Byla 1S-119-174/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Aušrai Čybienei dalyvaujant I. R. ir jos atstovei advokatei Renatai Petrylaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutarties, kuria patenkintas I. R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir

Nustatė

22008-10-20 Klaipėdos miesto 2-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 32-1-00860-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 156 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos pareiškimu, kuriame nurodoma, jog

32008-10-20. apie 14 val. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, esančioje I. Kanto g. 11, Klaipėdoje, turėjo įvykti suplanuotas M. R. pasimatymas su dukra L. R. . Pasimatymo metu M. R. savo dukrą išsinešė pro duris. Vaikas buvo paimtas prievarta, nežinant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, psichologui, tai prieštarauja įstatymais numatytai vaiko perdavimo vykdymo tvarkai. 2008-10-20 taip pat buvo gautas I. R. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos M. R. savavališkai pagrobė ir išsivežė jos mažametę dukrą L. R. .

4Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės 2009-11-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius M. R. veiksmuose vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo sudėties požymių.

52009-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nukentėjusiosios I. R. atstovė advokatė Renata Petrylaitė pateikė skundą panaikinti prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jį atnaujinti.

6Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-12-16 nutarimu netenkintas nukentėjusiosios I. R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinimo, ir šis nutarimas paliktas galioti.

7Skundžiama nutartimi panaikinti žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų 2009-11-24 ir 2009-12-16 nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 32-1-00860-08 dėl vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo.

8Skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Violetos Balčiūnienės 2010-03-17 nutartį kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 32-1-00860-08 ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-12-16 nutarimą atmesti I. R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundą dėl prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimo panaikinimo. Skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja nurodydama, kad M. R. netinkamai įgyvendino VFR Oranienburgo apylinkės teismo nutartimi jam suteiktas teises bei iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. R. nepadarė veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, šios savo išvados niekuo nepagrindė ir nemotyvavo, neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, nenurodė, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai yra nepadaryti ar netinkamai padaryti bei kokie duomenys leidžia manyti, jog yra padaryta nusikalstama veika. Teismas apsiribojo tik nusikalstamos veikos sudėties išdėstymu. Prokuroras pažymi, kad būtent dėl to, jog M. R. netinkamai įgyvendino VFR Oranienburgo apylinkės teismo nutartimi jam suteiktas teises, 2008-10-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Taigi siekiant išsiaiškinti, ar M. R. padarė nusikalstamą veiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei renkami atitinkami duomenys, kuriais remiantis vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

9Teismas padarydamas išvadą, jog veika turi nurodyto nusikaltimo požymių, visiškai nevertino ir neanalizavo surinktų duomenų, neįvertino tos aplinkybės, jog pati nukentėjusioji I. R. ignoravo ir nevykdė teismo sprendimų, nevykdė susitarimo su M. R. bei kitomis institucijomis, sudaryto 2008-09-25, pas antstolį, jog vaikas kiekvieną dieną po 4 valandas matysis su tėvu ir tokiu būdu prie jo pratinsis, mažametės neruošė išvykimui gyventi su tėvu, kad L. R. patirtų kuo mažesnį stresą (tai I. R. pati nurodė apklausiama nukentėjusiąja), ne kartą atsisakė leisti M. R. bendrauti su dukra, tai patvirtina surašyti atitinkami aktai, M. R. pareiškimai Vaiko teisių apsaugos tarnybai, liudytojų bei įtariamojo parodymai.

10Teismas neįvertino aplinkybės, jog tėvo ir vaiko bendravimas, nepaisant trukdžių, vyko, ir ryšys tarp vaiko ir tėvo egzistavo. Į 2008-10-20 susitikimą Vaiko teisių apsaugos tarnyboje atėjo I. R. , L. R. ir M. R. susikibę už rankų. Vaikas nebijodavo būti tik su tėvu Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, žaisdavo su juo. Kaip liudytojos apklaustos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos parodė, kad I. R. išeidavo iš bendravimui su vaiku skirtos patalpos kalbėtis telefonu, bei palikdavo vaiką su tėvu vieną. Filmuota medžiaga parodo, jog kelionės į Vokietiją metu vaikas drąsiai bendravo su tėvu bei žaidė su juo.

11Teismas taip pat nevertino kaip liudytojos apklaustos psichologės J. N. parodymų, jog susitikimo su I. R. metu ji matė, jog I. R. nesiruošia eiti į jokius kompromisus dėl vaiko perdavimo, neketino daryti jokių nuolaidų. J. N. paaiškino, kad gyvenamosios vietos pakeitimas tiek suaugusiajam, tiek vaiku gali būti stresas, taip pat nurodė, jog abu tėvai, neradę bendro taikaus susitarimo, bet kokiu atveju traumavo vaiką. Šie duomenys rodo, jog dėl L. R. psichinės būklės bet kokiu atveju yra atsakingi abu tėvai – tiek mama, tiek tėvas.

12Teismas nevertino įtariamojo parodymų, jo elgesio motyvų, neįvertino to fakto, jog pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teismų sprendimus M. R. yra pripažintas vieninteliu mažametės L. R. globėju, o nuo 2007-06-13 nebuvo įvykdytas teismo sprendimas dėl L. R. perdavimo į Vokietijos Federacinę Respubliką, jog šio sprendimo nevykdymas daro žalą mažametei L. R. , nes teisėtas jos globėjas negali ja tinkamai pasirūpinti, jog M. R. siūlė I. R. paramą geranoriškai įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, įpareigojančią perduoti L. R. tėvui M. R. , tačiau ji priimti pagalbą atsisakė, slapstėsi nuo sprendimo vykdymo, jog I. R. veiksmai buvo konfliktiški ir provokuojantys, o M. R. vertintini kaip spontaniški, siekiant išvengti triukšmo ir fizinio smurto. Teismas taip pat nevertino L. R. psichologinės ekspertizės išvadų, kad L. R. staigus atskyrimas nuo motinos I. R. bei staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas sukėlė L. amžiui būdingą išsiskyrimo ir liūdesio reakciją, tai yra normalu išsiskyrus su artimais žmonėmis, tačiau kitų pasekmių šis išsiskyrimas neturėjo.

13Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog prieš I. R. ar mažametę L. R. būtų buvusi pavartota fizinė ar psichinė prievarta. Prokuroro skunde pažymima, kad mažamečiai vaikai gali būti nešiojami tėvų ant rankų, todėl teisėto mažametės globėjo veiksmai išnešant dukrą iš patalpos ir įsodinant į automobilį negali būti traktuojami kaip fizinės jėgos pavartojimas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie tai, jog vaikas verkė. Iš nukentėjusiosios I. R. apklausos matyti, kad ji bėgo paskui M. R. ir vaiką. Vaikas matė klykiančią mamą ir tuomet pradėjo irgi klykti. I. R. parodymai sudaro prielaidą manyti, jog vaiko verksmą sukėlė artimo žmogaus – mamos –reakcija į esamą situaciją. Iš kitų liudytojų parodymų, filmuotos medžiagos matyti, kad vaiką M. R. , pasodinęs į mašiną, nuramino. Prokuroras pažymi, kad verksmą gali sukelti ne tik fizinio smurto pavartojimas, tačiau ir kitos emocijos – išgąstis, baimė, liūdesys ir kt., bei atkreipia dėmesį į tai, jog L. R. psichologinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad L. R. išgyveno jos amžiui būdingą išsiskyrimo ir liūdesio reakciją, tai yra normalu. Taigi reakcijos į tam tikras emocijas gali pasireikšti ir verkimu, tačiau šis faktas negali patvirtinti fizinės prievartos pavartojimo.

14Be to, prokuroras skunde pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju taip pat svarbu įvardyti, kieno teisės buvo pažeistos – vaiko motinos I. R. ar mažametės L. R. , kam konkrečiai ir kieno veiksmais šiuo atveju buvo padaryta žala bei kas gali atstovauti mažametės L. R. interesams.

15Prokuroras prašo skundą tenkinti.

16Skundas tenkintinas.

17Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimuose, priešingai nei nustatė ikiteisminio tyrimo teisėja, pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad M. R. veiksmuose buvo vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo sudėties požymių.

18Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti.

192006 m. rugpjūčio 14 d. Oranienburgo apylinkės teismas panaikino bendrą tėvų M. R. ir I. R. teisę į jų dukters L. R. globą ir laikinai suteikė mažametės L. globą vien tik jos tėvui M. R. . Šis sprendimas paliktas nepakeistas Aukščiausiojo Brandenburgo žemės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi.

20I. R. su dukra L. R. iš Vokietijos, kur iki tol gyveno, į Lietuvą išvyko 2006 m. liepos 21 d. D. L. išvykimą I. R. suderino su jos tėvu M. R. , su kuriuo nuo 2005 m. kovo mėnesio gyveno atskirai. M. R. davė sutikimą ribotam terminui išvežti dukrą Luisą atostogų laikui iš Vokietijos į Lietuvą, tačiau pasibaigus atostogų laikui I. R. su dukra Luisa į Vokietiją negrįžo.

21Nors vaiko – L. R. – globėju pripažintas jos tėvas M. R. , o vaiko motina I. R. įpareigota nedelsiant grąžinti vaiką – L. R. – jos teisėtam globėjui M. R. , tačiau sprendimas iki 2008-10-20 nebuvo vykdomas, nors įsiteisėję Vokietijos teismų sprendimai, priimti 2006-08-14 ir 2007-06-20, niekada nebuvo sustabdyti, o Vokietijos teismui išdavus Pažymėjimą dėl vaiko grąžinimo pagal EB Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnį, teismo sprendimas yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą. Nors Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo I. R. iki 2007-04-15 perduoti L. R. jos teisėtam globėjui M. R. , o 2007-06-13 buvo išduotas vykdomasis raštas sprendimo vykdymui, tačiau iki 2008-10-20 šis sprendimas nebuvo įvykdytas. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta prokurorų 2009-11-24 ir 2009-12-16 nutarimuose, rodo, kad L. R. pas savo motiną I. R. gyveno neteisėtai. Todėl prokurorė G. Skersinskytė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, padarė teisingą išvadą, kad M. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 156 straipsnio 2 dalyje, požymių.

22Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. R. nuo pat sprendimo vykdymo pradžios siekė teisėto ir taikaus teismų sprendimų vykdymo. Siekdamas išvengti priverstinio teismo sprendimo vykdymo, jis siūlė pagalbą I. R. – siūlė padengti L. R. ir I. R. kelionės į Vokietiją išlaidas, suteikti finansinę paramą ir gyvenamąjį plotą Vokietijoje, taip pat jai buvo pateiktas darbo pasiūlymas Vokietijoje, tačiau I. R. su jo siūlymais nesutiko. Siekdamas atkurti kuo glaudesnį ryšį su vaiku, M. R. konsultavosi su psichologe, kaip su vaiku bendrauti ir kaip užmegzti kuo glaudesnį ryšį, kad vaiką kuo mažiau traumuotų, skundėsi, jog mama neleidžia jam bendrauti su vaiku, neva Luisa pavargsta nuo bendravimo. Tokie M. R. veiksmai rodo, jog jis siekė geranoriško, teisėto sprendimo įvykdymo, kad kuo mažesnė žala būtų padaryta vaikui, tačiau I. R. nesilaikė 2008-09-25 pas antstolį A. Selezniovą surašyto susitarimo, kuriame ji pati įsipareigojo užtikrinti M. R. teisę bendrauti su L. R. 4 valandas per dieną, motyvuodama tuo, kad susitikimai per dažni ir nuo jų vaikas pavargsta. Aplinkybę, kad vaiko motina trukdė tėvui bendrauti su vaiku, patvirtina 2007-09-12 surašytas aktas.

23Ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, jog M. R. išankstinės tyčios savavališkai įvykdyti teismo sprendimą neturėjo, nes jis ruošėsi teisėtam vaiko perdavimui pasirūpindamas, jog visi L. R. perdavime privalantys dalyvauti asmenys atitinkamu laiku būtų Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kur turėjo būti įvykdytas sprendimas. 2008-10-20 M. R. išbėgo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos su dukra L. R. ant rankų. Apklausiamas kaip įtariamasis M. R. patvirtino šį faktą ir paaiškino, jog 2008-10-20 14.15 val. turėjo būti vykdomas teismo sprendimas. Jis iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos išbėgo su dukra L. R. ant rankų, sėdo į automobilį ir išvažiavo į Vokietiją. Taip pasielgė pamatęs anksčiau atėjusius policijos pareigūnus ir norėdamas išvengti triukšmo, nes pamanė, kad I. R. gali pavartoti fizinę jėgą prieš vaiką ar imtis kitokių veiksmų. Pažymėtina, kad M. R. ne kartą bendravo su vaiku, jis nebuvo svetimas savo dukrai. M. R. vienintelis turėjo išimtinę dukros L. R. globos teisę, taigi turėjo teisę laikyti ją ant rankų, nešioti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog prieš I. R. būtų pavartota psichinė ar fizinė prievarta. Taip pat nėra jokių duomenų, kad vaiką – L. R. – ant rankų M. R. paėmė ir išnešė pavartodamas fizinę prievartą.

24Iš nukentėjusiosios I. R. parodymų matyti, jog ji sutiko tarpduryje M. R. su vaiku, jai buvo pasakyta, kad jie eina į tualetą. Tuo metu mergaitė neverkė, nešaukė, neparodė, jog ji ant rankų laikoma per prievartą. Nors liudytoja Ž. L. parodė, jog tėvo nešama į automobilį L. R. kažką šaukė, o žurnalistų filmuotoje medžiagoje užfiksuota, jog vaikas verkė važiuodamas į Vokietiją ir ne kartą reikėjo jį raminti, tačiau vaiko verksmas negali būti siejamas su fizinės prievartos ar smurto prieš jį pavartojimu, be to, nustatyta, jog iš filmuotos medžiagos matyti, kad M. R. , pasodinęs dukrą į mašiną, ją nuramino.

25Žemesnysis teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad pati I. R. nevykdė teismo sprendimų. Nors 2008-09-25 antstolio kontoroje, dalyvaujant I. R. , M. R. , Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms, buvo sudarytas susitarimas, jog vaikas kiekvieną dieną po keturias valandas matysis su tėvu ir taip pratinsis prie jo, L. R. motina I. R. nevykdė šio susitarimo. Tai patvirtino kaip nukentėjusioji apklausiama pati I. R. , nurodydama, kad ne kartą atsisakė leisti M. R. bendrauti su dukra, nurodydama, kad vaikas pavargsta nuo dažnų pasimatymų su tėvu. I. R. nepaneigė, jog neruošė vaiko išvykimui į Vokietiją gyventi kartu su tėvu, nesirūpino, kad L. R. patirtų kuo mažesnį stresą. Iš nukentėjusiosios I. R. parodymų matyti, kad ji neruošė mažamečio vaiko perdavimui tėvui – nieko nesakė vaikui apie tai, jog ji turės vykti gyventi į Vokietiją su tėvu. Pas psichologus, kad paruoštų vaiką išvažiavimui ir gyvenimui su tėvu, taip pat nesilankė, motyvuodama tuo, kad tam vykdymo procese turėjo būti paskirtas psichologas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ji neketino vykdyti teismo sprendimo perduoti L. R. teisėtam vaiko globėjui. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, psichologinės ekspertizės išvadas, prokurorai padarė teisingą išvadą, kad I. R. M. R. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala.

26Esant šioms aplinkybėms M. R. veiksmuose nėra vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo sudėties požymių. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai ir atnaujinti jo nėra pagrindo.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą tenkinti.

29Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-12-16 nutarimą, kuriuo netenkintas nukentėjusiosios I. R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės 2009-11-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta... 2. 2008-10-20 Klaipėdos miesto 2-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.... 3. 2008-10-20. apie 14 val. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, esančioje I. Kanto... 4. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ginos... 5. 2009-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nukentėjusiosios I. R.... 6. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro... 7. Skundžiama nutartimi panaikinti žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų... 8. Skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 9. Teismas padarydamas išvadą, jog veika turi nurodyto nusikaltimo požymių,... 10. Teismas neįvertino aplinkybės, jog tėvo ir vaiko bendravimas, nepaisant... 11. Teismas taip pat nevertino kaip liudytojos apklaustos psichologės J. N.... 12. Teismas nevertino įtariamojo parodymų, jo elgesio motyvų, neįvertino to... 13. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog prieš I. R. ar mažametę L. R.... 14. Be to, prokuroras skunde pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju taip pat svarbu... 15. Prokuroras prašo skundą tenkinti.... 16. Skundas tenkintinas.... 17. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros žemesniojo ir aukštesniojo... 18. Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, buvo atlikti būtini procesiniai... 19. 2006 m. rugpjūčio 14 d. Oranienburgo apylinkės teismas panaikino bendrą... 20. I. R. su dukra L. R. iš Vokietijos, kur iki tol gyveno, į Lietuvą išvyko... 21. Nors vaiko – L. R. – globėju pripažintas jos tėvas M. R. , o vaiko... 22. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. R. nuo pat sprendimo vykdymo... 23. Ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, jog M. R. išankstinės tyčios... 24. Iš nukentėjusiosios I. R. parodymų matyti, jog ji sutiko tarpduryje M. R. su... 25. Žemesnysis teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo byloje esančių... 26. Esant šioms aplinkybėms M. R. veiksmuose nėra vaiko pagrobimo ir... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio... 28. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo... 29. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartį ir palikti... 30. Nutartis neskundžiama....