Byla 2A-918-538/2018
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui V. D. J., trečiasis asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pagal atsakovo V. D. J. priešieškinį ieškovui P. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą patikslintą 2017-11-25 UAB „Geolandas“ planą ir ieškovui paskirti naudotis 47 902 kv. m žemės plotą, plane pažymėtą indeksu 1, atsakovui paskirti naudotis 31 934 kv. m žemės plotą, pažymėtą indeksu 2, bendrai šalims naudotis paskirti 2 677 kv. m žemės plotą, pažymėtą indeksu 3; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu yra 8,2513 ha žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, kitų inžinerinių tinklų, esančių ( - ), bendraturčiai. Kadangi kyla nesutarimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, prašė teismine tvarka nustatyti viso 8,2513 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad rengiant patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, buvo atsižvelgta į šalims priklausančias nuosavybės dalis, patikslintame žemės sklypo plane pažymėta nuotekų surinkimo talpa bei vandens skirstymo įrenginys, patikslinta kūdros buvimo vieta bei šalia esančių šulinių koordinatės. Taip pat nurodė, kad dalyvaujant šalims kartu su matininku buvo nustatyta ir atmatuota miško kirtimo vieta, kirtaviete numatyta naudotis proporcingai šalių valdomai nuosavybei, taip pat pažymėta pelkėta dauba.
  3. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutiko. Pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pateikė patikslintą UAB „Viriga“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Prašė atsakovui paskirti naudotis 24 454 kv. m žemės sklypo plotą, pažymėtą žalia spalva ir indeksu C, ieškovui paskirti naudotis 15 746, 0,2083 ir 21 743 kv. m plotų žemės sklypus, pažymėtus geltona spalva ir indeksais D-1, D-2, D-3, bendrai ieškovui ir atsakovui paskirti naudotis 15 738 ir 2 749 kv. m plotų žemės sklypais, pažymėtais mėlyna spalva ir indeksais A bei B.
  4. Teigė, kad tokia žemės sklypo naudojimo tvarka atitinka nusistovėjusią tarp šalių žemės sklypo naudojimo tvarką.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Plungės apylinkės teismas 2018-02-21 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė. Nustatė 8 2513 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2017-11-25 UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo planą ir ieškovui paskyrė naudotis 47 902 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 1, atsakovui naudotis paskyrė 31 934 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą indeksu 2, bendrai šalims naudotis paskyrė 2 677 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą indeksu 3; priteisė iš atsakovo 802,02 euro bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
  2. Nurodė, kad faktinės nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypo plotu, kuriame yra pavėsinės, tvarkos nėra. Šalys dirbo bendrai, atitinkamomis proporcijomis pasidalydami gautas pajamas. Tačiau pateikti rašytiniai įrodymai (panaudos sutartis dėl šiukšlių konteinerių, paslaugų teikimo sutartis su Žemaitijos nacionaliniu parku) leidžia daryti išvadą, kad didesnę iniciatyvą, tvarkant teritoriją, prižiūrint poilsiavietę, atnaujinant pavėsines, rodė ieškovas, kuris paskutiniais metais ir naudojosi bei rūpinosi žemės sklypu, kurį siekia ir ateityje naudoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypo ekonominiu naudingumu, teismui naujų įrodymų, kad vienas žemės sklypo plotas būtų vertingesnis už kitą, nepateikė. Statybos leidimas statyti laikinus statinius (pavėsines) yra nereikalingas, pavėsinių skaičiaus skirtumas gali būti išlygintas į atsakovui siūlomo sklypo dalį perkėlus pavėsines, esančias ieškovo pageidaujamame žemės sklype, ir tokiu būdu būtų padidintas sklypo ekonominis naudingumas. Teismas sprendė, kad pagal savo naudingąsias savybes tiek sklypo dalis, kuria siekia naudotis ieškovas, tiek sklypo dalis, siūloma atsakovui, yra vienodo vertingumo ir sėkmingai gali būti naudojamos toliau šalių vykdomai veiklai. Teismo vertinimu, maksimalus naudos gavimas, naudojant žemės sklypus, sietinas ne tik su faktine sklypo buvimo vieta, bet ir su teikiamų paslaugų kokybe, dėl ko teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovas pretenduoja į žemės sklypo dalį, nešančią didesnį pelną. Taip pat nurodė, kad vertinant tai, jog šalys žemės sklypą naudoja ne tik rekreacijai, bet ir kt. reikmėms (augina daržoves ir pan.), nuo kūdros link ieškovo daržo įrengta drėkinimo sistema, atsakovo plane numatoma galimybė ieškovui patekti prie kūdros būtų apsunkinta, o atsakovas turėtų nevaržomą galimybę kūdra naudotis iš visų pusių. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškovo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką numatytas bendro naudojimo plotas mažesnis, didesni sklypai skiriami šalims naudotis, bendraturčiams paskiriamos naudotis dalies dydis atitinka jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ši tvarka yra racionalesnė ir optimalesnė nei parengta UAB „Viriga“ ir siūloma atsakovo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinė pavėsinių naudojimo ir teritorijos, kurioje jos yra pastatytos, tvarkymo ir aptarnavimo tvarka. Teigia, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus naudojimosi tvarkos projektus, neteisingai nustatė, kad pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarkos projektą ieškovui tenka neproporcingai didesnė nenaudingo žemės ploto dalis. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad skiriasi tik pelkės kontūrai, kai iš šalių planų akivaizdu, kad skiriasi ir kirtavietės kontūrai, o ne tik plotas. Pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo plane nurodytas kirtavietės plotas labiau atitinka faktinę situaciją vien dėl to, kad atliekant matavimus dėl iškirsto miško, dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovo nuomone, teismas savo sprendime padarė neteisingą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyti pievų, miško ar kt. paskirties žemės pokyčiai neturi esminės reikšmės nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi pateiktuose planuose žemės paskirtis pažymėta skirtingai, o šalys siekia nusistatyti naudojimosi tvarką sklypo viduje. Pažymi, kad abi šalys siekia naudoti tą pačią žemės sklypo dalį, kurioje yra pavėsinės, esančią arčiau ežero, akivaizdu, kad šalys laiko šią žemės sklypo vietą vertingesne. Teigia, kad teismas priėmė kasacinio teismo praktikai prieštaraujantį planą, kuriame naudingiausia verslui sklypo dalis atitenka tik ieškovui. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai savo sprendime nurodo, kad atsakovo plane numatoma galimybė ieškovui patekti prie kūdros būtų apsunkinta, o atsakovas turėtų nevaržomą galimybę kūdra naudotis iš visų pusių. Pažymi, kad teismas patvirtindamas ieškovo planą pažeidė atsakovo interesus, nes ieškovui priskyrė 8 pavėsines, t. y. dviem pavėsinėmis daugiau negu atsakovui. Teismo patvirtintame plane paminėto parametro skirtumas yra 8,8, todėl akivaizdu, kad ieškovo planas yra neteisingas, nes jame neteisingai pažymėtos sklypo ribos.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti.
  4. Nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytos netiksliai, nesiremiant surinkta bylos medžiaga. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų rūpinęsis ar inicijavęs bendro turto ir aplinkos tvarkymą. Mano, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kad jis atsakovui pritarus ir žinant rekonstravo pavėsines, atliko tai viešai, nesislėpdamas, savo lėšomis. Nurodo, kad teismas, vertindamas atsakovo plane pelkės padalijimą šalims, teisingai konstatavo, jog taip pelkė negali būti padalyta. Teismas tinkamai vertino, kad atsakovo pateiktame plane nukrypta nuo proporcingumo principo paskirstant šalims kirtavietės plotą, nes pagal atsakovo planą bendras kirtavietės plotas yra 1573 kv. m, iš jų ieškovui tenka 1036 kv. m, atsakovui – 537 kv. m. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir nusprendė dėl to, kad pievų, miško pokyčiai neturi esminės reikšmės, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, juolab kad atsakovas pats nepateikė jokių skaičiavimų. Pažymi, kad ieškovo plane atspindėta reali situacija suderinta abiem šalims dalyvaujant ir neprieštaraujant dėl atliekamų išsamių matavimų, kurių pagrindu ir parengtas ieškovo planas. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypo plotu, kur yra pavėsinės, tvarkos nėra, todėl teismas savo sprendime nustatė teisingas faktines aplinkybes. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad didesnę iniciatyvą tvarkant teritoriją, prižiūrint poilsiavietę, atnaujinant pavėsines rodė ieškovas. Mano, kad teismas, nustatydamas ieškovo pateiktame plane nurodytą bendro naudojimosi tvarką, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad šalims turi būti bendro naudojimo ploto tiek, kiek optimaliai ir protingai tokio ploto reikia konkrečioje situacijoje.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
  4. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 8,2513 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui priklauso 49076/82513 dalys (arba 59,48 proc.) minėto žemės sklypo, o atsakovui – 33437/82513 dalys (arba 40,52 proc.) (t. 1, b. l. 9–11). Šiame žemės sklype yra statiniai: gyvenamasis namas, kiemo statiniai (šulinys, kiemo įrenginiai), priklausantys lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovui, malkinė ir sandėlis, priklausantys ieškovui. Ieškovas pateikė patikslintą 2017-11-25 UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame atsispindi ieškovo pageidaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka (t. 3, b. l. 14). Atsakovas nesutiko su ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir pateikė patikslintą UAB „Viriga“ pagal atsakovo pageidavimą parengtą žemės sklypo planą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo (t. 3, b. l. 74). Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą motyvuodamas iš esmės tuo, kad ieškovo pateiktas projektas labiau atitinka abiejų šalių interesus. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, nes ši naudojimosi tvarka pažeidžia jo, kaip sklypo bendraturčio, interesus. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  5. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
  6. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
  7. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
  8. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant šalių ginčą bei vertinant žemės naudojimo racionalumą, svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas.
  9. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal atsakovo planą 39 552 kv. m (47,93 proc.) iš 82 513 kv. m paliekama bendrai naudotis, pagal ieškovo planą bendrai naudotis būtų skiriama tik 2677 kv. m iš 82 513 kv. m, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo planas šiuo aspektu yra racionalesnis.
  10. Nors apeliantas ir nurodo, kad abi šalys siekia naudoti tą pačią žemės sklypo dalį, kurioje yra pavėsinės, esančią arčiau ežero, nes šalys laiko šią žemės sklypo vietą vertingesne, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas yra ne dėl pavėsinių kiekio, o dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekiama nustatyti kuo optimalesnę naudojimosi šalims priklausančiu žemės sklypu tvarką, be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra galimybė pastatyti ir daugiau pavėsinių, taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieškovui priklauso didesnė žemės sklypo dalis.
  11. Apeliantas argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo plane nurodytas kirtavietės plotas labiau atitinka faktinę situaciją vien dėl to, kad atliekant matavimus dėl iškirsto miško dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šis argumentas atmestinas.
  12. Iš pateiktų planų matyti, kad, pagal atsakovo teikiamą planą, miško kirtavietės bendras plotas 1573 kv. m, iš jų ieškovui tenkanti sklypo dalis – 1036 kv. m, atsakovo sklypo dalis 537 kv. m. Tokiu pat principu ir atsižvelgiant į turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje paskirstytas kirtavietės plotas sudarytų atitinkamai 936 kv. m ir 637 kv. m, taigi skirtumas tarp ieškovui atitenkančio nenaudingojo ploto sudaro apie 6 procentus ieškovo siūlomame plane šios proporcijos išlaikytos, todėl darytina išvada, kad ieškovo projekte padalyti proporcingai masyvai ir pelkė, o pagal atsakovo projektą didesnė pelkės ir iškirsto masyvo dalis atitiektų ieškovui ir tai pažeistų ieškovo teises. Nors ieškovo projekte didesnė bendro naudojimo dalis nurodyta šalia pastatų ir kūdros, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiu būdu patogiau bus naudotis abiem šalims, nes atsakovo projekte galimybė patekti prie pastatų ir kūdros ieškovui numatyta tik keliuku. Taip pat teisėjų kolegija vertindama šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus pažymi ir tai, kad atsakovo pateiktame plane numatomas tik siauras takas prie kūdros, ieškovo plane prie kūdros patenkama iš bendrai naudojamo kiemo.
  13. Taigi vertinant skundžiamą sprendimą matyti, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ieškovo ir atsakovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais ir pagrįstai sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovo pateiktas projektas (CK 4.75, CK 4.81 straipsniai).
  14. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, pagal kurį iš byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų bus naudojamasi sklypu, visiškai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino žemės naudojimo racionalumą, sprendė, jog svarbu kuo didesnį žemės plotą palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai.
  15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas pažeidė proceso teisės normas ar netinkamai jas taikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų ir teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos.
  16. Dėl kitų apeliantės argumentų, kaip neturinčių įtakos išnagrinėtos bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
  17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai