Byla II-1485-624/2010
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. liepos 28 d., apie 14.00 val., Vilniuje, ( - ), vairuodamas automobilį Saab 9000, valst. Nr. ( - ), užvažiavo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra tai daryti leidžiančių ženklų, taip trukdydamas pėsčiųjų eismui. Tokiais veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.5 ir 155.10 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 30 d. nutarimu K. S. už ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 75 Lt bauda, o už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 60 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, K. S. galutinai paskirta 75 Lt bauda.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą panaikino ir pripažino K. S. kaltu padarius ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei už jo padarymą paskyrė 75 Lt baudą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir fotonuotraukomis. K. S. teiginius, jog jis automobilį pastatė ne ant šaligatvio, kuris KET įvardijamas kaip sudedamoji kelio dalis, o gyvenamojo namo kieme, kuris KET įvardijamas kaip teritorija, esanti šalia kelio, t. y. kaip teritorija esanti už kelio ribų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad remiantis KET 3 punktu, kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; važiuojamoji kelio dalis yra kelio dalis transporto priemonėms važiuoti; kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje; šaligatvis yra pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Įvertinęs minėtas nuostatas ir tai, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šalia važiuojamosios kelio dalies yra įrengtas šaligatvis, kuris yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies, t. y. esantis bortelis atskiria važiuojamąją kelio dalį nuo šaligatvio, teismas padarė išvadą, jog K. S. automobilį pastatė važiuojamojoje kelio dalyje, dešine automobilio dalimi užvažiuodamas ant šaligatvio, kuris atitinka KET 3 punkte įtvirtintą šaligatvio sąvoką, nors jokių kelio ženklų, leidžiančių tokį automobilio stovėjimo būdą ir vietą, nėra. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal reikšmę, 3 dalis numato, jog vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius kelius (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus kelius (juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams)). Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika buvo nepagrįstai papildomai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį. Pasisakydamas dėl K. S. skirtinos nuobaudos, teismas nurodė, jog byloje nenustatytos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl jam skirtina 75 Lt bauda. Taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

6Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti asmeniui paskirtą baudą bei sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra iš dalies nepagrįstas. Pažymi, jog teiginys, kad kieme yra kelias ir šaligatvis, prieštarauja KET įtvirtintoms sąvokoms, kadangi vieta, kurioje stovėjo K. S. automobilis, laikytina teritorija šalia kelio. Nurodo, kad kieme nėra galimybės kitaip pastatyti automobilį. Taip pat teigia, jog policijos pareigūnai nepagrįstai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog K. S. kaltė padarius ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta. Taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9II.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Nagrinėjamu atveju K. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Lt iki 100 Lt.

12Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, nelaikytina šaligatviu KET prasme. Taip pat teigia, jog policijos pareigūnai nepagrįstai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį.

13ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

14Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. S. padarė ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio metu galiojusių KET 155.5 ir 155.10 punktai įtvirtina, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai), taip pat ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigia, jog 2010 m. liepos 28 d., apie 14.00 val., Vilniuje, ( - ), jo automobilis Saab 9000, valst. Nr. ( - ), stovėjo ant šaligatvio, kai nebuvo tai leidžiančių kelio ženklų, tačiau teigia, kad minėtoje vietoje esantis šaligatvis nelaikytinas šaligatviu KET prasme. Pabrėžtina, jog remiantis KET 3 punktu, apibrėžiančiu šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos, o važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad nors kiemo kelias ir kieme esantis šaligatvis technine prasme atitinka kelyje esančius šaligatvį ir važiuojamąją dalį, pagal KET jie nelaikytini keliu, atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, jog įvykio vietoje yra kelias, kurio važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo šaligatvio (b. l. 7). Taip pat pabrėžtina, kad pats K. S. apeliaciniame skunde nurodė, jog aplinkinių namų gyventojai yra nuolat baudžiami už automobilių statymą ant šaligatvio arba ant žolės (b. l. 34-35), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, jog statyti automobilį minėtoje vietoje yra draudžiama. Aplinkybė, kad K. S. gyvenamojo namo kieme nėra galimybės kitaip pastatyti automobilį, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

16Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl policijos pareigūnų sprendimo priverstinai nuvežti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis įvykio metu galiojusio Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3.1.1 punktu, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę padarius ATPK 1241 straipsnyje numatytą pažeidimą, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Įvertinus minėtą nuostatą ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, K. S. teiginys, kad policijos pareigūnai nepagrįstai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

17Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19K. S. apeliacinį skundą atmesti.

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai