Byla 2A-238-605/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3224-769/2007 pagal ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui V. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo. Teisėjų kolegija Nustatė

2Ieškovas prašė teismo (b.l.1-2) neterminuotai apriboti atsakovės A. M. motinos valdžią dukros J. M., gim. 2007-02-04, atžvilgiu; nustatyti J. M. nuolatinę globą; paskirti V. S. J. M. globėja ir jos turto administratore; nustatyti J. M. gyvenamąją vietą su globėja V. S.; priteisti iš A. M. materialinį išlaikymą dukrai J. M. periodinėmis išmokomis po 130 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, išieškant priteistą sumą paskirtai globėjai V. S.. Ieškinyje nurodyta, kad J. M., gim. 2007-02-04, yra likusi be motinos globos, kadangi A. M. mergaitę paliko tik gimusią Kauno medicinos universiteto klinikos akušerijos skyriuje. A. M. parašė atsisakymą, kuriame nurodė, kad naujagimio atsisako dėl asmeninių priežasčių. J. M. tėvas yra nežinomas. Atsakovė savo dukros nei vieno karto neaplankė kūdikių namuose, nesidomėjo jos augimu ir nepareiškė noro pati auginti. Yra visos sąlygos neterminuotai apriboti jai motinos valdžią dukros atžvilgiu. J. M. šiuo metu gyvena globėjos V. S. šeimoje. V. S. gyvena tvarkingai, materialiai apsirūpinusi, yra sveika, žalingų įpročių neturi. Ji stengiasi sudaryti Jogailei tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi. V. S. atitinka globėjai keliamus reikalavimus ir gali toliau sėkmingai auklėti Jogailę. Prašymų dėl Jogailės globos iš kitų asmenų nėra gauta.

3Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu (b.l.60-62) ieškinį patenkino visiškai. Neterminuotai apribojo atsakovės A. M. motinos valdžią dukros J. M. atžvilgiu; nustatė J. M. nuolatinę globą; paskyrė V. S. J. M. globėja ir jos turto paprastąja administratore; nustatė J. M. gyvenamąją vietą globėjos V. S. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės A. M. materialinį išlaikymą dukrai J. M. periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį iki mergaitės pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškant priteistą sumą paskirtai globėjai V. S.; priteisė valstybei iš atsakovės A. M. 147 Lt žyminio mokesčio ir 16,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4Apeliaciniu skundu (b.l.66-68) atsakovė A. M. teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, teismas neturėjo galimybės išklausyti jos parodymų bei pažeidė suinteresuotų asmenų teises. Byla išnagrinėta pažeidžiant visapusiškumo, objektyvumo ir pilnumo principą, kadangi tokio pobūdžio bylose yra būtina išklausyti vaiko biologinės motinos nuomonę. Tai buvo būtina padaryti, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyriui nepavyko išsiaiškinti atsakovės ketinimų dukros atžvilgiu. Teismas pažeidė civilinio proceso normas, numatytas CPK 246 str. 5 d. – tai yra teismas turėjo pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu ir turėjo imtis visų priemonių, numatytų atsakovui pristatyti į teismą. Ji sužinojo apie bylos nagrinėjimą teisme ir supratusi, kad į bylos nagrinėjimą atvykti neturi galimybės, apie tai telefonu pranešė teismo darbuotojai ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau į tai teismas neatsižvelgė. Teismas turėjo taikyti, tačiau nepritaikė CK 3.249 str. 1 d. 2 p. normos, numatančios pirmumo teisę tapti globėjais J. M. artimiems giminaičiams, t.y. vaiko biologinės motinos seserims, broliams, tėvams. Teismas neišsiaiškino, ar globotinis turi artimus giminaičius, neįtraukė jų byloje trečiaisiais asmenimis ir neišklausė jų nuomonės dėl globos. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes aplinkybes reikia aiškintis pilnai ir iš naujo, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme neįmanoma.

5Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (b.l.69) V. M. ir A. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kurioje jie turi būti patraukti trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais, ir kurioje turi būti svarstomas jų pageidavimas ir tikslas globoti anūkę. Pareiškime nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 16 d. dukros A. M. buvo informuoti, kad 2007 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino visiškai ir tik tada jie sužinojo, kad turi anūkę, kurios globėju paskirtas visiškai svetimas asmuo. Sprendimas pažeidžia jų teisėtus interesus, numatytus CK 3.249 str. 1 d.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.73-74) V. S. nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, kuris paliktinas galioti. Atsakovės skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovė žinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nes jai apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas turėjo pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu ir imtis priemonių, numatytų atsakovui pristatyti į teismą. Atsakovės pozicija savo dukters atžvilgiu nuo jos gimimo iki teismo posėdžio teismui buvo aiški pateiktų dokumentų pagrindu, apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai, todėl nesuprantama kokiu pagrindu teismas turėjo pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu. Teismas, vadovaudamasis CPK 246 str. 2 d., turėjo teisę išnagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Pagrįstai teismas neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią dukros J. M. atžvilgiu. Ji visiškai nesidomėjo dukra nuo jos gimimo. Atsakovė atsisakė savo dukros 2007-02-04 ir paliko ją be globos ligoninėje. Ji niekada nesidomėjo dukros likimu. Nepagrįstai apeliantė mano, kad teismas turėjo taikyti, tačiau nepritaikė CK 3.249 str. 1 d. 2 p. normos, numatančios pirmumo teisę tapti globėjais vaiko artimiesiems. Minėta norma reguliuoja vaiko globos nustatymo principus. Šie principai nebuvo pažeisti, nes globa buvo nustatyta ir paskirtas globėjas įvertinant vaiko interesų pirmumą (CK 3.249 str. 1 d. 1 p.). Kitų asmenų, norinčių ir pasiruošusių būti J. M. globėjais nebuvo. Ji su vyru Romaldu Jogailę nuo keturių mėnesių lankė kūdikių namuose, rūpinosi jos sveikata, vystymusi. Nuo 2007-07-13 Jogailė gyvena jos šeimoje, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo, buities ir vystymosi sąlygos. Ji yra mylima, tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Ji nežino kitų artimesnių jai žmonių ir jos atskyrimas nuo jų Jogailei būtų emocinė trauma. V. M. ir A. M. CPK 309 str. pagrindu negali prisidėti prie apeliacinio skundo. Jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys, jie negali būti apeliacinio skundo subjektai (CPK 305 str.). CPK 309 str. pagrindu prisidėti prie apeliacinio skundo gali asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, todėl pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nesvarstytinas. Prašo sprendimą palikti nepakeistą.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.76-77) Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsakovei teismo dokumentai buvo įteikti laiku ir tvarkingai, todėl ji turėjo 14 dienų terminą savo nuomonei pareikšti, tačiau atsakovė šia suteikta teise nepasinaudojo ir atsiliepimo nepateikė. Apie bylos vietą ir laiką taip pat atsakovei buvo pranešta laiku, tačiau ji į teismo posėdį vėlavo. Į atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą taip pat buvo atsižvelgta, tačiau ji ir į naujai paskirtą posėdį neatvyko, tuo parodydama nepagarbą teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismas, vadovaudamasis CPK 246 str. 2 d., turėjo teisę išnagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsakovė turėdama visas galimybes dalyvauti byloje ir pareikšti savo nuomonę, jomis nepasinaudojo. Atsakovė labai gerai žinojo, kad visą informaciją apie dukrą ji gali gauti Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriuje, tačiau po gimimo, palikusi dukrą ligoninėje ir jos atsisakiusi, per 9 mėnesius nei karto jos neaplankė ir visiškai nesidomėjo jos augimu ir net gavusi dokumentus iš teismo dėl motinos valdžios apribojimo, nerado laiko pasidomėti esama situacija ir pateikti atsiliepimą. Atsakovė turėjo pakankamai laiko supažindinti artimuosius giminaičius, kad laukiasi kūdikio, tačiau net po jo gimimo per 9 mėnesius nesugebėjo to padaryti, todėl galima teigti, kad tarp artimųjų giminaičių nėra artimo bendravimo. V. M. ir A. M., gyv. Marijampolėje, Uosupio g. 16-55, teigimas, kad apie anūkę sužinojo teismo dieną, neatitinka tikrovės, kadangi teismo dokumentai buvo paruošti įteikti būtent šiuo adresu. Kadangi V. M. ir A. M. nėra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 305 str.), todėl jie negali prisidėti prie apeliacinio skundo. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nesvarstytinas. Globa šeimoje Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jogailei buvo nustatyta 2007-07-11, praėjus 6 mėnesiams nuo jos gimimo ir motinos A. M. atsisakymo, nes buvo laukiama, kada mergaitės motina kreipsis dėl jos susigrąžinimo. Kadangi A. M. dukros nelankė, ja nesidomėjo, nereiškė noro susigrąžinti ir auginti pati, buvo nuspręsta leisti Jogailę globoti šeimai, kuri ją pastoviai lankė ir buvo pilnai pasiruošusi tapti vaiko globėja, todėl teismas pagrįstai nustatė vaikui nuolatinę globą ir globėja paskyrė V. S.. J. M. V. S. šeimoje sudarytos tokios gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi ir svarbiausia – ji kiekvieną dieną jaučia didelę meilę, dėmesį ir atsidavimą ją auginančių žmonių. Jogailė labai prisirišusi prie savo globėjų, tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys, kadangi mergaitė nežino kitų artimesnių jai žmonių. Jogailės atskyrimas nuo šeimos būtų jai emocinė trauma.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

10Apeliantė A. M. savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti apie parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2007 m. lapkričio 5 d. 14 val. (b.l.49, 51, 52, 53), ir 2007 m. lapkričio 5 d. neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį atsakovei A. M., byla išnagrinėta iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (b.l.58 antroji pusė).

11Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką. Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis) teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovei, kai nėra patikimų duomenų apie jos tinkamą informavimą, pažeisdamas CPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė atsakovės CPK jai suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo: teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

12Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta UAB „Giedra“ v. R. P. ir J. P. byloje Nr. 3K-3-228/2005, kat. 104.10; 112; 121.19.8, „Teismų praktika“ Nr. 24).

13Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami rašytinį pareiškimą. V. M. ir A. M. pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nesvarstytinas, nes jie teisės paduoti apeliacinį skundą neturi. Grįžus bylai į pirmosios instancijos teismą, V. M. ir A. M. turi teisę įstoti į bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, arba tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 46, 47 str.).

14Teisėjų kolegija išsprendė apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, kadangi konstatavo absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 321 str. 1 d. 2 p.).

15Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 1 p.; 329 str. 3 d. 1 p.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

17Apeliacinį skundą patenkinti.

18Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai