Byla e2A-527-826/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Sergel“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. T. ir A. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB Šiaulių bankas, UAB „Sergel“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Kvistija“, UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. Z., R. Š., VSDFV Klaipėdos skyrius, AB DNB lizingas, UAB „Klaibuta“, BAB bankas SNORAS,

Nustatė

2pareiškėjai V. T. ir A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1993 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 849, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, santuoka iširo dėl skirtingų požiūrių į šeimą ir santuoką, taikinimas netikslingas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu pareiškimą tenkino, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl teisinių pasekmių.

4Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Sergel“ prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tvirtinti pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes ji prieštarauja kreditoriaus interesams, kadangi pirmosios instancijos teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas V. T. yra asmeniškai atsakingas pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. F-2007-045-05, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir CK 3.109 str. 2 ir 3 d. nuostatas pareiškėjas V. T. ir pareiškėja A. T. yra solidariai atsakingi pagal paminėtą kreditavimo sutartį. Suinteresuotas asmuo nesutiko su tuo, kad ši prievolė būtų modifikuota. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariąją sutuoktinių atsakomybę, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią, nutraukus santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas.

5Atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjas V. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog 2007 m. rugsėjo 21 d. fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. F-2007-045-05 jis pasirašė ne šeimos poreikiams tenkinti, o verslo tikslais, nes siekė sukurti nekilnojamąjį turtą bei jį brangiau parduoti, atitinkamai gauti pajamų, kurias galėtų panaudoti komercinei veiklai. Pareiškėjo nuomone, šias aplinkybes patvirtina tai, kad kredito sutartį sudarė jis asmeniškai, o A. T. nebuvo sandorio šalis, pirminė kreditorė AB Šiaulių bankas reikalavimus, kuriuos vėliau perleido, pareiškė tik jam, teismo sprendimas išieškoti skolą yra priimtas tik dėl jo. Pareiškėjo nuomone, V. T., duodama sutikimą, patvirtino, kad jo paimtas ir banko duotas kreditas nepažeis šeimos interesų. Kredito sutartį parengė kreditorius, kuriam ir tenka visa rizika bei pasekmės aiškinant sutartį.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.

81 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

9Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

11Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus, nors apeliantas ir nėra išreiškęs aiškaus prašymo dėl jų pridėjimo prie bylos medžiagos, konstatuoja, kad apelianto prie apeliacinio skundo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, jie neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pridėtini prie bylos.

12Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.

13Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Taigi sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių.

14Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.8 punkte nurodyta, kad V. T. piniginė prievolė išieškotojai UAB „Sergel“, sudaranti 206 541,90 Lt, yra asmeninė V. T. prievolė, kurią po santuokos nutraukimo vykdys V. T., teisėtumo ir pagrįstumo.

15Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.8 punkte nurodyta, kad prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. F-2007-045-05, sudarytą tarp V. T. ir AB Šiaulių banko, yra asmeninė pareiškėjo V. T. prievolė, nesutinka ir teigia, kad pareiškėjai yra solidariai atsakingi pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. F-2007-045-05, o pirmosios instancijos teismo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja viešajai tvarkai bei kreditoriaus interesams.

16Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, o bendrosios – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl sutuoktinių (vieno iš jų arba abiejų) prisiimtų prievolių, taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

18Šiuo atveju rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. F-2007-045-05 sudarė V. T. ir AB Šiaulių bankas, sutarties 2.1.2 punkte nurodyta, kad kredito paskirtis – žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai. Pareiškėja A. T. 2007-09-21 davė sutikimą AB Šiaulių bankui, kuriuo sutiko, kad jos sutuoktinis V. T. gautų iš AB Šiaulių banko 200 000,00 Lt kreditą ir vykdytų visas 2007-09-21 kreditavimo sutarties Nr. F-2007-045-05 sąlygas. Nurodė, kad kreditas bus panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

19Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pateiktais išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, konstatuotina, kad pareiškėjų prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. F-2007-045-05 yra solidari, nes A. T. raštu davė sutikimą, kad jos sutuoktinis V. T. gautų iš AB Šiaulių banko kreditą, ir patvirtino, kad gautas kreditas bus panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.).

20CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje „Swdbank“ AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

21Pirmosios instancijos teismui pateikta santuokos nutraukimo padarinių sutartimi sutuoktiniai pakeitė solidariąją prievolę į vieno iš sutuoktinių asmeninę, nesant kreditoriaus sutikimo (kreditorius pareiškė prieštaravimus). Apeliaciniame skunde apeliantas (kreditorius) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvirtino santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatą, pagal kurią sutuoktinių solidarioji prievolė pakeista į vieno sutuoktinio asmeninę. Taip be sutarties šalies sutikimo keičiama šalių laisva valia sudaryta sutartis ir pažeidžiami kreditoriaus interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą iš solidariųjų skolininkų. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarties pagrindu, tai apeliantas (kreditorius) sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

22Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Pagal pareiškėjų santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatas kreditorius neteko teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antras sutuoktinis. Dėl to sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 3.8 punktas, kuriuo solidarioji sutuoktinių prievolė pakeista į asmeninę vieno sutuoktinio prievolę, pripažintina pažeidžiančia kreditoriaus teisėtus interesus. Pažymėtina, kad vienašalis sutarties keitimas yra negalimas.

23Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties punkto, kuriuo susitarta pakeisti sutuoktinių solidariąją atsakomybę. Tokia sutarties nuostata pripažintina prieštaraujančia kreditoriaus interesams ir viešajai tvarkai.

24Pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes pareiškėjai turi tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl byla iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 330 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėjai V. T. ir A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu pareiškimą tenkino,... 4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Sergel“ prašo panaikinti 2014... 5. Atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjas V. T.... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 8. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 9. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 10. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prie apeliacinio skundo pateiktus... 12. Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.... 13. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų... 14. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 15. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtina... 16. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Pasisakydamas... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl... 18. Šiuo atveju rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 21 d.... 19. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pateiktais... 20. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl... 21. Pirmosios instancijos teismui pateikta santuokos nutraukimo padarinių... 22. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę... 23. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų negali ištaisyti... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais,... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą...