Byla 2A-769-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant A. L., dalyvaujant ieškovo atstovams V. B. ir adv. V. V., atsakovo atstovui adv. T. Z., trečiojo asmens atstovei D. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Speisuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovui UAB „Speisuva“ dėl laikinosios šilumos energijos tiekimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ 2009-01-30 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-5, 7-8, 12-16) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas pripažinti 2005-11-08 laikinosios šilumos energijos tiekimo sutarties 3.2 p. dalį, nustatančią ieškovui pareigą sumokėti atsakovui už šilumos tinklų ir įrenginių eksploatavimą po 0,36 Lt už 1 kv.m. šildomo ploto, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Nurodė, kad ginčijamas sutarties punktas ieškovui buvo nenaudingas ekonomiškai, pasirašytas grasinimo nutraukti šilumos energijos tiekimą įtakoje, kurį atsakovas ir realizavo, prasidėjus šildymo sezonui sudarydamas fizines kliūtis šilumos energijos teikimui į pastatą. Dėl tokios susidariusios ekstremalios padėties atsirado grėsmė užšalti radiatoriams bei vamzdynams, sugadinti dėl perkrovų elektros energijos kabeliams, kadangi patalpų savininkai ėmėsi jas šildyti elektra, galėjo būti nepataisomai sugadintas ir patalpų savininkų turtas. Atsakovas pasinaudojo neatidėliotinu pastato patalpų savininkų poreikiu gauti šilumos energiją ir įtakojo sutarties ieškovui nenaudingomis sąlygomis pasirašymą, nors anksčiau ieškovas tvarkingai atsiskaitydavo už šilumos energiją ir dėl to ginčų nėra. Tokius atsakovo veiksmus laiko nesąžiningais, prieštaraujančiais gerai moralei, akivaizdžiai pažeidžiančiais ieškovo ekonominius interesus. Taip pat tvirtina, jog ginčijama sutarties punkto dalimi atsakovas atlyginimą nustatė už jo faktiškai neatliekamus darbus, nes dar iki šios sutarties su atsakovu pasirašymo ieškovas 2005-09-14 sutartimi buvo susitaręs, jog analogiškas paslaugas - šilumos energijos tiekimo tinklų techninę priežiūrą bei eksploatavimą, būtinus su tuo susijusius darbus - jam atliks kita bendrovė, UAB „Vilterma“. Dėl šios priežasties kito asmens, kuris eksploatuotų šilumos tinklus, ieškovui iš esmės net nereikėjo, tačiau atsakovas neleido patekti prie jo kontroliuojamo šilumos mazgo ir atlikti reikiamus veiksmus šildymo sezonui pradėti. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.91 str. ir 1.81 str. nuostatomis. Pažymėjo, jog visas kitas atsakovo išlaidas, susijusiais su šilumos energijos pateikimu į pastatą pagal šios sutarties 3.2. p., t.y. už pateiktą šilumos energiją mokėti LR įstatymais patvirtintomis kainomis ir nustatyta tvarka – yra atsakovui kompensavęs.

4Atsakovas UAB „Speisuva“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 135-148) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog sutarties 1.1 p. numatytas atsakovo įsipareigojimas atlikti inžinerinių šilumos energijos tiekimo tinklų iki atsakomybės ribų techninę priežiūrą, o ieškovas atitinkamai įsipareigojo sumokėti už tiektas paslaugas. Sutarties 2.1.2 p. taip pat numatyta, jog atsakovas įsipareigoja atlikti inžinerinių šilumos energijos tinklų iki atsakomybės ribų techninės priežiūros ir eksploatacijos paslaugas, o ieškovas įsipareigoja sumokėti už gautas paslaugas. Atsakomybės ribų akte, kurį pasirašė ir ieškovas, numatyta, kad atsakomybės riba yra aukštuminio pastato šilumos punkte. Tai reiškia, kad atsakovas neeksploatuoja ir nėra atsakingas už aukštuminio pastato 4B22b šilumos tinklus, esančius pastato viduje, o eksploatuoja tik tuos tinklus, kurie eina nuo trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ tinklų iki atsakomybės ribų. UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekimo tinklai neturėjo ir neturi tiesioginio susisiekimo su aukštuminiu pastato tinklais. 2002-10-01 tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus energija“ buvo sudaryta Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo atsiskaitymo sutartis, pagal kurią tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją pastatams, esantiems Laisvės pr. 60, tarp kurių yra ir aukštuminis pastatas, o atsakovas įsipareigojo prižiūrėti jam eksploatuoti priskirtus šilumos tinklų tiekimo, vartojimo įrenginius bei apskaitos prietaisus. Šios sutarties pagrindu pasirašytame atsakomybės ribų akte numatyta, kad atsakomybės riba yra flanšas už sklendės ŠK 2531. Ši sklendė yra ties Justiniškių gatve, t.y. nuo aukštuminio pastato nutolusi dideliu atstumu. Būtent šiuos tinklus atsakovas ir eksploatavo, už šiuos tinklus nustatytas 0,36 Lt mokestis pagal sutartį su ieškovu. Ieškovo nurodyta UAB „Vilterma“ šių tinklų neeksploatuoja, pastaroji įmonė eksploatuoja aukštuminio pastato vidaus tinklus. Taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, jog sutartis, kurios punktas dėl įkainių už paslaugos teikimą ginčijamas, yra pasirašyta esant atsakovo ekonominiam spaudimui. Atsakovas siekdamas, kad būtų laiku pradėtas aukštuminio pastato šildymas, 2005-07-05 raštu perdavė ieškovui aukštuminio pastato infrastruktūros eksploatavimo perdavimo preliminarios sutarties projektą. Pagal šią sutartį ieškovui, be kita ko, turėjo būti perduotas šilumos tiekimas į aukštuminį pastatą - aukštuminio pastato vidaus šilumos tinklų eksploatavimas. Ieškovas formaliai atsisakinėjo pasirašyti sutartį, nežiūrint, kad artėjo šalčiai, į atsakovo priminimus pasirašyti sutartį atsakinėjo formaliai ir tokiu būdu vengė pasirašyti sutartį. Tik ieškovo valdybai sutikus dėl 0,36 Lt įkainio, ieškovas šia sutartį pasirašė. Ieškovas neginčijo šio sutarties punkto daugiau nei trejus metus, jį pradėjo ginčyti tik iškėlus civilinę bylą dėl skolos priteisimo, siekdamas išvengti pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas.

5Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 128-129) prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, jog atsakovas pagal 2002-04-02 turto patikėjimo sutartį patikėjimo teise valdė AB „Spauda“ turtą - šilumos perdavimo trasą. 2002-10-01 tarp UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo UAB „Speisuva“ buvo pasirašyta šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis, pagal kurios sąlygas UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją pastatams Laisvės pr. 60, o vartotojas UAB „Speisuva“ - atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją. Žino, kad atsakovas 2005 metų rudenį net iki lapkričio mėnesio neteikė šilumos į minėtą pastatą, todėl, trečiojo asmens nuomone, ieškovas pasirašė sau nenaudingą laikinąją šilumos energijos tiekimo sutartį, įsipareigodamas atsakovui mokėti 0,36 Lt už šildomo ploto kvadratinį metrą. Trečiojo asmens nuomone, pastato Laisvės pr. 60 šilumos tinklų eksploataciją vykdė UAB „Vilterma“, su kuria ieškovas ir atsiskaitydavo už šilumos bei vandens tinklų priežiūrą. Atkreipia dėmesį į tai, kad vamzdynas, kuriuo buvo tiekiama šilumos energija į pastatą, yra po žeme, jam jokia priežiūra nereikalinga.

6Ieškovas dubliku (t. 2, b.l. 1-3) nesutiko su atsakovo argumentais, jog ginčijamoje sutartyje yra susitarta dėl visų Laisvės pr. 60, Vilniuje, sklype esančių šilumos tiekimo įrenginių (tinklų) eksploatavimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad eksploatuojant tinklus jis turėjo kokių nors išlaidų. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl šilumos energijos tiekimo įrenginių eksploatavimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų šilumos energija negalėjo patekti į pastatą, todėl ieškovas buvo priverstas sutikti su atsakovo sąlygomis ir 0,36 Lt mokestis nebuvo savanoriškai akceptuotas.

7Atsakovas tripliku (t. 2, b.l. 29-34) tvirtino, jog šalys tarėsi ir derėjosi dėl magistralinių trasų eksploatavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčijamas sutarties punktas jam buvo ekonomiškai visiškai nenaudingas. Pažymėjo, kad dėl 0,36 Lt moeskčio ieškovo valdyba davė savo sutikimą.

8Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-28 sprendimu (t. 2, b.l. 185-188) ieškinį patenkino: pripažino 2005-11-08 laikinosios šilumos energijos tiekimo sutarties 3.2 p. dalį, numatančią ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ mokėti atsakovui UAB „Speisuva“ už šilumos tinklų ir įrengimų eksploataciją 0,36 Lt už 1 kvadratinį metrą šildomo ploto, negaliojančia nuo 2005-11-08, t.y. nuo laikinosios šilumos energijos tiekimo sutarties sudarymo momento; priteisė iš atsakovo ieškovui 132 Lt bylinėjimosi išlaidų bei grąžino ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ 468 Lt permokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2005-11-08 pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui šilumos energiją, taip pat atlikti inžinerinių šilumos energijos tiekimo tinklų iki atsakomybės ribų techninę priežiūrą, o vartotojas įsipareigojo sumokėti išlaidas, susijusias sutartyje išvardinta veikla (sutarties 1.1.p.). Minėtos sutarties objektas yra sutarties 1.1 p. minėtų paslaugų teikimas pastatui, esančiam Laivės pr. 60, Vilniuje. Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, jog ieškovas atsakovui mokės už šilumos tinklų ir įrengimų eksploataciją - 0,36 lito už 1 kv.m. šildomo ploto. 2005-06-23 raštu Nr. 2-133 atsakovas pranešė ieškovui, kad į pastatą Laisvės pr. 60, netieks šilumos energijos ir, kad viename iš eksploatavimo perdavimo etapų šilumos tiekimas bus perduotas ieškovui. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, jog šalys, pasirašydamos ginčo sutartį, nebuvo lygiavertės, o atsakovas, būdamas šiluminės trasos valdytoju, valdęs šių trasų sklendes, per kurias turėjo patekti šilumos energija į pastatą, piktnaudžiavo savo padėtimi ir pasinaudojo susidėjusiomis sunkiomis ieškovo atžvilgiu aplinkybėmis. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, sprendė, jog ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutarties dalis, numatanti įkainį už neva suteiktas ieškovui paslaugas, ieškovui ekonomiškai buvo nenaudinga, ieškovo veiksmus pasirašyti sau nenaudingą sutartį lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai, kuris 2005 m. spalio - lapkričio mėnesiais ir vėliau sudarė situaciją, kai šilumos energija negalėjo patekti į pastatą. Pirmosios instancijos teismas 2005-11-08 laikinosios šilumos energijos tiekimo sutarties 3.2 p. dalį, numatančią ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ pareigą mokėti atsakovui UAB „Speisuva“ už šilumos tinklų ir įrengimų eksploataciją 0,36 Lt už 1 kvadratinį metrą šildomo ploto, pripažino negaliojančia pagal CK 1.91 str., 6.228 str. nuostatas.

