Byla 2-1238/2011
Dėl A. Jurgučio individualios įmonės bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, civilinėje byloje Nr. B2-55-267/2011 dėl A. Jurgučio individualios įmonės bankroto.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė A. Jurgučio IĮ bankroto bylą, bankrutuojančios A. Jurgučio IĮ administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“.

5Bankrutavusios A. Jurgučio IĮ administratorius 2011 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditoriaus Kauno apskrities VMI patikslintą kreditorinį reikalavimą 469 911,65 Lt sumai, o vietoj kreditorės R. J. kreditorinio reikalavimo 19 108,50 Lt sumai patvirtinti UAB „Dinalas“ kreditorinį reikalavimą 19 108,50 Lt sumai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios A. Jurgučio IĮ kreditoriaus Kauno apskrities VMI patikslintą kreditorinį reikalavimą 469 911,65 Lt sumai, vietoj kreditorės R. J. kreditorinio reikalavimo 19 108,50 Lt sumai patvirtino UAB „Dinalas“ kreditorinį reikalavimą 19 108,50 Lt sumai.

8Teismas konstatavo, kad bankrutavusios A. Jurgučio IĮ administratoriaus prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą yra pagrįstas, prašymas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, todėl tenkintinas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu kreditorė R. J. prašo apeliacinės instancijos teismo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas patikslintas Kauno apskrities VMI kreditorinis reikalavimas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti patikslintą Kauno apskrities VMI kreditorinį reikalavimą. Apeliantės teigimu, teismas, tvirtindamas patikslintą Kauno apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, nesiaiškino šio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad Kauno apskrities VMI, prašydama patvirtinti 469 911,65 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, nurodė, jog Kauno apskrities VMI buvo atliktas A. Jurgučio IĮ kompleksinis mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad minėto kompleksinio mokestinio patikrinimo pagrindas buvo kitame tyrime surinkti duomenys dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo buvo papildomai bankrutuojančiai įmonei priskaičiuota 393 010 Lt suma, grindžiama duomenimis, kurie surinkti atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl A. Jurgučio IĮ turto išvaistymo. Apeliantės teigimu, laikytina, kad papildomai priskaičiuoti mokesčiai yra nusikaltimu padaryta žala. Apeliantės nuomone, vertinant Kauno apskrities VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad dėl A. Jurgučio nusikalstamos veikos iššvaistant A. Jurgučio IĮ turtą žalą patyrę nukentėjusieji yra ir A. Jurgučio IĮ, ir R. J. , ir Lietuvos valstybė, tuo tarpu Kauno apskrities VMI nepagrįstai reikalauja atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ne tik iš nusikaltimą padariusio asmens, bet ir iš nukentėjusiųjų.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas bankrutavusi A. Jurgučio IĮ nurodo, kad su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka, atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, procedūrinių pažeidimų, dėl kurių sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turėtų būti laikomas neteisėtu ar jame nurodyti duomenys neteisingi, nepadaryta, todėl laikytina, kad Kauno apskrities VMI 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo laikytinas teisėtu, galiojančiu ir yra prima facie įrodymas, dėl to nėra pagrindo abejoti Kauno apskrities VMI atlikto A. Jurgučio IĮ kompleksinio mokestinio patikrinimo rezultatais už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 gruodžio 31 d. Atsakovo nuomone, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvados dėl Kauno apskrities VMI patikslinto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo yra pagrįstos.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. J. nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka iš dalies, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas sutinka, kad apeliantė teisingai nurodo aplinkybę, jog A. Jurgučio IĮ bankroto byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad teismas kreditorinį reikalavimą patvirtino nesant jį pagrindžiančių įrodymų, nesurinkus ir neištyrus tokio mokestinio įsipareigojimo atsiradimo aplinkybių bei dydį patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pažymi, kad Kauno apskrities VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu buvo vadovaujamasi nepagrįsta 2010 m. gegužės 12 d. FNTT specialisto išvada Nr. 5-2/79, vadovautis 2010 m. lapkričio 18 d. patikrinimo akte Nr. AU16-56 išdėstytais duomenimis taip pat nėra pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl įmonės finansinės veiklos teisėtumo taip pat nėra priimtas, visos reikšmingos aplinkybės nėra išaiškintos.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

15CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

16Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

17Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patvirtinti patikslintą Kauno apskrities VMI kreditorinį reikalavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad VMI pareiškė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo atlikusi A. Jurgučio IĮ kompleksinį mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kurio metu nustatyta, kad A. Jurgučio IĮ už minėtą laikotarpį yra skolinga valstybės biudžetui 393 010 Lt. Minėtas mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsniu, mokesčių administravimo veiksmų atlikimui pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2010 m. gegužės 12 d. išvadą Nr. 5-2/79. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantė Kauno apskrities VMI papildomai keliamo kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą ir neteisėtumą sieja su šio reikalavimo kilimo pagrindu, kuris buvo kitame tyrime, t. y. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl A. Jurgučio IĮ turto iššvaistymo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinkti duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį, surašydamas patikrinimo aktą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnį mokestis, remiantis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 straipsnis numato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžių apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka vykdyti ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl pagal Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius šiuo atveju turėjo teisę, remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dokumentais, apskaičiuoti A. Jurgučio IĮ nesumokėtus mokesčius bei delspinigius ir skirti jam baudas. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė R. J. įstatymo nustatyta tvarka būtų ginčijusi Kauno apskrities VMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, be to, atskirajame skunde apeliantė nenurodė argumentų, kodėl Šiaulių apygardos teismo patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos būtų apskaičiuotos neteisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus į bylą duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino patikslintą Kauno apskrities VMI reikalavimą.

18Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d.nutartis paliktina nepakeista.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai