Byla 1A-448/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Albino Bielskio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, gynėjai Eleonorai Adai Unčiurienei, nuteistajam A. N.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš nuteistojo A. N. priteista 3397 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. Š., taip pat po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems K. S. ir K. S..

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. N. nuteistas už nužudymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

6A. N. 2012 m. spalio 27 d. apie 22.30 val. bendrabučio, esančio Klaipėdoje, ( - ), tarpusavio konflikto metu įstūmė nukentėjusiąją I. S. į jam priklausantį 201 kambarį ir ten kumščiu vieną kartą smogė I. S. į galvą, tampė už rankų, padarydamas poodinę kraujosruvą galvos srityje ir poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse bei, sugriebęs ant stalo gulėjusį peilį, smogė juo nukentėjusiajai į kaklo sritį ir padarė durtinį-pjautinį kaklo srities sužalojimą su durtine-pjautine žaizda kaklo priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje vidurio linijos projekcijoje, kaklo minkštųjų audinių, dešinės jungo venos ir atviru kiauryminiu trachėjos sužalojimu, kas sukėlė asfiksiją dėl kraujo inspiracijos į plaučius ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, ko pasekoje nukentėjusioji, nubėgusi į bendrabučio bendrojo naudojimo virtuvę, po kelių minučių mirė. Tokiu būdu A. N. tyčia nužudė I. S..

7Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nusikalstamą veiką jis padarė spontaniškai, nenorėjo ir nesitikėjo kilusių padarinių. Nuo teisėsaugos nesislapstė, padėjo atskleisti nusikaltimo aplinkybes. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, be to, nusikalto pirmą kartą. Prašo atsižvelgti ir į nejauną amžių, sveikatą. Prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti civilinių ieškinių dydžius.

8Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas atmetamas.

10Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti civilinių ieškinių dydžius. Tačiau apelianto argumentai nepagrįsti ir atmetami.

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, teisingumo, proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta.

12Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. N., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. N. iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teismas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybą pripažino, nors A. N. teisme iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir ėmė ginčyti kai kurias teismo pripažintas įrodytomis bylos aplinkybes, esminę bylos aplinkybę – tai, kad smogė I. S. peiliu į kaklą ir tokiu būdu ją tyčia nužudė – jis pripažino ir teisme, apgailestavo dėl savo elgesio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Vertinant teismo nustatytų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių pobūdį ir tarpusavio santykį (BPK 61 str. 1 d. 2 d.), pagal savo reikšmę atsakomybę lengvinanti aplinkybė sunkinančios nenusveria, nes nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, pagal bylos aplinkybes, buvo pagrindine nukentėjusiosios nužudymo priežastimi. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, atėmė jaunos moters, dviejų nepilnamečių vaikų motinos, gyvybę. Svarbi aplinkybė, į kuria teismas atsižvelgia skiriant bausmę taip pat yra kaltininko kaltės forma ir rūšis. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaimynę I. S. nužudė spontaniškai, nenorėjo ir nesitikėjo tokių savo nusikalstamos veikos padarinių. Tačiau šie apelianto argumentai neatitinka bylos aplinkybių ir jie jau buvo paneigti skundžiamame nuosprendyje. Galima sutikti su tuo, kad nužudyti nukentėjusiąją nuteistasis specialiai nesiruošė iš anksto, neplanavo šio nusikaltimo detalių, tačiau, kita vertus, jo versija, kad nužudymas buvo padarytas visiškai spontaniškai, buvo paneigta. Byloje, pirmiausia liudytojos V. B. parodymais, buvo įrodyta, kad nuteistasis pirmiausia įstūmė nukentėjusiąją iš bendrabučio koridoriaus į savo kambarį, ten sudavė jai smūgį ranka ir tik po to smogė I. S. į kaklą peiliu. Pats nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Galima sutikti, kad šiuo metu dėl to, kad atėmė nukentėjusiajai gyvybę, nuteistasis gailisi. Tačiau ne tik šioje nutartyje, bet ir skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išanalizuotos bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. N. nužudymą padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia. Jėga įstūmęs nukentėjusiąją į savo kambarį ir ten suduodamas jai smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – kaklo sritį, nuteistasis veikė siekdamas atimti gyvybę nukentėjusiajai. Tai, kad nužudymas buvo padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, rodo padidintą šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

13Teismas taip pat jau įvertino tai, kad A. N. neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra pakankamai solidaus amžiaus, nusikalto būdamas girtas, apklaustų asmenų parodymais charakterizuojamas kaip nuolat girtaujantis asmuo, ko iš esmės ir pats neneigia, yra priklausomybės ligų centro įskaitoje.

14Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad jis padėjo atskleisti padaryto nusikaltimo motyvus, nuo teisėsaugos nesislapstė. Tačiau iš bylos matosi, kad iškart po įvykio, atvykus policijos pareigūnams, A. N. buvo užsirakinęs savo kambaryje, policijos pareigūnų neįleido, sakė nieko nežinantis, todėl buvo išlaužtos jo kambario durys. Vėliau jį apklausus įtariamuoju, A. N. pripažino, kad dūrė peiliu I. S., tačiau negalėjo prisiminti net to, kaip ji atėjo pas jį į kambarį, kas tarp jų įvyko ir kodėl jis dūrė jai peiliu. Todėl teigti, kad nuteistasis padėjo išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes ar motyvus, nėra pagrindo.

15Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 dalyse arba BK 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje nustatyta, kad pats nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nuteistasis neatlygino net dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos, todėl taikyti BK 62 str. 1 arba 2 dalies nuostatas skiriant bausmę nebuvo ir nėra tam būtinų šiame BK straipsnyje išvardintų sąlygų. Tuo tarpu švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė taikant BK 54 str. 3 d., pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriama tik tais atvejais, kai nustatomos išimtinės nusikalstamą veiką ir (ar) kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-261/2013 ir kt.). Kolegijos nuomone, šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra, jų savo apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis. Todėl skirti A. N. bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai skyrė bausmę BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, kaip tai ir numatyta BK 54 str. 1 d.

16BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo nuo 7 iki 15 metų bausmę. Teismas nuteistajam paskyrė 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, sankcijos vidurkį tik nežymiai viršijanti už nužudymą nuteistajam paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

17Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl iš jo priteistų žalos atlyginimų dydžių. Kolegijos nuomone, šie apelianto dėstomi argumentai irgi yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai priteisė iš A. N. atitinkamas nuosprendyje nurodytas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

18Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. N. jo patirtą su sesers mirtimi susijusią turtinę žalą 4437 Lt ir dėl sesers žūties patirtą neturtinę žalą 20 000 Lt. Nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad iš šios ieškininiame pareiškime nurodytos sumos turi būti minusuojama iš savivaldybės gauta laidojimo pašalpa 1040 litų. Nukentėjusysis M. Š., kaip nukentėjusiųjų K. S. ir K. S. atstovas pagal įstatymą, byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 70-72), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo jo globojamiems nepilnamečiams nužudytosios vaikams po 50000 litų neturtinės žalos, kurią vaikai patyrė dėl mamos žūties, atlyginimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinį, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkino 3397 Lt sumoje, iš ieškinio sumos atėmė nukentėjusiojo gautą laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).

19Apeliacinio skundo argumentai dėl per didelių priteistų neturtinės žalos atlyginimų sumų irgi yra nepagrįsti ir atmetami. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems K. S. ir K. S. padaryta tyčiniais nusikalstamais A. N. veiksmais, kuriais buvo atimta jų motinos gyvybė. Nužudytoji mirties metu buvo 35 metų amžiaus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog nežiūrint tam tikrų asmeninio gyvenimo problemų, I. S. rūpinosi vaikais, juos užaugino iš esmės viena. Vaikai yra 11 ir 13 metų amžiaus, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad I. S. su vaikais siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės mamos netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas iš A. N. mažamečiams nukentėjusiesiems priteisė po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Visa tai išsamiai aptarta ir skundžiamame nuosprendyje, o jame išdėstyti teismo argumentai paneigia apelianto argumentus. Akivaizdu, kad I. S. nužudymas abiems nukentėjusiesiems sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl akivaizdu, kad jiems buvo padaryta didelė neturtinė žala.

20Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad nustatydamas nukentėjusiesiems mažamečiams padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Nuosprendyje taip pat pagrįstai pažymėta šio CK straipsnio nuostata apie tai, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Apelianto argumentai apie tai, kad jis yra nebejauno amžiaus ir priteistų sumų sumokėti negalės, atmetami. Kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Įvertinus visas šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nustatydamas abiems nukentėjusiesiems (nepilnamečiams nužudytosios vaikams) padarytos neturtinės žalos dydį, teismas CK 6.250 str. 2 d. nuostatų nepažeidė, nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis ir neprieštarauja galiojančiai teisminei praktikai, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

21Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad tarp nukentėjusiojo M. Š. ir nužudytos jo sesers taip pat buvo susiklostę ilgalaikiai glaudūs artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, brolis rėmė seserį materialiai, padėjo jai auginant vaikus, kartu slaugė sergančią mamą. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, po sesers žūties brolis ėmėsi globoti jos nepilnamečius vaikus, iš karto po sesers sužalojimo M. Š. nedelsdamas atvyko į įvykio vietą, apie įvykį sesers kaimynės iš karto pranešė jam, kaip vieninteliam sesers artimam asmeniui, po įvykio būtent M. Š. rūpinosi sesers laidotuvėmis. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas, iš dalies patenkinęs M. Š. civilinį ieškinį, pagrįstai priteisė iš nuteistojo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šiam nukentėjusiajam.

22Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, negali būti laikoma aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Keisti nuosprendį nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

24nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš nuteistojo A. N. priteista 3397 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. N. nuteistas už nužudymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis... 6. A. N. 2012 m. spalio 27 d. apie 22.30 val. bendrabučio, esančio Klaipėdoje,... 7. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per... 8. Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas atmetamas.... 10. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir... 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo... 12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 13. Teismas taip pat jau įvertino tai, kad A. N. neteistas ir administracine... 14. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad jis padėjo atskleisti... 15. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK... 16. BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo nuo 7 iki 15 metų bausmę.... 17. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad nesutinka su... 18. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį,... 19. Apeliacinio skundo argumentai dėl per didelių priteistų neturtinės žalos... 20. Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad nustatydamas nukentėjusiesiems... 21. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad tarp nukentėjusiojo M. Š. ir... 22. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 24. nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti....