Byla 2-14704-151/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja R. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad teisę nustatantis dokumentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjimas Nr. 2R-129, priklauso tėvui R. P., kurio vardas R. nurodytas pažymėjime nesutampa su R. P., gimimo liudijime nurodytu tėvo vardu R., bei kad politinio kalinio R. P. įkalinimo metu nuo 1952-02-07 iki 1954 m. rugsėjo 1 d. jo dukra, R. Ž., g. ( - ), būdama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje Molėtų r., Kaniukų k., kadangi turėjo slapstytis.

3Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvas, R. (R.) P., g. ( - ) m., buvo politinis kalinys. 1952-02-07 tėvas buvo suimtas, kurį laiką buvo laikomas LTSR MGB vidaus kalėjime Vilniaus mieste. 1952-06-26 - 28 Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo nuosprendžiu nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a" str. ir 58-11 str. 25 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir turto konfiskavimu. Tėvas buvo nuteistas už tai, kad buvo užmezgęs ryšį su nacionalistinio būrio dalyviais, juos informuodavo apie MGB kariuomenės kiekį, remdavo partizanus pinigais, dalyvavo partizanų būrio „Žėrutis" veikloje, turėjo slapyvardį „lietuvaitis". Dėl to buvo nuteistas ir išvežtas į lagerį. 1956-08-18 tėvui teistumas buvo panaikintas ir jis iš įkalinimo paleistas. Iki tėvo įkalinimo šeima - R. P., J., g. ( - ) m., motina V. P., J., ir R. P., R., g. ( - ), gyveno ( - ) Abu tėvai buvo mokytojai. Šeimoje pareiškėja buvo vienturtė dukra. 1952-02-07 tėvą iškvietė į Molėtų r. švietimo skyrių. Iš ten tėvas negrįžo. Mamai pranešė, kad tėvas suimtas. Mama žinojo, kad tėvas bendradarbiavo su partizanais, žinojo ir apie tai, kad turi išvežti ir šeimą. Mokyklos direktorius patarė bėgti iš namų. Motina su pareiškėja (buvo penkių mėnesių) pradžioje pasislėpė pas kaimynus. Po kelių dienų atvažiavo iš Utenos senelis, tėvo tėvas, J. P., ir išsivežė. Utenoje gyveno besislapstydamos pusę metų. Po to pabėgo į Zarasų rajoną pas senelio pažįstamą Puslį. Ten pragyveno kelis mėnesius ir pabėgo į į Tauragės rajoną, Vainuto k., pas Jakštą, pas kurį gyveno iki 1953 m. spalio mėnesio. 1954 m. pradžioje motina gavo suklastotus dokumentus, ir pažįstamų padedama įsidarbino nuo 1954 m. rugsėjo mėn. Biržų r., Pasvaliečių kaimo pradinėje mokykloje. V. P. nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens statusas pripažintas. Juridiniai faktai nustatytini nuo 1939-1990 m. okupacijų, nukentėjusiųjų asmenų, teisinio statuso pripažinimo tikslu.

4Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 32). Atsiliepime nurodo, kad aplinkybes, jog pareiškėjos tėvas R. P. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1952-02-07 iki 1956-08-21 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-03 pažymėjimas nr. 2R-129. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstimosi faktas yra buvęs. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl sprendimo priėmimo teismo nuožiūra.

5Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 26-27). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad jos tėvas R. P. buvo politinis kalinys. Pareiškėja nukentėjusių asmenų – tremtinių statuso pripažinimo tikslu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui privalo pateikti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja būdama nepilnametė tėvo R. P. įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl sprendimo priėmimo teismo nuožiūra.

6Pareiškimas tenkintinas.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjime Nr. 2R-129, nurodyta, jog R. P., Juozo, gimęs ( - ) m., gyvenęs ( - ), buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1952-02-07 iki 1956-08-21. Pagal 1990-05-02 Lietuvos Respublikos „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams rėžimams, teisių atkūrimo" įstatymo 1 straipsnį R. P. yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės (b.l. 8).

8Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje apie R. P. N. P2-1970 nurodyta, jog Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomos baudžiamosios bylos Nr. 42003/3 duomenimis, R. P., Juozo, gimęs ( - )., gyvenęs ( - ), 1952-02-07 buvo suimtas LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Vilniaus sr. Valdybos 2 N skyriaus ir laikomas LTSR MGB vidaus kalėjime, pagal RTFSR BK 58-1 „a" straipsnį bei 58-11 str. nubaustas dvidešimt penkeriems metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir turto konfiskavimu. TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo komisijos 1956-08-18 nutarimu 1956-08-21 R. P. buvo paleistas iš kalėjimo bei panaikintas jo teistumas (b.l. 9).

9Iš gimimo liudijimo matyti, jog R. P., gim. 1951-09-12, tėvas įrašytas P. R., Juozo, motina – P. V. (b.l. 10). R. P. 1974-02-23 ištekėjo už A. Ž. ir tapo Ž. (b.l. 10). R. J. P. gimė ( - ), ką patvirtina gimimo liudijimas (b.l. 11). Sutuoktuvių liudijime nurodyta, kad P. R., Juozo, sudarė santuoką su G. V. 1948-12-11 (b.l. 12). R. P. mirė 2007-10-04 (b.l. 13). V. E. P. yra pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijos asmeniu (b.l. 14).

10Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. E. P. patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad 1952 m. vasario mėnesį suėmė jos vyrą ir pareiškėjos tėvą R. P.. Mokyklos direktorius liepė išvažiuoti, todėl uošvis jas išsivežė į Uteną, vėliau gyveno Zarasų rajone, po to išvažiavo į Tauragės rajoną. Apsigyveno pas pažįstamus ir 1953 m. grįžo į Uteną. 1954 m. nuvažiavo į Biržų rajoną pas vyro seserį, ten draugai jai padarė naujus dokumentus. Įsidarbino mokytoja. 1956 m. grįžo vyras.

11Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyveni ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančias politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas.

12Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama pripažinti jai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą, tačiau pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, nes tokiam statusui pripažinti nepakako duomenų, kad pareiškėjos tėvo įkalinimo metu jo šeima, taip pat ir pareiškėja, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (b.l. 7).

13Pareiškėjos pateiktas gimimo liudijimas bei santuokos liudijimas, patvirtina Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatyme tremtiniams prilygintiems asmenimis numatytą sąlygą - kad tėvo įkalinimo metu pareiškėja buvo nepilnametė. Pareiškėjos negalėjimą legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ( - ), R. P. įkalinimo metu įrodo Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos pastaba apie Vykdomojo komiteto pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog R. P. suėmimo metu neturėjo turto ir jo namuose neliko šeimos narių pas kuriuos galėjo būti nuteistojo turtas. Pareiškėjos negalėjimą legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ( - ) patvirtina ir liudytojos parodymai.

14Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjimas Nr. 2R-129 dėl R. P. teisų atkūrimo priklauso pareiškėjos tėvui R. P., kurio vardas R. nurodytas dokumente, nesutampa su pareiškėjos gimimo liudijime nurodytu tėvo vardu R..

15LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai (išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus) priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymu. Tokiu teisę nustatančiu dokumentu gali būti bet koks dokumentas, kurio pagrindu gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti tam tikros asmens teisės. Taigi, pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą galima nustatyti tik faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso asmeniui, kurio vardas ar pavardė, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens vardu ir pavarde, nurodytais pase, asmens tapatybės kortelėje, kitame asmens dokumente ar gimimo liudijime. Šios teisės normos paskirtis - teisminiu keliu pašalinti neatitikimus tarp teisę nustatančiame dokumente esančių tam tikro asmens esminių anketinių duomenų (vardo, pavardės bei tėvo vardo) su to paties asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančiais atitinkamais duomenimis (vardu, pavarde, tėvo vardu) (2008-01-31 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2S31-97/08, 2011-02-15 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-449-173/2011). Iš byloje esančio teisę nustatančio dokumento - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjimo Nr. 2R-129 turinio matyti, kad pastarajame nurodytas politinio kalinio vardas „R." nesutampa su pareiškėjos gimimo liudijime nurodytu tėvo vardu „R.". Pareiškėja 1994 m. lietuvių vardų kilmės žodyno pagalba įrodė, kad vardas R. kilęs iš anglų kalbos ir yra lietuviško vardo R. atitikmuo (b.l. 15-16). Pareiškėja įrodė, kad tėvo vardas buvo iškraipytas įvairiuose dokumentuose. Teismas laiko, jog pareiškėja R. Ž. įrodė, jog teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjimas Nr. 2R-129, priklauso jos tėvui R. P., kurio vardas R. pažymėjime nesutampa su R. P., gimimo liudijime nurodytu vardu R..

16Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos tėvo įkalinimo metu pareiškėjos šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, sukurs pareiškėjai teisines pasekmes, nes teismine tvarka nustačius šį faktą ir pareiškėjai pripažinus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 straipsnio 4 dalį, pareiškėja įgis teisę į nukentėjusių nuo okupacijos asmenų valstybinę pensiją (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

17Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,

Nutarė

18Pareiškimą tenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjimas Nr. 2R-129, priklauso R. Ž., a.k. ( - ) tėvui R. P., a.k. ( - ) kurio vardas R. nurodytas pažymėjime nesutampa su R. P., gimimo liudijime nurodytu tėvo vardu R..

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio R. P., a.k. ( - ) įkalinimo metu nuo 1952-02-07 iki 1954 m. rugsėjo 1 d. jo dukra, R. Ž., g. ( - ), būdama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje Molėtų r., Kaniukų k., kadangi turėjo slapstytis.

21Juridiniai faktai nustatytini nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų, tremtinio statuso pripažinimo tikslu.

22Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai... 2. Pareiškėja R. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad... 3. Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 4. Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 5. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 6. Pareiškimas tenkintinas.... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 pažymėjime Nr. 2R-129, nurodyta,... 8. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje apie R. P. N. P2-1970 nurodyta, jog... 9. Iš gimimo liudijimo matyti, jog R. P., gim. 1951-09-12, tėvas įrašytas P.... 10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. E. P. patvirtino pareiškėjos... 11. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų... 12. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 13. Pareiškėjos pateiktas gimimo liudijimas bei santuokos liudijimas, patvirtina... 14. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę... 15. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas... 16. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos... 17. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,... 18. Pareiškimą tenkinti.... 19. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio R. P.,... 21. Juridiniai faktai nustatytini nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių... 22. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...