Byla 1S-53-316/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties,

Nustatė

21. 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-1002/2019 G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (,,( - )“ apgaulingas apskaitos tvarkymas), 222 straipsnio l dalyje (,,( - )“ apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 1 dalyje (,,( - )“ epizodas), 182 straipsnio 1 dalyje (,,( - )“ epizodas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytos 2 696,07 Eur žalos), 182 straipsnio 2 dalyje (,,( - )“ epizodas), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (( - ) epizodas), 300 straipsnio 1 dalyje (,,( - )“ epizodas dėl J. L. įdarbinimo), 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl organizavimo suklastoti tikrus dokumentus – 2013 m. liepos 23 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties T. M., „( - )“ dokumentų priėmimo perdavimo akto T. M.), 186 straipsnio 1 dalį (( - )“ epizodas); L. L. pripažinta kalta, jai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio l dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (OU „( - )“ epizodas), 182 straipsnio 2 dalyje; J. L. pripažintas kaltu, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio l dalyje. Civiliniai ieškiniai: UAB „( - )“ 61 717,52 Lt (17 874,63 Eur) turtinei žalai atlyginti, UAB „( - )“ 13 852,02 Lt (4 011,82 Eur) turtinei žalai atlyginti, „( - )“ OU 70 503,87 Eur turtinei žalai atlyginti patenkinti ir priteisti solidariai iš G. L., L. L., J. L..

32. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosiosios instancijos teismas spręsdamas turtinės žalos civiliniams ieškovams priteisimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta, jog žalą bendrais veiksmais UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir „( - )“ OU padarė tik G. L. ir L. L., t. y. J. L. minėtoms įmonėms žalos nepadarė, ir nepagrįstai UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir „( - )“ OU turtinę žalą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų, įskaitant ir J. L.. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš G. L., L. L. ir J. L. priteista: UAB „( - )“ 61 717,52 Lt (17 874,63 Eur) turtinei žalai atlyginti; UAB „( - )“ 13 852,02 Lt (4 011,82 Eur) turtinei žalai atlyginti; „( - )“ OU 70 503,87 Eur turtinei žalai atlyginti bei pripažino civiliniams ieškovams UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir „( - )“ OU teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

43. 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi išskirtos iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1964-1113/2019 į atskiras bylas civilinės ieškovės UAB „( - )“ ieškinys dėl 13 852,02 Lt (4 011,82 Eur) žalos atlyginimo ir civilinės ieškovės ( - ) bendrovės „( - )“ OU ieškinys dėl 70 503,87 Eur žalos atlyginimo, joms suteikiant naujus numerius. Bylai pagal ( - ) bendrovės „( - )“ OU ieškinį suteiktas bylos Nr. 1-138-1113/2020 (Nr. 1-1990-1113/2019).

54. 2020 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, šalinant 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, gautas ( - ) bendrovės OU „( - )“ patikslintas ieškinys atsakovams G. L. ir L. L..

65. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi netenkintas atsakovės L. L. prašymas dėl ieškovės ( - ) bendrovės OU „( - )“ patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu. Nustatyta, jog ieškovės ( - ) bendrovės OU „( - )“ reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, šis reikalavimas yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir šioje byloje yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

76. Skundu Šiaulių apygardos teismui atsakovės L. L. įgaliotas atstovas advokatas D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo) 2020 m. kovo 23 d. nutartį (iš skundo turinio matyti, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartis) ir jurisdikcijos, teismingumo bei taikytinos teisės šioje byloje klausimus perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

86.1. Advokatas nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad „šio civilinio ieškinio jurisdikcija, vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, išlieka Lietuvos Respublikos teismams, o būtent <...> Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nors bylos nagrinėjimo eigoje ir pasikeitė atsakovės L. L. gyvenamoji vieta. Todėl atsakovės L. L. atstovo advokato pareikšti prašymai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylos perdavimo pagal teismingumą ( - ) miesto apylinkės teismui laikytini nepagrįstais“. Pažymi, jog tiek 2012-05-07 sutartyje tarp UAB „( - )“ ir OU „( - )“, tiek 2012-06-13 sutartyje tarp UAB „( - )“ ir OU „( - )“, o būtent 10.2. punkte šalys susitarė, kad „Šalims nepavykus pasiekti susitarimo, bylą pagal ( - ) Respublikos materialinę teisę nagrinės ( - ) Respublikos Ūkio teismas“. Pasak advokato, jog akivaizdu, kad tarp Sutarčių šalių buvo aiškus susitarimas taikyti ( - ) Respublikos materialinę teisę ginčo atveju bei bylas nagrinėti ( - ) Respublikos Ūkio teisme.

96.2. Skunde pažymima, kad Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip “. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Susitarimai dėl jurisdikcijos ar turto patikėjimo dokumento nuostatos dėl jurisdikcijos pasirinkimo neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja 15, 19 ar 23 straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcijos išvengiama, turi išimtinę jurisdikciją pagal 24 straipsnį“. Pažymima ir tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neva tai šalių susitarimas negali prieštarauti specialiems ir išimtiniams jurisdikcijos pagrindams, numatytiems Reglamento 3 skirsniuose ir 24 straipsnyje. Advokato teigimu, iš cituojamos Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 4 dalies darytina išvada, kad teismas, priimdamas nutartį neteisingai sprendė kam gi šalių susitarimas negali prieštarauti. Šiuo atveju šalių susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti kitoks nei reglamente nustatyta speciali jurisdikcija, todėl minėtas susitarimas yra galiojantis ir taikytinas pilna apimtimi šiuo atveju. Teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad sutarčių šalys sutartyse įtvirtino susitarimą nagrinėti ginčus ( - ) Respublikos Ūkio teisme pagal ( - ) Respublikos teisę, taip pat šiuo atveju atsakovei reiškiant prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą esant visiems pagrindams, teismas turėjo priimti nutartį pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu, išaiškinant teisę pareiškėjui kreiptis į ( - ) Respublikos Ūkio teismą. Įgalioto atstovo teigimu, ieškovo ieškinys buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose neteisėtai, nes ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

106.3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles“. Pasak advokato, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio teismingumas sprendžiamas pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles. Pažymi, jog CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nurodė neteisingas ir netikslias atsakovų gyvenamąsias vietas. Pažymi, kad atsakovės L. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: ( - ). Atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Gyventojų registre, tačiau paskutinė atsakovei žinoma atsakovo G. L. gyvenamoji vieta yra adresu: ( - ). Teigia, jog panašiose situacijose teismai atsisako priimti ieškinį ir ieškovams išaiškina, jog su ieškiniu jie turi teisę kreiptis pagal atsakovų gyvenamąją vietą (pvz., Kauno apygardos teismo 2016-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2895-436/2016).

116.4. Taip pat nurodo, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles Atsižvelgiant į tai, advokato teigimu, jog atsakovė L. L. faktiškai gyvena adresu: ( - ), o atsakovas G. L. – ( - ), bei atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis) taip pat į CPK nustatytas imperatyvias bylų teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis), bei tuo, kad ieškovo atstovas neprieštarauja bylos perdavimui pagal teismingumą ( - ) apylinkės teismui, prašo šią civilinę bylą perduoti nagrinėti teismingam teismui, t. y. ( - ) apylinkės teismui.

126.5. Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10, 1.12 straipsniuose bei CPK 808 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymą, kai ją taikyti reikia teisme nagrinėjamoje byloje. Pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise;_o teismas šalies prašymu gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - )v. UAB „( - )“, bylos Nr. 3K-3-78/2013).

136.6. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nustatytas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos šiuo atveju yra galiojantis ir taikytinas, įgalioto atstovo advokato teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma būtent ( - ) Respublikos materialinė teisė remiantis Sutarčių 10.2 punktu, o ne Lietuvos Respublikos materialinė teisė, kadangi bylos šalys sutartyse susitarė ją taikyti, o byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios kitaip. Taigi, žalos dydis šiuo atveju turi būti sprendžiamas pagal ( - ) Respublikos materialinės teisės nuostatas.

147. Atsiliepimu į atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą ieškovo ( - ) bendrovės OU „( - )“ atstovas advokatas D. S. prašo atsakovės L. L. atstovo pateiktą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį.

157.1. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nuosprendyje pripažino ieškovui teisę į jo ieškinio patenkinimą, tačiau tik dėl patirtos žalos dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atstovo nuomone, atsakovė kartu su atstovu siekia kaip įmanoma labiau vilkinti šios bylos nagrinėjimą, kad tik nebūtų pradėtas išieškojimas iš atsakovės areštuoto turto.

167.2. Ieškovo atstovo advokato D. S. teigimu, atsakovės atstovo atsakovės atstovas pateiktame atskirame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo jo pateiktos 2020-02-26 prašyme, t. y. tai, jog ieškovės ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes tiek 2012-05-07 sutartyje, tiek 2012-06-13 sutartyje šalys buvo susitarusios, kad visi ginčai bus nagrinėjami ( - ) Respublikos Ūkio teisme. Mano, kad atsakovės atstovas netinkamai aiškina ir taiko šias aukščiau minėtas sutartis, kadangi šios bylos esmė yra žalos atlyginimas, kuri buvo padaryta atsakovams padarant nusikaltimus. Apie šias nustatytas visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiškiai nurodė 2020 m. kovo 23 d. skundžiamoje nutartyje.

177.3. Atsiliepime teigiama, kad atsakovės atstovas būtų teisus dėl ginčo nagrinėjimo ( - ) Respublikoje Ūkio teisme, jeigu būtų visos šalys pagal jo minėtas sutartis. Nurodo, kad šiuo atveju kontrahentai pagal 2012-05-07 sutartį bei 2012-06-13 sutartį jau yra išregistruoti ir nebeegzistuoja kaip juridiniai asmenys. Pažymi, kad šių minėtose sutartyse esančio 10.2 punkto negalima taikyti šioje situacijoje. Teigia, kad atsakovės atstovas visiškai netinkamai aiškina šiuo metu esančią situaciją, kada yra atsakovai pripažinti kaltais, kurie dėl padarytų nusikaltimų ieškovei padarė žalą. Būtent šis ginčas yra nagrinėjamas per žalos atlyginimo institutą, o ne per anksčiau buvusius civilinius komercinius santykius. Be to, jeigu galima būtų remtis atsakovės atstovo pateiktais argumentais, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas ( - ) Respublikoje, tai, pasak ieškovo atstovo, atsakovės atstovas nenurodo ir nepateikia argumentų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai galėtų būti įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis, kada nei vienas iš atsakovų nėra ir niekada nebuvo minėtų sutarčių šalimis. Kaip minėta aukščiau ir kaip yra nurodęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovės ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, o ne skolos priteisimas pagal minėtas pirkimo - pardavimo sutartis.

187.4. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovę L. L. atstovas atstovauja nuo apeliacinio skundo pateikimo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio. Teikiant apeliacinį skundą dėl minėto priimto nuosprendžio, kuriuo atsakovai buvo pripažinti kaltais ir kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, nebuvo keltas klausimas, jog ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio baudžiamojoje byloje ir kad jis turėjo būti nepriimtas ir paliktas nenagrinėtu. Todėl mano, kad ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos materialinę teisę, o atsakovės veiksmai traktuotini kaip bylos vilkinimas.

197.5. Ieškovo atstovo advokato D. S. teigimu, šioje situacijoje ir byloje negalime taikyti Reglamento Nr. 1215/2012, kuris reglamentuoja sutartinės civilinės atsakomybės klausimus. Kaip minėta, šios bylos dalykas – nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, o tai yra deliktinė civilinė atsakomybė. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ civilinės atsakomybės, kadangi šios įmonės nebuvo bylos dalyvėmis. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio jurisdikcijos klausimas negali būti sprendžiamas pagal 2012-05-07 bei 2012-06-13 sutarčių nuostatas ir taip pat šioje situacijoje negali būti taikomas Reglamentas Nr. 1215/2012.

207.6. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši byla nėra iš esmės nauja byla, o yra buvusios baudžiamosios bylos tęsinys, t. y. baudžiamoji byla, kuri yra nagrinėjama tik pagal civilinio proceso taisykles. Byla turi ne civilinėms bylos suteikiamus numeris, o numeris yra baudžiamosios bylos. Pasak atstovo, atsakovė L. L. savuoju atskiruoju skundu turėjo paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jurisdikcijos nustatymo, tačiau atskirajame skunde tai nėra daroma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadas, jog ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teisme. Šioms išvadoms paneigti nėra pateikti jokie argumentai bei motyvai.

217.7. Nesutinka su atsakovės atstovo nuomone, kad ši byla turėtų būti perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartyje pateikė argumentus, kodėl byla turi būti nagrinėjama toliau tame pačiame teisme. Atsakovas šių pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų nepaneigė. Pažymi, jog vienintelis atsakovės atstovo argumentas dėl bylos perdavimo nagrinėti ( - ) apylinkės teismui yra tas, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra ( - ) mieste. Dėl atsakovo G. L. gyvenamosios vietos informacija nėra žinoma, o tai yra tik atsakovės nuomonė, kuri nėra paremta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis (pagal viešai prieinamą informaciją internete, G. L. šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos).

227.8. Nesutinka su atsakovės atstovo skundo argumentu dėl taikytinos teisės, jog turi būti taikoma ( - ) Respublikos materialioji teisė. Pasak ieškovės atstovo, atsakovės atstovas galimai maišo esančius santykius ir toliau vadovaujasi minėtomis sutartimis, kurios apsprendžia sutartinės atsakomybės klausimus. Tačiau šioje byloje nagrinėjama ne sutartinė atsakomybė, o deliktinė atsakomybė, todėl minėtų 2012-05-07 ir 2012-06-13 sutarčių nuostatos dėl taikytinos teisės nėra taikomos. Jeigu ši byla būtų sutartinės atsakomybės teisinių santykių, galimai atsakovės atstovas būtų teisus, tačiau šios bylos dalykas yra deliktinė atsakomybė.

23Skundas atmestinas

248. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės L. L. atstovo advokato skundo teiginiais, kad ieškovo civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu arba byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, jog tarp UAB „( - )“ ir ( - )“, tarp UAB „( - )“ ir OU „( - ) buvo sudarytos sutartys ir jose aptarta, kad visi ginčai bus nagrinėjami pagal ( - ) Respublikos materialinę teisę ( - ) Respublikos Ūkio teisme.

258.1. Visų pirma pažymėtina tai, kad procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-147-648/2018).

268.2. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, aukštesnysis teismas pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir civiliniams ieškovams UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir „( - )“ OU pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes teismas sprendžia tik civilinio ieškinio dydžio klausimą.

278.3. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, civiliniams ieškovams pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Taigi ieškovės ( - ) bendrovės OU „( - )“ patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams L. L., G. L. turi nagrinėti tas teismas, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą, šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, netaikant CPK 29 straipsnio nuostatų, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

288.4. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad sutarčių šalys sutartyse įtvirtino susitarimą nagrinėti ginčus ( - ) Respublikos Ūkio teisme pagal ( - ) Respublikos teisę, todėl teismas turėjo priimti nutartį pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu, išaiškinant teisę pareiškėjui kreiptis į ( - ) Respublikos Ūkio teismą. Šie atsakovo skundo argumentai gana išsamiai yra aptarti skundžiamoje nutartyje, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindas nėra sietinas su sutartine atsakomybe, todėl atsakovės atstovo skunde nurodytų sutarčių tarp UAB „( - )“ ir OU „( - )“ ir tarp UAB „( - )“ ir OU „( - )“ šalių susitarimu dėl materialinės teisės šiuo atveju negali būti remiamasi, nes susitarimo dėl taikytinos materialiosios teisės, sudaryto tarp ieškovės ir atsakovų, esant deliktinės atsakomybės sąlygoms, šalys nenurodė. O be to, kaip pagrįstai nurodyta ieškovės atstovo atsiliepime, kad baudžiamojoje byloje UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nebuvo proceso šalimis ir nebuvo sprendžiamas šių įmonių civilinės atsakomybės klausimas. Taigi šiuo atveju civilinės ieškovės patikslinto ieškinio jurisdikcijos klausimas negali būti sprendžiamas nei pagal minėtų 2012-05-07 bei 2012-06-13 sutarčių nuostatas, nei taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

299. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo netenkintas atsakovės L. L. prašymas dėl ieškovės ( - ) bendrovės OU „( - )“ patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu. Atsakovės L. L. atstovo advokato D. B. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31atmesti atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį.

32Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas... 2. 1. 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų... 3. 2. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu konstatuota,... 4. 3. 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų... 5. 4. 2020 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose,... 6. 5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d.... 7. 6. Skundu Šiaulių apygardos teismui atsakovės L. L. įgaliotas atstovas... 8. 6.1. Advokatas nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad... 9. 6.2. Skunde pažymima, kad Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje... 10. 6.3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –... 11. 6.4. Taip pat nurodo, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad... 12. 6.5. Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 13. 6.6. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nustatytas šalių susitarimas dėl... 14. 7. Atsiliepimu į atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą... 15. 7.1. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d.... 16. 7.2. Ieškovo atstovo advokato D. S. teigimu, atsakovės atstovo atsakovės... 17. 7.3. Atsiliepime teigiama, kad atsakovės atstovas būtų teisus dėl ginčo... 18. 7.4. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovę L. L. atstovas... 19. 7.5. Ieškovo atstovo advokato D. S. teigimu, šioje situacijoje ir byloje... 20. 7.6. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši byla nėra iš esmės nauja byla, o... 21. 7.7. Nesutinka su atsakovės atstovo nuomone, kad ši byla turėtų būti... 22. 7.8. Nesutinka su atsakovės atstovo skundo argumentu dėl taikytinos teisės,... 23. Skundas atmestinas... 24. 8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje... 25. 8.1. Visų pirma pažymėtina tai, kad procesas dėl baudžiamojoje byloje... 26. 8.2. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, aukštesnysis... 27. 8.3. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, civiliniams ieškovams pripažinus... 28. 8.4. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad sutarčių šalys sutartyse... 29. 9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442... 31. atmesti atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą ir palikti... 32. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama....