Byla 2A-93-803/2020
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S. ir K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir K. K. 15 541,01 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 466,00 Eur žyminį mokestį ir 247,27 Eur dokumentų vertimo išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo E. S., vairavusio atsakovei K. K. priklausančią transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Ford Focus, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15 541,01 Eur (13 482,60 GBP) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniams draudikų biurui. Ieškovas nurodė, kad sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – E. S.) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – K. K.). Ieškovas paaiškino, kad raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 15 541,01 Eur, tačiau atsakovai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. 2.

6Atsakovė K. K. su ieškiniu nesutiko visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai įsigyjant/nuperkant transporto priemonę pardavėjas L. S. perdavė ir transporto priemonei priklausančius dokumentus: 1) registracijos liudijimą Nr. E121346; 2) galiojantį TPVCA privalomojo draudimo liudijimą (polisą) Nr. AJA5754035; 3) šalių pasirašytą 2014 m. liepos 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20140710, kuriuos įregistruojant automobilį pateikė VĮ „Regitra“. Atsakovė pažymėjo, kad jai asmeniškai transporto priemonė nebuvo reikalinga, nes ji nemoka vairuoti ir neturi dokumento, kuris suteiktų teisę vairuoti transporto priemonę. Automobilis buvo įsigytas tikslu padovanoti jį dukrai, kaip baigusiai vidurinę mokyklą. 2014 m. liepos 10 d. pirktas automobilis Ford Focus, valst. Nr. ( - ) buvo padovanotas/perduotas dukrai J. K., todėl priimdama dovaną ji, kaip padidinto pavojaus šaltinio turėtoja, prisiėmė ir už jį atsakomybę. Nuo 2014 m. liepos 18 d. transporto priemonės valdytoja buvo J. K., kuri nuo 2014 metų pastoviai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Pažymėjo, kad ieškinyje atsakovu įvardinto asmens E. S. niekad nepažinojo ir nepažįsta, todėl automobilio patikėti ar perduoti jam negalėjo. Atsakovės nuomone ji nėra ta atsakovė, kuri pagal įstatymą privalėtų atsakyti. 3.

7Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. lapkričio 1 d., o nukentėjusio asmens reikalavimas buvo užpildytas 2015 m. liepos 6 d. Atsakovai nebuvo apie procesą informuoti, negalėjo išsakyti savo pozicijos, kas sukelia abejones dėl aplinkybių traktavimo, išvadų pagrįstumo, pačių faktų nustatymo teisėtumo ir teisingumo, išvestinių dokumentų įrodomosios galios. „Motor Insurers Bureau“ draudimo bendrovė nebuvo bylos baigtimi nesuinteresuotas juridinis asmuo. Remiantis ieškovo pateiktais dokumentais, jos administravimo mokestis sudarė 1758,60 GBP, kuris nebūtų mokamas nepatenkinus jų reikalavimo arba būtų mokamas mažesnis jeigu reikalavimai būtų tenkinami ne pilna apimtimi. Remiantis pateiktais dokumentais žalos dydis nebuvo nustatytas ir patvirtintas esamais byloje įrodymais, o buvo susitarta dėl kompensacijos asmeniui išmokėjimo dydžio. Abejonės kyla ir dėl turtinės žalos dydžio – 1302 GBP. Kada buvo nustatyta žala transporto priemonei ir kas konkrečiai pažeista neaišku. Nukentėjęs asmuo jokios kitos žalos atlyginimo, nei turtinė žala automobiliui nepageidavo. Neaišku kodėl draudikų biuras sumokėjo daugiau nei asmuo pageidavo. Nukentėjęs asmuo po įvykio nesigydė ligoninėje, į jokias medicinos įstaigas nesikreipė, praėjus 8 mėnesiams po eismo įvykio jokių pretenzijų dėl sveikatos sužalojimo nereiškė. Nukentėjusiam asmeniui nepatyrus sveikatos sužalojimo, nereikalaujant kompensacijos už sveikatos sužalojimą kelia nuostabą medicininių pažymų reikalingumas ir jų apmokėjimo būtinybė. 4.

8Atsakovo E. S. nuomone, remiantis CK 6.264 straipsnio nuostata, būtent J. K. yra tas asmuo, kuris turėtų pareigą atlyginti ieškinyje nurodytą žalą, jeigu bus įrodytas jos realumas ir nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Jis vairavo automobilį J. K. paliepimu, pastarajai blogai pasijutus. Ji sėdėjo automobilyje šalia, kontroliavo jo veiksmus. Automobilis jau seniai buvo eksploatuojamas Jungtinėje Karalystėje, J. K. užtikrino, kad automobilio dokumentai tvarkingi. Atsakovo E. S. kaltės, jog transporto priemonė nebuvo drausta, nėra. J. K. eksploatuojant automobilį Jungtinėje Karalystėje netikėti jos sąžiningumu ar teiginiais nebuvo pagrindo. Atsakovo manymu, nesant jo kaltės, ieškinio reikalavimo solidarus tenkinimas galimas tik tarp automobilio savininkės K. K. ir automobilio valdytojos J. K..

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

105.

11Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro atsakovui E. S. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei K. K. – 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

126.

13Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo E. S. vairuojamas automobilis, priklausantis atsakovei K. K., susidūrė su S. Ž. vairuojamu automobiliu žiedinėje sankryžoje.

147.

15Teismas nustatė, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras – „Motor Insurers Bureau – UK“ (toliau – ir MIB) 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į ieškovą dėl 13 482,60 GBP kompensacijos (6 500,00 Eur kompensacija už turto apgadinimą; 5 224,00 GBP ieškovo išlaidos; 1 758,60 GBP administravimo mokestis) dėl 2014 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio, kurio kaltininkas buvo atsakovas E. S., vairavęs transporto priemonę valst. Nr. ( - )

168.

17Teismo vertinimu į bylą nėra pateikta jokių duomenų dėl automobilio sugadinimo dydžio, nukentėjusių asmenų sužalojimų.

189.

19Teismas nustatė, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB ir ginčo eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo S. Ž., kurį atstovavo advokatų kontora „Kinas Solicitors Ltd“, tarpusavio derybų metu pasiekė taikų susitarimą, jog nukentėjęs asmuo priėmė pasiūlymą dėl 6 500,00 GBP bendrosios žalos atlyginimo.

2010.

21Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai apie draudimo sutartis ir liudijimo dokumentus patvirtina, kad ginčo eismo įvykio metu (2014 m. lapkričio 1 d.) automobilis Ford Focus, valst. Nr. ( - ) buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

2211.

23Teismo vertinimu atsakovė K. K. įrodė aplinkybę, kad dukrai J. K. nupirko automobilį, kuriuo ši išvyko į Jungtinę Karalystę. Automobilis buvo nupirktas 2014 m. liepos 10 d. ir 2014 m. liepos 11 d. buvo apdraustas 1 mėnesiui, pratęsiant draudimus iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Teismas padarė išvadą, kad autoįvykio metu 2014 m. lapkričio 1 d., atsakovės K. K. automobilį valdė jos dukra J. K., ir būtent ji turėjo pareigą drausti jos asmeniškai eksploatuojamą transporto priemonę, o ne automobilio savininkė – atsakovė K. K.. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teisės reikšti regresinį reikalavimą atsakovei K. K..

2412.

25Teismas sutiko su atsakovo E. S. argumentais, kad tuo metu, kai S. Ž. kreipėsi į draudimo bendrovę „Motor Insurers Bureau“, visiškai nebuvo rinkta įrodymų, patvirtinančių/paneigiančių S. Ž. nurodomas aplinkybes dėl autoįvykio, o buvo apsiribota tik pažymomis ir nukentėjusiojo asmens paaiškinimais, jų neanalizuojant ir nevertinant. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas, buvęs valdytojas ir automobilio vairuotojas apie savo civilinę atsakomybę dėl 2014 m. lapkričio 1 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos sužinojo tik Lietuvos draudikų biurui nagrinėjamoje byloje pareiškus atgręžtinį reikalavimą. Atsakovai ir automobilio valdytoja nebuvo informuoti apie Jungtinėje Karalystėje vykusį žalos sureguliavimo procesą, jame nedalyvavo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo poziciją, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K7-338-313/2017, sprendė, kad atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

2613.

27Teismo vertinimu bylos duomenys patvirtino, kad nukentėjusysis po autoįvykio nesikreipė į gydymo įstaigą ir realaus automobilio remonto neatliko. Teismas, remiantis byloje esančiais duomenimis, padarė išvadą, kad ieškovas visiškai neanalizavo, ar nukentėjęs asmuo pagrįstai reiškė pretenziją dėl autoįvykio ir jo sukeltų pasekmių, todėl sprendė, kad ieškovas neįrodė išmokėtos 6500 GBP sumos pagrįstumo.

2814.

29Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. Ž. deklaravo apie autoįvykį tik po 5 mėnesių nuo įvykio, kad nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei 4 metai, sprendė, kad surinkti daugiau įrodymų, nei pateikta byloje yra neįmanoma, todėl įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų civilinė atsakomybė dėl 2014 m. lapkričio 1 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta ir ieškovo regresinį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3115.

32Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš bendraatsakovių žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3315.1.

34pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

3515.2.

36teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teikiamus įrodymus bei tenkinti reiškiamus prašymus. Bendraatsakoviui E. S. pateikus 2018 m. rugsėjo 19 d. atsiliepimą į ieškinį, kuriame jis nurodė, kad nesutinka tiek su konstatuota jo kalte dėl eismo įvykio, tiek su nustatytu žalos dydžiu, ieškovas pateikė teismui prašymą prijungti prie civilinės bylos aktualią informaciją apie užsienio teisės turinį: 1) Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą oficialią apžvalgą, kurioje aptariami pagrindiniai Didžiojoje Britanijoje įvykusių eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo principai; 2) Didžiosios Britanijos Teisėjų kolegijos gaires dėl asmens sužalojimų. Teismas šį prašymą atmetė. 2019 m. sausio 3 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas pakartotinai pateikė teismui prašymą prijungti prie civilinės bylos ir šiai bylai aktualią, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-515-910/2017 vadovaujantis Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę surinktą oficialią informaciją apie Didžiojoje Britanijoje galiojančias teisės nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, administravimo procesą, taip pat ieškovas pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Didžiosios Britanijos medicinos ekspertų pažymą apie S. Ž. patirtus sužalojimus, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių netenkino ir šių prašymų, teismas taip pat atsisakė prijungti prie bylos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. spalio 2 d. išvadas;

3715.3.

382019 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad byloje nepakanka įrodymų, norint tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą bei pakartojo, kad palaiko aukščiau paminėtus prašymus, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti iš esmės ir grindė sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įpareigojančia ieškovą, tiek bendraatsakovius teikti, be kita ko, savo poziciją pagrindžiančias atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas, pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar bendraatsakoviams kyla civilinė atsakomybė;

3915.4.

40teismas ignoravo Didžiosios Britanijos teisę, kuria remiantis buvo nustatyta tiek E. S. kaltė dėl eismo įvykio, tiek eismo įvykio metu padaryta žala, dėl ko netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus;

4115.5.

42tokio pobūdžio bylose teismai civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėja ir teisės netaiko, o tik vertina, ar pakanka byloje pateiktų įrodymų apie eismo įvykio šalies civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, jų taikymo praktiką byloje;

4315.6.

44teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią bendraatsakovio E. S. paaiškinimams ir išvadas padarė remdamasis vien tik savo subjektyviais pamąstymais, o ne byloje surinktais ir objektyviai įvertintais įrodymais;

4515.7.

46pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, tuo tarpu pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta transporto priemonių savininkams, todėl teismo išvada, kad Jungtinėje Karalystėje automobilį valdė atsakovės dukra ir būtent ji turėjo pareigą drausti jos asmeniškai eksploatuojamą transporto priemonę, o ne automobilio savininkė vertintina kritiškai. Šios aplinkybės nepanaikino atsakovės K. K. pareigos drausti nuosavybės teise priklausančią įregistruotą transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. ( - )

4715.8.

48ieškovas savo reikalavimą bendraatsakoviams grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata. Už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą, atsakomybė yra solidari. Ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų bendraatsakovių neteisėtų veikų ir kaltės: 1) eismo įvykis kilo dėl E. S. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. ( - ) 2) K. K., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė pareigos apdrausti jai priklausančios transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei sudarė galimybę ja naudotis kitiems asmenims. Transporto priemonės savininko ir už žalą atsakingo asmens tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi ieškovui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui, ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės. Tik grąžinę ieškovui jo išmokėtą sumą, transporto priemonės savininkas (šiuo atveju – K. K.) ir už žalą atsakingas asmuo (šiuo atveju – E. S.) galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.

4916.

50Atsakovė K. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5116.1.

52pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl yra teisėtas;

5316.2.

54norint įrodyti kylančią civilinę atsakomybę būtina nustatyti egzistuojančias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą turtinę žalą, tiesioginį priežastinį ryšį, kaltę. Nesant nors vienos privalomosios sąlygos civilinė atsakomybė negali kilti. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu yra išsiaiškinti, ar žalingi padariniai kilo iš neteisėtų veiksmų. Atsakovė K. K. niekaip negalėjo paveikti automobilio draudimo sąlygų ar eismo įvykio, ar atsiradusios žalos: automobilis buvo ne jos žinioje, o savavališkai paimtas iš jos ir jai nežinant įvyko autoįvykis; automobilis buvo teisėtos automobilio valdytojos J. K. žinioje. Šias aplinkybes patvirtina ir automobilio registracijos dokumentai, kad transporto priemonės valdytojas tuo metu buvo J. K.. J. K., kaip teisėta automobilio valdytoja, yra atsakinga už jos žinioje esamą automobilį;

5516.3.

56nagrinėjamu atveju negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovės K. K. veiksmų ar neveikimo: 1) iki ir po įvykio atsakovė K. K. apie automobilio buvimo vietą informuota nebuvo; 2) atsakovė K. K. dėl objektyviai susidariusių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo jos, neturėdama automobilio dokumentų, neturėjo galimybės ir jo apdrausti; 3) automobilio draudimą iki autoįvykio ir po jo atliko J. K., kaip automobilio valdytoja; 4) automobilis buvo naudojamas prieš savininkės K. K. valią ir be jos žinios, automobilio savininkė nesuteikė leidimo kitiems asmenims naudotis šia transporto priemone; 5) transporto priemonės savininkė – atsakovė K. K. nei apie įvykį, nei apie atsiradusią žalą nebuvo informuota, todėl jos teisės ginčyti tiek autoįvykio fakto aplinkybes, tiek žalą buvo suvaržytos; 6) Jungtinėje Karalystėje transporto priemonė valdytojos J. K. iniciatyva, taip pat be savininkės K. K. žinios, buvo realizuota/parduota. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovei K. K., negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi atsakovės K. K. veiksmuose nenustatytos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Ieškovas kelia kitokias prielaidas, tačiau įvertinant jas, atsakovės nuomone jos atžvilgiu yra ir visos sąlygos, leidžiančios taikyti CK 6.253 straipsnį – atleidimą nuo civilinės atsakomybės.

5717.

58Atsakovas E. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

5918.

60Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo

6319.

64Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priimti į civilinę bylą teikiamus įrodymus: Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą oficialią apžvalgą („Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistemą“), kurioje aptariami pagrindiniai Didžiojoje Britanijoje įvykusių eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo principai; Didžiosios Britanijos Teisėjų kolegijos gaires dėl asmens sužalojimų; šiai bylai aktualią, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-515-910/2017 vadovaujantis Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę surinktą oficialią informaciją apie Didžiojoje Britanijoje galiojančias teisės nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, administravimo procesą; Biuro Žalų administravimo departamento išvadą (toliau – Išvada) dėl skundžiamo teismo sprendimo, kuri tik dar kartą patvirtina Biuro reikalavimo pagrįstumą; minėtoje Išvadoje paminėtas Biuro Žalų administravimo departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. spalio 2d. išvadas. Ieškovas apeliaciniame skunde paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teikiamus nurodytus įrodymus.

6520.

66Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

6721.

68Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas pakartotinai pateikė teismui prašymą prijungti prie civilinės bylos įrodymus: oficialią informaciją apie Didžiojoje Britanijoje galiojančias teisės nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, administravimo procesą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. spalio 2 d. išvadas. Atsakovų atstovai neprieštaravo, jog teikiamais įrodymai būtų papildyta bylos medžiaga.

6922.

70Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad: a) 2019 m. sausio 3 d. posėdis buvo atidėtas ir paskirtas kitas posėdis 2019 m. vasario 26 d., t. y. pateiktų įrodymų vertinimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, b) kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprieštaravo dėl įrodymų priėmimo, o 3) teismas atsisakė įrodymus priimti, nesusipažinęs su teikiamais įrodymais, nurodydamas, kad teikiama daug įrodymų, dėl ko teismas suabejojo jų sąsaja su nagrinėjama byla, konstatuojama, kad buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), apribojant ieškovo teisę įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, įrodymai priimami ir vertinami apeliacinės instancijos teisme.

7123.

72Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

7324.

74Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, įvertindamas tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, apeliacinės instancijos teismas priima su apeliacinius skundu teikiamus įrodymus, įvertinant, kad šalys galėjo dėl jų pasisakyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą (žr. CPK 314 straipsnį). Dėl ieškinio reikalavimų

7525.

76Byloje kilo ginčas dėl regresinio reikalavimo pagal įrodymus, esančius žalos sureguliavimo bylos medžiagoje. Nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje valdant E. S. atsakovei K. K. priklausančią transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. ( - ) 2014 m. lapkričio 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, susidūrus su S. Ž. vairuojama transporto priemone Ford Mondeo Titanium XTDC/140. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė FORD FOCUS, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Valstybės įmonėje „Regitra“ įregistruota informacija, kad šiuo automobiliu naudosis ir bus jo valdytoja J. K. (tomas I, b.l. 5).

7726.

78Ieškovas Lietuvos transporto draudikų biuras ir nacionalinis Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras – „Motor Insurers` Bureau – UK“ (toliau – ir MIB) 2003 m. liepos 1 d. pasirašė Susitarimą neribotam laikui laikytis 2002-05-30 biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų Vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų bei II (antrojo) skirsnio neprivalomųjų nuostatų (tomas I, b.l. 6-7).

7927.

80Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB ir ginčo eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo S. Ž., kurį atstovavo advokatų kontora „Kinas Solicitors Ltd“, tarpusavio derybų metu pasiekė taikų susitarimą, ir nukentėjęs asmuo priėmė pasiūlymą dėl 6 500,00 GBP bendrosios žalos atlyginimo (tomas I, b.l. 12-20).

8128.

82Dėl 2014 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio Didžiosios Britanijos draudikų biuras MIB išmokėjo 13 482,60 GBP išmoką. Išmokos sumą sudaro 6 500 GBP išmoka dėl žalos asmeniui, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiam buvo padarytas kaklo ir nugaros trauma. Taip pat buvo padengta kita dalis išlaidų – 5 224 GBP, kuri yra išmoka dėl nukentėjusio patirtų teisinių ir kitų išlaidų (nukentėjęs asmuo samdė advokatų kontorą „Kinas solicitors“). Išmoką sudarė ir 1 758,60 GBP administravimo išlaidos. Ši suma nėra mokama tiesiogiai nukentėjusiajam, tačiau ją moka ieškovas nacionaliniam eismo įvykio vietos draudikų biurui, kuris administruoja žalą. Žalos administravimo mokestis yra įtvirtintas kartu su ieškiniu pateiktuose Biurų tarybos vidaus nuostatose ir yra 15 procentų nuo nukentėjusiam išmokėtos sumos.

8329.

84Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į ieškovą reikalaudamas kompensacijos, remiantis Vidaus nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsniais, dėl 2014 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio (A60-A614 R/A. M. Road, Olertonas, Didžioji Britanija), kurio kaltininku („nusižengęs vairuotojas“) nurodomas atsakovas E. S., vairavęs transporto priemonę su valstyb. Nr. ( - ) iš viso 13 482,60 GBP sumai (6 500,00 Eur kompensacija už turto apgadinimą; 5 224,00 GBP ieškovo išlaidos; 1 758,60 GBP administravimo mokestis) (tomas I, b.l. 8-11).

8530.

86Ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2017 m. birželio 9 d. bankiniu pavedimu pervedė Jungtinė Karalystės transporto priemonių draudikų biurui MIB 13 482,60 GBP sutartą žalos atlyginimą (tomas I, b.l. 87). Atsakovai neigia civilinę atsakomybę, prieštaraudami pareikštam regresiniam ieškiniui.

8731.

88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (31.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 47 punktas).

9032.

91Taip pat kasacinis teismas minėtos 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 51 punkte nurodė, kad Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu atveju draudikas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (žr. 50 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014).

92Dėl K. K. atsakomybės

9333.

94TPVCAPDĮ 4 straipsnis suteikia teisę K. K. pareikšti solidarų reikalavimą kaip automobilio savininkei. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. buvo nuosavybės teise įsigijusi padidinto pavojaus šaltinį – automobilį FORD FOCUS, jai kyla pareiga atsakyti už tvarkingą transporto priemonės eksploatavimą. CK 6.270 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės K. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad jos atsakomybę šalina aplinkybė, jog automobilis buvo ne jos žinioje, o valdytojos J. K., bei savavališkai paimtas iš jos ir jai nežinant įvyko autoįvykis.

9534.

96Teisėjų kolegija paaiškina, jei J. K. padarė žalą atsakovei K. K. naudojantis automobiliu FORD FOCUS, ji turėtų J. K. reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Kartu Kolegija pažymi, kas būtent automobilio savininkui kyla pareiga sudaryti valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Jei J. K. nebuvo rūpestinga ir atsakinga jai perduotos transporto priemonės valdytoja, tai nešalina atsakovės atsakomybės drausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, bet suteikia teisę atsakovei pareikšti reikalavimą J. K..

9735.

98Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atsakovės K. K. teisinei atsakomybei kilti. Šią išvadą teismas padarė, nes tik įgijusi Ford Focus, valstyb. Nr. ( - ) atsakovė transporto priemonės valdytoja viešame registre nurodė J. K.. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad automobilis buvo apdraustas tik po eismo įvykio, t. y. nuo 2014-11-04 iki 2014-12-03, ir jį apdraudė atsakovės K. K. vardu automobiliui esant Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2014-11-01 autoįvykio metu automobilį valdė atsakovės dukra, todėl J. K. būdama Jungtinėje Karalystėje turėjo pareigą drausti jos asmeniškai eksploatuojamą transporto priemonę, o ne automobilio savininkė, todėl atmetė ieškinį, pareikštą atsakovei K. K..

9936.

100Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, nurodydamas, kad transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, todėl būtent savininkei kyla pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojo draudimo sutartį.

10137.

102Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje eksplicitiškai nurodyta, jog už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl atsakovės K. K. atleidimo teisinės atsakomybės tuo pagrindu, kad J. K. būdama Jungtinėje Karalystėje turėjo pareigą drausti jos asmeniškai eksploatuojamą transporto priemonę (CPK 185 straipsnis).

103Dėl galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės

10438.

105Nagrinėjamoje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimus taikomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės“.

10639.

107Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 6 punkte yra įtvirtinta, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

10840.

109Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Šią išvadą jis padarė iš nukentėjusio asmens S. Ž. 2015-07-06 pateikto reikalavimo (tomas I, b.l.60-61) MIB. S. Ž., užpildytoje žalos atlyginimo formoje Nr. 1630606, nurodė, kad vairavo 2009 Ford Mondeo Titanium XTDC/140; incidento data ir laikas 2014-11-01 16:21 val.; vieta A60-A614 žiedinė sankryža, kelias Ollerton; transporto priemonės apgadinimo vieta – durys keleivio pusėje; eismo įvykio aprašymas – važiavo žiedinėje sankryžoje, kai kitas vairuotojas nesustojo ir išvažiavo iš Marsfield kelio šiaurės kryptimi sankryžoje, kurioje turėjo duoti pirmenybę važiuoti, ir atsitrenkė į jo automobilio keleivio pusę; patirti sužalojimai – kaklo srityje, pečiuose, dešinėje šlaunyje ir apatinėje nugaros dalyje; dėl šių sužalojimų kenčia iki šiol (tomas I, b.l. 48-63). Tačiau teismas įvertino ir aplinkybę, kad žalos atlyginimo formoje S. Ž. aiškiai nurodė, kad jis pats labai nukentėjo, bet į gydymo įstaigą nesikreipė (tomas I, b.l.59). Policijos į įvykio vietą (esant jo nurodomiems rimtiems sužalojimams) jis nekvietė (tomas I, b.l.55).

11041.

111Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. Ž. 2015-07-06 nurodytas 2014-11-01 susidūrimo aplinkybes, sprendė, kad autoįvykio metu buvo didelis automobilių kontaktas į automobilio Ford Mondeo Titanium keleivio pusę, t. y. į dešinę automobilio pusę (automobilis registruotas Lietuvoje) (tomas I, b.l.55). Taip pat teismas pripažino, kad S. Ž. kaklo ir apatinės nugaros skausmai atsirado po autoįvykio, t. y. 2014 metų gruodžio mėnesį, tačiau, teismo vertinimu, įrodymai, esantys bylos lapuose 38-47, yra tokio pobūdžio, kad jų negalima laikyti esant tiesioginiame ryšyje su sveikatos būklės nustatymu po autoįvykio.

11242.

113Byloje iš atsakovo E. S. paaiškinimų nustatyta, kad jis negali pasakyti, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas. Buvo abejotina situacija įvažiavus į žiedienę sankryžą. Nukentėjęs pasidarė automobilių nuotraukas dėl žalos.

11443.

115Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro MIB atstovė S. H. 2017 m. liepos 6 d. ieškovo atstovei A. S. atsiųstame elektroniniame laiške pateikė reikalavimą atlyginti žalą ir išrašą iš Jungtinės Karalystės Kelių eismo taisyklių; nurodė, kad įvykio aplinkybės buvo tokios: Lietuvos vairuotojas įvažiavo į žiedinę sankryžą ir atsitrenkė į ieškovo transporto priemonę; pažymėjo, kad pagal Jungtinės Karalystės Kelių eismo taisykles privaloma duoti pirmenybę dešinėje pusėje važiuojančioms transporto priemonėms (t. y. jau esančioms sankryžoje) (tomas I, b.l. 64-67).

11644.

117Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio aplinkybės yra nustatytos iš aprašytų S. Ž. paaiškinimų. Taigi byloje esantys įrodymai yra grįsti subjektyviais vienos šalies įvykio aplinkybių vertinimu, įvykio dalyviai nekvietė policijos, nebuvo sudaryta eismo įvykio deklaracija.

11845.

119Apeliantas nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, argumentuodamas tuo, kad teismas rėmėsi savo subjektyvia nuomone, suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę atsakovo E. S. paaiškinimams.

12046.

121Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto argumentacija, nes teismas išsamiai ištyrė S. Ž. užpildytoje žalos atlyginimo formoje Nr. 1630606 nurodytas įvykio aplinkybes, chronologiškai įvertino S. Ž. veiksmus po eismo įvykio, įrodinėjamo sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su autoįvykiu.

12247.

123Teismas pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo, būdamas prisisegęs saugos diržą, patyrė traumas dėl smūgio į keleivio pusę, dėl to nėra suprantama, kokiu būdu galėjo būti traumuota nukentėjusiojo vairuotojo dešinė koja (apie tai jis pats parašė 2015-07-06). Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad automobilių kontaktas turėjo būti minimalus, nes S. Ž. nusprendė neremontuoti automobilio, todėl neprašė numatomos remonto kainos – 1301,08 GBP atlyginimo.

12448.

125Apeliantas mano, kad teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, nes atsakovai nepateikė įrodymų, o tik pasvarstymus dėl įvykio aplinkybių.

12649.

127Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo įrodymai yra teisingi a priori (lot. iš anksto). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro MIB pateikti raštai neturi didesnės įrodomosios galios, MIB nėra institucija, kuri turi diskrecijos teisę fiksuoti eismo įvykius.

12850.

129Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis).

13051.

131Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad neįrodytas S. Ž. sveikatai žalos padarymo fakto ir dydžio priežastinis ryšys su eismo įvykio metu atlikta veika. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog S. Ž. pranešimą dėl įvykio užpildė tik 2015-07-06, kai prieš tai kreipėsi į advokatų kontorą 2015 metų kovo mėnesį, bei pas gydytojus dėl autoįvykio pasekmių iš karto nesikreipė.

13252.

133Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog tai, kad S. Ž. deklaravo apie buvusį autoįvykį po 5 mėnesių nuo jo dienos bei tai, kad nėra medicininių išrašų su diagnozuotais sveiktos sutrikimais, kurie būtų priežastinėje ryšyje su įvykiu, sudaro pagrindą išvadai, jog 6500 svarų išmokos, siejamos su sveikatos sutrikdymu, dydis nėra įrodytas.

13453.

135CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

13654.

137Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad regresinio reikalavimo dėl 6500 GBP išmokos dydis yra sutartinis ir pasiūlytas nukentėjusiajam, atsižvelgiant į teisėjų gaires, kuriomis vadovaujantis nustatomo žala asmeniui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikšdamas regresinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti susitarimo pagrįstumą, o, kadangi tai žala asmeniui – medicininiais dokumentų išrašais. Tai, kad yra sutartos bendros sumos, ir kaklo trauma vertinama iki 6600 GBP, lengva nugaros trauma vertinama iki 6380 GBP, nereiškia, jog atsakovai turėtų atlyginti susitarimu, kuriame nedalyvavo, nustatytą sumą. Trečiųjų asmenų sandoriai negali sukelti tiesioginių pasekmių ne sutarties šalims.

13855.

139CK 6.154 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi sutartis yra šalis įpareigojantis dokumentas, bet jos nuostatos netaikomos reiškiant atsakovams regresinį reikalavimą deliktinės atsakomybės atveju.

14056.

141Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė išrašytą sąskaitą už medicininę apžiūrą ir pažymą, kurioje nurodyta, jog apžiūra atlikta 2015 m. gegužės 30 d. (tomas I, b.l. 33). Dokumente, kuris pavadintas „Čekio pareikalavimas“ nurodyta, kad čekis išrašytas 50 GBP sumai už bendros praktikos gydytojo išrašą. Kaip ir 2016 m. kovo 30 d. 50 GBP sumai čekis už ligoninės išrašą. 2016 m. sausio 8 d. buvo išrašyta sąskaita 1 224 GBP sumai, nurodant, kad tai mokestis už medicinos pažymą (tomas I, b.l.45). 2016 m. sausio 8 d. buvo išrašyta sąskaita 1 080 GBP sumai, nurodant, kad tai mokestis už medicinos pažymą (tomas I, b.l.47).

14257.

143Teisėjų kolegija, apibendrinusi šiuos dokumentus, sprendžia, kad mokėjimo sąskaitos, čekiai už medicininių dokumentų parengimą savaime neįrodo, jog jie išrašyti diagnozavus sveikatos sutrikdymą. Užpildytoje Reikalavimo atlyginti žalą formoje nurodyta, kad S. Ž. patyrė sužalojimus kaklo srityje, pečiuose, dešinėje šlaunyje ir apatinėje nugaros dalyje (tomas I, b.l.59), tačiau nesant mokėjimo dokumentuose duomenų apie tai, koks medicininių dokumentų turinys, negalima pripažinti priežastinį ryšį su išlaidomis sveikatai.

14458.

145Kaip galima spręsti iš Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro MIB 2018 m. balandžio 30 d. el. laiško, Biuras, pasikonsultavęs su savo konsultantais, atsisakė pateikti ieškovui medicinų dokumentų kopijas, argumentuodamas išskirtine kompetencija (tomas II, b.l.37). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas daugiau klausimo dėl medicinų dokumentų pateikimo nekėlė, neginčijo atsisakymo pateikti dokumentus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pats S. Ž. pateikė duomenis apie savo sveikatą Formoje, tačiau Biuras to nelaikė duomenų apsaugos pažeidimu ir pateikė ją ieškovui, taip atskleisdamas sveikatos sutrikdymo pobūdį. Taigi atsisakymas pateikti išrašus iš medicininių dokumentų nėra dogmatiškai (CK 1.5 straipsnis) pagrįstas, nes diagnozė atskleista, bet jos pagrindimo dokumentai neteikiami. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nepasinaudojo teisinėmis priemonėmis gauti įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 12, 178 straipsniai).

14659.

147Teisėjų kolegijos vertinimu, Motor Insurer‘s Bureau išskirtinė kompetencija neleidžia preziumuoti pateiktų dokumentų teisingumo ir laikyti aplinkybėmis visiškais įrodytomis dėl žalos fakto ir dydžio.

14860.

149Pagal CPK 182 straipsnį nereikia įrodinėti aplinkybių: 1) teismo pripažintų visiems žinomomis; 2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); 3) asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai); 4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka; 5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis); 6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje. Motor Insurer‘s Bureau dokumentai neatitinka nei vienos CPK 182 straipsnio sąlygos.

15061.

151Apeliantas įrodinėja, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes atsakovai nepateikė įrodymų, galinčių paneigti ieškovo argumentus. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Motor Insurer‘s Bureau neinformavo atsakovų apie gautą S. Ž. reikalavimą atlyginti žalą. Taigi atsakovai nedalyvavo žalos atlyginimo procedūroje, nebuvo joje įtraukti, todėl neturi jokių kitų dokumentų ir negali jų turėti, kaip tik paties ieškovo yra pateikti byloje. Iš Motor Insurer‘s Bureau atsisakymo pateikti medicininius dokumentus ieškovui, galima spręsti, kad atsakovams jie taip pat nebus pateikti. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje reikalauti atsakovus pateikti jų kaltę paneigiančius įrodymus, reikštų principo iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est) pažeidimą.

15262.

153Apelianto pateikti kartus su apeliaciniu skundu Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai yra bendros gairės ir reglamentuoja įrodinėjimo tvarką žalos atlyginimo bylose, patirtose dėl eismo įvykio. Be kita ko, juose nėra nurodyta, kad ieškovui pakanka nurodyti kaltininką, tačiau ir keliama pareiga įrodyti atsakovui privalomos rūpestingumo pareigos ieškovui egzistavimą (tomas II, b.l.87). Nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kokiais pagrindais Motor Insurer‘s Bureau sprendė iš S. Ž. užpildytos po pusę metų reikalavimo formos dėl žalos atlyginimo apie atsakovo kaltę, nes nėra pridėta įvykio schema ar kitas dokumentas, pasirašytas įvykyje dalyvavusių asmenų (atsakovo E. S. ir S. Ž.). Gairėse nurodyta, jog sutartinis faktų išdėstymo blankas JK nenaudojamas, nebent jį užpildytą pateikia motorinės transporto priemonės vairuotojas iš užsienio. Be kita, ko Gairėse aiškiai nurodyta, kad nesant transporto priemonės vairuotojo iš užsienio, turi būti tiriami įrodymai, tame tarpe, liudytojų pareiškimai. Taigi ieškovo (nukentėjusio asmens) pareiškimas neatleidžia nuo pareigos ištirti kitus įrodymus, sprendžiant dėl atsakovo kaltės.

15463.

155Nors Gairėse nurodyta, jog taikomas prognozinis išlaidų režimas (tomas II, b.l.91), tačiau tai taip pat nėra aplinkybė, šalinanti pareigą ištirti įrodymus dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 32 punkte, kurioje atsižvelgiant į užsienio praktiką žalos administravimo bylose, būtent ir suformuota taisyklė dėl įrodinėjimo, kad draudikų susitarimai nesudarytų sąlygų lupikauti, reiškiant regresinius reikalavimus atsakovams.

15664.

157Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veikos ir S. Ž. išmokėtos sumos dėl sveikatos sutrikdymo, apeliacinės instancijos teismas netiria galiojančių Jungtinėje karalystėje Motorinių transporto priemonių taisyklių ir žalos atlyginimo principų (tomas II, b.l.155-197).

15865.

159Taip pat byloje yra Nepriklausomų transporto priemonių apžiūros specialistų 2015 m. balandžio 12 d. išduota pažyma, kad sumokėta 150 GBP už transporto priemonės Ford Mondeo Titanuim X TDC/114 apžiūrą (tomas I, b.l.35). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. V-2089-19 nurodė, kad Motor Insurer‘s Bureau išmokėjo S. Ž. 1 084,23 GBD už transporto priemonės remontą. Taip pat rašte nurodyta, kad JK Biuras išmokėjo 582,25 GBP, atlyginant Darbo & Pensijų departamento atliktą išmoką nukentėjusiam S. Ž. (tomas III, b.l.10). Apeliacinės instancijos teismas pakartoja jau išsakytą motyvą, kad praėjus pusei metų nuo įvykio S. Ž. kreipimasis į gydytojus, kai byloje nėra nei vieno medicininio dokumento išrašo apie patirtų sužalojimų pobūdį, dėl ko būtų galima spręsti apie sveiktai padarytą žalą, pirmosios instancijos teismo išvada apie neįrodytą priežastinį ryšį yra teisinga (CPK 185 straipsnis).

16066.

161Taip pat byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus S. Ž. subjektyvų eismo įvykio aplinkybių interpretavimą, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti transporto priemonės valdytojo E. S. kaltę dėl eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. V-2089-19 nurodytas išmokų apskaičiavimo pagrindimas (tomas III, b.l.10, 12) nereiškia jų išmokėjimo faktinio pagrindo įrodymą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16267.

163Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. spalio 2 d. rašte Nr. V-4010-18(5.9) nurodė (tomas III, b.l.15), kad JK Biuras vairuoto E. S. atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio nustatė atsižvelgdamas į S. Ž. pateiktą išaiškinimą. Minėta, teisėjų kolegija iš ieškovo pateiktų Gairių sprendė, kad, esant liudytojams, jų parodymai turi būti taip pat ištirti. Nagrinėjamoje žalos administravimo byloje nei atsakovas buvo apklaustas, nei trečiasis asmuo J. K., o transporto priemonės savininkė atsakovė K. K. nebuvo informuota apie procesą. Tokiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti dėl eismo įvykio vairuoto E. S. atsakomybę, nes pagal Lietuvoje galiojančią teisę būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Dėl bylos procesinės baigties

16468.

165Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

16669.

167Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

16870.

169CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmestas.

17071.

171Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė K. K. pateikė prašymą atlyginti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas, kadangi jų dydis atitinka rekomenduojamą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straispnio1 dalis).

17272.

173Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

174Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

Nutarė

175apelianto ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

176Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

177Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas: 125709291) atsakovės K. K. (asmens kodas: ( - ) naudai 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

178Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 6. Atsakovė K. K. su ieškiniu nesutiko visiškai. Atsiliepime į ieškinį... 7. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 8. Atsakovo E. S. nuomone, remiantis CK 6.264 straipsnio nuostata, būtent J. K.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 5.... 11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 12. 6.... 13. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko... 14. 7.... 15. Teismas nustatė, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų... 16. 8.... 17. Teismo vertinimu į bylą nėra pateikta jokių duomenų dėl automobilio... 18. 9.... 19. Teismas nustatė, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų... 20. 10.... 21. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai apie draudimo sutartis ir... 22. 11.... 23. Teismo vertinimu atsakovė K. K. įrodė aplinkybę, kad dukrai J. K. nupirko... 24. 12.... 25. Teismas sutiko su atsakovo E. S. argumentais, kad tuo metu, kai S. Ž.... 26. 13.... 27. Teismo vertinimu bylos duomenys patvirtino, kad nukentėjusysis po autoįvykio... 28. 14.... 29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. Ž. deklaravo apie autoįvykį tik po 5... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 31. 15.... 32. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė... 33. 15.1.... 34. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas... 35. 15.2.... 36. teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teikiamus įrodymus bei... 37. 15.3.... 38. 2019 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas... 39. 15.4.... 40. teismas ignoravo Didžiosios Britanijos teisę, kuria remiantis buvo nustatyta... 41. 15.5.... 42. tokio pobūdžio bylose teismai civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėja... 43. 15.6.... 44. teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią bendraatsakovio E.... 45. 15.7.... 46. pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 47. 15.8.... 48. ieškovas savo reikalavimą bendraatsakoviams grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio... 49. 16.... 50. Atsakovė K. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo... 51. 16.1.... 52. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teismas teisingai... 53. 16.2.... 54. norint įrodyti kylančią civilinę atsakomybę būtina nustatyti... 55. 16.3.... 56. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp kilusios... 57. 17.... 58. Atsakovas E. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą... 59. 18.... 60. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. teismo... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 19.... 64. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priimti į civilinę bylą teikiamus... 65. 20.... 66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 314 straipsnyje... 67. 21.... 68. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. įvykusio teismo posėdžio metu... 69. 22.... 70. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad: a) 2019 m. sausio 3 d. posėdis buvo... 71. 23.... 72. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus... 73. 24.... 74. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų... 75. 25.... 76. Byloje kilo ginčas dėl regresinio reikalavimo pagal įrodymus, esančius... 77. 26.... 78. Ieškovas Lietuvos transporto draudikų biuras ir nacionalinis Jungtinės... 79. 27.... 80. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB ir ginčo... 81. 28.... 82. Dėl 2014 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio Didžiosios Britanijos draudikų... 83. 29.... 84. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB 2017 m.... 85. 30.... 86. Ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2017 m. birželio 9... 87. 31.... 88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 90. 32.... 91. Taip pat kasacinis teismas minėtos 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties... 92. Dėl K. K. atsakomybės... 93. 33.... 94. TPVCAPDĮ 4 straipsnis suteikia teisę K. K. pareikšti solidarų reikalavimą... 95. 34.... 96. Teisėjų kolegija paaiškina, jei J. K. padarė žalą atsakovei K. K.... 97. 35.... 98. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra... 99. 36.... 100. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, nurodydamas, kad transporto... 101. 37.... 102. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje... 103. Dėl galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės... 104. 38.... 105. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimus taikomi Lietuvos... 106. 39.... 107. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo... 108. 40.... 109. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų,... 110. 41.... 111. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. Ž. 2015-07-06 nurodytas... 112. 42.... 113. Byloje iš atsakovo E. S. paaiškinimų nustatyta, kad jis negali pasakyti, jog... 114. 43.... 115. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro MIB atstovė S. H.... 116. 44.... 117. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo... 118. 45.... 119. Apeliantas nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų... 120. 46.... 121. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto argumentacija, nes teismas... 122. 47.... 123. Teismas pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo, būdamas prisisegęs saugos... 124. 48.... 125. Apeliantas mano, kad teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti Biuro... 126. 49.... 127. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė... 128. 50.... 129. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje... 130. 51.... 131. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį tuo... 132. 52.... 133. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog tai, kad S. Ž. deklaravo apie... 134. 53.... 135. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 136. 54.... 137. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad... 138. 55.... 139. CK 6.154 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų... 140. 56.... 141. Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas... 142. 57.... 143. Teisėjų kolegija, apibendrinusi šiuos dokumentus, sprendžia, kad mokėjimo... 144. 58.... 145. Kaip galima spręsti iš Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų... 146. 59.... 147. Teisėjų kolegijos vertinimu, Motor Insurer‘s Bureau išskirtinė... 148. 60.... 149. Pagal CPK 182 straipsnį nereikia įrodinėti aplinkybių: 1) teismo... 150. 61.... 151. Apeliantas įrodinėja, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo... 152. 62.... 153. Apelianto pateikti kartus su apeliaciniu skundu Bendrieji reikalavimų... 154. 63.... 155. Nors Gairėse nurodyta, jog taikomas prognozinis išlaidų režimas (tomas II,... 156. 64.... 157. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas priežastinis... 158. 65.... 159. Taip pat byloje yra Nepriklausomų transporto priemonių apžiūros... 160. 66.... 161. Taip pat byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus S. Ž. subjektyvų eismo... 162. 67.... 163. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. spalio 2 d.... 164. 68.... 165. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 166. 69.... 167. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 168. 70.... 169. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 170. 71.... 171. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93... 172. 72.... 173. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 174. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 175. apelianto ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro... 176. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti... 177. Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 178. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....