Byla A-756-94-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėja J. B. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. A1-145 „Dėl nuobaudos skyrimo“. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamu įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos Ž. K. 2009 m. birželio 23 d. surašytą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad Centralizuotos vidaus audito tarnybos (toliau – ir CVAT) vedėja J. B. raštu nesuderino audito dėl Kalvarijos savivaldybės turto 1995 m. kovo 17 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties sąlygų ir 2009 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo patikrinimo su administracijos direktoriumi, susirgus Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausiajai specialistei L. R. neužtikrino tinkamo šio pavedimo įvykdymo. Išvadoje nurodyta, kad tokiu būdu J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalies ir Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4, 25 punktų reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra neobjektyvi, tyrimas atliktas netinkamai, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, audito tarnybos vadovo sprendimą atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą reikia derinti su savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau tokio suderinimo nereikalaujama, kai pats savivaldybės administracijos direktorius paveda atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Kalvarijos savivaldybės turto 1995 m. kovo 17 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties sąlygų ir 2009 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo patikrinimo finansinis (teisėtumo) ir valdymo auditas nebuvo numatytas Kalvarijos savivaldybės administracijos CVAT metiniame veiklos plane ir buvo atliekamas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės L. M. pavedimu, įformintu rezoliucija, užrašyta ant Marijampolės rajono prokuratūros 2009 m. vasario 27 d. pranešimo Nr. 3-223 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nėra numatyta, kad vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas galėtų būti atliekamas juridinio asmens vadovo pavedimu, todėl šis įstatymas negali būti taikomas išvadoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms kvalifikuoti. Išvadoje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4, 25 punktų reikalavimus, kadangi pareiškėja su šiuo pareigybės aprašymu buvo supažindinta tik 2009 m. liepos 27 d. Be to, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4 punktas dėl jo turinio laikytinas definicine norma, apibūdinančia pareigybės paskirtį, tačiau neimplikuojančia valstybės tarnautojui teisių ir pareigų. Išvadoje nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė CVAT vedėjo pareigybės aprašymo 4 punkto reikalavimus. Pareiškėja taip pat negalėjo pažeisti šio pareigybės aprašymo 25 punkto, nes aprašymas turi tik 8 punktus. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-51 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 76 punktą, kadangi vidaus auditorių veiklą reglamentuoja specialieji teisės aktai ir vidaus auditoriaus veiklai reglamentuoti negali būti taikomas toks bendro pobūdžio teisės aktas kaip Vidaus tvarkos taisyklės, įskaitant šių taisyklių 76 punktą, reglamentuojantį pavedimų vykdymo terminus. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas nesuderinamas su Kalvarijos savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos nuostatų 14 punktu, nustatančiu, kad Tarnybai vadovauja ir, vadovaudamasis šiais Nuostatais, jo veiklą savarankiškai organizuoja Tarnybos vedėjas, kuris tiesiogiai yra pavaldus ir atskaitingas tik savivaldybės administracijos direktoriui. CVAT vedėjo teisė savarankiškai organizuoti tarnybos veiklą inter alia apima teisę savarankiškai nustatyti audito atlikimo terminus bei trukmę. Pareiškėja nepagrįstai kaltinama tuo, kad susirgus audito tarnybos vyriausiajai specialistei L. R., nebuvo užtikrintas tinkamas pavedimo įvykdymas. Iš minėtos Išvados negalima suprasti, koks pavedimo įvykdymas galėtų būti laikomas kaip tinkamas ir kokiu būdu pareiškėja galėjo užtikrinti tinkamą pavedimo įvykdymą. Patvirtintame užduoties lape - plane nurodyta: audito pradžia – 2009 m. gegužės 4 d., audito pabaiga – 2009 m. gegužės 19 d., audito atlikėjas – audito tarnybos vyriausioji specialistė L. R.. Tačiau nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. L. R. sirgo ir pirmą darbo dieną po nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo buvo atleista iš valstybės tarnybos. Kalvarijos savivaldybės administracijos CVAT sudarė du valstybės tarnautojai: tarnybos vedėja J. B. ir vyriausioji specialistė L. R.. L. R. negalint audito atlikti dėl ligos, tarnybos vedėja neturėjo jokių realių galimybių imtis kokių nors organizacinių veiksmų siekiant, kad auditas būtų pradėtas ir baigtas užduoties lape - plane numatytais terminais. Be to, tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta negavus profesinės sąjungos komiteto sutikimo – tokiu būdu buvo pažeistas Kalvarijos savivaldybės administracijos ir Kalvarijos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų profesinė sąjungos 2007 m. balandžio 4 d. sudarytos kolektyvinės sutarties 83 punktas.

7Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. kovo 5 d. buvo gautas Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros pranešimas Nr. 3-223, kuriuo Kalvarijos savivaldybės administracijai siūloma spręsti klausimą dėl finansinio audito atlikimo pavedimo Savivaldybės centralizuotai vidaus audito tarnybai siekiant objektyviai, nešališkai ir laikantis šalių sąžiningumo principo, įvertinti nuomotojo ir nuomininko esamus įsiskolinimus. Kadangi toks auditas metiniame CVAT veiklos plane numatytas nebuvo, o pranešimas nebuvo įpareigojantis, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros pranešimas Administracijos direktoriaus susipažinimui ir sprendimo priėmimui dėl audito tikslingumo buvo pateiktas pareiškėjai, kuri, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, patikrinusi pareiškimo tikslingumą, ir esant pagrindui, suderinusi su savivaldybės administracijos direktoriumi, turėjo atlikti auditą arba atsisakyti jį atlikti. Pareiškėja klaidingai vertina paminėtą direktoriaus rezoliuciją su rezoliucija, kuria pavedama atlikti veiklos plane nenumatytą auditą. Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis numato, kad Vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas ir vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu jį suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Tokiu būdu, tiek Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis, tiek Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad jei yra CVAT vadovo sprendimas atlikti nenumatytą auditą, jis turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja raštu nesuderino su savivaldybės administracijos direktoriumi audito dėl Kalvarijos savivaldybės turto 1995 m. kovo 17 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties sąlygų ir 2009 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo patikrinimo. Pareiškėja, priešingai nei nurodyta jos skunde, buvo supažindinta su Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymu priimant ją į tarnybą. Be to, visas Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymas buvo paskelbtas skelbiant konkursą CVAT vedėjo pareigoms užimti. Pareiškėja yra Kalvarijos savivaldybės tarnautoja, todėl jai taip pat galioja Kalvarijos savivaldybės vidaus tvarkos taisyklės. CVAT specialistė L. R. sirgo nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. gegužės 19 d. Todėl, skyriuje esant tik dviems specialistams (įskaitant pareiškėją), pareiškėja pati privalėjo laiku atlikti auditą (skelbiant konkursą CVAT vedėjo pareigoms užimti viena iš sąlygų pretendentui buvo dviejų metų auditoriaus patirtis). Atsakovas taip pat nurodė, kad skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos sutikimas buvo gautas.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. A1-145. Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu jį suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad: „Vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi“. Šios teisės normos nevienodai reglamentuoja teisinius pagrindus vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytam vidaus auditui atlikti. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo santykis apibūdintinas kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos santykis. Kai tuos pačius teisinius santykius minėti įstatymai reglamentuoja skirtingai, taikytinas specialusis, t. y. Vietos savivaldos įstatymas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį derinti su savivaldybės administracijos direktoriumi reikia audito tarnybos vadovo sprendimą atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą, tačiau tokio suderinimo nereikalaujama, kai pats savivaldybės administracijos direktorius paveda atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Kalvarijos savivaldybės turto 1995 m. kovo 17 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties sąlygų ir 2009 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo patikrinimo finansinis (teisėtumo) ir valdymo auditas nebuvo numatytas Kalvarijos savivaldybės administracijos CVAT metiniame veiklos plane ir buvo atliekamas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės L. M. pavedimu, įformintu rezoliucija, užrašyta ant Marijampolės rajono prokuratūros 2009 m. vasario 27 d. pranešimo Nr. 3-223 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (b. l. 11). Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nėra numatyta, kad vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas galėtų būti atliekamas juridinio asmens vadovo pavedimu, todėl šis įstatymas negali būti taikomas Išvadoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms kvalifikuoti. Dėl nurodytų priežasčių Išvada ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. raštu nesuderino audito su administracijos direktoriumi, ir tokiu būdu pažeidė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, laikytina nepagrįsta.

10Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A-1-224 patvirtinto Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4 ir 25 punktų reikalavimus. Su šiuo pareigybės aprašymu pareiškėja buvo supažindinta tik 2009 m. liepos 27 d. (b. l. 144). Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės negalėjo būti kvalifikuotos pagal Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymą. Be to, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4 punktas, apibūdinantis pareigybės paskirtį, yra bendro pobūdžio ir neapibrėžia valstybės tarnautojų teisių ir pareigų. Pareigybės aprašymas turi tik 8 punktus. Todėl Išvada ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4 ir 25 punktų reikalavimus, laikytina nepagrįsta.

11Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-51 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, kad jeigu pavedime nenurodytas pavedimo įvykdymo terminas, pavedimas turi būti įvykdytas per 10 darbo dienų nuo gavimo dienos. Išvadoje nurodyta, kad auditas nebuvo atliktas per 10 darbo dienų nuo pavedimo, įforminto Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės rezoliucija, užrašyta ant Marijampolės rajono prokuratūros 2009 m. vasario 27 d. pranešimo Nr. 3-223, gavimo dienos. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnybos veiklą reglamentuoja viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinti nuostatai. Jie rengiami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais pavyzdiniais vidaus audito tarnybos nuostatais. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-231 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos nuostatų 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą, šiais nuostatais, Tarnybos vidaus audito metodika. T. y. vidaus auditorių veiklą reglamentuoja specialieji teisės aktai, todėl vidaus auditoriaus veiklai reglamentuoti negali būti taikomas toks bendro pobūdžio teisės aktas kaip Vidaus tvarkos taisyklės, įskaitant šių taisyklių 76 punktą, reglamentuojantį pavedimų vykdymo terminus. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas nesuderinamas su Kalvarijos savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos nuostatų 14 punktu, nustatančiu, kad Tarnybai vadovauja ir, vadovaudamasis šiais Nuostatais, jo veiklą savarankiškai organizuoja Tarnybos vedėjas, kuris tiesiogiai yra pavaldus ir atskaitingas tik savivaldybės administracijos direktoriui. CVAT vedėjo teisė savarankiškai organizuoti tarnybos veiklą apima teisę savarankiškai nustatyti audito atlikimo terminus bei trukmę. Todėl Išvada ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkto reikalavimus, yra nepagrįsta.

12Pareiškėjos 2009 m. balandžio 2 d. patvirtintame užduoties lape - plane nurodyta: audito pradžia – 2009 m. gegužės 4 d., audito pabaiga – 2009 m. gegužės 19 d., audito atlikėjas – vyriausioji specialistė L. R.. Nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. gegužės 25d. L. R. sirgo ir pirmą darbo dieną po nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo buvo atleista iš valstybės tarnybos. Kalvarijos CVAT buvo du valstybės tarnautojai: tarnybos vedėja J. B. ir vyriausioji specialistė L. R.. L. R. negalint audito atlikti dėl ligos, tarnybos vedėja J. B. neturėjo jokių realių galimybių imtis kokių nors organizacinių veiksmų siekiant, kad auditas būtų pradėtas ir baigtas užduoties lape - plane numatytais terminais. Teismui pateikta 2009 metų I, II, III ketvirčių atliktų darbų suvestinė (b. l. 123-125) parodo pareiškėjos užimtumą. Dėl objektyvių priežasčių (darbuotojo ligos ir atleidimo) ir vedėjos užimtumo pavedimo nebuvo galima atlikti laiku. CVAT vedėjas neturi įgaliojimų atlikti įstaigos personalo valdymo funkcijų, t. y. negali valstybės tarnautojo iš vieno padalinio perkelti į kitą, negali priimti į valstybės tarnybą pakaitinio valstybės tarnautojo, galinčio pakeisti kitą, laikinai negalintį atlikti pareigų valstybės tarnautoją. Personalo valdymo funkcijos yra įstaigos vadovo – Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija. Todėl pareiškėjai negali kilti tarnybinė atsakomybė už padarinius, nulemtus objektyvių aplinkybių. Išvada yra nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais). Todėl konstatuotina, kad jos pagrindu priimtas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. A1-145 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

13Kalvarijos savivaldybės administracija ir Kalvarijos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga 2007 m. balandžio 4 d. sudarė kolektyvinę sutartį (b. l. 18-24). Šios sutarties 83 punkte nustatyta, kad profesinės sąjungos komiteto sutikimas reikalingas skiriant nuobaudą, atleidžiant darbuotoją iš pareigų, planuojant darbo organizavimo įstaigoje pakeitimus, kai yra socialinis ir ekonominis pagrindimas, keičiant darbo sutarties sąlygas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta negavus profesinės sąjungos komiteto sutikimo. Teismui pateiktame gautų dokumentų registre 2009 m. birželio 29 d. įrašai padaryti vienodu rašikliu, išskyrus įrašą, pažymėtą Nr. 6-1937, informuojantį, kad gautas raštas „Dėl sutikimo“. Be to, šiame registre pažymėti du įrašai tuo pačiu numeriu – Nr. 6-1937. Tokie įrašai kelia abejonių jų tikrumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad profesinės sąjungos sutikimas gautas nebuvo.

14Teismas konstatavo, kad pareiškėjos J. B. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

15III.

16Apeliaciniu skundu atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. B. skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi. Ši įstatymo norma nenumato termino, per kurį turi būti atliktas auditas, kai direktorius paveda atlikti auditą nenurodydamas audito atlikimo datos. Kalvarijos savivaldybės turto 1995 m. kovo 17 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties sąlygų ir 2009 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo patikrinimo finansinis (teisėtumo) ir valdymo auditas nebuvo numatytas Kalvarijos savivaldybės administracijos CVAT metiniame veiklos plane ir buvo atliekamas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės L. M. pavedimu, įformintu rezoliucija, užrašyta ant Marijampolės rajono prokuratūros 2009 m. vasario 27 d. pranešimo Nr. 3-223. Rezoliucijoje audito atlikimo laikas nebuvo nustatytas. Todėl tokiu atveju reikėtų vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu jį suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Todėl teismo išvada, kad tarnybinio tyrimo išvada negalėjo būti grindžiama Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, yra nepagrįsta. Net pripažįstant, kad šioje situacijoje negalėjo būti taikomas Vidaus kontrolės ir audito įstatymas, pareiškėja privalėjo laikytis Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimų atlikimo terminų. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ar kituose savivaldybės viešuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra karjeros valstybės tarnautojai. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjai negalioja Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklės, yra nepagrįsta. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo metu neturi išlikusių dokumentų su pareiškėjos parašu, patvirtinančių, kad ji yra supažindinta su pareigybės aprašymu. Tačiau tą aplinkybę, kad pareiškėja buvo supažindinta su jos pareigybės aprašymu, patvirtina pačios pareiškėjos pasirašytas paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo. Be to, visas CVAT vedėjo pareigybės aprašymas buvo skelbtas skelbiant konkursą CVAT vedėjo pareigoms užimti. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad išvadoje nurodytos aplinkybės negalėjo būti kvalifikuotos remiantis CVAT vedėjo pareigybės aprašymu. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas, kaip to reikalauja 2007 m. balandžio 4 d. kolektyvinės sutarties 83 punktas. Profesinės sąjungos sutikimas yra pateiktas į bylą, jis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Ta aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai suklydo įrašydami rašto eilės numerį, nėra pagrindas pripažinti profesinės sąjungos sutikimą negaliojančiu.

17Atsiliepimu į atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pareiškėja J. B. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jos skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad atsakovo nuomonė, jog sprendimo atlikti auditą suderinimas reiškia ir audito atlikimo terminų suderinimą, yra nepagrįsta, nes pareiškėja, kaip vidaus audito tarnybos vadovė, vadovaudamasi Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-32 patvirtintos Kalvarijos savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vidaus audito metodikos 15.5, 19 punktais, turėjo teisę pati spręsti dėl audito atlikimo terminų nustatymo, savo sprendimo nederindama su įstaigos vadovu.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

21Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-145 pareiškėjai J. B. tarnybinė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Kalvarijos savivaldybės administracijos centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo 4, 25 punktų reikalavimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2009 m. birželio 23 d. išvadoje (kuri laikytina sudėtine ginčijamo administracinio akto dalimi) nurodyta, kad J. B. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. raštu nesuderino audito dėl Kalvarijos savivaldybės turto 1995 m. kovo 17 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties sąlygų ir 2009 m. gegužės 1 d. įsiskolinimo patikrinimo su administracijos direktoriumi, susirgus CVAT (centralizuotos vidaus audito tarnybos) vyr. specialistei L. R., nebuvo užtikrintas tinkamas šio pavedimo įvykdymas (b. l. 10, 34-36).

22Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kalvarijos savivaldybės administracijos centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymo (patvirtinto 2008 m. spalio 23 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1-178, kuris ir nurodytas Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje) 4 punkte yra apibrėžtas šios pareigybės tikslas – vadovauti Centralizuotam vidaus audito skyriui, užtikrinti skyriaus uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, planuoti ir kontroliuoti skyriaus veiklą, prižiūrėti vidaus audito atlikimą, vertinti jo kokybę, patarti savivaldybei pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų vadovams vidaus kontrolės klausimais. O pareigybės aprašymo 25 punkte nustatyta tarnybos vedėjo funkcija prižiūrėti, kaip skyriaus specialistai atlieka vidaus auditą Savivaldybės administracijoje ir visuose jai pavaldžiuose struktūriniuose padaliniuose, savivaldybės kontroliuojamose įstaigose bei organizacijose, vertinti jo kokybę, priimti iš vidaus auditą atlikusio darbuotojo vidaus audito ataskaitos projektą ir darbo dokumentus, patikrinti, ar darbo dokumentai tinkamai pagrindžia vidaus audito ataskaitos projekte išdėstytus faktus, išvadas, rekomendacijas, įvertinti, ar buvo atliktos visos reikiamos vidaus audito procedūros, ar surinkti visi reikiami įrodymai vidaus audito išvadoms pagrįsti (b. l. 40-43). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja su šiuo pareigybės aprašymu buvo supažindinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. 2009 m. liepos 27 d. yra susipažinusi su Kalvarijos savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito tarnybos vedėjo pareigybės aprašymu (susidedančiu tik iš 8 punktų), tačiau patvirtintu savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A-1-224, kurio reikalavimų pažeidimas pareiškėjai net nebuvo inkriminuotas. Apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybę, jog pareiškėja buvo supažindinta su jos pareigybės aprašymu, patvirtina jo pačios pasirašytas paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Minimame paaiškinime (b. l. 14) pareiškėja visiškai nenurodo kada ir su kuriuo būtent pareigybės aprašymu (patvirtintu 2008 m. spalio 23 d. ar 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu) ji yra susipažinusi.

23Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu jį suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtos teisės normos ne visiškai vienodai reglamentuoja analogiškus teisinius santykius vidaus audito atlikimo srityje, tačiau iš esmės jos viena kitai neprieštarauja. Be to, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybių centralizuotų vidaus audito tarnybų veiklos specialiąsias normas nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Vietos savivaldos įstatymas detaliau apibrėžia vidaus audito atlikimo savivaldybėje klausimus, tad pareiškėja ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį teisės aktą vertino kaip specialųjį Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo atžvilgiu.

25Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės rajono prokuratūra 2009 m. vasario 27 d. pranešimu ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 3-223 kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto narį, kopiją pateikiant Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorei L. M., spręsti klausimą dėl finansinio audito atlikimo pavedimo Savivaldybės centralizuotai vidaus audito tarnybai siekiant įvertinti Kalvarijos savivaldybės administracijos ir UAB ,,Kalvarijos autoservisas“ įsiskolinimus (b. l. 44-45). Ant šio pranešimo L. M. 2009 m. kovo 6 d. užrašė rezoliuciją: ,,p. J. B. dėl audito (finansinio) atlikimo“. Teisėjų kolegijos nuomone, tokią rezoliuciją pareiškėja visiškai pagrįstai suprato kaip pavedimą atlikti finansinį vidaus auditą, o ne spręsti dėl tikslingumo atlikti ar neatlikinėti tokio audito. Anksčiau nurodytų teisės normų nuostatos viešojo juridinio asmens vadovui (nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos direktoriui) suteikia teisę pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neturėjo pareigos su savivaldybės administracijos direktore dar kartą derinti byloje aptariamo vidaus audito klausimo, kai tokį auditą atlikti jai pavedė pati institucijos vadovė, yra visiškai pagrįsta.

26Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-31 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte, esančiame VIII.II. skirsnyje ,,Įstaigos vadovybės pavedimai“, nurodyta, kad pavedimas turi būti įvykdytas per 10 darbo dienų nuo gavimo dienos, jeigu pavedime nenurodytas pavedimo įvykdymo terminas (b. l. 111-117). Atsakovas tvirtina, jog pareiškėja privalėjo laikytis Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto termino, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui. Šį argumentą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio, kuris apibrėžia savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos struktūrą, funkcijas ir kt., 8 dalyje nurodyta, kad vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir įvertino materialinės teisės normas, taikytinas centralizuotos vidaus tarnybos veiklai apibrėžti, nustatytas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-231 patvirtintuose Centralizuotos vidaus audito tarnybos nuostatuose, todėl teisėjų kolegija jų nebekartoja. Pažymėtina, kad ir Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-31 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte yra nurodyta, jog finansų kontrolė ir vidaus auditas atliekami vadovaujantis Kalvarijos savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklėmis (patvirtintomis 2004 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-187) ir Vidaus audito metodika (patvirtinta 2005 m. kovo 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-26), t. y. specialiaisiais vidaus teisės aktais.

27Pareiškėjos 2009 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad su savivaldybės administracijos direktore žodžiu buvo aptartas audito atlikimas ne vėliau kaip II-ąjį 2009 m. ketvirtį, nepaneigta. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau- ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 25, 3 punkte.

28Taisyklių 4 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios informacijos gavimo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pavedimas paimti paaiškinimą ir pradėti tyrimą administracijos direktoriaus duotas tik 2009 m. gegužės 28 d. (b. l. 51), tad ir ši aplinkybė duoda pagrindo išvadai, jog Vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas Centralizuotos vidaus audito tarnybos veiklai nebuvo taikomas.

29Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

30Kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio, pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo data nenurodyta, nenurodyta ir pareiškėjos kaltės forma, taip pat neaptariami tarnybinio nusižengimo padariniai, kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas (2007 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-816/2007), ir laikomasi pozicijos, kad minėtų klausimų aptarimas yra būtinas arba įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, arba kitame jį lydinčiame dokumente (2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-851/2008). Be kita ko, tą padaryti įpareigoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog tariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu būtų buvę apklausti liudytojai (pvz., L. M. ir kiti, galėję paaiškinti nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes), atitinkamai įvertintas pareiškėjos paaiškinimas ir pan.

31Dėl visų išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėja J. B. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos... 7. Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjos... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu... 10. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Kalvarijos... 11. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 15 d.... 12. Pareiškėjos 2009 m. balandžio 2 d. patvirtintame užduoties lape - plane... 13. Kalvarijos savivaldybės administracija ir Kalvarijos savivaldybės... 14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos J. B. veiksmuose... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašo... 17. Atsiliepimu į atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinį... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 21. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 7 d.... 22. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta... 23. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtos teisės normos ne visiškai... 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės rajono prokuratūra 2009 m.... 26. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d.... 27. Pareiškėjos 2009 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad su... 28. Taisyklių 4 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs... 29. Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai motyvuotoje išvadoje... 30. Kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio, pareiškėjai... 31. Dėl visų išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....