Byla 2A-1629-221/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ ieškinį atsakovei O. L., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 000 Lt (1 737,72 Eur) skolą, 2 160 Lt (625,58 Eur) delspinigius, 1 982,47 Lt (574,16 Eur) metines palūkanas, 6 000 Lt (1 737,72 Eur) už įsipareigojimo nevykdymą pagal 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties 4.1 punkto sąlygas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gruodžio 22 d. trečiasis asmuo UAB „Vicus“ ir atsakovė pasirašė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo, notarine forma sudarius žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastrinis adresas – ( - )), sklypo dydis – 0,28 ha, pirkimo–pardavimo sutartį, perduoti šį sklypą UAB „Vicus“. UAB „Vicus“ už žemės sklypą sumokėjo atsakovei 6 000 Lt. Atsakovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimo, notarine forma sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, perduoti šį sklypą UAB „Vicus“. UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „Vicus“ 2012 m. sausio 9 d. pasirašė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. V/V01093, kuria UAB „Vicus“ perleido UAB „VKK Vilnius“ iš minėtos sutarties kylančias ar su ja susijusias UAB „Vicus“ teises. 2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „VKK Vilnius“ raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas nedelsiant notarine forma sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti šį sklypą UAB „VKK Vilnius“ arba per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 12 000 Lt (6 000 Lt, gautų sutarties sudarymo metu už veiksmus, kurių atsakovė neatliko, ir 6 000 Lt, kuriuos gauti UAB „VKK Vilnius“ turi teisę pagal sutarties 4.1 punktą sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo atveju). Atsakovė neįvykdė nė vieno UAB „VKK Vilnius“ reikalavimo. 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė UAB „Vicus“ 1,9800 ha ir 4,2200 ha dydžio žemės sklypus, esančius ( - ), o pagal sutartį atsakovė įsipareigojo UAB „Vicus“ parduoti 0,28 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ). Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Teigė, kad sutartyje žemės sklypo plotas yra nurodytas klaidingai. 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė UAB „Vicus“ 1,9800 ha ir 4,2200 ha ploto žemės sklypus, esančius ( - ). Atsakovė neturi kitų žemės sklypų, esančių ( - ). Taigi atsakovė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį. Trečiasis asmuo UAB „Vicus“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį patenkinti, atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus, tapačius išdėstytiems ieškinyje.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas sprendė, kad nėra ginčo, jog atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Vicus“ buvo sudarę 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį, tačiau sutarties šalys skirtingai aiškina sutarties sudarymo aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus ir sutarties įsipareigojimų vykdymą. Nustatė, kad UAB „Vicus“ atstovas rūpinosi atsakovės nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, todėl 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties sudarymo metu UAB „Vicus“ buvo žinoma Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 30 d. išvada Nr. 4915 apie atsakovės teisę atkurti nuosavybės teises į 6,00 ha ploto žemę, kurią ji pageidauja atgauti ( - ), ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 9-20789, kuriame nurodyta, jog atsakovei neatlygintinai perduodamas 6,20 ha žemės sklypas ( - ). Pažymėjo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turi ar turėjo 0,28 ha ploto žemės sklypą ar teises į tokio ploto žemės sklypą ( - ), ar kad atsakovei neatkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal minėtą išvadą. Nustatė, jog atsakovė UAB „Vicus“ yra pardavusi du žemės sklypus, kurių bendras plotas 6,20 ha (1,98+4,22=6,20), atgautus pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 9-20789, priimtą Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 30 d. išvados Nr. 4915 pagrindu. Padarė išvadą, kad atsakovė savo įsipareigojimą parduoti visą žemę, gautą pagal minėtą 2004 m. rugsėjo 30 d. išvadą Nr. 4915 yra įvykdžiusi visiškai. Atmetė ieškovės ir trečiojo asmens argumentus dėl atsakovės sutartinių reikalavimų nevykdymo ir nepagrįsto atsakovės praturtėjimo 6 000 Lt suma, šiai nepardavus sutarto žemės sklypo, motyvuodamas tuo, kad teisiniams santykiams, kai asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikytinos (CK 6.242 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-40-690/2015, Nr. 3K-3-196/2011, Nr. 3K-3-40-690/2015), atsakovė teigė ginčo sutartyje nurodytą 6 000 Lt sumą gavusi kaip avansą už žemės sklypus, kurie vėliau buvo parduoti UAB „Vicus“ notarinėmis sutartimis, nes jis buvo įskaičiuotas į bendrą jai sumokėtą sumą, o iš byloje esančių dokumentų labiau tikėtina, kad ginčo sutartis buvo surašyta avanso perdavimui patvirtinti, nes notarinis įgaliojimas tvarkyti dokumentus ir parduoti atsakovei priklausantį turtą pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 30 d. išvadą Nr. 4915 jau buvo išduotas trečiojo asmens UAB „Vicus“ atstovui A. M., todėl nebuvo poreikio sudaryti ginčo sutartį. Pažymėjo, kad ginčo sutarties sąlygas pasiūlė UAB „Vicus“, kuris atvežė atsakovei atspausdintą ginčo sutartį su tuometinio UAB „Vicus“ direktoriaus parašu, o atsakovė juo pasitikėjo kaip sąžiningos, atsakingos įmonės atstovu. Nurodė, kad sudarė galimybę ieškovei ir trečiajam asmeniui pateikti įrodymus, buhalterinius dokumentus apie visas UAB „Vicus“ atsakovei už žemės sklypus sumokėtas pinigines sumas, kad būtų patvirtinta, ar atsakovė iš viso yra gavusi 106 000 Lt ar 100 000 Lt. Civilinė byla buvo sustabdyta, kad UAB „Vicus“ galėtų gauti dokumentus iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), atliekančios ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo UAB „Vicus“ atsakingų asmenų atžvilgiu, apie pinigų sumokėjimą atsakovei. 2016 m. vasario 3 d. teisme gautas FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus raštas Nr. 25/11-1-24-2458, jog negali atsiųsti dokumentų, susijusių su UAB „Vicus“ žemės sklypų pirkimu iš atsakovės, nes bendrovė nepateikė tyrimui šį sandorį ir atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų. Konstatavo, kad, nesant įrodymų dėl kitų UAB „Vicus“ ir atsakovės susitarimų dėl žemės sklypų pardavimo, nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog pagal ginčo sutartį sumokėti 6 000 Lt buvo įskaičiuoti į notarinėmis sutartimis parduotų žemės sklypų kainą, atsakovei vykdant ginčo sutartį. Pažymėjo, kad pagal 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį (3.2.2, 3.3.2. punktai) dokumentus notarinei sutarčiai turėjo ruošti atsakovė, tačiau iš UAB „Vicus“ direktoriaus paaiškinimų, liudytojų A. M., R. Š., J. A., G. K., A. L. parodymų matyti, jog tuos dokumentus ruošdavo UAB „Vicus“ atstovas, kuriam atsakovė buvo išdavusi notarinį įgaliojimą ją atstovauti visose įstaigose ir organizacijose, parduoti jos žemę. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo sutarties įvykdymu turėjo rūpintis profesionalus nekilnojamojo turto verslo subjektas UAB „Vicus“, per 6 metų ginčo sutarties galiojimo laikotarpį (ginčo sutarties 5.1. punktas) atsakovei nebuvo reiškiami reikalavimai, padarė išvadą, jog ginčo sutartis buvo įvykdyta tinkamai, o šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2007 m. gruodžio 22 d. UAB „Vicus“ ir atsakovės sudarytą sutartį, nes atsakovė yra pardavusi UAB „Vicus“ visą savo turėtą žemę ( - ), į kurią jai buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 30 d. išvadą Nr. 4915 ir jos pagrindu priimtą Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 9-20789, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės ginčo sutartimi sumokėtos sumos grąžinimo, netesybų (delspinigių, baudų), taip pat palūkanų. Pažymėjo, kad ieškovės argumentai ir liudytojo A. Š. parodymai apie vykimą pas atsakovę ir jos norą taikiai spęsti ginčą neturi esminės reikšmės bylos baigčiai, nes atsakovei ir byloje liudytojais apklaustiems R. Š., J. A. buvo neaišku, ko iš jų nori UAB „VKK Vilnius“, jei jie dokumentus tvarkiusiam UAB „Vicus“ atstovui buvo laiku išdavę reikalingus įgaliojimus su teise parduoti jų nuosavybę.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįstai patikėta atsakovės teiginiais, kad ji yra įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus. Iš esmės remtasi atsakovės žodiniais paaiškinimais, kad ginčo sutartyje yra kalbama apie vieną iš sklypų, kuris buvo parduotas 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti 1,9800 ha ir 4,2200 ha dydžio žemės sklypai, esantys ( - ), o 2007 m. gruodžio 22 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti UAB „Vicus“ 0,28 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ). Nepagrįstai spręsta, kad bylos baigčiai neturi įtakos faktas, jog atsakovė pradžioje UAB „VKK Vilnius“ atstovams pripažino jų reikalavimų pagrįstumą ir tik vėliau pakeitė savo poziciją ir teigė įvykdžiusi visus savo sutartinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės turi ypatingą reikšmę nagrinėjamai bylai – atsakovei pripažinus UAB „VKK Vilnius“ reikalavimų pagrįstumą, patvirtinamas ieškinio pagrindas. Teismui pateiktų įrodymų nevertinimas, nepasisakymas dėl jų sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra ne tik teismo sprendimo formos pažeidimas, bet ir teismo sprendimo turinio trūkumas. Nebuvo pagrindo A. M. parodymus vertinti kaip neabejotinus ir patikimus, nes šis asmuo laikytinas abejotinos reputacijos asmeniu, jo atžvilgiu Kauno apygardos prokuratūros Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00578-14. Iškviečiant liudytoju R. Š. ir inter alia remiantis šio asmens parodymais priimant sprendimą, pažeisti CPK 180 ir 189 straipsniai. Nėra aiškus R. Š. ryšys su nagrinėjama byla, joje sprendžiamu ginču ir kokiu pagrindu teismas apklausė šį asmenį liudytoju. Ieškovė yra pateikusi ieškinį R. Š. atžvilgiu, jis šiuo metu nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-2601-214/2015). Taigi R. Š. ne tik negalėjo būti kviečiamas liudytoju nagrinėjamoje byloje, nes negalėjo nurodyti jokių su šia byla susijusių svarbių aplinkybių, nes jos jam nėra žinomos, bet kartu laikytinas šališku ir neobjektyviu, nes asmeniškai bylinėjasi su ieškove. Nors kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008), tačiau ši aplinkybė teismo turi būti įvertinta, sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus, tačiau jeigu pirmosios instancijos teismui trūko įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, jis turėjo teisę jų pareikalauti. Nepagrįsta išvada, kad atsakovės veiksmai nelaikytini nepagrįstu praturtėjimu. Atsakovė, neperdavusi žemės sklypo, negrąžino nei UAB „Vicus“, nei po reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. V/V01093 pasirašymo UAB „VKK Vilnius“ 6 000 Lt, kuriuos gavo iš UAB „Vicus“. Šis atsakovės veiksmas laikytinas nepagrįstu praturtėjimu CK 6.242 straipsnio kontekste. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2007 m. gruodžio 22 d. sutartyje žemės sklypo plotas yra įrašytas klaidingai, ranka, o sutarties šalių tikrieji ketinimai buvo pirkti iš atsakovės žemės sklypus, esančius ( - ). Tai buvo atlikta 2008 m. balandžio 23 d. notarine sutartimi. Atsakovė neturėjo kitų žemės sklypų, esančių ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2015 m. kovo 12 d. pažyma patvirtina, kad nėra neatkurtų nuosavybės teisių atsakovės vardu. Atsakovė yra silpnesnė sutarties šalis, kuri priėmė juridinio asmens jai pasiūlytas sutarties sąlygas, buvo jo atstovaujama pirkimo–pardavimo santykiuose ir 2007 m. gruodžio 22 d. preliminarią avansinę sutartį įvykdė 2008 m. balandžio 23 d. notarine sutartimi. Sprendime remtasi ne atsakovės, bet UAB „Vicus“ direktoriaus paaiškinimais, taip pat Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 30 d. išvada Nr. 4915, Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 9 - 20789, FNTT 2016 m. vasario 3 d. raštu, 2007 m. gruodžio 22 d. sutartimi, A. M. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nuo 2014 metų, ne kartą reikalavo iš UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „Vicus“ pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, suformulavo konkrečius įpareigojimus ieškovei. Trečiojo asmens vadovas 2015 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje pažadėjo pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus per kelias savaites, tačiau to nepadarė. Ieškovės reikalavimu teismas sustabdė bylą, nes ieškovė ir trečiasis asmuo melagingai nurodė, jog visi finansiniai duomenys, apyskaitos, susijusios su atsakove, yra perduoti FNTT, atliekančiai tyrimą dėl UAB „Vicus“ finansinės veiklos. Po bylos sustabdymo FNTT pateikė pažymą, kad pas ją nėra duomenų apie pinigų sumokėjimą atsakovei už žemės sklypus. Taigi teismas ne kartą yra paaiškinęs ir patikslinęs įrodinėjimo pareigą ieškovei, nors, remiantis CPK 158 straipsnio 3 dalimi, neprivalėjo to daryti, nes UAB „VKK Vilnius“ yra juridinis asmuo, atstovaujamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčios direktorės, o vėliau ir advokato. Teismas bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti dar aktyvesnis, nurodant, kokius įrodymus ieškovei reikia pateikti, nes priešingu atveju būtų pažeistas rungimosi, nešališkumo principai, įvertinus aplinkybes, jog ieškovė yra profesionalus verslo subjektas, o atsakovė yra fizinis asmuo, priėmusi jai pasiūlytas sutarties sąlygas (CPK 12, 21 straipsniai). Nebuvo pagrindo abejoti A. M. ir R. Š. paaiškinimais, nes liudytojų parodymai buvo detalūs, nuoseklūs, pagrindžiantys esančius rašytinius įrodymus. A. M. parodymus patvirtino atsakovės ir UAB „Vicus“ direktoriaus paaiškinimai. R. Š. paliudijo apie nesąžiningą UAB „Vicus“ elgesį žemės pirkimo–pardavimo sutartiniuose santykiuose, o tai yra susiję su šia byla. Teismas sprendime nesirėmė R. Š. parodymais kaip pagrindiniais ar vieninteliais, o vertino su kitais įrodymais. UAB „Vicus“ nepateikė liudytojų parodymus paneigiančių duomenų. Teismas sprendime teisėtai nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, todėl netaikytinos nepagrįsto praturtėjimo teisės normos. Atsakovė niekada nepripažino ieškovo reikalavimų pagrįstumo, tačiau visuomet siekė ginčą išspręsti taikiai. Atsakovės paaiškinimus pagrindžia 2008 m. balandžio 23 d. notarinės sutarties 7.5 punktas, kuriame nurodyta, kad parduodamų žemės sklypų, esančių ( - ), geodeziniai matavimai yra neatlikti ir dėl galimų žemės sklypų ribų, dydžio pasikeitimų pirkėjas įsipareigoja nereikšti pretenzijų. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Vicus“ atžvilgiu neatliko apgaulingų ar neteisėtų veiksmų, konstatavo ir Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, 2015 m. sausio 16 d. nutarimu atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės pagal ieškovės skundą. Informaciją apie sutarties sąlygų interpretavimą atsakovės nenaudai ieškovė pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 1 d. Apie sutarties vykdymą asmenį informuojant tik po šešerių metų, yra pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių principas (CK 1.2 straipsnis). UAB „VKK Vilnius“ yra juridinis asmuo, profesionalus verslo subjektas, todėl, perimdamas reikalavimą iš UAB „Vicus“, turėjo įsitikinti reikalavimo pagrįstumu, pareikalauti įrodymų iš trečiojo asmens, kad atsakovė buvo turėjusi tokį turtą, pareikalauti finansinių dokumentų apie atsiskaitymą su atsakove (CK 6.104 straipsnis). To nepadariusi, ieškovė turi prisiimti savo neatsakingo elgesio riziką. Ieškovė, nepateikdama įrodymų apie patirtus nuostolius, nepagrįstai reikalauja palūkanų, baudos, delspinigių ir procesinių palūkanų. Ieškovės reikalavimams jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Neteisėtas yra ir ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes pagal CK 6.210 straipsnį terminą praleidęs skolininkas turi mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, jei viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo. Trečiasis asmuo UAB „Vicus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė neįvykdė 2007 m. gruodžio 22 d. sutartyje nustatytų įsipareigojimų, t. y., sudarius notarine forma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, neperdavė šio sklypo UAB „Vicus“, sužinojusi, kad ieškovė ir UAB „Vicus“ 2012 m. sausio 9 d. pasirašė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. V/V01093, kuria UAB „Vicus“ perleido ieškovei visas iš 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties kylančias ar su ja susijusias UAB „Vicus“ teises, įskaitant UAB „Vicus“ teisę gauti iš atsakovės su skola susijusius mokėjimus ir palūkanas, delspinigius, neįvykdė nurodytų sutartinių įsipareigojimų ir ieškovei. Atsakovės teiginiai, kad ji yra įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus yra nepagrįsti, nes 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Vicus“ buvo parduoti visai kiti žemės sklypai. Atsakovė, neperdavusi žemės sklypo, negrąžino nei UAB „Vicus“, nei po reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. V/V01093 pasirašymo ieškovei 6 000 Lt, kuriuos gavo iš UAB „Vicus“. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visus argumentus ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 22 d. trečiasis asmuo UAB „Vicus“ ir atsakovė pasirašė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo, notarine forma sudarius žemės sklypo, esančio ( - ), sklypo dydis – 0,28 ha, pirkimo–pardavimo sutartį, perduoti šį sklypą UAB „Vicus“. UAB „Vicus“ sumokėjo atsakovei 6 000 Lt. 2012 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. V/V01093 UAB „Vicus“ perleido UAB „VKK Vilnius“ iš minėtos sutarties kylančias ar su ja susijusias UAB „Vicus“ teises. 2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „VKK Vilnius“ raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama nedelsiant notarine forma sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti šį sklypą UAB „VKK Vilnius“ arba per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 12 000 Lt. Atsakovė neįvykdė nė vieno UAB „VKK Vilnius“ reikalavimo, todėl UAB „VKK Vilnius“ kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė.

1312. Apeliantės teigimu, nepagrįstai patikėta atsakovės teiginiais, kad ji yra įvykdžiusi 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį.

1413. Šalys skirtingai vertina 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties turinį. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

1514. Ginčo sutarties tekstas parengtas UAB „Vicus“, kurios veiklos sritis – nekilnojamasis turtas. Sutartyje duomenys apie pardavėją, parduodamą žemės sklypą įrašyti ranka, nors, kaip minėta, tokio dydžio, t. y. 0,28 ha ploto žemės sklypo, atsakovė iš viso neturėjo ir neturi (ne tik ( - ) kaime). Atsakovės aiškinimu, ji turėjo tikslą parduoti, o trečiasis asmuo UAB „Vicus“ pirkti iš jos žemės sklypus ( - ) kaime, kuriuos, kaip minėta, atsakovė pardavė 2008 m. balandžio 23 d. sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vicus“ vadovas V. Z. bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, ką reiškia 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties 1.2 punkte ranka įrašytas 0,28 ha plotas bei 2 žemės ūkio ir 8 namų valda. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu V. Z. nurodė, jog su A. M. važinėjo ir supirkinėjo žemės sklypus iš Kaišiadorių rajono gyventojų, mokėdavo gyventojams rankpinigius ir susitardavo pasirašyti įgaliojimus UAB „Vicus“. Sutiktina su atsakove, atsiliepime į apeliacinį skundą teigiančia, kad tai pagrindžia, jog 2007 m. gruodžio 22 d. sutartis buvo tik avansinė sutartis pirkti O. L. žemės sklypus ( - ) kaime. V. Z. aiškinimu, visas sutarčių su O. L. aplinkybes geriau žinojo A. M., kuris buvo UAV „Vicus“ atstovas (2016 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Todėl nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino A. M. parodymus kaip patikimus. Kaip liudytojas byloje apklaustas A. M. patvirtino, jog O. L. 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį yra visiškai įvykdžiusi (2015 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

1615. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovė yra įvykdžiusi 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį padarė ne tik iš atsakovės paaiškinimo, bet vertino ir kitus byloje esančius įrodymus (trečiojo asmens vadovo paaiškinimą, liudytojo A. M. parodymus, 2004 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 4915, 2007 m. spalio 9 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 9-20789, nekilnojamojo turto registro duomenis ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei 2007 m. spalio 9 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,20 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Atsakovė buvo išdavusi A. M. įgaliojimą atstovauti jai su žemės grąžinimu, pardavimu susijusiais klausimais. 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Vicus“ pardavė visus turimus ( - ), žemės sklypus (iš viso 6,2 ha ploto). Atsakovė jokių kitų žemės sklypų, esančių ( - ), neturi. 2015 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus raštas patvirtina, kad O. L. vardu nėra ir jokių neatkurtų nuosavybės teisių.

1716.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog trūksta įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, turėjo teisę jų pareikalauti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ne kartą reikalavo tiek iš apeliantės UAB „VKK Vilnius“, tiek iš trečiojo asmens UAB „Vicus“ pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismo reikalavimu įrodymai nebuvo pateikti. Ieškovei bei trečiajam asmeniui tvirtinant, kad visi finansiniai duomenys perduoti FNTT prie VRM, atliekančiai tyrimą dėl UAB „Vicus“ finansinės veiklos, apylinkės teismas dėl duomenų pateikimo kreipėsi ir į FNTT prie VRM, ieškovės prašymu sustabdė bylą, iki FNTT prie VRM atliekamame ikiteisminiame tyrime bus atlikta ekonominė ekspertizė. Atkreiptinas dėmesys, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą ir teismui pareikalavus, kad FNNT prie VRM pateiktų UAB „Vicus“ žemės sklypų pirkimą iš O. L. patvirtinančius įrodymus, FNNT prie VRM informavo teismą, kad UAB „Vicus“ jokių dokumentų, patvirtinančių nurodytą sandorį FNTT prie VRM nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas ne kartą yra aiškinęs ir patikslinęs įrodinėjimo pareigą ieškovei, nors to neprivalėjo daryti, nes UAB „VKK Vilnius“ yra juridinis asmuo, byloje atstovaujamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčios direktorės, o vėliau ir advokato (CPK 158 straipsnio 3 dalis). Teismui pačiam renkant įrodymus būtų pažeisti rungimosi, nešališkumo principai CPK 12, 21 straipsniai).

1817.Nesutiktina su apeliante, kad, iškviečiant liudytoju R. Š., pažeisti CPK 180, 189 straipsniai, R. Š. negalėjo paliudyti jokių svarbių su šia byla susijusių aplinkybių. Nors liudytojas apie konkretų ginčo sandorį parodymų nepateikė, tačiau jo parodymai yra apie UAB „Vicus“ elgesį supirkinėjant iš gyventojų žemės sklypus. Be to, pirmosios instancijos teismas R. Š. parodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

1918.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą atsakovės veiksmų nepripažindamas nepagrįstu praturtėjimu. Kaip minėta, apylinkės teismas iš įrodymų visumos pagrįstai pripažino labiau tikėtina aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad patvirtinti avanso perdavimą, o ne kaip atskira pirkimo–pardavimo sutartis konkrečiam turtui įsigyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė 6 000 Eur suma praturtėjo, nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.).

2019.Nesutiktina su apeliante, kad Kauno apylinkės teismas be pagrindo atsisakė vertinti faktą, jog atsakovė O. L. pradžioje pripažino reikalavimų pagrįstumą ir tik vėliau pakeitė savo poziciją. Atkreiptinas dėmesys į 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 punktą, kuriame nurodyta, kad parduodamų žemės sklypų ( - ), geodeziniai matavimai yra neatlikti ir dėl galimų žemės sklypų ribų, dydžio pasikeitimų pirkėjas UAB „Vicus“ įsipareigoja jokių pretenzijų nereikšti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Vicus“ ar UAB „VKK Vilnius“ iki 2014 metų būtų reiškę kažkokias pretenzijas atsakovei dėl netinkamo 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties vykdymo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, atsakovės paaiškinimą, liudytojų R. Š. J. A., A. Š. parodymus, pagrįstai pripažino, kad atsakovės pozicija susijusi su aplinkybių dėl žemės sklypų pardavimo 2008 metais, išsiaiškinimu.

2120. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).

2221.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Ji iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos procesinės ar materialinės teisės normos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2322. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese (500 Eur). Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos.

24Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, įm. k. 300861795, atsakovei O. L., a. k. ( - ), 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

27Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 000 Lt (1 737,72 Eur)... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m.... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 13. 12. Apeliantės teigimu, nepagrįstai patikėta atsakovės teiginiais, kad ji... 14. 13. Šalys skirtingai vertina 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties turinį.... 15. 14. Ginčo sutarties tekstas parengtas UAB „Vicus“, kurios veiklos sritis... 16. 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad... 17. 16.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog trūksta... 18. 17.Nesutiktina su apeliante, kad, iškviečiant liudytoju R. Š., pažeisti CPK... 19. 18.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 20. 19.Nesutiktina su apeliante, kad Kauno apylinkės teismas be pagrindo atsisakė... 21. 20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes... 22. 21.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 23. 22. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti... 24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“,... 27. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....