veikti (atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą) ir turėdamas galimybę veikti, neveikimu vengė vykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 1807,84 litų turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

10Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kalėjimų departamento prie LR TM Šiaulių regiono pataisos inspekcijos Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos (toliau pataisos inspekcija) 2012-04-11 pranešime apie nusikalstamą veiką Nr. ( - ) teigiama, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendis įsiteisėjo 2011-10-05, baudžiamojo poveikio priemonės (atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 807,84 Lt turtinę žalą) įvykdymo terminas suėjo 2012-04-05. Pataisos inspekcija 2011-10-25 supažindino A. G. su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, sudarė turtinės žalos atlyginimo planą mokėti po 301,31 Lt per mėnesį, įspėjo apie baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, su tuo A. G. pasirašytinai sutiko, bet pinigų į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą neįmokėjo. Atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir patvirtino, kad suprato pareigą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, patvirtino, kad yra įspėtas apie baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes. Tai, prokurorės manymu, patvirtina, kad A. G. suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus bei įpareigojimus, jis suvokė savo pareigą, suvokė baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo tvarką, žinojo, kokių padarinių kyla, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė nevykdoma, nes dėl jų buvo įspėtas. Kartu A. G. suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, ir suvokė, kad juos pažeidžia. Taigi A. G. tyčia siekė savo veika (neveikimu) išvengti baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo. Anot prokurorės, minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. G. veikoje yra visi būtini baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. A. G. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11Apeliantės vertinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Lietuvos teismų praktikoje laikoma, jog išbraukimas iš Darbo biržos sąrašų be teisės registruotis 6 mėnesius formaliai gali būti traktuojamas kaip vengimas vykdyti turtinę prievolę, tačiau žinant darbo biržos įdarbinimo galimybes, mokamų pašalpų dydį, negali būti pripažįstama esant pakankamą pagrindą minėtą aplinkybę vertinti kaip įrodymą, patvirtinantį kaltinamojo vengimą vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas kaip minėtos teismų praktikos šaltinį nurodė Vilniaus apygardos teismo 2011-06-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-444-211/2011. Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje teismų precedentai priskiriami prie antrinių teisės šaltinių, tarp kurių yra: l) Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu patvirtinti teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos; 4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų konstatuojamoji dalis.

12Prokurorė taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo senatas: 1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; 2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, prokurorės teigimu, apygardos teismai nėra ta institucija, kuri turi kompetenciją formuoti Lietuvos teismų praktiką, todėl negalima remtis teismo nuosprendyje šios grandies teismų praktika, vertinant ją kaip Lietuvoje susiklosčiusią praktiką.

13Nepagrįstas, apeliantės teigimu, ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pati sau prieštaravo, viena vertus, teigdama, jog kaltinamasis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą, kitą vertus, prašydama skirti kaltinamajam arešto bausmę, o ne baudą, nes kaltinamasis neturėtų iš ko sumokėti baudos. Pažymi, kad šiuo atveju kalbama apie visiškai skirtingas baudžiamosios teisės sąvokas - nusikalstamos veikos sudėtį ir bausmės skyrimo pagrindus. Be to, pastebi, kad BK 54 straipsnis nustato, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o tai valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė ir padarė. Prašydama skirti A. G. arešto bausmę, prokurorė atsižvelgė į tai, kad A. G. tuo metu nedirbo, lėšų mokėti baudai neturėjo.

14Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

15Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. G. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

16Dėl A. G. kaltės padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką

17Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

18BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. BK 243 straipsnis negali būti taikomas, jeigu asmuo nevengia šios pareigos (atlyginti turtinę žalą), bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą – paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją atlyginti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

19Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu patvirtintas A. G. ir nukentėjusiojo R. G. susitarimas, kuriuo A. G. įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam 550 Lt žalą. A. G. taip pat taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 1807,84 Lt žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei per penkis mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (6 - 8 b. l.).

20Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje pagal Šiaulių regiono pataisos inspekcijos Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2012 m. balandžio 11 d. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje. Pataisos inspekcijos pranešime prokuratūrai nurodyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011 m. spalio 5 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per penkis mėnesius- A. G. įvykdė. Tačiau kitos baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 1807,84 Lt žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos - A. G. neįvykdė. Pataisos inspekcijos pranešime taip pat nurodyta, kad A. G. 2011 m. spalio 25 d. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, sudarytas turtinės žalos atlyginimo planas, mokant kas mėnesį po 301, 31 Lt, tačiau A. G. valstybinei ligonių kasai neatlygino nė dalies žalos (1 b. l.).

21Kaip matyti iš paties A. G. parodymų, jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad, nors jam ir buvo išaiškinta žalos atlyginimo tvarka, buvo sudarytas žalos atlyginimo planas, tačiau jis iki nustatytos datos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė, žalą valstybinei ligonių kasai atlygino per vėlai. A. G. taip pat nurodė, kad jis žalos laiku neatlygino todėl, kad niekur nedirbo, o iš darbo biržos buvo išbrauktas dėl to, kad jam 2012 m. vasario 16 d. lūžo koja. Prokurorei teisingai atkreipus dėmesį į tai, kad A. G. darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d., A. G. patikslino, jog darbo birža darbo paiešką jam nutraukė dėl to, kad jis laiku nenuvyko registruotis. Taip pat A. G. nurodė, kad jis darbo biržoje buvo registruotas maždaug dvejus metus iki įvykio 2011 m. vasario 13 d., paaiškino, kad vieną sykį nenuėjęs užsiregistruoti asmuo išbraukiamas iš darbo biržos pusei metų. Darbo biržoje buvo registruotas ne kartą, žino, kokios pasekmės kyla nenuėjus laiku užsiregistruoti. Be to, pataisos inspekcijoje jam buvo paaiškinta, kokios pasekmės kils jam laiku nesumokėjus žalos. Teisme A. G. taip pat nurodė, kad jis pragyveno ir šiuo metu pragyvena iš savo mamos pensijos, mama atlyginti jo padarytą žalą nesutiko. Kai jam „pasidarė blogai“, jis paprašė savo svainio paskolinti pinigų ir taip atlygino Valstybinei ligonių kasai žalą. Žalą nukentėjusiajam jis atlygino gavęs atlyginimą už darbą grybų ūkyje, kur dirbo savaitę. Atsakydamas į prokurorės klausimą paaiškino, kad ilgiau jis negalėjo dirbti todėl, kad į jo darbo vietą buvo priimtas patentą išsiėmęs asmuo, nurodė, kad jį ir vėl priimtų dirbti grybų ūkyje, tačiau tam reikia patento, o sumokėti už patentą jis neturi iš ko (47 - 48 b. l.).

22Taigi, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. G. suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 1807,84 Lt žalą Valstybinei ligonių kasai – pobūdį, suprato savo įsipareigojimą, suvokė savo pareigą, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kils už jos nevykdymą. Taip pat akivaizdu, jog A. G. suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia ir norėjo taip elgtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. G. nevengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, o jos neįvykdė dėl „komplikuotos materialinės padėties (pinigų stokos) ir sveikatos problemų (2012 m. vasario 16 d. lūžusios kojos). Kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo prokurorė, A. G. užsiregistruoti į darbo biržą nenuvyko be svarbios priežasties, be to, jis gerai žinojo darbo biržos nustatytą tvarką, nes joje buvo ne kartą registruotas, žinojo, kad registracija darbo biržoje yra būtina sąlyga socialinei pašalpai gauti. Pastebėtina, kad A. G. nedėjo pakankamai pastangų gauti darbui. Iš A. G. parodymų matyti, kad jis buvo įsidarbinęs, tačiau po kurio laiko jo darbo vieta buvo suteikta asmeniui, turinčiam verslo liudijimą. Kolegijos įsitikinimu, A. G., būdamas jauno amžiaus, sveikas, turėdamas aukštesnįjį išsilavinimą, turėjo galimybę susirasti darbą ir dirbti, juolab, kad jis pats patvirtino, jog tuo atveju, jei turėtų patentą, vėl būtų priimtas dirbti grybų ūkyje. A. G. nurodyta aplinkybė, kad jis neturi pinigų sumokėti už verslo liudijimą, kolegijos nuomone, negali būti pripažįstama svarbia aplinkybe, užkertančia asmeniui kelią gauti darbui ir dirbti. Įvertinus A. G. parodymus, kad jam padeda mama, jis pragyvena iš mamos pensijos, o žalai atlyginti reikiamą pinigų sumą jam paskolino svainis, darytina išvada, kad būdamas pakankamai atsakingas ir siekdamas laiku įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, A. G. turėjo galimybę įgyti verslo liudijimą ir dirbti. Be to, pats A. G. parodė, kad turėdamas tikslą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą jis savaitę „nelegaliai“ dirbo grybų ūkyje ir gavęs uždarbį atlygino žalą. Kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti prokurorės teiginiui, kad pas ūkininką uždirbtus pinigus A. G. galėjo panaudoti patentui įsigyti, kad išsaugotų darbo vietą, bet to nepadarė, ir tai rodo jo pasyvumą bei pastangų nebuvimą siekiant įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad žalą Valstybinei ligonių kasai A. G. sumokėjo tą pačią dieną, kai tik jam buvo pranešta apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (11, 17 b. l.). Atsakydamas į teisėjos klausimą, kodėl jis pinigų iš svainio nepasiskolino anksčiau, A. G. paaiškino: „<...> gal jis pinigų neturėjo. O kai pasidarė man blogai, tai paprašiau paskolinti“. Tai dar kartą patvirtina, kad A. G. nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiekė laiku atlyginti žalą, nors ir suprato, kad turi galimybę tai padaryti. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad A. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. baudžiamojo poveikio priemonės negalėjo įvykdyti ir dėl sveikatos problemų, t. y. dėl 2012 m. vasario 16 d. lūžusios kojos – šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, išskyrus paties kaltinamojo parodymus, byloje nėra.

