Byla e2A-335-781/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės prekybos ir paslaugų firmos ,,Žiburys“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Audersima“, ieškinį atsakovei D. S. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė prekybos ir paslaugų firma ,,Žiburys“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audersima“ (toliau – ieškovė), pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės D. S. (toliau - atsakovė) 127 231,46 Eur žalos atlyginimo, 25 289 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir ieškovės dublike nurodyta, kad:

71.1.Atsakovė ėjo įmonės vadovės pareigas nuo 1991 m. vasario 19 d. Ji, būdama bendrovės vadove, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to blogėjo firmos finansinė padėtis, o nuo 2012 m. gruodžio 12 d. bendrovė buvo faktinio nemokumo būsenoje. 2016 m. birželio 7 d. įsiteisėjo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

81.2. Ieškovės nemokumo atsiradimo momentas siejamas su 2012 m. gruodžio 31 d. Sudarius bendrovės finansinę atskaitomybę už 2012 metus, jos vadovei ir savininkei tapo aišku, kad yra prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to padaryta nebuvo.

91.3. Nors atsakovė teigia, kad buhalterė aplaidžiai tvarkė buhalteriją, tačiau už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju atsakovė, o ne buhalterė.

102.

11Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti. Nesutikimas, išdėstytas ir atsakovės triplike, grindžiamas tokiais argumentais:

122.1.Visą atsakovės buhalteriją tvarkė finansininkė, kuri bendrovėje dirbo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl buhalterės neteisingai vykdytos buhalterinės apskaitos sudaryti balansai yra neteisingi, todėl atsakovė už tai nėra atsakinga. Ji apie tai nežinojo, o sužinojusi tikrąją įmonės būklę 2016 m. iškart kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė, teikdama dokumentus, negalėjo nepastebėti akivaizdžių skirtumų tarp balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, ir didžiosios knygos balanso už 2013 m.

132.2. Nors ieškovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. skoliniai įsipareigojimai buvo 11 695,23 Eur, o bankroto bylos iškėlimo metu 2016 m. gegužės 26 d. jau 156 440,00 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, kokiu būdu, dėl kokių priežasčių padidėjo įsiskolinimai, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės kaltė.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

153.

16Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 79 952,27 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2018 m. sausio 3 d. iki visiško skolos išieškojimo ir 190,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 1 424 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

174.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovės delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jos vadovaujamai įmonei iškėlimo. Nurodė, kad būtent vadovės iniciatyva pagal jos 2016 m. gegužės 10 d. pareiškimą bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2016 m. gegužės 26 d. Susipažinęs su šiuo pareiškimu teismas padarė išvadą, kad 2012 m. atsakovei buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Atsakovė teikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, balansus, aiškinamuosius raštus pasirašytus tiek buhalterės, tiek jos pačios. Bankroto byloje nėra duomenų, kad buhalterinė apskaita būtų buvus vesta netinkamai, apgaulingai ir kad atsakovė būtų tai akcentavusi.

195.

20Teismas pripažino abstrakčiais ir neįrodytais atsakovės argumentus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų aplaidaus tvarkymo, registrui teikiamų balansų neatitikimo tikrosios įmonės veiklos rezultatų. Atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie leistų įvertinti ieškovės finansinę padėtį, jos pradelstus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad nuo 2013 m. t. y. ketverius metus iš eilės, atsakovės valdomos bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, kasmet pradelsti įsipareigojimai sudarė vis didesnę balanse įrašyto turto dalį, tačiau atsakovė nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks įmonės vadovo elgesys, kai ilgą laiką nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, o pradelsti įsipareigojimai vis auga, teismo vertinimu, sudarė pagrindą spręsti esant atsakovės kaltei.

216.

22Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. gegužės mėnesį paaiškėjus veiklos rezultatams už 2012 m., o ne 2016 m. gegužės mėnesį.

237.

24Teismas, atlikęs kreditorių reikalavimų susiformavimo laikotarpių analizę ir spręsdamas iš atsakovės priteistinos žalos dydžio klausimą, nurodė, kad kai kurie ieškovės nurodyti kreditorių reikalavimai susidarė iki 2013 m. gegužės 1 d., t.y. iki atsakovės pareigos kreiptis į teismą, todėl prašomas priteisti žalos dydis turi būti mažintinas. Dėl kitų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ieškovė pateikė duomenis, kad jie susiformavo po 2012 m., t.y. atsakovei nepasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jie yra pagrįsti 79 952,27 Eur apimtyje. Atsakovė turi pareigą atlyginti žalą tik dėl tų teismo patvirtintų įsiskolinimų, kurie susidarė per laikotarpį dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2016 m.

258.

26Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismo formuojamą praktiką pripažino, kad nustatant atlygintos žalos dydį į jas neturi būti įtrauktinos administravimo išlaidos.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

289.

29Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

309.1.

31Atsakovė apie įmonės nemokumą sužinojo tik 2016 m., ir tuoj pat su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

329.2.

33Atsakovė prieštarauja teismo išvadai, kad jos vadovaujama įmonė tapo nemoki nuo 2012 m. gruodžio 12 d. Tai patvirtina finansininkės-analitikės paaiškinimai bei uždarosios akcinės bendrovės „Dero“ atlikta buhalterinių dokumentų patikrinimo išvada.

349.3.

35Pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą sprendimą vien dėl to, kad rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais ir teiginiais dėl įmonės nemokumo ir žalos dydžio. Atsakovė pateikė teismui nepriklausomų finansininkų ir auditorių išvadas, kurios patvirtino esant neatitikimui finansinėse ataskaitose, tačiau teismas šiais įrodymais nesivadovavo.

369.4.

37Ieškovė, atsisakiusi pateikti atsakovei finansinius įmonės dokumentus auditui atlikti, atėmė iš atsakovės galimybę įrodyti jos nurodomas aplinkybes dėl įmonės nemokumo.

3810.

39Ieškovė atsiliepime nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad:

4010.1.

41Net ir nustačius, kad atsakovė iki 2016 m. nežinojo, nesuprato apie įmonės nemokumą, ši aplinkybė nenaikina atsakovės atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi vadovas turi pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

4210.2.

43Įmonės nemokumo momentui nustatyti ieškovė rėmėsi įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis už 2011-2015 metus, kurie buvo pateikti viešajam registrui ir yra nenuginčyti, netaisyti, todėl pagrindo jais abejoti, nėra. Ieškovei sugretinus skolų dydžius, nurodytus kreditorių sąrašuose prie metinių balansų bei skolų dydžius suderinimo aktuose, skolų dydžiai sutapo, tai reiškia į balansą įrašytų skolų dydžių teisingumą.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4611.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų pridėjimo

4812.

49CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

5013.

51Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. liepos 16 d. paslaugų pirkimo sutartį dėl finansinio audito atlikimo, A. S. auditoriaus pažymėjimą, UAB „Censitor“ pažymėjimą, 2018 m. liepos 17 d. prašymą bankroto administratoriui, 2018 m. liepos 20 d. bankroto administratoriaus pranešimą, I. L. pareiškimą, R. B. paaiškinimą, atsakovės 2016 m. liepos 18 d. pareiškimą bankroto administratoriui, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. pranešimą dėl bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdama į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. pranešimas buvo surašytas po ginčo sprendimo priėmimo ir jis patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl jos skundo nagrinėjimo teisme, teisėjų kolegija mano esant tikslinga šį įrodymą pridėti prie bylos. Sprendžiant kitų nurodytų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimą vertintina, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovė nepagrindė būtinybės juos pateikti vėliau, todėl teisėjų kolegija šių pažymų nepriima ir prie bylos neprideda.

5214.

53Teismas prie bylos taip pat prideda ieškovės pateiktą 2018 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2018 m. gegužės 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jie gauti po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo bei patvirtina reikšmingas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.

54Dėl bendrovės vadovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento

5515.

56Vienas iš ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą faktinių pagrindų – imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeidimas.

5716.

58Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo nuoseklią praktiką tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jo neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 ir kt.). ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

5917.

60Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. gegužės mėnesį paaiškėjus veiklos rezultatams už 2012 m., kuomet bendrovė tapo nemoki. Atsakovė su tokia teismo išvada kategoriškai nesutinka teigdama, jog ieškovė bei pirmosios instancijos teismas spręsdami bendrovės nemokumo klausimą, nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centre esančiais duomenimis už 2012 m. – 2016 m. Argumentą dėl balansų neatitikimo tikrovės atsakovė įrodinėja į bylą pateiktomis uždarosios akcinės bendrovės „Dero“ 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. gegužės 18 d. finansininkės – analitikės parengtomis bendrovės buhalterinių dokumentų patikrinimo išvadomis (2 t., b.l. 29-31, 65-67), kuriose nurodyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai bei viešame registre užfiksuoti duomenys apie atsakovės finansinę būklę nesutampa su atsakovės programinėje įrangoje nurodyta informacija. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šių dokumentų turiniu, kritiškai vertina juose išdėstytas išvadas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra žinoma subjektų, atlikusių atsakovės valdomos bendrovės finansinį patikrinimą, kompetencija. Pagrindą abejoti 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. gegužės 18 d. išvadų teisingumu suponuoja ir tai, kad didžioji kasos knyga, kuria rėmėsi išvadas teikę specialistai, buvo suformuota pačios atsakovės pagal išlikusius programoje duomenis, o kai kuriais klausimais specialistai apskritai neturėjo galimybės pasisakyti dėl duomenų trūkumo (pvz., 2012 m. turto vertė). Be to, uždarosios akcinės bendrovės „Dero“ išvadoje nurodytą teiginį apie aplaidų ir apgaulingą bendrovės apskaitos tvarkymą paneigia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, patvirtinanti prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (3 t., b.l. 61-64).

6118.

62Nors atsakovė ir teigia esant neatitikimų tarp VĮ Registrų centrui pateiktų balansų bei bendrovės finansinių ataskaitų, tačiau įrodymų, kokia nagrinėjamu laikotarpiu buvo reali bendrovės finansinė padėtis, turto sudėtis, padėsianti objektyviai nustatyti bendrovės mokumą, nepateikia. Ieškovė teismui pateikė kreditorių sąrašuose prie metinių balansų nurodytų skolų, ir suderinimo aktuose užfiksuotų skolų, palyginimą, kuris patvirtina skolų dydžių sutapimą 2012 m., 2013 m., 2015 m., tai leidžia pripažinti balansuose nurodytų įsiskolinimų teisingumą (2 t., b.l. 136). Remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas susipažino su atsakovės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turiniu ir nustatė, kad atsakovė 2016 m. kreipdamasi į teismą pati remiasi 2015 m. balanso duomenimis. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nustatant bendrovės nemokumo atsiradimo momentą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centre esančiais finansinės atskaitomybės dokumentais.

6319.

64Atlikus 2013 m., 2014 m., 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų analizę matyti, kad šiais laikotarpiais bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovė veikė nuostolingai (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) (1 t., b.l. 26-38, 49-59). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pagrįstai susiejo su šios bendrovės nemokumo atsiradimo momentu 2012 metais; apeliacinio skundo argumentai šios pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

6520.

66Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės galimybės atlikti bendrovės finansinį auditą pažymi, kad šį auditą atsakovė inicijavo ir kreipėsi į bankroto administratorę dėl dokumentų pateikimo jau po sprendimo priėmimo. Atsakovė nepaaiškino pasyvaus elgesio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir tik priėmus jai nepalankų sprendimą ėmėsi aktyvių veiksmų savo pozicijai apginti. Atsakovė, gavusi bankroto administratorės atsisakymą pateikti dokumentus, galėjo bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo pagalba patikrinti šio atsisakymo teisėtumą, tačiau pasielgus pasyviai turi priimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Todėl sutikti su atsakove, jog jai buvo trukdoma įrodyti savo teiginių pagrįstumą, nėra pagrindo. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

6721.

68Bendrovės vadovės civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus vadovės veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovė.

6922.

70Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bando perkelti kitiems įmonės kreditoriams. Būtent atsakovė, būdama įmonės vadove, kuriai geriausiai žinoma įmonės finansinė būklė, jos galimybė vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, įstatymo įpareigota imtis veiksmų, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Iš anksčiau minėto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2012 m. sumažėjus apyvartai, ėmė augti nuostoliai. Atsakovei apie tai buvo žinoma. Tačiau ji, būdama bendrovės vadove, nuo 2012 m. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant sustabdyti augančius nuostolius. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo, apdairaus vadovo kriterijaus.

7123.

72Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

7324.

74Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendrovės finansinių įsipareigojimų susiformavimo momentą, sprendė, kad prašomos priteisti žalos dydis yra pagrįstas tik dėl dalies kreditorių reikalavimų, susiformavusių nuo 2012 m. iki 2016 m., t.y. atsakovės vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu. Atsakovė apeliaciniame skunde apeliuoja į neteisingą žalos dydžio ginčo sprendime argumentavimą.

7525.

76Apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo nesutikti su sprendime nustatytu žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į ieškovės pateiktą pažymą apie skolų atsiradimo terminus pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, atsakovės bendrovei ir jos kreditoriams padaryta žala pripažino neįvykdytas bendrovės prievoles, atsiradusias po nustatytos bendrovės nemokumo datos, t. y. 2012 m. (2 t., b.l. 131-132). Atsakovė šios išvados niekaip nepaneigė, žalos apskaičiavimo metodo nenurodė. Minėtoje pažymoje ieškovė nurodė kreditorių atsiradimo momentą ir pateikė jų reikalavimų dydžius. Taigi ieškovė detaliai pagrindė naujų skolų po 2012 m., kai atsakovė delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo, susiformavimą. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas, iš bendros įsiskolinimo sumos atėmęs skolas, atsiradusias iki atsakovės pareigos kreiptis į teismą momento, pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 79 952,27 Eur žalos atlyginimo.

7726.

78Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę jos neveikimu, laiku (bendrovei tapus nemokia) nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo; kaltė, pasireiškusi atsakovės nepakankamu, t. y. ne tiek, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, rūpestingumu ir apdairumu; priežastinis ryšys tarp atsakovės, turėjusios pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdžiusios, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos – dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradusios bendrovės skolų sumos; žala – nuo bendrovės nemokumo momento atsiradę nauji bendrovės kreditorių reikalavimai, kurių nebūtų buvę, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytos, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Dėl bylos procesinės baigties

7927.

80Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

8128.

82Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

8329.

84Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis), tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę ieškovė.

8530.

86Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, nurodytos ieškovės patirtos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

89Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas ( - ) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei prekybos ir paslaugų firmai ,,Žiburys“, įmonės kodas 172225430, 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė prekybos ir paslaugų firma... 7. 1.1.Atsakovė ėjo įmonės vadovės pareigas nuo 1991 m. vasario 19 d. Ji,... 8. 1.2. Ieškovės nemokumo atsiradimo momentas siejamas su 2012 m. gruodžio 31... 9. 1.3. Nors atsakovė teigia, kad buhalterė aplaidžiai tvarkė buhalteriją,... 10. 2.... 11. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo... 12. 2.1.Visą atsakovės buhalteriją tvarkė finansininkė, kuri bendrovėje dirbo... 13. 2.2. Nors ieškovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. skoliniai... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 3.... 16. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 17. 4.... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovės... 19. 5.... 20. Teismas pripažino abstrakčiais ir neįrodytais atsakovės argumentus dėl... 21. 6.... 22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą... 23. 7.... 24. Teismas, atlikęs kreditorių reikalavimų susiformavimo laikotarpių analizę... 25. 8.... 26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 9.... 29. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 30. 9.1.... 31. Atsakovė apie įmonės nemokumą sužinojo tik 2016 m., ir tuoj pat su... 32. 9.2.... 33. Atsakovė prieštarauja teismo išvadai, kad jos vadovaujama įmonė tapo... 34. 9.3.... 35. Pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą sprendimą vien dėl to, kad... 36. 9.4.... 37. Ieškovė, atsisakiusi pateikti atsakovei finansinius įmonės dokumentus... 38. 10.... 39. Ieškovė atsiliepime nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jį... 40. 10.1.... 41. Net ir nustačius, kad atsakovė iki 2016 m. nežinojo, nesuprato apie įmonės... 42. 10.2.... 43. Įmonės nemokumo momentui nustatyti ieškovė rėmėsi įmonės finansinės... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 46. 11.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo... 48. 12.... 49. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 50. 13.... 51. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. liepos 16 d. paslaugų... 52. 14.... 53. Teismas prie bylos taip pat prideda ieškovės pateiktą 2018 m. rugpjūčio 2... 54. Dėl bendrovės vadovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 55. 15.... 56. Vienas iš ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą faktinių... 57. 16.... 58. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti... 59. 17.... 60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės pareigą kreiptis į... 61. 18.... 62. Nors atsakovė ir teigia esant neatitikimų tarp VĮ Registrų centrui... 63. 19.... 64. Atlikus 2013 m., 2014 m., 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės... 65. 20.... 66. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės galimybės atlikti bendrovės finansinį... 67. 21.... 68. Bendrovės vadovės civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 69. 22.... 70. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai savo pareigą kreiptis į teismą... 71. 23.... 72. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą... 73. 24.... 74. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendrovės finansinių... 75. 25.... 76. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo nesutikti su sprendime... 77. 26.... 78. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 79. 27.... 80. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio... 81. 28.... 82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 83. 29.... 84. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 85. 30.... 86. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 302,50 Eur bylinėjimosi... 87. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 88. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 89. Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas ( - ) bankrutavusiai uždarajai...