Byla I-7160-968/2014
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

2sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

61. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 23, 24), prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) direktoriaus 2014-02-17 įsakymą Nr. 1V-53 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio teisinio statuso nepripažinimo A. L.“ (toliau – Įsakymas Nr. 1V-53) ir įpareigoti Centrą pakartotinai spręsti jo prašymą suteikti nukentėjusio nuo sovietinės okupacijos asmens statusą.

72. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje iš jos 1973 metais dezertyravo ir dėl šios priežasties vėliau dėl politinių motyvų buvo atleistas iš darbo, pašalintas iš pareigų, iškeldintas iš buto, neteko turto, negalėjo legaliai gyventi.

8Pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės pakartojo savo skunde išdėstytus argumentus, taip pat nurodė, kad pasipriešinimo veikloje nedalyvavo, tačiau dezertyravo iš sovietinės armijos, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę.

93. Atsakovas atsiliepime (b. l. 38–39) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Centrą, prašydamas suteikti nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – ir Teisinio statuso įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, tačiau nepateikė Vyriausybės 1998-02-26 nutarimu Nr. 244 patvirtintų Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų (toliau – ir Apskaitos nuostatai) 7 punkte nurodytų dokumentų. Šie dokumentai turi būti pateikiami ir pagal Centro generalinio direktoriaus 2002-01-10 įsakymu Nr. 5 patvirtintą Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas) 9 punktą.

10Pilietinių teisių atkūrimas (reabilitavimas) yra būtinoji procedūra, o pilietinių teisių atkūrimo (reabilitavimo) pažymėjimas, kurį išduoda Generalinė prokuratūra, yra būtinas norint būti pripažintam politiniu kaliniu. Tokio pažymėjimo pareiškėjas nepateikė.

11Pareiškėjas tvirtina, kad dalyvavo pasipriešinimo antisovietinėje veikloje, tačiau nenurodė konkrečiai kokioje. Lietuvos ypatingajame archyve duomenų apie pareiškėjo pasipriešinimo okupacijai (rezistencinę) veiklą, persekiojimą dėl politinių motyvų nerasta.

12Pareiškėjas tvirtina, kad dėl politinių motyvų buvo atleistas iš darbo, pašalintas iš pareigų, iškeldintas iš buto, neteko turto, negalėjo legaliai gyventi, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė.

13Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

14Teismas

konstatuoja:

15Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

161. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta:

17Pareiškėjas Centrui 2013-08-06 pateikė prašymą Nr. 40R-1120 pripažinti nukentėjusiojo asmens teisinį statusą (b. l. 44). Kartu su prašymu pateikė Asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, anketą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad: dėl politinių motyvų buvo uždarytas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę 1984 m. nuo kovo iki birželio mėnesio; 1984 m. kovo mėnesį paimtas ir sunaikintas visas jo šeimos kilnojamasis turtas; buvo priverstas išeiti iš darbo; nuo

181984 m. vasaros iki 1989 m. gyveno nelegaliai, slapstėsi, negalėjo legaliai dirbti, gyveno be dokumentų (b. l. 46).

19Centras 2013-09-25 raštu Nr. 38R-n-820 (b. l. 53) pareiškėjui išsiuntė Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos (toliau – Komisija) 2013-09-04 posėdžio protokolą Nr. 2PD-4(221) (b. l. 54, 55), kuriame konstatuota, kad pareiškėjo pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus nėra pagrindo, nes nepateikti ir nerasti šiuos nukentėjimus patvirtinantys įrodymai, o pareiškėjui pageidaujant būtų galima svarstyti jo gautą prašymą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį. Taip pat Centro 2013-09-25 rašte Nr. 38R-n-820 pareiškėjui išaiškinta Komisijos išvados apskundimo tvarka. Centras pareiškėjui 2013-11-14 išsiuntė raštą Nr. 38R-n-945 (b. l. 60), kurio turinys analogiškas išdėstytajam Centro 2013-09-25 rašte Nr. 38R-n-820.

20Pareiškėjas Centrui 2012-11-29 pateikė skundą Nr. 7R-508 (b. l. 58, 59), kurį išnagrinėjęs Centro generalinis direktorius 2013-12-09 raštu Nr. 38R-n-1040 (b. l. 61, 62) informavo, kad suradus archyvinį dokumentą bus svarstoma dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pareiškėjui pripažinimo pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį. Centro generalinis direktorius 2014-01-06 įsakymu Nr. 1V-3, remdamasis Komisijos 2013-12-18 išvada (b. l. 63) ir 2014-01-03 protokolu Nr. 2PD-6(223) (b. l. 64), pareiškėjui pripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį, kaip asmeniui, praradusiam sveikatą okupacijos laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos metu (pagrindas – 1972-07-13 ligos liudijimas (b. l. 84, 85)).

21Centro generalinis direktorius 2014-02-17 įsakymu Nr. 1V-53 (b. l. 68), remdamasi Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) išdėstyta išvada (b. l. 54, 55) ir šiuo protokolu (b. l. 67), pareiškėjui nepripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinio statuso. Apie šį įsakymą pareiškėjas informuotas Centro 2014-02-20 raštu Nr. 38R-n-226 (b. l. 66), kuriame išaiškinta Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymo Nr. 1V-53 apskundimo tvarka.

222. Šioje byloje ginčas kilo dėl Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymo Nr. 1V-53, kuriuo pareiškėjui nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nuomone, jis turėtų būti pripažintas politiniu kaliniu, kadangi dėl politinių motyvų buvo neteisėtai priverstinai uždarytas ir gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad Komisija savo 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) išdėstytą išvadą tiek, kiek dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas pareiškėjui nepripažįstamas pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą (šia išvada grindžiamas Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymas Nr. 1V-53), motyvuoja tuo, kad pareiškėjas: nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad psichiatrinėse gydymo įstaigose jis buvo neteisėtai ir priverstinai gydomas dėl politinių motyvų; nepateikė Generalinės prokuratūros patvirtinto teisių atkūrimo pažymėjimo, nors toks pažymėjimas buvusiems politiniams kaliniams yra būtinas; nenurodė, kad dalyvavo antisovietinėje pasipriešinimo veikloje; nepateikė įrodymų apie pasipriešinimo okupacijai (rezistencinę) veiklą, tokių duomenų Lietuvos ypatingajame archyve nerado ir Komisija.

24Taigi, siekiant nustatyti, ar Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymas Nr. 1V-53 yra teisėtas ir pagrįstas, būtina nustatyti, ar teisėta ir pagrįsta yra 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) išdėstyta išvada, t. y. ar Komisija tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinko visus įrodymus, kurie galėjo turėti reikšmės pripažįstant politinio kalinio teisinį statusą pareiškėjui.

253. Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 20 punktą Centras pripažįsta asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalį Centrui išvadas dėl asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo teikia Komisija, kurios sudėtį ir nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pagal Vyriausybės 1997-11-11 nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatus (toliau – Komisijos nuostatai) (redakcija, galiojusi iki 2014-05-27) Komisija yra Centro Specialiųjų tyrimų skyriaus institucija (1 punktas), kuri teikia Centrui išvadas, inter alia, dėl nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo (2.3 punktas). Pagal Komisijos nuostatų 7 punktą Komisija dirba pagal jos pačios priimtą darbo reglamentą, kurį komisijos pirmininko teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius. Pagal Komisijos darbo reglamento 9 punktą asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 m. okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamą teisinį statusą, turi pateikti Dokumentų rengimo grupei, inter alia, teisių atkūrimo pažymėjimų kopijas, patvirtintas Generalinės prokuratūros, jei asmuo buvo represuotas ne teismine tvarka (9.6.2 punktas).

26Nuo Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokos apibrėžtos ir nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindiniai kriterijai nustatyti Teisinio statuso įstatyme. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkto a papunktį politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys priskiriami okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuotiems asmenims, o pagal šio straipsnio 3 punktą kiti nukentėję asmenys priskiriami atskirai nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupei. Pagal Teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 3 dalį politinio kalinio teisinis statusas pripažįstamas asmenims, dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydytiems psichiatrinėse gydymo įstaigose. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami, inter alia: asmenys, kurių kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas politiniais ar kilmės motyvais okupacinio režimo administracinių ir kitų struktūrų ar teismų atskirais ir specialiais sprendimais buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitaip atimtas arba sunaikintas (3 punktas); asmenys, kurie dėl diskriminacijos politiniais ar kilmės motyvais arba dėl to, kad neteko namų ar būsto, negalėjo legaliai gyventi ir gauti darbo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba Lietuvoje (4 punktas); asmenys, kurie prarado sveikatą ar tapo invalidais okupacijų laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų metu (6 punkto a papunktis). Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimas, pažymėjimų išdavimas bei jų apskaita nustatyta Apskaitos nuostatuose, pagal kuriuos politiniams kaliniams ir jiems prilygintiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio) teisinis statusas (3.1 punktas); kitiems nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas (3.4 punktas). Pagal Apskaitos nuostatus nurodytas teisinis statusas asmenims pripažįstamas Centro generalinio direktoriaus įsakymu (6 punktas), o Centras, pripažindamas teisinį statusą, vadovaujasi Teisinio statuso įstatymu (5 punktas). Pagal Apskaitos nuostatų 7 punktą asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 metų okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamą teisinį statusą, turi pateikti Centrui, inter alia, dokumentus (ar jų kopijas), kurių pagrindu gali būti pripažintas asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas (7.6 punktas), įskaitant pažymėjimus apie kitokio laisvės apribojimo laiką (7.6.1 punktas).

27Pagal Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (toliau – Teisių atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį pilietinės teisės atkuriamos, inter alia, tiems Lietuvos gyventojams, kurių laisvė buvo kitaip apribota pagal RTFSR baudžiamąjį kodeksą (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams, ir kurie yra nekalti Lietuvos Respublikai. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą tokiems ne teismo tvarka represuotiems asmenims pažymėjimus apie jų kitokio laisvės apribojimo laiką pagal šių asmenų, jų giminaičių (sutuoktinių, vaikų, įvaikių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių ir visuomeninių organizacijų rašytinius prašymus išduoda Generalinė prokuratūra.

284. Teisinio statuso įstatymo 3 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su įtvirtintuoju Teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte darytina išvada, kad politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys yra priskiriami okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuotiems asmenims.

29Vadinasi, tam, kad pareiškėjui Centro generalinio direktoriaus įsakymu būtų suteiktas politinio kalinio teisinis statusas, turėjo būti nustatyta, kad jo laisvė buvo kitaip apribota pagal RTFSR baudžiamąjį kodeksą (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams; jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir turi tai paliudijantį Generalinės prokuratūros išduotą pažymėjimą apie jo laisvės apribojimo laiką.

305. Sistemiškai aiškinant Teisių atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Apskaitos nuostatų 7.6 ir 7.6.1 punktuose ir Komisijos darbo reglamento 9.6.2 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas kartu su 2013-08-06 prašymu Nr. 40R-1120 Centrui turėjo pateikti, inter alia, Generalinės prokuratūros patvirtintą teisių atkūrimo pažymėjimo kopiją, įrodančią, kad jis buvo represuotas ne teismine tvarka.

31Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Generalinės prokuratūros patvirtinto teisių atkūrimo pažymėjimo pareiškėjas neturi. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjo laisvė buvo apribota pagal RTFSR baudžiamąjį kodeksą (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams. Tokių įrodymų nesurado Komisija, jų teismui nepateikė ir pareiškėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Centras, nagrinėdamas pareiškėjo 2013-08-06 prašymą Nr. 40R-1120, jam išaiškino, kokių dokumentų trūksta, kad būtų galima pripažinti politinio kalinio teisinį statusą (b. l. 43), apie tai, kokių dokumentų trūksta, pareiškėjui išaiškino ir Generalinė prokuratūra (b. l. 50); teismo posėdyje pareiškėjui buvo papildomai išaiškinta teisė teikti įrodymus. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas posėdyje teismui paaiškino, kad jis pasipriešinimo veikloje nedalyvavo, tačiau dezertyravo iš sovietinės armijos, dėl to ir buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę, o, įvertinus byloje esančius įrodymus, liudijančius apie pareiškėjo sveikatos būklę (pvz., žr. b. l. 18, 19, 84, 85, 57), darytina išvada, kad jie nepatvirtina, jog psichiatrinėje ligoninėje pareiškėjas atsidūrė už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams.

326. Pareiškėjas teigia, kad nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje iš jos 1973 metais dezertyravo ir dėl šios priežasties vėliau dėl politinių motyvų buvo atleistas iš darbo, pašalintas iš pareigų, iškeldintas iš buto, neteko turto, negalėjo legaliai gyventi, dezertyravo iš sovietinės armijos, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę.

33Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pagal Teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalį asmenys, kurie dėl diskriminacijos politiniais ar kilmės motyvais arba dėl to, kad neteko namų ar būsto, negalėjo legaliai gyventi ir gauti darbo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba Lietuvoje, taip pat kurie prarado sveikatą ar tapo invalidais okupacijų laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų metu, pripažįstami kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 punktą kiti nukentėję asmenys priskiriami atskirai nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupei, kuriai priklausantiems asmenims, vadovaujantis Apskaitos nuostatų 3.4 punktu, pripažįstamas ne nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio), o nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

34Pabrėžtina, kad, kaip nustatyta šioje byloje, Komisija 2013-12-18 išvadoje (b. l. 63) ir 2014-01-03 protokole Nr. 2PD-6(223) (b. l. 64), taip pat Centro generalinio direktoriaus 2014-01-06 įsakymu Nr. 1V-3 (b. l. 84, 85) pareiškėjui pripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą.

357. Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) išdėstytą išvadą įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo, byloje surinktų rašytinių įrodymų, bylos šalių paaiškinimų kontekste konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinko visus įrodymus, kurie galėjo turėti reikšmės pripažįstant politinio kalinio teisinį statusą pareiškėjui, objektyviai ir detaliai nagrinėjo visus šaltinius. Ši Komisijos išvada dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo pareiškėjui yra tinkamai motyvuota.

368. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) išdėstytos išvados pagrindu priimtas Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymas Nr. 1V-53, kuriuo pareiškėjui nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas, yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi nėra teisinio pagrindo įpareigoti Centrą pakartotinai spręsti pareiškėjo prašymą suteikti nukentėjusio nuo sovietinės okupacijos asmens statusą. Vadinasi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Nutarė

38Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Astai Statkevičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui A. L.,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 6. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau... 7. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje... 8. Pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės pakartojo savo skunde išdėstytus... 9. 3. Atsakovas atsiliepime (b. l. 38–39) prašo atmesti pareiškėjo skundą... 10. Pilietinių teisių atkūrimas (reabilitavimas) yra būtinoji procedūra, o... 11. Pareiškėjas tvirtina, kad dalyvavo pasipriešinimo antisovietinėje veikloje,... 12. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl politinių motyvų buvo atleistas iš darbo,... 13. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta... 14. Teismas... 15. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 16. 1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais... 17. Pareiškėjas Centrui 2013-08-06 pateikė prašymą Nr. 40R-1120 pripažinti... 18. 1984 m. vasaros iki 1989 m. gyveno nelegaliai, slapstėsi, negalėjo legaliai... 19. Centras 2013-09-25 raštu Nr. 38R-n-820 (b. l. 53) pareiškėjui išsiuntė... 20. Pareiškėjas Centrui 2012-11-29 pateikė skundą Nr. 7R-508 (b. l. 58, 59),... 21. Centro generalinis direktorius 2014-02-17 įsakymu Nr. 1V-53 (b. l. 68),... 22. 2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nuomone, jis turėtų būti... 24. Taigi, siekiant nustatyti, ar Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17... 25. 3. Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo... 26. Nuo Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios politiniais ar kilmės... 27. Pagal Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių... 28. 4. Teisinio statuso įstatymo 3 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtintą... 29. Vadinasi, tam, kad pareiškėjui Centro generalinio direktoriaus įsakymu... 30. 5. Sistemiškai aiškinant Teisių atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2... 31. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Generalinės prokuratūros patvirtinto... 32. 6. Pareiškėjas teigia, kad nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje iš... 33. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pagal Teisinio... 34. Pabrėžtina, kad, kaip nustatyta šioje byloje, Komisija 2013-12-18 išvadoje... 35. 7. Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) išdėstytą... 36. 8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Komisijos... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 39. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...