23Įvertinusi visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad A. G. per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vengė atlikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2012 m. balandžio 5 d. Valstybinei ligonių kasai atlyginti 1 807,84 Lt turtinę žalą. A. G. veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėtį.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. A. G. priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant A. G. kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

25Dėl bausmės skyrimo

26Kadangi A. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

27Skirdama A. G. bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

28Kolegija atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau jis nebuvo teistas (20 b. l.), yra ne kartą baustas administracine tvarka (24 - 27 b. l.), nedirba (34 b. l.), nėra registruotas darbo biržoje (35 b. l.), Gruzdžių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (37 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. minimalią arešto bausmę – areštą 10 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti A. G. alternatyvią BK 243 straipsnyje numatytą bausmę – baudą – netikslinga, nes šiuo metu pastarasis nedirba.

29Dėl teismo precedento taikymo

30Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai kaip teismų praktikos šaltinį nurodė Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-444-211/2011, nes apygardos teismai nėra institucija, turinti kompetenciją formuoti Lietuvos teismų praktiką.

31Atsakant į minėtą skundo argumentą, pažymima, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimais yra išaiškinta, kad: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą“; „... tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“; „... bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus...“; „Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331/2011).

32Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos bylos Nr. 1A-444-211/2011 aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

34Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

35Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

36A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti jį areštu 10 parų, bausmę atliekant areštinėje.

37Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo nuosprendžio vykdymo dienos.

38Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,... 3. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 4. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. G.... 5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono... 6. Skunde prokurorė pažymi, kad vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę... 7. Apeliantė taip pat pažymi, kad kita baudžiamajai atsakomybei už neveikimu... 8. Prokurorės vertinimu, Šiaulių rajono apylinkės teismas nepagrįstai teigia,... 9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantės įsitikinimu, galima daryti... 10. Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243... 11. Apeliantės vertinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad... 12. Prokurorė taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos... 13. Nepagrįstas, apeliantės teigimu, ir pirmosios instancijos teismo teiginys,... 14. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti, išteisintasis ir jo... 15. Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo... 16. Dėl A. G. kaltės padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką... 17. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su... 18. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011... 20. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje pagal Šiaulių regiono pataisos... 21. Kaip matyti iš paties A. G. parodymų, jis teisiamojo posėdžio metu... 22. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. G. suprato jam... 23. Įvertinusi visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kolegija... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 25. Dėl bausmės skyrimo... 26. Kadangi A. G. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką... 27. Skirdama A. G. bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243... 28. Kolegija atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą,... 29. Dėl teismo precedento taikymo... 30. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,... 31. Atsakant į minėtą skundo argumentą, pažymima, jog Lietuvos Respublikos... 32. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra... 34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 35. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikinti... 36. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 37. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo nuosprendžio vykdymo... 38. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti...