Byla 2-1894/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-932-124/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui K. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 1 119 844,16 Lt žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

5Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui, uždraudžiant perleisti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ): žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ) bei nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ): žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); pastatą -šiltnamį, unikalus Nr. ( - ); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus statinius (inžinieriniai) - šulinys, unikalus Nr. ( - ); kitus statinius (inžinieriniai) - kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ).

6Ieškovas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ kreipėsi į teismą su prašymu ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti iš Garantinio fondo atsakovui K. P. skirtas lėšas – 4 000 Lt, pervedant jas iš Garantinio fondo sąskaitos į bankrutuojančios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ kaupimo sąskaitą. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos ir ieškovas pasirašė lėšų iš Garantinio fondo perdavimo įmonei sutartį, pagal kurią ieškovui paskirtos lėšos darbuotojų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, tarp jų ir K. P. – 4 000 Lt. Vadovaujantis sutarties 2.1.1 punktu, administratorius per 20 dienų nuo Garantinio fondo lėšų pervedimo privalo išmokėti darbuotojams jiems skirtas išmokas. Ieškinio užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš Garantinio fondo atsakovo kreditoriniams reikalavimams tenkinti skirtoms lėšoms.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba siekia, jog įmonės vadovui, kuriam iškelta byla dėl įmonei padarytos žalos, kaip darbuotojui priklausančios Garantinio fondo lėšos nebūtų pervestos, pervedant jas iš Garantinio fondo sąskaitos į ieškovo kaupimo sąskaitą. Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti (šiuo atveju - iš dalies) klausimus (ieškinio reikalavimus), kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, yra išimtinė, ir ji turi būti taikoma tik tais atvejais, kai kitokiais būdais negalima pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir išvengti neigiamų padarinių. Todėl ieškovo prašymas pervesti atsakovui priklausančias lėšas į ieškovo sąskaitą yra neproporcingas ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams, tuo pačiu tai pažeistų ekonomiškumo principo įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą. Be to, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas gali prašyti taikyti kito pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – nepakankant areštuoto atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti trūkstamai sumai atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui priklausanti išmoka iš Garantinio fondo yra prilyginama darbo užmokesčiui, iš kurio išieškojimą reglamentuoja CPK 663 straipsnio 2 dalies, 736 straipsnio nuostatos, todėl visos atsakovo gautinos iš Garantinio fondo išmokos pervedimas tiesiogiai ieškovui prieštarautų minėtų CPK straipsnių nuostatoms.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti iš Garantinio fondo atsakovui K. P. skirtas lėšas 2 420 Lt sumai, pervedant jas iš Garantinio fondo sąskaitos į ieškovo kaupimo sąskaitą, kurioje lėšos turi būti saugomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sutiktina su teismo argumentais dėl CPK 736 straipsnio taikymo, pagal kurį leistinos išskaitos sudarytų 2 420 Lt, o 1 580 Lt apeliantas privalo pervesti atsakovui.
  2. Piniginės lėšos yra apelianto žinioje ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos būtų jo žinioje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismui atmetus ieškinį, apeliantas išmokėtų lėšas atsakovui, o patenkinus – lėšos būtų panaudotos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
  3. Turtas, kuriam pritaikytas draudimas dėl jo perleidimo, yra įkeistas. Taip pat šis turtas yra areštuotas kito ieškinio, kurio reikalavimo suma 800 000 Lt, užtikrinimui kitoje civilinėje byloje. Todėl prašymas areštuoti 2 420 Lt Garantinio fondo lėšas yra proporcingas, neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir užtikrintų kreditorių interesus.

11Atsakovas K. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami, o skundas turi būti atmestas. Prašymas pervesti lėšas iš specialios Garantinio fondo sąskaitos į sąskaitą, kurią kontroliuoja ir kuria disponuoja jis pats, yra neteisėtas.
  2. Apelianto reikalavimas iš esmės yra ciniškas ir neadekvatus susidariusiai situacijai. Atsakovas nurodo, kad darbo užmokesčio buvusioje darbovietėje negavo daugiau kaip už visus paskutinius kalendorinius metus, todėl prašomas taikyti areštas yra nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
  3. Garantinio fondo lėšos yra labai specifinės ne tik pagal fondo sukaupimo lėšų pobūdį, bet ir pagal fondo lėšų panaudojimo paskirtį. Apelianto prašymas iš esmės yra nesuderinamas su Garantinio fondo įstatymo ir šio fondo lėšų panaudojimo paskirtimi.
  4. Byloje pateikti įrodymai, kad pareikštas ieškinys yra neteisėtas, neturi jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo, yra pagrįstas tik tuščiais žodžiais ir nesuprantamu apelianto priešiškumu atsakovo atžvilgiu. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
  5. Prie atskirojo skundo pridėti priedai neatitinka CPK reikalavimų ir yra nesusiję su nagrinėjama byla.
  6. Byloje jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant atsakovui priklausantį didelės vertės turtą, todėl apelianto prašymas yra akivaizdžiai perteklinis.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą) ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

18Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi apelianto reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo vardu registruotam konkrečiam nekilnojamajam turtui, esančiam ( - ). Iš bylos duomenų matyti, kad minėta nutartis įsiteisėjusi, taigi, byloje konstatuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas ir būtinumas. Apeliantas pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, skirtų atsakovui iš Garantinio fondo, areštą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareikštas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių yra neproporcingas ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams bei atsižvelgęs į tai, kad tai pažeistų ekonomiškumo principo įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą, šio prašymo netenkino. Apeliantui padavus atskirąjį skundą, spręstina, ar yra pagrindas padidinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, t. y. papildomai areštuojant iš Garantinio fondo atsakovui skirtas pinigines lėšas. Taigi, nagrinėjant klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo, nebespręstina dėl apelianto reikalavimo preliminaraus pagrįstumo (prima facie) ar realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kurie jau įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape (CPK 144 str. 1 d.).

19Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šių principų laikymasis yra ypač svarbus, sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti piniginių lėšų areštą, kurio galima pasekmė – net ir minimalių poreikių patenkinimo negalėjimas.

20Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apelianto prašymu taikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiam priklausančiam atsakovui nekilnojamajam turtui. Byloje nepateikti jokie duomenys apie kito nekilnojamojo turto (ne)turėjimą; koks areštuoto turto vertės bei prievolių, kurių užtikrinimui turtas įkeistas, dydžio santykis; apie kitą atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ar kitas, nei apeliantas nurodo, turimas pinigines lėšas. Apeliantas nebuvo pareiškęs prašymo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turimo (kito nei buvo anksčiau prašyta) nekilnojamojo, o taip pat kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ar kitų piniginių lėšų atžvilgiu, kurių suradimą bei aprašymą vykdytų antstolis (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 147 str. 6 d.). Nekvestionuotina suinteresuoto asmens teisė prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik konkrečiam turtui inter alia ir šiuo atveju prašomam. Tačiau sprendžiant, ar būtina areštuoti būtent tik jį, įvertintina tokio arešto galimos pasekmės ir ar tai vienintelė galimybė pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Akivaizdu, kad piniginių lėšų areštas tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims yra itin skausmingas, nes dažniausiai, išskyrus gal tik atvejus, kai disponuojama žymiai didesnėmis pinigų sumomis negu taikomo arešto mastas, tiesiogiai suvaržo įmonės veiklą ar fizinio asmens normalią gyvenimo tėkmę. Todėl nuoseklioje teismų praktikoje nurodoma, kad pareikšto ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių. Taigi, piniginių lėšų areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė paprastai taikytina tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka ieškovui galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

21Nagrinėjamoje byloje apeliantui nepareiškus prašymo ieškinio reikalavimo sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančiam kitam turtui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad piniginių lėšų, skirtų atsakovui iš Garantinio fondo, areštas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, juo labiau, kai atsakovas nurodo, kad darbo užmokesčio jis jau ilgą laiką negaudavo. Tuo tarpu, minėta, iš byloje esančių duomenų ir negalima spręsti, kokia apimtimi yra neužtikrintas apelianto reiškiamas reikalavimas.

22Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje papildomai taikyti piniginių lėšų, skirtų atsakovui iš Garantinio fondo, areštą nėra pagrindo, nes, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau nei būtina tikslui pasiekti, juo labiau tokiu būdu, kuris gali riboti ir minimalių poreikių tenkinimo galimybę.

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ kreipėsi į... 5. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi taikė laikinąsias... 6. Ieškovas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ kreipėsi į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ (toliau –... 11. Atsakovas K. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 18. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi... 19. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės... 20. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apelianto prašymu taikytos CPK 145... 21. Nagrinėjamoje byloje apeliantui nepareiškus prašymo ieškinio reikalavimo... 22. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 25. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti...