Byla AS-143-199-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“

2dėl nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – pareiškėjas) 2009 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2009 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 1S-7 ,,Dėl akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

6Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui tęsiant pradėtą tyrimą, o teismui pripažinus, jog tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, tokio teismo sprendimo nebebus galima realizuoti, nes tyrimas jau bus atliktas, tokiu atveju galimas teismo sprendimas liks neįgyvendintas, o jo teisėti interesai neapginti. Be to, nepagrįsto tyrimo pradžia kenkia jo dalykinei reputacijai.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

9Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad jei ir skundo patenkinimo atveju pareiškėjas turėtų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

10III.

11Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties dalį ir išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Atsakovas, net preliminariai neįsigilinęs į problemos esmę, pradėjo tirti komercinį ginčą tarp dviejų privačių asmenų, kuris neturi jokios įtakos konkurencijai tarp krovos kompanijų Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, todėl jis neturi teisės nagrinėti ginčo. Laikinai nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo, kreipimasis į teismą neturės jokios prasmės, nes neteisėtai pradėtas tyrimas vyks toliau ir bus užbaigtas dar iki tol, kol įsiteisės galimai palankus teismo sprendimas, o jo teisės ir teisėti interesai liks neapginti. Esant tokiai teismų praktikai, įstatyme įtvirtinta ir Konkurencijos tarybos pripažįstama asmens teisė skųsti pradėto tyrimo pradžią yra paneigiama ir netenka jokios prasmės. Tokia teismų praktika paneigia teisės į teisminę gynybą principą ir yra nesuderinama su protingumo bei teisingumo principais. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas ne pasunkės, bet pasidarys tiesiog neįmanomas, nes skundžiamas tyrimas jau bus baigtas (ABTĮ 71 str. 1 d.).

132. ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina administracinių teismų pareigą motyvuoti nutartis, tačiau teismas apsiribojo dviem sakiniais, iš kurių vienas yra įstatymo citata, o kitu neatsakyta nei į vieną argumentą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės. Teiginys, jog patirtą žalą galės išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka, neturi nieko bendro su prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrindais. Nepagrįstai pradėtas tyrimas ir tolesnis teismo siūlomas bylinėjimasis su valstybe akivaizdžiai sukeltų jam daug didesnius nuostolius, nei jų patirtų valstybė dėl skundžiamo nutarimo sustabdymo. Teismo nutartis vertintina kaip neproporcinga siektiniems tikslams ir prieštaraujanti reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai. Atsakovas pradėjo realizuoti skundžiamą nutarimą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV.

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Konkurencijos tarybos nutarimo – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ

1871 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 4 – 8).

19ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

20Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

21Įvertinus šią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, galima daryti išvadą, kad sprendžiant ginčijamo atsakovo nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

22Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone yra siekiama, kad būtų sustabdytas jo veiklos tyrimas Konkurencijos taryboje, kol teisme bus išnagrinėta ši byla, tačiau sustabdyti Konkurencijos tarybos atliekamą pareiškėjo veiklos tyrimą bei nagrinėjimo procesą nėra pagrindo. Dėl to, jog Konkurencijos taryba tęs pareiškėjo atvejo tyrimo ir nagrinėjimo procesą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo byloje vykdymo neturėtų esmingai apsunkinti. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas atsakovo bus nubaustas, jis turės teisę kreiptis į teismą

23ir reikalauti atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą panaikinti. Papildomas bylinėjimasis šiuo atveju negali būti laikomas aplinkybe, kuri labai apsunkintų buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimą. Be to, ginčijant Konkurencijos tarybos nutarimą dėl sankcijų taikymo, yra galimybė prašyti užtikrinti skundo reikalavimus tokioje byloje ir sustabdyti atitinkamo nutarimo galiojimą ar vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-394/2005 ir 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009).

24Pirmosios instancijos teismo nutarties dalies motyvuojamoji dalis, nors motyvai nėra pakankamai išsamūs, iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

25Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

26Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą atmesti.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.