Byla P-444-148-12
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija)
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) rašytinio proceso metu išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1242/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūra dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija)
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I.
4pareiškėjas UAB „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundais (I t. b. l. 1–31, III t., b. l. 71–84) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 100–108) prašydamas:
51) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2011 m. vasario 9 d. sprendimą (Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. raštas Nr. (24.16-02)-5K-1029590-5K-1029300-5K-1100090-5K-1100089-5K-1100088-5K-1100091-6K-1102666) (toliau – ir 2011 m. vasario 9 d. Finansų ministerijos sprendimas) (I t., b. 1. 155–164);
62) panaikinti Finansų ministerijos 2011 m. kovo 31 d. sprendimą (Finansų ministerijos 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. ((24.16-02)-5K-1106022-5K-1103712)-6K-1103479) (toliau – ir 2011 m. kovo 31 d. Finansų ministerijos sprendimas) (II t., b. 1. 125–127);
73) panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA, Agentūra) 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo (2010 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. R4-17441(13.2.3)) (toliau – ir 2010 m. gruodžio 10 d. LVPA sprendimas) dalį, kuria nustatyta (sumažinta) projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti lėšų dydis (I t., b. 1. 34–36);
84) panaikinti Agentūros 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo (2010 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. R4- 18427(13.2.3)) (toliau – ir 2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendimas) dalį, kuria pakartotinai nustatytas projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ didžiausias leistinas skirti lėšų dydis, ir nustatyti (sumažinti) projektų „Druskininkų šilumos tinklų rekonstrukcija“ bei „Kelmės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“ didžiausi leistini skirti lėšų dydžiai (I t., b. 1. 52–54);
94) panaikinti Agentūros 2011 m. vasario 2 d. sprendimo (2011 m. vasario 2 d. raštas Nr. R4-1895(13.2.3)) (toliau – ir 2011 m. vasario 2 d. LVPA sprendimas) dalį, kuria nustatytas (sumažintas) projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“ didžiausias leistinas skilti lėšų dydis (I t., b. 1. 114–115);
105) panaikinti Agentūros 2011 m. vasario 22 d. sprendimo (2011 m. vasario 22 d. raštas Nr. R4-3044(13.2.3)) (toliau – ir 2011 m. vasario 22 d. LVPA sprendimas) dalį, kuria naujai nustatytas (sumažintas) projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“ didžiausias leistinas skirti lėšų dydis (I t., b. 1. 128–129);
116) panaikinti Agentūros 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3413(13.2.3)) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039 atmetimo (toliau – ir 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimas Nr. 3413) (I t., b. 1. 141–143);
127) panaikinti Agentūros 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3412(13.2.3) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043 atmetimo (toliau – ir 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimas Nr. 3412) (I t., b. 1. 144–146);
138) panaikinti Agentūros 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3411(13.2.3) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045 atmetimo (toliau – ir 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimas Nr. 3411) (I t., b. 1. 147–149);
149) panaikinti Agentūros 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3410(13.2.3) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 atmetimo (toliau – ir 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimas Nr. 3410) (I t., b. 1. 150–152);
1510)
16įpareigoti Agentūrą tęsti paraiškų Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039 (toliau – ir Paraiška Nr. 039); Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043 (toliau – ir Paraiška Nr. 043); Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045 (toliau – ir Paraiška Nr. 045); Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 (toliau – ir Paraiška Nr. 047) vertinimo procedūras, remiantis pareiškėjo atliekamo viešojo pirkimo rezultatais.
17Aiškino, kad 2010 m. gruodžio 10 d. LVPA sprendime nenurodyta, kuo remdamasi LVPA nusprendė, jog Paraiškos Nr. 039 projekto biudžete nurodyta ( - ) Lt be PVM suma yra padidinta, nepateikiama nei LVPA neva atlikto ekspertinio vertinimo metodika, nei pats ekspertinis vertinimas, nenurodoma, kokiais teisės aktais remiantis LVPA nusprendė projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“ tinkamų finansuoti išlaidų sumą sumažinti iki ( - ) Lt be PVM, o didžiausią leistiną skirti lėšų sumą – iki ( - ) Lt be PVM. Paaiškino, kad pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonei VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“) taikytinus teisės aktus LVPA diskrecija paraiškos vertinimo metu spręsti dėl projektų veiklų vertės atitikimo vidutinėms rinkos kainoms nėra absoliuti – ji gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai paraiškoje numatomas projekto išlaidas pareiškėjas grindžia savo apskaičiuotomis vidutinėmis rinkos kainomis. Tuo tarpu tais atvejais, kai projekto išlaidos paraiškoje grindžiamos pateikiant naudojamų įkainių paaiškinimą, minėtą teisę LVPA įgyja tik konstatavusi, kad toks paaiškinimas nepateiktas arba nuginčijusi pateikto paaiškinimo šaltinio teisėtumą.
18Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendime nepateikiamas nei LVPA neva atliktas skaičiavimas pagal UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimo duomenis, nei nurodoma, kokią įtaką jis turėjo LVPA nustatant didžiausius leistinus skirti projektams lėšų dydžius. Taip pat nepaaiškinama, kodėl daliai projektų išlaidų (šilumos tinklų slėgio ir temperatūros monitoringo sistemos darbų ir medžiagų) pagrįsti kartu su paraiškomis pateikti tiekėjų pasiūlymai buvo pripažinti tinkamais, tuo tarpu vertinant rangos darbų ir medžiagų bei techninio projekto parengimo išlaidas tie patys tiekėjų pasiūlymai jau laikyti netinkamais. Aiškino, kad 2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendime nurodytas teisinis pagrindas yra absoliučiai netinkamas. Teigė, kad Ūkio ministro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-581 patvirtinto VP2-4.2-ŪM-02-K priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 priedo 9.1.8 punktas nenumato LVPA teisės sumažinti paraiškose į nurodytų projektų tinkamų finansuoti išlaidų sumų ar didžiausių leistinų skirti lėšų dydžių. Taip pat teigė, kad iš 2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendimo turinio aišku, kad priimdama jį LVPA vadovavosi ne Paraiškose Nr. 039, Nr. 045 ir 047 pateikta informacija dėl projektų naudos ir sąnaudų santykio, o Apraše nenustatytais kriterijais ir išorės duomenimis – UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimu. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato LVPA teisės ar pareigos atlikti kokius nors skaičiavimus remiantis UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimo duomenis, todėl 2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendimas ir šiuo požiūriu viršija LVPA suteiktų įgalinimų ribas.
19Dėl Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. sprendimo pažymėjo, kad Finansų ministerija, nustačiusi absoliučius 2010 m. gruodžio 10 d. bei 2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendimų negaliojimo pagrindus, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 211 punktu, privalėjo juos panaikinti ir įpareigoti LVPA pakartoti paraiškų vertinimo procedūrą, ištaisant priimtų sprendimų trūkumus. Nurodė, kad jei paaiškėtų, jog, Finansų ministerijos nuomone, LVPA negalėjo vadovautis viešųjų pirkimų rezultatais, tik dėl to, kad sutartys su tiekėjais dar nesudarytos, ji būtų neteisi, kadangi sutarčių su laimėtojais sudarymo / nesudarymo faktas situacijos niekaip nekeičia. Paaiškino, kad pareiškėjas viešuosius pirkimus įvykdė griežtai laikydamasis visų skelbiamoms deryboms nustatytų procedūrų, kainos derybų metu sumažintos, laimėtojai nustatyti taikant mažiausios kainos kriterijų, pirkimo procedūros neapskųstos. Laimėtojai savo komerciniais pasiūlymais įsipareigojo sudaryti ir vykdyti sutartį už konkrečią jų pasiūlymuose nurodytą kainą, kuri negali kisti visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus numatytas išimtis. Aiškino, kad sutartys su laimėtojais gali būti sudaromos bet kuriuo metu, kai tik pareiškėjas gaus LVPA patvirtinimą dėl tinkamų finansuoti lėšų dydžių, kokie yra nustatyti viešųjų pirkimų būdu ir pagrįsti pateiktose paraiškose. Nurodė, kad jei paaiškėtų, kad, Finansų ministerijos nuomone, LVPA turi teisę nustatyti mažesnius, nei nurodyta paraiškose, tinkamų projektams finansuoti lėšų dydžius, nepaisant sutarčių su laimėtojais sudarymo fakto, su tokia pozicija taip pat nebūtų galima sutikti. 2011 m. vasario 9 d. Finansų ministerijos sprendime LVPA teisė remtis UAB „Sistela“ duomenimis grindžiama Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) 47 punktu. Mano, kad šis argumentas atmestinas, nes Finansų ministerija nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių, kad teisės aktuose būtų įtvirtinta LVPA teisė nustatinėti Priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ antrajam kvietimui pateiktų projektų darbų skaičiuojamąsias kainas. Rėmėsi STR „Statinio projektavimas“ 8 priedo 47.1 punktu ir akcentavo, jog jokiuose teisės aktuose nenustatyta, kad projektų tinkamos finansuoti išlaidos turi būti siejamos su LVPA įvertintomis skaičiuojamosiomis kainomis, o pastarosios vertinamos pagal kokius nors kainų ir normatyvų rinkinius. Nurodė, kad tais pačiais argumentais ginčija ir 2011 m. kovo 31 d. Finansų ministerijos sprendimo neteisėtumą.
20Nurodė, kad LVPA 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. sprendimus pareiškėjas apskundęs Finansų ministerijai atitinkamai 2011 m. vasario 9 d. ir vasario 25 d. pateiktais skundais. Atsakymų į šiuos skundus nėra gavęs, Finansų ministerija nėra informavusi apie galimą skundų nagrinėjimo termino pratęsimą.
21Teigė, kad 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimai priimti nepaisant pareiškėjo prašymų imtis LVPA kompetencijai priskiriamų teisinių priemonių tam, kad paraiškų vertinimas būtų pratęstas iki nebus baigtos ikiteisminės administracinės procedūros ir šių procedūrų rezultatų pagrindu pareiškėjas priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Teigė, kad LVPA nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog individualaus administracinio akto taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, ir 8 straipsnio 2 punkte nustatyto objektyvumo principo. Teigė, kad Paraiškų atmetimas yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir neproporcingas siekiamam tikslui – negavę paramos projektai liks neįgyvendinti, o planuoti rekonstruoti šilumos tinklai liks neatnaujinti Kelmėje, Druskininkuose, Marijampolėje ir Telšiuose. Tuo neabejotinai bus padaryta žala tų miestų šilumos ūkiui bei vartotojams.
22Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus ir patikslintą skundą (II t., b. 1. 153–159, III t., b. 1. 60–61, 176–180)) nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
23Paaiškino, kad pareiškėjo pateiktose Paraiškose Nr. 039, Nr. 045 ir Nr. 047 nurodytos statybos darbų kainos neužtikrina efektyvaus projektams įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimo. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokio paaiškinimo, pagrįsto ekonomiškai, technologiškai ar kitais objektyviais kriterijais, kodėl Paraiškose nurodytos statybos darbų kainos yra didesnės ne tik už vidutines analogiškų projektų kainas, bet ir už skaičiuojamąsias kainas. Nurodė, kad įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir ją įgyvendinančios veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Atitikties taisyklės) 8.1 punktu ir 19.8.1 punktu turi teisę rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį pripažinti finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis pagal Aprašo 2 priedo 9.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius LVPA įvertinti projekto išlaidų atitiktį Atitikties taisyklėse nustatytiems projekto išlaidų apribojimams. LVPA nėra įpareigota besąlygiškai vadovautis pareiškėjų pateiktomis kainomis, jeigu įgyvendinančioji institucija negali įsitikinti, kad šios kainos pagrįstos ekonomiškai ir lėšos bus naudojamos efektyviai. Priešingu atveju, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos būtų panaudojamos neefektyviai. Nurodė, kad neginčijo, jog tinkamos finansuoti projektų išlaidos gali būti apskaičiuotos viešojo pirkimo būdu, tačiau jos turi atitikti Europos Sąjungos reglamentų ir jų nuostatas įgyvendinančių Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Aiškino, kad pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo procedūrų metu pasiūlytos kainos, lyginant su analogiškų projektų kainomis, yra aiškiai per didelės ir neprotingos, todėl jos neatitinka patikimo finansų valdymo principo reikalavimų, pagal jas apskaičiuotų išlaidų finansavimas būtų neefektyvus ir neracionalus. Akcentavo, kad Finansų ministerija nenustatė, jog LVPA netinkamai taikė teisės aktus ar viršijo savo kompetenciją. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad LVPA neužtikrino pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nes tiek pirmajam, tiek antrajam kvietimui teikti paraiškas taikytas tas pats Aprašas. Akcentavo, kad LVPA 2011 m. vasario 22 d. rašte paaiškino, kad visų antro kvietimo teikti paraiškas pagal Priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ darbų ir medžiagų skaičiavimus atliko pagal UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimo duomenis, tokiu būdu užtikrindama, kad visoms paraiškos būtų taikomi vienodi vertinimo principai, kaip numatyta Administravimo taisyklių 60.1 punkte.
24Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
25Atsiliepimuose (III t., b. 1. 9–23, III t., b. I. 57–59, b. 1. 168–174) paaiškino, kad priėmus naujus sprendimus dėl paraiškų, ankstesni skundžiami LVPA sprendimai neteko teisinės reikšmės, todėl jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. LVPA nesutiko su pareiškėjo samprotavimais dėl to, kaip turi būti atliekamas paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimas. Rėmėsi Administravimo taisyklių 73 punktu ir atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės nenumato pareigos pasitelkti ekspertus kiekvieno nustatyto kriterijaus įvertinimui. Aiškino, kad Administravimo taisyklės numato galimybę pasitelkti ekspertus tose srityse, kuriose vertintojui reikia papildomų specialių žinių. Vertintojas, turėdamas eksperto paskaičiavimus rašant išvadą dėl 9.2.2 punkto, galėjo savarankiškai nustatyti Projektų atitiktį 9.1.8 punktui. Teigė, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog tinkamomis finansuoti yra pripažįstamos tos projektų išlaidos, kurios atitinka iš anksto nustatytus ir pareiškėjams žinomus tinkamumo finansuoti atrankos kriterijus, įtvirtintus Aprašo 2 priede. Aiškino, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 72 punktu, Aprašo 54–55 punktais, pagal Aprašo 2 priede nustatytus kriterijus yra nustatoma projekto (ne išlaidų) atitiktis nustatytiems kriterijams. Taip pat, šio vertinimo etapo metu yra nustatoma ir didžiausias leistinas projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektų dydis ir intensyvumas, kurie negali viršyti Aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytų apribojimų. Tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos vadovaujantis Apraše nustatytais reikalavimais tinkamoms finansuoti išlaidoms bei Atitikties taisyklėmis. Aiškino, jog pareiškėjo teiginys, kad LVPA nenuginčijus pradėtų vykdyti pirkimų teisėtumo, neturėjo teisės vertinti ar paraiška atitinka 9.1.8 punkte numatytą kriterijų, yra nepagrįstas. Nurodė, kad tiesioginio ryšio tarp nebaigtame vykdyti pirkime tiekėjo pateikto pasiūlymo kainos ir tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo nėra. Atkreipė dėmesį, kad tinkamos finansuoti išlaidos bei didžiausios leistinos skirti finansavimo sumos buvo skaičiuojamos lygiai taip pat pirmajame kvietime, kaip ir antrajame. Nurodė, kad LVPA, priešingai nei teigia pareiškėjas, naudojo ne naują, ir ne detalizuojantį esančius kriterijus, o Aprašo 2 priede patvirtintą kriterijų, bei vertino ne tik šio kvietimo paraiškas vienodai, bet taip pat buvo vertintos ir pirmojo kvietimo paraiškos. Nesutiko, kad LVPA 2011 m. vasario 28 d. sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Aiškino, kad vien tai, kad reikia rekonstruoti tam tikrus šilumos tinklus nėra pagrindas skirti pareiškėjo norimą gauti finansavimą. Pareiškėjo teiginys, kad viešųjų pirkimų rezultatai buvo suderinti su Kontrolės komisija nėra tikslus, nes pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo pasirašytos, todėl pirkimo negalima laikyti įvykdytu ir baigtu. Dėl pirkimo-pardavimo kainos priimtinumo sprendžia pati perkančioji organizacija (pareiškėjas), pati perkančioji organizacija turi spręsti ar jai pasiūlytos kainos yra priimtinos ir ar sudarinėti pirkimo-pardavimo sutartis, esant tokiai kainai. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai visų neatmestų pasiūlymų kainos perkančiajai organizacijai yra per didelės, ji turi teisę atmesti visus pasiūlymus ir, peržiūrėjus pirkimo sąlygas, techninę užduotį, kvalifikacinius reikalavimu, pirkimą vykdyti iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis pareiškėjų sutiko su vertinimo metu nustatyta didžiausia finansavimo suma. Pareiškėjo ginčijami dokumentai, yra tik procedūros dalis (elementas), kurie, nors ir yra susiję su galutiniais procedūros sprendimais, tačiau patys savaime nesudarantys savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko. Nesutikimą su tokiais tarpiniais procedūriniais dokumentais pareiškėjas gali pareikšti (ir pareiškė) ginčydamas galutinį sprendimą dėl projekto (ne)atitikties tinkamumo reikalavimams, todėl bylos nutraukimas dėl šių dokumentų neužkirstų pareiškėjui kelio į teisminę gynybą.
26II.
27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (IV t., b. l. 97–118) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
28Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti LVPA 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. sprendimus teismas konstatavo, kad LVPA raštai, kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti, yra viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, procedūrinio pobūdžio dokumentai, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Šiais LVPA skundžiamais raštais nebuvo užbaigtos jokios procedūros bei nepriimti jokie galutiniai sprendimai. Teismas juos vertino kaip pasiūlymus skirti Europos Sąjungos struktūrinę paramą pareiškėjui šilumos tinklams modernizuoti pagal pateiktas paraiškas. Ginčijami dokumentai yra tik procedūros dalis (elementas), kurie, nors ir yra susiję su galutiniais procedūros sprendimais, tačiau patys savaime nesudarantys savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko. Teismas akcentavo, kad priėmus naujus sprendimus dėl paraiškų, ankstesni skundžiami LVPA sprendimai neteko teisinės reikšmės, jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigoms. Įvertinęs tai, teismas atmetė skundo reikalavimus panaikinti 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. raštus.
29Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. kovo 31 d. sprendimus, teismas konstatavo, kad šiais Finansų ministerijos raštais taip pat nebuvo užbaigta jokia procedūra bei nepriimtas joks galutinis sprendimas. Teismas juos vertino kaip aiškinamuosius raštus pareiškėjui dėl pateiktų paraiškų nagrinėjimo LVPA. Nurodė, kad jie yra tik procedūros dalis (elementas) ir nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko. Teismo vertinimu, šie Finansų ministerijos raštai neturi teisinės reikšmės, jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigoms, todėl šiuos reikalavimus atmetė.
30Vertindamas LVPA 2011 m. vasario 28 d. sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad pareiškėjas, kartu su paraiškomis projektų biudžete nurodytų išlaidų dydžio pagrindimui pateikė vykdytų supaprastintų skelbiamų derybų būdu pirkimų „iki rakto“ tiekėjų pasiūlymus, kuriuose nurodytos bendros techninių projektų parengimo, vamzdynų tiekimo ir statybos / montavimo darbų kainos bei šilumos tiekimo tinklų slėgio ir temperatūros monitoringo sistemų kainos, tačiau prie pasiūlymų nepateiktos objektinės ir lokalinės sąmatos ar kitais objektyviais duomenimis nedetalizuotos (nepaaiškintos) kainos. Teismas taip pat nustatė, kad pirkimai vykdyti supaprastintų skelbiamų derybų būdu. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas teisme pripažino, jog viešieji pirkimai nebuvo baigti. Rėmėsi Skelbiamų supaprastintų derybų sąlygų 9.8 bei 9.7.6 punktais ir padarė išvadą, kad pats pareiškėjas sprendžia ar jam pirkime pasiūlytų tiekėjų kainos yra priimtinos ar ne, LVPA nenustatinėja „tinkamų kainų“.
31Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad LVPA nepagrįstai vadovavosi STR „Statinio projektavimas“ bei UAB „Sistela“ statinių statybos skaičiuojamosiomis kainomis. Teismas rėmėsi STR „Statinio projektavimas“ 47 punktu, nurodė, kad normatyvus registruoja ir kaupia VšĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (Informaciniai pranešimai, 2006, Nr. 86), kuris Aplinkos ministro pavedimu (2006 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. D1-492) registruoja ir skelbia juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Nurodė, kad rekomendacijų rengėjai turi vadovautis STR „Statinio projektavimas“ nustatytais principais. Nustatė, kad šiuo metu VšĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ skelbia tik UAB „Sistela“ parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Teismas konstatavo, kad LVPA, siekdama užtikrinti, kad visoms paraiškoms būtų taikomi vienodi vertinimo principai, kaip to reikalauja Administravimo taisyklių 60.1 punktas, visų pagal Priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ Kvietimą Nr. 02 pateiktų paraiškų darbų ir medžiagų skaičiavimus atliko remdamasi VšĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ registruotais kainų ir normatyvų rinkiniais, t. y. UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų duomenis. Teismas nustatė, kad LVPA atliko skaičiavimus pagal UAB „Sistela“ statinių skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių duomenis, UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų duomenis (pagal 2010 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamąsias kainas) ir LVPA administruojamų projektų, kuriuose rekonstruojami šilumos tiekimo tinklai analogus (pagal diametrus, tinklų charakteristikas, klojimo būdą) vidutines kainas.
32Teismas atmetė teismo posėdyje pareiškėjo atstovo pateiktą 2011 m. rugpjūčio 18 d. pažymą dėl UAB „Litesko“ paraiškose pateikto sąnaudų santykio skaičiavimo pagrindimo, nustatęs, kad jie nebuvo pateikti vertinti LVPA. Nurodė, kad šie skaičiavimai nepaneigia Agentūros atestuotų statybos specialistų skaičiavimų. Tesimas nesutiko su teismo posėdyje pareiškėjo atstovo pateiktomis 4 specialisto išvadas dėl paraiškų Nr. 039, Nr. 043, Nr. 045 ir Nr. 047 vertinimo išvadų, nes jos nepaneigia LVPA vertinimo išvadų. Teismas nurodė, kad tiek Agentūros specialistei, kuri vertino paraiškas, tiek pareiškėjo specialistui yra suteiktos tos pačios teisės eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Teismas padarė išvadą, kad tos pačios srities specialistų išvados negali prieštarauti viena kitai.
33Teismas rėmėsi Administravimo taisyklių 73 punktu ir nurodė, kad taisyklės nenumato pareigos pasitelkti ekspertus kiekvieno nustatyto kriterijaus įvertinimui. Jos numato galimybę pasitelkti ekspertus tose srityse, kuriose vertintojui reikia papildomų specialių žinių. Vertintojas, turėdamas eksperto paskaičiavimus rašant išvadą dėl 9.2.2 punkto, galėjo savarankiškai nustatyti Projektų atitiktį 9.1.8 punktui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog tinkamomis finansuoti yra pripažįstamos tos projektų išlaidos, kurios atitinka iš anksto nustatytus ir pareiškėjams žinomus tinkamumo finansuoti atrankos kriterijus, įtvirtintus Aprašo 2 priede. Nurodė, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 72 punktu, Aprašo 54–55 punktais, pagal Aprašo 2 priede nustatytus kriterijus yra nustatoma projekto (ne išlaidų) atitiktis nustatytiems kriterijams. Taip pat, šio vertinimo etapo metu yra nustatoma ir didžiausias leistinas projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektų dydis ir intensyvumas, kurie negali viršyti Aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytų apribojimų. Tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos vadovaujantis Apraše nustatytais reikalavimais tinkamoms finansuoti išlaidoms bei Atitikties taisyklėmis.
34Teismas akcentavo, kad pareiškėjas painioja „projekto tinkamumo finansuoti vertinimą“ su „išlaidų tinkamumo vertinimu“. Išaiškino, kad projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal atitinkamą tam tikros veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę ir Projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Įgyvendinančioji institucija – LVPA, iki patvirtindama išlaidų tinkamumą finansuoti turi patikrinti, ar buvo tinkamai laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų principų (186 punktas). Taigi, LVPA vykdomos pirkimų priežiūros tikslas – prieš išmokant finansavimo lėšas, įsitikinti, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti, t. y. patirtos nepažeidžiant teisės aktų viešųjų pirkimų srityje. Už viešojo pirkimo tinkamą vykdymą ir vykdomų procedūrų atitikimą teisės aktams yra atsakingas pirkimą vykdantis juridinis asmuo (Administravimo taisyklių 182 p.). Teisės aktai nenumatė pareigos įvykdyti pirkimus iki pateikiant paraišką ir su pirkimu susijusius dokumentus pridėti prie paraiškos, pirkimas dar nebuvo pasibaigęs, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, pirkimo-pardavimo kaina nenustatyta. Dėl tinkamos kainos sprendžia pats juridinis asmuo, LVPA – vadovaudamasi lygiateisiškumo principu ir galiojančiais teisės aktais nustatė didžiausią galimą finansavimo sumą.
35Teismas akcentavo, kad jei pareiškėjas pateikia papildomą informaciją, kurios pateikimas nėra būtinas paraiškos vertinimui, toks pateikimas negali sukurti papildomų teisių, pareigų, atsakomybių, funkcijų ar uždavinių. Todėl atmetė pareiškėjo teiginį, kad LVPA nenuginčijus pradėtų vykdyti pirkimų teisėtumo, neturėjo teisės vertinti ar paraiška atitinka 9.1.8 punkte numatytą kriterijų. Nurodė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp nebaigtame vykdyti pirkime tiekėjo pateikto pasiūlymo kainos ir tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo. Nurodė, kad pagal pavestas funkcijas, LVPA yra atsakinga už ES fondų lėšų panaudojimo spartą pagal administruojamus projektus, todėl vykdė paraiškų vertinimą lygiagrečiai, nestabdydama procedūrų dėl pareiškėjo teikiamų skundų Finansų ministerijai. Teismas akcentavo, kad teisės aktai nenumato nei pareigos, nei galimybės stabdyti vertinimo procedūras dėl pareiškėjų pateiktų skundų, taip pat lygiagrečiai buvo prašoma pateikti ir kitą, su skundais nesusijusią, vertinimui būtiną informaciją, be to skundų nagrinėjimo procedūra gali trukti nuo 1 iki pusantro mėnesio, nepatenkinus skundo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Rėmėsi Administravimo taisyklių 64 punktu ir nurodė, kad konkurso būdu gautų paraiškų vertinimas turi trukti ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo kvietime teikti paraiškas nurodytos paraiškų pateikimo paskutinės dienos. Teismas nurodė, kad visos kitos paraiškos buvo įvertintos, todėl LVPA neturėjo pagrindo kreiptis dėl papildomo vertinimo termino pratęsimo, ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 75, 79 punktais bei Aprašo 60 punktu atliko vertinimą turimos informacijos pagrindu, t. y. pareiškėjo paraiškas atmetė.
36Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokio paaiškinimo, pagrįsto ekonomiškai, technologiškai ar kitais objektyviais kriterijais, kodėl jo pateiktose paraiškose nurodytos statybos darbų kainos yra didesnės ne tik už vidutines analogiškų projektų kainas, bet ir už skaičiuojamąsias kainas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde nurodydamas, jog ketina derėtis su rangovais dėl statybos darbų kainų, iš esmės pripažįsta, kad jo organizuoto viešojo pirkimo metu nustatytos statybos darbų kainos yra per didelės. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, kad jei vykdytuose viešuosiuose pirkimuose pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos yra didesnės už skaičiuojamąsias kainas, apskaičiuotas pagal įregistruotus kainų ir normatyvų rinkinius, turi būti imamasi priemonių, kad būtų užtikrintas patikimo finansų valdymo principo laikymasis ir efektyvus projektams įgyvendinti reikalingų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimas. Teismas sutiko su Finansų ministerijos ir LVPA teiginiais, kad LVPA nėra įpareigota besąlygiškai vadovautis pareiškėjų pateiktomis kainomis, jeigu LVPA negali įsitikinti, kad šios kainos pagrįstos ekonomiškai ir lėšos bus naudojamos efektyviai. Nurodė, kad Administravimo taisyklės aiškiai numato, jog jeigu LVPA projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatyta projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti lėšų dydis yra mažesni už paraiškoje pateiktą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomą projektui skirti lėšų dydį, LVPA turi raštu apie tai informuoti pareiškėją. Teismas nustatė, kad LVPA pateikė pasiūlymą, raštu derino su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą gavęs nustatyto dydžio skiriamų lėšų sumą, o pareiškėjui nesutikus, paraiška buvo atmesta. Teismas konstatavo, kad LVPA atliko visus jai priskirtus veiksmus pagal teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos skiriamas lėšas šilumos tinklų modernizavimui. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad paraiškų atmetimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei neproporcingas siekiamam tikslui – negavę paramos projektai liks neįgyvendinti. Teismas nurodė, kad vien tik pareiškėjo noras rekonstruoti tam tikrus šilumos tinklus už jam priimtiną kainą, nėra pagrindas skirti pareiškėjo norimą gauti finansavimą. Akcentavo, kad paraiškos pagal šią priemonę finansuojamos konkurso būdu – paraiškos pateikimas negarantuoja finansavimo gavimo.
37Teismas rėmėsi Aprašo 1 priedo 17 punktu ir nurodė, kad sutinka su LVPA argumentais, jog nėra pagrindo ginčytis dėl nuosavybės pobūdžio pasikeitimo ar nepasikeitimo bei ar šis, Ūkio ministro patvirtintas, reikalavimas yra geras ar ne. Teismas pažymėjo, kad administracinės atitikties reikalavimai yra formalaus pobūdžio.
38III.
39Pareiškėjas UAB „Litesko“ padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 123–138), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
40Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
411. Dėl 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. LVPA sprendimų panaikinimo.
421.1. Teigia, kad teismas konstatavęs, jog aptariami LVPA sprendimai turėjo teisinę reikšmę, privalėjo tirti šių sprendimų teisėtumą nes jie inter alia nulėmė 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimus dėl paraiškų atmetimo.
431.2. Pažymi, kad nesvarstė sutikimo ar nesutikimo su LVPA siūlomomis finansavimo sumomis, nes visus LVPA sprendimus (veiksmus), kuriais nustatytos šios sumos, laikė neteisėtais ab initio tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek Administravimo taisyklių prasme.
441.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad LVPA 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. raštuose esantys siūlymai įgyvendinti projektus, gavus mažesnį nei nurodyta paraiškose finansavimą, buvo motyvuojami tuo, jog paraiškose nurodytos projektų įgyvendinimo išlaidos yra „padidintos“. Pareiškėjo įsitikinimu, toks LVPA sprendimų faktinis pagrindas akivaizdžiai prieštarauja kitai byloje nustatytai aplinkybei – LVPA sprendimui pripažinti, kad paraiškos atitinka Aprašo 2 priedo 9.2.2 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y., kad visos paraiškose nurodytų projektų veiklos ir išlaidos suplanuotos efektyviai ir pagrįstai.
452. Dėl 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. kovo 31 d. Finansų ministerijos sprendimų panaikinimo.
462.1. Pažymi, kad šių reikalavimų atmetimo pagrindas nesusijęs su skunde išdėstytų argumentų teisiniu vertinimu, nes pirmosios instancijos teismas jų apskritai nevertino. Atmesdamas skundą teismas konstatavo, kad minėti Finansų ministerijos sprendimai yra tik procedūros dalis ir nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, tačiau bylos šia apimtimi buvo nenutraukė, o šiuos reikalavimus atmetė. Tai, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti. Teigia, kad Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. bei 2011 m. kovo 31 d. sprendimai atitinka viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto sampratą ir turėjo būti nagrinėjami iš esmės.
473. Dėl 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimų panaikinimo.
483.1. Nesupranta, kaip LVPA, pripažinusi, kad projektu išlaidos suplanuotos efektyviai ir pagrįstai (Aprašo 2 priedo 9.2.2 p.), galėjo konstatuoti, kad projektu įgyvendinimo išlaidos yra „padidintos“ ir, remdamasi Aprašo 2 priedo 9.1.8 punktu, siūlyti pareiškėjui įgyvendinti projektus jos siūlomomis mažesnėmis kainomis.
493.2. Teigia, kad vertinant Paraiškų atitikimą Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkte įtvirtintam kriterijui, negali būti kvestionuojamas projektų įgyvendinimo išlaidų (investicijų) efektyvumas ir pagrįstumas, o turi būti vertinamas išimtinai ekonominis viso projekto efektyvumas.
503.3. Nurodo, kad nei Aprašas, nei 2008 m. vasario 20 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-066 patvirtinti Metodiniai nurodymai vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems atrankos kriterijams ir projektų atitikties bendriesiems atrankos kriterijams nepateikia ir nedetalizuoja jokių Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkte įtvirtinto kriterijaus reikšmių, kurias turėtų atitikti projektai, taip pat nepateikia šių reikšmių nustatymo metodikos. Teigia, kad toks teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas kaip suteikiantis LVPA diskreciją pačiai nustatyti aptariamo kriterijaus vertinimo metodiką ir / ar reikšmes, kurias atitinkantys projektai laikytini atitinkančiais ir patį kriterijų.
513.4. Teigia, kad paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimo etapo metu nustatydama didžiausią leistiną skirti projektui lėšų dydį, sumažinti paraiškoje nurodytą projekto įgyvendinimui skirtų lėšų sumą LVPA gali tik pripažinusi dalį projektų įgyvendinimo išlaidų netinkamomis finansuoti pagal aiškiai teisės aktuose apibrėžtus kriterijus, jų reikšmes ir skaičiavimo metodiką.
523.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria LVPA teisė atlikti projekte nurodytų statybos darbų skaičiuojamųjų kainų skaičiavimus, o šiems skaičiavimams naudoti UAB „Sistela“ leidinių duomenis, grindžiama Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ nuostatomis.
533.6. Nurodo, kad metodika, kuria vadovavosi Agentūra yra visiškai netinkama nustatyti pareiškėjo paraiškose nurodytų projektų įgyvendinimo rinkos kainų. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad projektų įgyvendinimo darbai buvo pirkti „iki rakto“ – t. y. nesant techninio projekto, jų įgyvendinimo išlaidų rinkos kainos negalėjo būti skaičiuojamos, remiantis UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbu kainų apskaičiavimų duomenimis. Mano, kad esant atitinkamoms teisinėms prielaidoms nustatinėti skaičiuojamąsias kainas ir remtis UAB „Sistela“ leidinių duomenimis, jiems galėjo būti taikomi išimtinai UAB „Sistela“ palyginamųjų ekonominių rodiklių duomenys.
543.7. Nurodo, kad nesupranta, kuo remdamasi LVPA konstatavo, jog UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų duomenys apima tokius pagal pareiškėjo atliekamo viešojo pirkimo Nr. 90822 techninę specifikaciją ir galiojančius statybos techninius reglamentus pareiškėjo projektams įgyvendinti būtinus darbus, kaip gerbūvio ardymas / atstatymas, kamerų, šulinių, hidroizoliacijos įrengimas, grunto išvežimas, statybinių atliekų išvežimas, vamzdynų futliarų įrengimas klojant prastūmimo būdu, betonavimas, vamzdynų prijungimas prie esamų veikiančių šilumos tinklų, esamų demontuojamų tinklų paklojimo būdas, kai esamos trasos yra paklotos bekanalėje tranšėjoje, ant atramų (orinė linija), pastatuose ar pan. Teigia, kad šie darbai liko už LVPA taikytos „metodikos“ ribų, taigi, liko neįskaičiuoti.
553.8. Teigia, kad tai, jog esant teisinėms prielaidoms, pagal paraiškose esančius projektų duomenis jų įgyvendinimo išlaidos galėtų būti skaičiuojamos išimtinai pagal UAB „Sistela“ Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius, patvirtina ir Kontrolės komisijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. 05-154, kurioje nurodoma, kad atlikdama pareiškėjo investicijų projekto „Druskininkų šilumos tinklų rekonstrukcija“ pagrįstumo vertinimą, skaičiavimus atliko pagal tuo metu galiojusią UAB „Sistela“ Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių redakciją.
563.9. Pažymi, kad nesupranta, kokiu pagrindu išvados grindžiamos ne galiojančia, o ankstesne (2010 m. kovo mėn.) UAB „Sistela“ leidinio redakcija. Taip pat nesupranta, kodėl išvadose neatsižvelgiama į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus statybos darbų sąnaudų ir kainų pokyčių rodiklius, nors šie oficialūs duomenys rodo, kad vien per 2010 m. II ir III ketvirčius fiksuotas + 1,9 % statybos sąnaudų kainų pokytis.
573.10. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmestos A. P. išvados. Pažymi, kad neaišku kokiais argumentais remiantis prioritetas buvo suteiktas LVPA specialistės nuomonei.
583.11. Teigia, kad visose pareiškėjo paraiškose nurodytos projektų įgyvendinimo išlaidos visiškai atitiko rinkos kainas. Teigia, kad jei viešasis pirkimas įvykdytas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, preziumuojama, kad kaina yra ne tik racionali, konkurencinga, bet ir mažiausia rinkoje. Mano, kad paraiškose nurodytos projektų įgyvendinimo išlaidos buvo visiškai tinkamai pagrįstos Apraše ir Metodikoje nurodytais būdais.
593.12. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, skunde nurodydama, kad ketina derėtis su rangovais dėl statybos darbų kainų, iš esmės pripažįsta, kad jo organizuoto viešojo pirkimo metu nustatytos statybos darbų kainos yra per didelės. Paaiškina, kad ketinimas derėtis nereiškia pripažinimo, kad kainos per didelės ar nepriimtinos. Teigia, kad kainos yra nustatytos vieninteliu pareiškėjui įmanomu teisėtu būdu – atliekant viešąjį pirkimą.
603.13. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmestas 2011 m. rugpjūčio 18 d. projektų naudos ir sąnaudų santykio skaičiavimas. Pažymi, kad pateiktas projektų sąnaudų / naudos santykio skaičiavimo pagrindimas yra dokumentas, padedantis lengviau suvokti atliekamus projektų naudos / kokybės santykio apskaičiavimus, juo nesiekiama nei patvirtinti, nei paneigti LVPA atestuotų statybos specialistų skaičiavimų. Todėl ta aplinkybė, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas LVPA paraiškų vertinimo metu, nei sustiprina, nei susilpnina jo įrodomosios reikšmės byloje.
613.14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo argumentų dėl Projektų investicijų suderinimo su Kontrolės komisija. Pažymi, kad Kontrolės komisija, nagrinėdama energetikos įmonių investicijų projektus ir juos derindama, pagal teisės aktus yra įpareigota ir visuomet atlieka planuojamų investicijų dydžio pagrįstumo finansinę ir ekonominę analizę. Tai reiškia, kad visų pareiškėjo projektų investicijų dydžiai buvo patikrinti ne tik teisėtumo, bet ir ekonominio pagrįstumo aspektu.
623.15. Akcentuoja, kad apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime apskritai netirti pareiškėjo argumentai, jog jis turėjo teisėtą lūkestį, kad projektų tinkamų finansuoti išlaidų dydžių nustatymą remiantis viešojo pirkimo dokumentais LVPA laiko tinkamu, patikimu ir nerevizuotinu.
633.16. Nurodo, jog palaiko pirminiame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių paraišką „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ laiko atitinkančia Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimams.
64Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 148–155) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
65Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
661. Dėl 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. LVPA sprendimų panaikinimo.
671.1. Nesutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas netyrė LVPA veiksmų teisėtumo. Paaiškina, kad net ir atmetęs pareiškėjo skundo dalį dėl LVPA 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. raštų, teismas pasisakė, kad juos vertina kaip pasiūlymus, ir, kad jie yra procedūros dalys (elementai), kurie yra susiję su galutiniais procedūros sprendimais, tačiau patys savaime nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko. Teismas taip pat nagrinėjo, ar pagrįstai LVPA nustatė, jog paraiškos neatitiko Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkto reikalavimų (visos paraiškos), bei Aprašo 1 priedo 17 punkto (tik Paraiška Nr. 039). Teismas įvertino LVPA veiksmus ir konstatavo, kad ji atliko visus jai priskirtus veiksmus pagal teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos skiriamas lėšas šilumos tinklų modernizavimui.
681.2. Teigia, kad nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės tai, ar pareiškėjas svarstė ar ne sutikimą įgyvendinti projektą su nustatyta didžiausia galima skirti finansavimo suma. Remiasi Administravimo taisyklių 75 punktu ir pažymi, kad iki nustatyto termino pareiškėjas nepateikė nei sutikimo, nei pagrindimo, kodėl jo projektams turėtų būti skiriama didesnė finansavimo lėšų suma, nei analogiškiems projektams, todėl paraiška buvo atmesta.
691.3. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog tai, kad paraiška atitinka Aprašo 2 priedo 9.2.2 kriterijų turėtų reikšti, jog ji savaime atitinka ir Aprašo 2 priedo 9.1.8 kriterijų.
702. Dėl Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. kovo 31 d. sprendimų panaikinimo.
712.1. Nurodo, kad Finansų ministerija šiuose raštuose išreiškė savo nuomonę dėl LVPA procedūrinių veiksmų (dokumentų), kurie nėra galutiniai sprendimai ir neužbaigia procedūros bei nepažeidžia pareiškėjo teisių, todėl Agentūra mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo skundą šioje dalyje.
723. Dėl 2011 m. vasario 28 d. LVPA sprendimų panaikinimo.
733.1. Paaiškina, kad Paraiškos vertinimo metu nebuvo nustatyta, jog projekte prašomos finansuoti išlaidos nebūtų susijusios su Aprašo 6 punkte nustatytomis veiklomis ir nebūtų būtinos projekto tikslams pasiekti (9.2.2 kriterijus), tačiau buvo nustatyta, kad numatytos sąnaudos planuojamiems projekte rezultatams pasiekti viršija analogiškuose projektuose numatytas sąnaudas (9.1.8 kriterijus).
743.2. Teigia, kad Agentūra nenustatinėjo aptariamo kriterijaus vertinimo metodikos, o vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Paaiškina, kad LVPA vertinimo metu naudojosi visais prieinamais oficialiais informacijos šaltiniais. Pažymi, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, oficialiai rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo skelbia UAB „Sistela“.
753.3. Atkreipia dėmesį, kad LVPA atliko skaičiavimus ne tik pagal UAB „Sistela“ sudarytas, viešai skelbiamas įregistruotas rekomendacijas, tačiau ir pagal LVPA administruojamus analogiškus projektus, pagal kuriuos paskaičiuotos išlaidos buvo dar mažesnės. Skaičiavimus atliko ekspertė, kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas (Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti statiniai).
763.4. Teigia, kad Paraiška buvo vertinama pagal Priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, o ne pagal kitų priemonių aprašus, kuriuos nurodo pareiškėjas.
773.5. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktoje eksperto išvadoje išvardijami absoliučiai visi apskritai įmanomi darbai, susiję su šiluminių trasų darbais, tačiau nenurodoma, kokie darbai yra būtini nagrinėjamiems projektams. Akcentuoja, kad Projektams įgyvendinti būtini darbai turėjo būti nurodyti paraiškose ir su jomis pridėtuose dokumentuose, todėl LVPA ekspertė, nustatydama galimą didžiausią skirti finansavimą atsižvelgė į visus paraiškose ir su jomis pateiktose dokumentuose nurodytiems projektams būtinus darbus. Jei tam tikri darbai nebuvo nurodyti paraiškose kaip būtini, į juos negalėjo būti atsižvelgta.
783.6. Atkreipia dėmesį, kad finansavimas gali būti skirtas, tik Apraše nustatytoms tinkamoms išlaidoms. Mano, kad pareiškėjo pasirinkta ekspertė nėra susipažinusi su išlaidų tinkamumo reikalavimais pagal Aprašą, be to nėra išsamiai susipažinusi su nagrinėjamais projektais. Teigia, kad pareiškėjo pateiktos išvados padarytos neįvertinus konkrečių projektų (paraiškų) bei išlaidų tinkamumo reikalavimų.
793.7. Akcentuoja, kad LVPA nenustatinėja rinkos (rinkų) kainų, LVPA turi nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį ir didžiausią galimo skirti finansavimo lėšų sumą, bei patvirtinti, kad tos išlaidos bus tinkamos deklaruoti Europos Komisijai. Paaiškina, kad laikantis lygiateisiškumo principo, visiems pareiškėjams už analogiškus darbus, veikas, projektus turi būti skiriamas analogiško dydžio finansavimas. Pažymi, kad pareiškėjas gali su didesne tiekėjo siūloma kaina, bet jokie teisės aktai nenumato, kad finansavimas, pritaikius intensyvumą, turi būti skiriamas tokio didžio, kokiai sumai pareiškėjas pasirašė sutartį su tiekėju. Todėl argumentas, kad viešųjų pirkimų medžiaga, įskaitant tiekėjų pasiūlymus, traktuojama kaip objektyvus projekto įgyvendinimo išlaidų atitikties rinkos kainoms, o tai reiškia ir išlaidų tinkamumo finansuoti, nustatymo šaltinis nėra pagrįsta jokiais teisės aktais.
803.8. Pažymi, kad paraiškos buvo vertinamos pagal paraiškoje pateiktus naudos ir sąnaudų paskaičiavimus, kurie buvo tikslinami paraiškos vertinimo metu. Todėl teismui pateikti nauji paskaičiavimai yra nepagrįsti, jų nebuvo paraiškų vertinimo metu. Be to šis rodiklis vertinamas vertinant atitiktį Aprašo 2 priedo 9.1.5 kriterijų, dėl kurio ginčo nėra.
813.9. Nurodo, kad reikalavimas su paraiška pateikti Kontrolės komisijos nutarimą, kuriuo suderintos ES finansavimui teikiamos investicijos, parodo tokių investicijų galimumą apskritai, pareiškėjo pasirengimą vykdyti projektą, tačiau Kontrolės komisija nenustatinėja ar išlaidos bus tinkamos finansuoti iš ES fondų, jai tokia funkcija nėra pavesta.
823.10. Teigia, kad LVPA, priešingai nei teigia pareiškėjas, naudojo ne naują, ir ne detalizuojantį esantį, kriterijų, o Aprašo 2 priede patvirtintą kriterijų, bei vertino ne tik šio kvietimo paraiškas vienodai, bet taip pat buvo vertintos ir pirmojo kvietimo paraiškos.
83Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą (IV t., b. l. 163–168) taip pat nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
841. Dėl LVPA 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. sprendimų panaikinimo.
851.1. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimas apelianto skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą, o ne nutraukti bylą yra teisėtas ir pagrįstas.
862. Dėl Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. kovo 31 d. sprendimų panaikinimo.
872.1. Paaiškina, kad Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. kovo 31 d. sprendimais nebuvo užbaigta jokia procedūra bei nepriimtas joks galutinis sprendimas, o pateikiama informacija apie paraiškų nagrinėjimą ir vertinimą. Minėti Finansų ministerijos sprendimai yra procedūrinio pobūdžio, nes juose nėra nurodomi jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai sukeliantys apeliantui teisines pasekmes, todėl jie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.
883. Dėl LVPA 2011 m. vasario 28 d. sprendimų panaikinimo.
893.1. Nurodo, kad LVPA vertindama paraiškas turi vertinti projekto naudą ir lėšų panaudojimo efektyvumą ir nėra įpareigota besąlygiškai vadovautis pareiškėjo pateiktomis kainomis. Teigia, kad pareiškėjas kainų paskaičiavimus grindžia duomenimis, kurie gauti viešojo pirkimo metu, kurio rezultatai teisinę reikšmę įgytų tik po to, ir tik tada, jei projektui būtų suteiktas finansavimas. Mano, kad viešasis pirkimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į gautą finansavimą, o ne atvirkščiai.
903.2. Teigia, kad pareiškėjo pateiktose paraiškose nurodytos statybos darbų kainos neužtikrina efektyvaus projektams įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimo, nes yra didesnės nei kainos, kurias apskaičiavo LVPA remdamasi UAB „Sistela“ statinių skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių duomenimis, UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų duomenimis (pagal 2010 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamąsias kainas) ir LVPA administruojamų projektų, kuriuose rekonstruojami šilumos teikimo tinklai, analogų vidutinėmis kainomis.
913.3. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokio paaiškinimo, pagrįsto ekonomiškai, technologiškai ar kitais objektyviais kriterijais, kodėl jo pateiktose paraiškose nurodytos statybos darbų kainos yra didesnės ne tik už vidutines analogiškų projektų kainas, bet ir už skaičiuojamąsias kainas.
92Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepime į skundą (IV t., b. l. 160–162) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
93Nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nurodė kito finansavimo sąlygų aprašo pakeitimus (VP2-4.2-ŪM-01-K priemonės „Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-581, o pareiškėjas paraišką dėl projekto finansavimo pateikė pagal Priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“), kuriame pareiškėjams gali būti taikomi visai kitokie reikalavimai, todėl mano, jog tokie pareiškėjo argumentai nagrinėjamoje byloje jokios reikšmės neturi.
94IV.
95Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
96Teismas, įvertinęs pareiškėjo byloje ginčijamų Finansų ministerijos bei LVPA raštų turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo materialiosioms teisėms bei pareigoms pasekmes sukelia LVPA 2011 m. vasario 28 d. sprendimai, kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie paraiškų Nr. 039, Nr. 043, Nr. 045 ir 047 atmetimą. Iki šių sprendimų priėmimo vykęs susirašinėjimas bei Finansų ministerijos 2011 m. kovo 31 d. raštas pagrįstai įvertinta kaip procedūros dalis (elementas), nors ir susijusi su galutiniais procedūros sprendimais, tačiau savaime nesudaranti savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko.
97Remdamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 75, 76, 72 punktais pabrėžė, kad tinkamomis finansuoti yra pripažįstamos tos projektų išlaidos, kurios atitinka iš anksto nustatytus ir pareiškėjams žinomus tinkamumo finansuoti atrankos kriterijus, įtvirtintus Aprašo 2 priede „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“. Aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ 9 punkto nuostatos imperatyviai reikalauja užtikrinti efektyvų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimą. Pabrėžė, kad pagal Aprašo 32 punktą pagal Priemonę projektai atrenkami konkurso būdu, o Aprašo 26 punktas numato, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms. Aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ 9.1.8 punktas numato, kad tinkamumo finansuoti vertinimo metu turi būti nustatoma, ar projekto teikiama nauda atitinka planuojamiems rezultatams pasiekti reikalingas sąnaudas. Paaiškinama, kad vertinama vadovaujantis analogiškais projektais, veiklomis ir panašiai, projekto rezultatų atitiktimi investicijoms. Pagal Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 19.8.1 punktą, išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, nepadidindamos jo vertės, privalo būti pripažintos netinkamomis finansuoti.
98Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas, kartu su paraiškomis Projektų biudžete nurodytų išlaidų dydžio pagrindimui pateikė vykdytų supaprastintų skelbiamų derybų būdu pirkimų „iki rakto“ tiekėjų pasiūlymus, kuriuose nurodytos bendros techninių projektų parengimo, vamzdynų tiekimo ir statybos / montavimo darbų kainos bei šilumos tiekimo tinklų slėgio ir temperatūros monitoringo sistemų kainos. Prie pasiūlymų nepateiktos objektinės ir lokalinės sąmatos ar kitais objektyviais duomenimis nedetalizuotos (nepaaiškintos) kainos. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirkimai nebuvo pabaigti, kadangi nebuvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys.
99Vadovaujantis Administravimo taisyklių 72 punktu, Aprašo 54–55 punktais, pagal Aprašo 2 priede „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ nustatytus kriterijus yra nustatoma projekto (ne išlaidų) atitiktis tinkamumo finansuoti kriterijams. Taip pat, šio vertinimo etapo metu yra nustatoma ir didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektų dydis ir intensyvumas, kurie negali viršyti Aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytų apribojimų. Tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos vadovaujantis Apraše nustatytais reikalavimais tinkamoms finansuoti išlaidoms bei Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis.
100Aprašo 2 priedo 9.2.2 kriterijus ir 9.1.8 kriterijus yra savarankiški, nustato skirtingas vertinimo apimtis ir tikslus, yra priskirtini atskiriems pogrupiams ir paraiškų atitiktis jiems vertinama nepriklausomai vienas nuo kito.
101Vertinimo metu nebuvo nustatyta, jog projekte prašomos finansuoti išlaidos nebūtų susijusios su Aprašo 6 punkte nustatytomis veiklomis ir nebūtų būtinos projekto tikslams pasiekti (9.2.2 kriterijus), tačiau buvo nustatyta, kad numatytos sąnaudos planuojamiems projekte rezultatams pasiekti viršija analogiškuose projektuose numatytas sąnaudas (9.1.8 kriterijus). Aprašo 9.1 pogrupio kriterijų paskirtis yra sąnaudų – naudos analizės korektiškumas ir rezultatų priimtinumas. LVPA priimdama sprendimus privalėjo vadovautis galiojančiais teisės aktais nenustatinėdama aptariamų kriterijų vertinimo metodikos. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl paraiškų atitikties Aprašo 2 priedo 9.2.2 kriterijui, todėl apskritai nėra pagrindo nagrinėti su šio kriterijaus taikymu susijusių pareiškėjo argumentų.
102Aprašo 1 priedo, nustatančio paraiškų administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, 24 punktas numato alternatyvius reikalavimus pareiškėjams – turi būti pateiktas techninis projektas, parengtas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80) arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (jei pareiškėjas yra perkančioji organizacija) ar Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641) (jei pareiškėjas yra neperkančioji organizacija) nustatyti pirkimo dokumentai (konkurso sąlygos, techninė specifikacija (darbams) ar techninė užduotis (paslaugoms), darbų kiekiai, rangos darbų (paslaugų) tiekimo sutarties projektas ir kiti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą reikalaujami dokumentai, jei bus vykdomas vienas (bendras) darbų, apimančių ir projektavimo darbus (projektas įgyvendinamas „iki rakto“), pirkimas. Pareiškėjas pasinaudojo antrąja alternatyva. Tačiau alternatyvus teisinis reglamentavimas, taikant normų sisteminį aiškinimą, reiškia, kad numatomi lygiaverčiai elgesio variantai, kurių rezultatas gali būti palyginamas, priešingu atveju paraiškas teikiantys subjektai atsidurtų nelygioje padėtyje. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas, kad jo paraiškos, pagrįstos viešojo pirkimo dokumentais, tinkamumas finansuoti negalėjo būti vertinamas bei palyginamas taikant kitos alternatyvos, kuria turi būti pasiekiamas toks pats rezultatas, normatyvus, yra atmestinas. Toks paraiškų vertinimo kriterijų aiškinimas laikytinas adekvačiu, nepažeidžiančiu pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nes administracinės atitikties vertinimo reikalavimai buvo žinomi, nelaikytini įgyvendinančiosios institucijos pasirinktais ad hoc ar prieštaraujančiais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytiems objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.
103LVPA, siekdama užtikrinti, kad visoms paraiškoms būtų taikomi vienodi vertinimo principai, kaip to reikalauja Administravimo taisyklių 60.1 punktas, visų pagal VP2-4.2-ŪM-02-K priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ kvietimą Nr. 02 pateiktų paraiškų darbų ir medžiagų skaičiavimus atliko remdamasi viešosios įstaigos „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ registruotais kainų ir normatyvų rinkiniais, t. y. UAB „Sistela“ sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų duomenimis. Tik taikydama visiems projektams vienodą darbų ir medžiagų apskaičiavimo būdą, LVPA galėjo atlikti projektų sąnaudų palyginimą su analogiškais projektais, veiklomis ir pan. Paraiškų vertinimą LVPA specialistė atliko lygindama pateiktas paraiškas bei taikydama paraiškų pateikimo dieną galiojusias skaičiuojamąsias kainas. Pareiškėjas, ginčydamas teisme atliktus skaičiavimus, teikė kitų atestuotų specialistų išvadas, tačiau joms įvertinti reikalingos specialios technikos žinios, todėl teismas negali jų vertinti, o pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo investicijų pateikiamuose projektuose pagrįstumą, turėjo teisę reikšti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Dėl tokių pačių priežasčių pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti pareiškėjo atlikto 2011 m. rugpjūčio 18 d. projektų naudos ir santykio skaičiavimo, be to, šis skaičiavimas nebuvo vertintas LVPA, kas pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime. Atmetė pareiškėjo argumentą, kad projekto investicijos buvo suderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, pabrėždamas, kad komisija nenustatinėja, ar išlaidos bus tinkamos finansuoti apskritai, jai tokia funkcija nėra pavesta.
104V.
105Pareiškėjas UAB „Litesko“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1242/2012 (V. t, b. l. 1–8) prašymas grindžiamas šiais motyvais:
1061. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas:
1071.1 Netinkamai aiškino LVPA teisių ir pareigų, susijusių su Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkto taikymu, apimtį, nepagrįstai konstatuodamas, kad ginčo santykiams taikytinas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir remiantis šio akto 47 punktu, pripažindamas LVPA teisę, vertinant Pareiškėjo paraiškų atitiktį Aprašo 2 priedo 9.1.8 punktui, (i) atlikti vertinamuose projektuose numatytų statyti statinių statybos skaičiuojamosios kainos skaičiavimus; (ii) atliekant šiuos skaičiavimus remtis UAB „Sistela“ 2010 m. kovo mėn. leidinio „Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimai (F24 skyrius)" duomenimis; (iii) skaičiavimų metu gautus duomenis naudoti, vertinant projektų atitiktį Aprašo 2 priedo 9.1.8 punktui. Mano, kad teisės aktai, reglamentuojantys LVPA teises vertinant pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra" pateiktas paraiškas, nenumatė LVPA teisės (ar pareigos) atlikti projektų statybos darbų skaičiuojamųjų kainų skaičiavimų, juo labiau šiems skaičiavimams naudoti UAB „Sistela“ leidinių duomenis; kitų priemonių paraiškų vertinimo tvarką nustatantys teisės aktai, suteikiantys LVPA teisę paraiškų vertinimo metu naudoti UAB „Sistela“ leidinių duomenis, aiškiai nustato šių duomenų naudojimo paskirtį (įvertinti statybos darbų išlaidų pagrįstumą), kuri niekaip nesisieja su Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkte įtvirtintu savarankišku vertinimo kriterijumi (pavyzdžiui, net ir tuo atveju, jei ginčo santykiams pagal analogiją taikytume VP2-4.2-ŪM-01- K priemonės „Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra“ aprašą, LVPA galėtų naudoti UAB „Sistela“ leidinių duomenis išimtinai vertindama paraiškų atitiktį Aprašo 2 priedo 9.2.2 punktui, o ne 9.1.8 punktui); pareiškėjo nuomone Teismo išvados dėl STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ taikymo nepagrįstai išplėtė ginčo santykį reglamentuojančiuose teisės aktuose LVPA suteiktas įgalinimų ribas.
1081.2. Mano, kad teismas, konstatuodamas, jog „šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl paraiškų atitikties Aprašo 2 priedo 9.2.2 kriterijui, todėl apskritai nėra pagrindo nagrinėti su šio kriterijaus taikymu susijusių pareiškėjo argumentų“, netinkamai aiškino Aprašo 2 priedo 9.2.2 ir 9.1.8 punktuose įtvirtintų kriterijų turinį ir jų santykį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad projektų įgyvendinimo išlaidų pagrįstumas nustatinėjamas išimtinai pagal Aprašo 2 priedo 9.2.2 punktą, įpareigojantį nustatyti, ar projekto išlaidos atitinka Išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių reikalavimus (ar projektų darbai atitinka vidutines rinkos kainas, ar projekto išlaidos nepadidina projekto sąnaudų, proporcingai nepadidindamos jo vertės ir kt.). Mano, kad Aprašo 2 priedo 9.1.8 punktas apskritai nesuponuoja LVPA teisės tirti projekto išlaidų pagrįstumo ir/ar jų atitikties rinkos kainoms (ką ginčo atveju LVPA kaip tik ir teigė dariusi remdamasi UAB „Sistela" leidinių duomenimis).
1091.3. Mano, kad Teismas nepagrįstai sutiko su LVPA išvada, kad „numatytos sąnaudos planuojamiems projekte rezultatams pasiekti viršija analogiškuose projektuose numatytas sąnaudas (9.1.8 kriterijus)“. Teigia, kad LVPA atliktų skaičiavimų rezultate gautas projektuose numatytų statyti statinių statybos skaičiuojamąsias kainas teismas nepagrįstai sutapatino su Aprašo 2 priedo 9.1.8 p. nurodytomis sąnaudomis analogiškuose projektuose, bei, kad Teismas sutapatino Aprašo 2 priedo 9.1.8 p. vartojamą projekto rezultatų sąvoką su projekto produktais - t.y. projektuose numatytais pastatyti statiniais (šilumos tiekimo tinklais). Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Aprašo 2 priedo 9.1.8 punktas įpareigoja LVPA vertinti projekto rezultatų atitiktį investicijoms, o ne projekto produktų atitiktį investicijoms.
1101.4 Mano, kad Teismas nepagrįstai aiškino ir taikė 2007 m. gruodžio 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - ir PAFT) 60.1 punkte įtvirtinto lygiateisiškumo principo turinį, o tai turėjo esminės įtakos sprendimo neteisėtumui. Mano, kad šis lygiateisiškumo principas turėtų būti aiškinamas sistemiškai su PAFT 59 punkte įtvirtintomis nuostatomis. Pagal PAFT 59 punktą, „Vadovaudamasi šiose Taisyklėse išdėstytais principais ir atsižvelgdama į savo institucinę struktūrą, kiekviena įgyvendinančioji institucija patvirtina Paraiškų vertinimo tvarkos aprašą, kuriame nurodoma kaip (...) organizuojamos ir atliekamos vertinimo procedūros; (...)“. Pagal PAFT 60 punktą „Paraiškų vertinimo tvarka turi užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų: 60.1. lygiateisiškumo - tam tikrame projektų konkurse visoms paraiškoms turi būti taikomi vienodi vertinimo principai; (...)“. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, pareiškėjas mano, kad lygiateisiškumo principas, įtvirtintas PAFT 60.1 punkte, yra teisėkūros principas. Jo paskirtis - užtikrinti, kad kiekviena įgyvendinančioji institucija (LVPA, CPVA, TID ir kt.), nustatydama savo Paraiškų vertinimo tvarką, numatytų tokius paraiškų vertinimo mechanizmus, kurie leistų užtikrinti, tam tikrame projektų konkurse visoms paraiškoms būtų taikomi vienodi vertinimo principai. Pažymėjo, kad nei LVPA, nei teismas šioje byloje nesirėmė LVPA Paraiškų vertinimo tvarkos nuostatomis, įgyvendinančiomis lygiateisiškumo principą. Pabrėžia, kad Lygiateisiškumo principas negali būti aiškinamas kaip atveriantis kelią LVPA savivaliauti ir „kurti teisę“ - jis turi būti aiškinamas sistemiškai su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Jis taip pat turi būti derinamas su viešojo administravimo subjektu funkcijų apibrėžtumo ir teisinio tikrumo principais.
1111.5 2012 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje klausimas dėl pateikto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą apskritai nebuvo išspręstas. Tiesa, nutartyje inter alia konstatuota, kad „administracinės atitikties vertinimo reikalavimai buvo žinomi, nelaikytini įgyvendinančios institucijos pasirinktais ad hoc ar prieštaraujančiais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytiems objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas prašė ištirti Aprašo normų, reglamentuojančių LVPA teises ne paraiškų administracinės atitikties, o tinkamumo finansuoti vertinimo metu - t.y. ginčo santykius reglamentuojančias normas. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, negali būti laikoma, kad aukščiau minėta Teismo obiter dictum gali būti laikoma tinkama forma išspręsti pareiškėjo prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad Teismas, neišspręsdamas Pareiškėjo prašymo ištirti norminio teisės akto teisėtumą, pažeidė ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 111 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, 114 straipsnį ir 115 straipsnį.
1122. Mano, kad procesas šioje administracinėje byloje turėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1242/2012 akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nepaaiškindamas tokį nukrypimą sąlygojusių veiksnių (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
113Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inter alia paliko galioti tą VAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti Pareiškėjo reikalavimai panaikinti šiuos aktus:
114-2010 m. gruodžio 10 d. LVPA sprendimą (LVPA 2010 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. R4-17441 (13.2.3));
115-2010 m. gruodžio 28 d. LVPA sprendimą (LVPA 2010 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. R4-18427 (13.2.3));
116-2011 m. vasario 2 d. LVPA sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 2 d. raštas Nr. R4-1895(13.2.3));
117-2011 m. vasario 2 d. LVPA sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 2 d. raštas Nr. R4-1895(13.2.3));
118-
1192011 m. vasario 22 d. LVPA sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 22 d. raštas Nr. R4-3044(13.2.3));
120- 2011 m. vasario 9 d. Finansų ministerijos sprendimą (Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. raštas Nr. (24.16-02)-5K-1029590-5K-1029300-5K-1100090-5K-1100089-5K-1100088-5K-1100091-6K-1102666);
1212011 m. kovo 31 d. Finansų ministerijos sprendimą (Finansų ministerijos 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. ((24.16-02)-5K-1106022-5K-1103712)-6K-1103479).
122Teismas laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl jų atmetimo, o ne dėl bylos nutraukimo ta apimtimi, kuria pareiškėjas juos ginčijo. Šį pasirinkimą teismas argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas Pareiškėjo argumentus dėl minėtų sprendimų „vertino spręsdamas bylą iš esmės“. Pareiškėjas mano, kad tokia teismo išvada ir ją nulėmusi argumentacija iš esmės prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, suformuotai administracinėje byloje Nr. AS143-574/2011. Minėtoje byloje teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo byla dėl analogiškų pareiškėjo reikalavimų nutraukta, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, konstatavo: „Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams (atmetus paraišką). Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais veiksmais, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir tokie veiksmai bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo tokius argumentus šioje byloje“.
konstatuoja:
123VI.
124Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
125Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
126Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).
127ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas taip pat patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
128ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta ir tuo pačiu įsiteisėjo 2012 m. kovo 8 d., o pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi 2012 m. balandžio 26 d. (t. V, b. l. 1), taigi iš esmės nepraleidęs įstatymu numatyto trijų mėnesių termino.
129Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
130ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu nustatoma, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Kartu kolegija pažymi, kad šio punkto taikymas yra sietinas su tokio pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pridurtina, jog pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
131Akcentuotina ir tai, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Taigi, proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu iš esmės yra grindžiamas netinkamu Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkto aiškinimu.
132Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino LVPA teisių ir pareigų, susijusių Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkto taikymu apimtį, nepagrįstai konstatuodamas, kad ginčo santykiams taikytinas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, taip pat netinkamai aiškinio Aprašo 2 priedo 9.2.2. ir 9.1.8 punktuose įtvirtintų kriterijų turinį ir jų santykį, nepagrįstai aiškino ir taikė PAFT 60.1 įtvirtinto lygiateisiškumo principo turinį. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį, su tokiais motyvais nesutinka ir sprendžia, jog nėra nustatytas akivaizdus ginčo santykį reglamentuojančių teisės normų turinio pritaikymo bylai aktualiems teisiniams santykiams netinkamumas šioje byloje, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, jog iš esmės tapačius argumentus pareiškėjas jau buvo nurodęs savo skunduose. Į šiuos jo argumentus tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek – apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė.
133Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
134Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
135Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatą, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose,
136Akcentuotina, jog teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/2010).
137Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (administracinės bylos: Nr. P525-84/2012, Nr. P261-40/2008 ir kt.). Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, turi būti įvertinta ne tik tai, ar teisės normos nurodytoje ir nagrinėtoje bylose buvo taikomos vienodai, bet ir tai, ar pateiktas teisės normos taikymas ir aiškinimas gali būti vertinamas kaip skirtingas būtent atsižvelgiant į konkrečių bylų faktines aplinkybes, jose kilusių ginčų pobūdį. Todėl tuo atveju, jeigu, esant iš esmės vienodoms faktinėms aplinkybėms, nėra užtikrinamas vienodas teisės normos taikymas ir aiškinimas, atsiranda pagrindas atnaujinti bylą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas ne tik su proceso atnaujinimo administracinėje byloje instituto tikslais, bet ir prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, teisinės valstybės principui.
138Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nenurodė tokių teismų praktikos formavimui reikšmingų administracinių bylų, kurių ratio decidendi būtų identiška administracinėje byloje Nr. A492-1242/2012 nagrinėtai teisinei situacijai ir kuriose administraciniai teismai būtų pateikę būtent tokį konkretų ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų išaiškinimą, kuris atitiktų atsakovo poziciją šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio administracinėse bylose, kuriose būtų priimti skirtingo turinio teismo sprendimai.
139Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Nutarė
140Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
141Proceso administracinėje byloje Nr. A492-1242/2012 neatnaujinti.
142Nutartis neskundžiama.