Byla 2S-496-109/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4930-374/2010 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikianti institucija – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė J. M. 2010 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą su atsakovu V. M. dėl jo kaltės, šalims palikti santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių T. M. ir D. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikinąjį materialinį išlaikymą sūnums T. M. ir D. M. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, įpareigoti atsakovą gyvento skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą V. M. mokėti nepilnamečių vaikų T. M. ir D. M. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2010-09-03) iki bus priimtas teismo sprendimas ieškovei J. M. uzufrukto teise, įpareigojo atsakovą V. M. gyvento skyrium nuo šeimos, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, uždraudžiant jam lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ). Teismas nurodė, kad ieškovė, inicijuodama santuokos nutraukimo bylą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu yra agresyvus, jis neprisideda prie vaikų išlaikymo, girtauja. Nors ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo pajamas, teismas vadovavosi tuo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų neįgalus ar dėl kitų priežasčių negalintis pasirūpinti darbu ir sprendė, jog atsakovas gali ir privalo bent minimaliai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė prašymą įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo grindė rašytiniais įrodymais, t. y. Marijampolės PK VP miesto policijos nuovados pažyma apie netinkamą atsakovo elgesį šeimoje bei A. M. gydymo klinikos pažyma apie ieškovės sveikatos stovį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas savo elgesiu kelia grėsmę nepilnamečiams vaikams ir savo sutuoktinei bei turtui.

5Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo šeimos, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, uždraudžiant jam lankytis nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ( - ). Nurodo, kad toks teismo sprendimas atsakovui buvo visiškai netikėtas ir pažemino jį ne tik kaip vyrą, bet ir kaip vaikų tėvą. Visą gyvenimą atsakovas išlaikė šeimą, rūpinosi ja, jo bei jo artimųjų pagalbos dėka įsigijo gyvenamąjį bustą, suremontavo jį, kad būtų geresnės sąlygos gyventi visai šeimai, vaikus išlaiko ir nevengia jų išlaikyti. Ieškovės atsakovas buvo apšmeižtas, nepagrįstai apkaltintas fiziniu bei psichologiniu smurtu ir jam uždrausta gyventi namuose, kuriuos pats prižiūrėjo ir rūpinosi. Ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą. Santuokos pradžioje eilę metų ieškovas su atsakove gyveno taikiai, tačiau vėliau ieškovė pradėjo dažnai girtauti, išeidama iš namų vaikus palikdavo vienus, grįžęs iš darbo atsakovas juos rasdavo vienus. Tuo tarpu ieškovė į namus negrįždavo po keletą parų. Grįžusi provokuodavo konfliktus, yra buvę, kad atsakovas ją nuo savęs stumdavo, nes ji puldavo jį, tokiu būdu dėl girtumo krisdama ji yra užsigavusi į grindis, baldus. Po to kviesdavo policiją, sakydama, kad atsakovas jos atžvilgiu vartoja fizinį smurtą, nors realiai niekada prieš ją nesmurtavo ir nemušė. Ieškovės teiginiai dėl smurto niekuo nepagrįsti, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, ieškovė nėra kreipusis į šią įstaigą dėl atsakovo netinkamo elgesio, apie jo tariamą smurtavimą šeimos narių atžvilgiu neturima jokių duomenų.

6Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

7Apeliacinis procesas nutrauktinas.

8Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

10Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Taigi CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

11Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šiame straipsnyje išvardintas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas.

12Atsakovas atskiruoju skundu neginčija pačios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tačiau nesutinka su teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalimi dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo šeimos.

13Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-374/2011 nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą tarp V. M. ir J. M., įregistruotą 1995-09-23 Marijampolės rajono CMS, akto įrašo Nr. 198, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – M., M. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų T. M. ir D. M. gyvenamąją vietą kartu su motina J. M.. Priteisė iš atsakovo V. M. nepilnamečių vaikų T. M. ir D. M. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatant J. M. uzufrukto teisę į šias lėšas. Santuokoje įgytą turtą: 0,6300 ha žemės sklypą (u/n ( - ), gyvenamąjį namą (u/n ( - ), ūkinį pastatą (u/n ( - ), ūkinį pastatą (u/n ( - ), kiemo statinius (u/n ( - ), esančius (duomenys neskelbtini, padalino lygiomis dalimis, t. y. ½ dalį V. M., ir ½ dalį J. M., automobilį Opel Astra, v/n ( - ) ir Audi 100, v/n ( - ) priteisė atsakovui V. M., a/k ( - ) Teismas priteisė iš atsakovo V. M. ieškovės J. M. naudai 100 Lt už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, bei 35,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė solidariai iš J. M. ir V. M. 15 Lt teismo išlaidų. Teismas sprendime konstatavo, kad nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

14CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumo savybę teismo sprendimas įgyja įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir šitai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 279 straipsnis, CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2011 m. vasario 3 d., sprendimu konstatuota, kad neliko ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jų gyvenamosios vietos nustatymo, ginčo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje priėmimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, nebeliko atskirojo skundo ginčo dalyko, todėl teisėjų kolegija apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnis).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

16apeliacinį procesą nutraukti.

Proceso dalyviai