9Atsakovas UAB „Speisuva“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 192-201) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų - atsakovo eksploatuotų tinklų buvimo vietos ir tokių tinklų santykio su aukštuminio pastato (Laisvės pr. 60, Vilniuje, indeksas 4B22b) vidaus šilumos tinklais, taip pat dėl atsakovo teiktų paslaugų (1.1. p., 2.1.2. p.). Atsakomybės ribų akte, kurį pasirašė ir ieškovas, numatyta, kad atsakomybės riba yra aukštuminio pastato šilumos punkte, t.y. tokios ribos reiškia, kad atsakovas neeksploatuoja ir nėra atsakingas už aukštuminio pastato 4B22b šilumos tinklus. Visus tinklus, kurie eina nuo trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija” tinklų iki ieškovo ir atsakovo atsakomybės ribų (iki aukštuminio pastato), eksploatavo atsakovas. Pažymi, kad trečiojo asmens šilumos tiekimo tinklai neturėjo ir neturi tiesioginio susisiekimo su aukštuminio pastato tinklais. UAB „Vilterma” eksploatavo tik aukštuminio pastato vidaus tinklus, kurių atsakovas po sutarties pasirašymo neeksploatavo ir nesiekė eksploatuoti. Aptariamos 2005-09-14 sutarties Nr. 19 preambulėje nurodyta, kad šalys sudarė Spaudos rūmų aukštuminio pastato, esančio Laisvės pr. 60, Vilnius šilumos ir vandens tinklų priežiūros sutartį. Iš šios sutarties 1.1. p., 1.2. p. ir 1.5. p. taip pat aiškiai matyti, kad ieškovas ir UAB „Vilterma” susitarė tik dėl aukštuminio pastato vidaus tinklų eksploatavimo, ką taip pat patvirtina ir 2006-11-30 pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 2-0014/1, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Vilterma”. Todėl šios ir byloje ginčijamos sutarčių įkainiai net negalėjo būti lyginami, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas reikalavo mokėti tris kartus daugiau, nei kiti paslaugos teikėjai, nepagrįsta. Dėl ieškovo kaltės šalims nepasirašius sutarties ir atėjus šalčiams, pats ieškovas pasiūlė pasirašyti laikinąją šilumos tiekimo sutartį, šią aplinkybę pagrindžia ieškovo valdybos 2005-11-08 išplėstinio posėdžio protokolo Nr. 4. Taigi ieškovas, reikalaudamas sandorio sudarymo, kartu pripažino ir atsakovo teisę gauti atlyginimą. Sutartis su 0,36 Lt eksploatavimo įkainiu buvo pasirašyta būtent paties ieškovo siūlymu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti vienos iš būtinųjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų sąlygų, t.y. kad atsakovas reikalavo sudaryti sandorį. Pirmosios instancijos teismas aiškiai neįvardino, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė grasinimo ekonominiais pagrindais faktą, juolab, kad neteisėti veiksmai negali būti automatiškai prilyginami ekonominio spaudimo darymui. Net ir tuo atveju, jeigu sutarties buvo sudaryta dėl ieškovo įvardintos priežasties – atsakovo atsisakymo tiekti šilumą be sutarties, tokie veiksmai negali būti pripažinti ekonominiu spaudimu, kadangi susidariusioje situacijoje šie veiksmai buvo pateisinami. Prašymas įvykdyti teisės aktų reikalavimus negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas sutarties 3.2. p. nenaudingumą ieškovui, rėmėsi tuo, kad UAB „Vilterma” ir tretysis asmuo eksploatavo šilumos tinklus pigiau, o atsakovas neįrodė realių paslaugų suteikimo fakto. Kelių subjektų paslaugų kainų skirtumas pats savaime negali būti pagrindas pripažinti akivaizdų sandorio sąlygų ekonominį nenaudingumą. Šalys dėl 0,36 Lt įkainio susitarė derybų būdu ir toks įkainis ieškovui buvo priimtinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokias neigiamas pasekmes jam gali sukelti tokio įkainio taikymas. Atkreipia dėmesį, kad ir nesant ekonominio spaudimo ieškovas vis tiek būtų sudaręs sandorį. Ieškovas, nesąžiningai pasinaudodamas procesinėmis teisėmis, viso labo siekia išvengti skolos atsakovui sumokėjimo. Akcentuoja dar vieną aplinkybę, kad ieškovas patvirtino nuginčijamą sandorį 2005-12-09 valdybos nutarimu. Nors pirmosios instancijos teismas faktiškai pasisakė, jog šis ieškovo valdybos nutarimas nėra privalomas ieškovui, būtina atsižvelgti į faktą, kad minėtas valdybos nutarimas priimtas praėjus mėnesiui po sutarties pasirašymo ir jau esant nenutrūkstamam šilumos energijos tiekimui, kai nebebuvo jokio pagrindo manyti, kad šilumos energijos tiekimas gali būti nutrauktas. Todėl šis nutarimas buvo priimtas laisva ieškovo valia, jame šis aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad sutartis yra galiojanti ir privaloma ieškovui bei aukštuminio pastato patalpų savininkams.

10Ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepimu (t. 2, b.l. 205-212) prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad būtent atsakovas privertė ieškovą pasirašyti sutartį, kurios 3.2. p. numatė nepagrįstą ir faktiškai nereikalingą paslaugą (jos atsakovas faktiškai ieškovui ir neteikė), už kurią numatė imti iš ieškovo nepagrįstą ir ekonomiškai nuostolingą mokestį. 2005 m. vasarą atsakovas pranešė pastato savininkams, jog nebeteiks į pastatą šilumos energijos. Todėl ieškovas buvo priverstas ieškoti susitarimų, nes vienintelį šilumos punktą pastate valdė atsakovas. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Vilterma” paslaugų įkainis apima ne tik pastato šilumos tinklų, bet ir pastato vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemų priežiūros paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas pagal sutartį reikalauja iš ieškovo mokėti tris kartus daugiau (0,36 Lt/kv.m.), nei kiti asmenys už tokių paslaugų tiekimą. Už kitų šilumos punktų bei kolektorių priežiūrą su atsakovu privalo atsiskaityti ne pastato (Spaudos rūmų) savininkai, o minimoje teritorijoje esančių kitų pastatų patalpų savininkai, esantys tų punktų ir kolektorių bendraturčiais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad už suteiktas šilumos punktų priežiūros paslaugas jam būtų sumokėję kitų pastatų šilumos punktų bendrasavininkiai, šią prievolę siekia primesti vienintelio Spaudos rūmų aukštuminio pastato patalpų savininkams, o tai iš esmės prieštarauja sąžiningumo principams. Manipuliuodamas techniniais terminais ir painiodamas šilumos tinklus (trasas), kurios eina tik po žeme, su šilumos punktų priežiūra (sklendžių valdymu), atsakovas siekia apsunkinti faktinių aplinkybių nustatymą. Be to, šios šilumos trasos eina po žeme, kurių prižiūrėti nereikia, o visi šilumos punktai priklauso konkretiems pastatams esantiems sklype Laisvės pr. 60, Vilnius. Todėl už jų priežiūrą privalo mokėti konkrečių pastatų patalpų savininkai, proporcingai jų turimam nuosavybės plotui. Už savo pastato šilumos punktų eksploatavimą ieškovas taip pat mokėjo jį eksploatuojuančiai bendrovei - UAB „Vilterma”, nes atsakovas jokių pastato šilumos tinklų, šilumos punkto ir jame esančių įrenginių neeksploatavo, nors už tai reikalauja 0,36 Lt dydžio mokesčio. Šiuo atveju buvo visos aplinkybės pripažinti sandorio atitinkamą dalį negaliojančia. Nesutinka su skundo teiginiais, kad aptariama sutartis buvo pasirašyta išimtinai ieškovo reikalavimu, priešingai, tai atsakovas grasino nutraukti šilumos energijos tiekimą, jei prie sutarties nebus atsakomybės ribų akto, akivaizdžiai siejo šilumos energijos tiekimą pastatui (ieškovui) su privalomu sutarties buvimu. Ginčijamos sutarties projektą parengė ir reikalavo pasirašyti ne ieškovas, o būtent pats atsakovas. Deklaruodami esą turto savininkais, atsakovas ir jį patronuojanti įmonė vertė ieškovą sudaryti ekonomiškai jam nenaudingą sandorį, siedami šį sandorį su jų neva turima nuosavybe (šilumos energijos inžineriniais tinklais ir pastato šilumos punktu). Ieškovas tuo metu negalėjo išvengti sau ir bendrijos nariams nenaudingo sandorio ir niekaip negalėjo pasirinkti kito šilumos tiekėjo arba sudaryti tiesioginę sutartį su šilumos energijos tiekėja UAB „Vilniaus energija”, nes tik atsakovas galėjo praleisti arba nepraleisti į pastatą šilumos energiją. Vėliau Vilniaus apygardos teismas 2007-11-22 nutartimi c.b. byloje 2A-33-1063/2007 nustatė, kad atsakovas niekada nebuvo šilumos inžinerinių tinklų savininkas. Šią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-10 nutartyje c.b. 3K-3-498/2009. Taigi sandorio sudarymo metu atsakovas su ieškovu elgėsi nesąžiningai, remdamasis tariama inžinerinių tinklų nuosavybe. Be to, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyta, kad šilumos energijos nepraleidimas į pastatą 2005 m. rudenį yra neteisėtas atsakovo veiksmas. Taigi ginčijamo sandorio sudarymas nepriklausė nuo ieškovo, bet absoliučiai priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų. UAB „Vilterma” ir tretysis asmuo UAB “Viloniaus energija” eksploatavo šilumos tinklus pigiau, atsakovo nustatytas paslaugų įkainis yra tris kartus didesnis, pats atsakovas pripažįsta, jog iki sutarties pasirašymo už pastato šilumos tinklų priežiūrą buvo taikytas 0,26 Lt įkainis. Netgi nevertinant akivaizdžiai didesnės kainos už tą pačią kitų tiekėjų jau teikiamą paslaugą, atsakovas jokių ginčo sutartyje numatytų darbų neatliko. Tačiau galiojant ydingai sutarties 3.2 p. 2 d. turi teisę reikalauti iš ieškovo apmokėti paslaugas, kurių jam niekada neteikė. Atsikerta į skundo argumentą, kad 2005-12-09 valdybos nutarimas yra ne sutikimas su padidintu mokesčiu, o tik atsakovo primesto papildomo mokesčio įforminimas, todėl šis valdybos sprendimas negali būti traktuojamas kaip ieškovo sutikimas su 0,36 Lt mokesčiu. Akivaizdu, kad bet kokio papildomo, o tuo labiau nepagrįsto mokesčio mokėjimas visais atvejais sukelia neigiamas ekonomines pasekmes ir šioje dalyje įrodinėti akivaizdžių faktų nebūtina.

11Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija” atsiliepimu (t. 2, b.l. 214) prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimą palikti nepakeistą. Tiriant ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes, pavyzdžiui, kieno - ieškovo ar atsakovo - buvo reikalauta sudaryti sutartį, ar ankstesniais teismų sprendimais/nutartimis nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai gali būti laikomi grasinimu ekonominiais pagrindais, svarbu nustatyti siūlomos sutarties esmines sąlygas ir jų ekonominį naudingumą ar nenaudingumą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė šalių sudarytos 2005-11-08 laikinosios šilumos tiekimo sutarties sąlygas bei pasirašymo aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai bei teisiniai argumentai, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl vienintelės šalių 2005-11-08 pasirašytoje Laikinojoje šilumos energijos tiekimo sutartyje (t.1, b.l. 18-20) įrašytos sąlygos, įtvirtinančios ieškovui pareigą už šilumos tinklų ir įrengimų eksploataciją mokėti apeliantui po 0,36 Lt už 1 kv.m. šildomo ploto (sutarties 3.2. p. 2 d.), t.y. tik dėl tokios apelianto teikiamos paslaugos įkainio, neginčijant kitų kiekvienos iš sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų. Dėl šio šalių susitarimo sudarymo aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako.

14Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sandorius (sutartis), yra lygūs ir laisvi sukurti tarpusavio civilines teises bei pareigas, tai apsprendžia sutarties laisvės principas (CK 6.156 str. 1 d. ir 4 d.). Dar daugiau, CK 6.156 str. .2 d. tiesiogiai draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus dvi išimtis – kuomet tokią pareigą asmeniui nustato įstatymas ar paties asmens savanoriškas įsipareigojimas. Kartu įstatymų leidėjas įtvirtina ir sandorių negaliojimo institutą, kurio paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Ieškovas, teisme ginčydamas savo pasirašytos sutarties vieną iš sąlygų, šios sąlygos negaliojimą (neteisėtumą) grindžia jo valios pasirašyti būtent tokį susitarimą ydingumu, tvirtindamas, kad jo sutikimas prisiimti šį įsipareigojimą apeliantui buvo suformuotas neteisėtų ir nesąžiningų apelianto veiksmų išdavoje, šiam panaudojus teismo sprendimu jau pripažintas neteisėtomis priemones - manipuliuojant šilumos tinklų, kuriais šiluma patenka į pastatą, nuosavybės faktu, nors tai vėliau paneigė teismo sprendimas, sudarant technines kliūtis patalpoms šildyti nepaisant vis šaltėjančio metų laiko. Tokį apelianto elgesį ieškovas procesiniuose dokumentuose traktuoja kaip pasinaudojimą neatidėliotinais jo poreikiais, ekonominį spaudimą bei grasinimus, ko pasekmė – susidariusios ekstremalios sąlygos, keliančios grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek ieškovo narių turtui ir jų profesinei veiklai. Priešingu atveju tokio ekonomiškai nepagrįsto mokesčio nebūtų akceptavęs ir su juo sutikęs.

15Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šias ieškinyje išvardintas aplinkybes, kurių esmė - apeliantas pasinaudojo sunkiomis ieškovui susidėjusiomis aplinkybėmis ir primetė jam savo valią - kaip visiškai atitinkančias CK 1.91 str. nustatytą sandorio negaliojimo pagrindą. Kadangi faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija, teisinė paties ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kolegija pažymi ir tai, kad buvusi situacija, kuomet vienintelis apeliantas turėjo techninę galimybę bei atitinkamus svertus (šildymo mazgo, šilumos trasų sklendžių kontrolę) pradėti ar nepradėti aukštuminio pastato patalpų apšildymą, neabejotinai sudaro prielaidas ir esminei šalių nelygybei, apibrėžtai CK 6.228 str., konstatuoti. Šio fakto konstatavimas leidžia sutarties šaliai, neatsisakant pačios sutarties, atsisakyti kurios nors sutarties sąlygos ar reikalauti ją modifikuoti, jei ši sąlyga nesąžininga, neatitinkanti protingos verslo praktikos reikalavimų. Tačiau pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą yra asmens procesinė teisė (CPK 13 str.), taigi ieškovo reikalavimas vertintinas atsižvelgiant į tai, kaip buvo suformuluotas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

16Pagal CK 1.91 str. 1 d. sandoris (ar jo dalis) negalioja pripažinus, kad asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sandorį buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis jam sąlygomis. Aiškindamas šios įstatymo normos taikymą kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 str. įtvirtinta nurodytų faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-47/2004). Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos bylos atveju tokių faktinių aplinkybių visuma yra nustatyta. Nagrinėjamojoje byloje net nekilo ginčo, kad apeliantas, atsisakydamas pradėti šildyti patalpas, siekė palenkti ieškovą pasirašyti sutartį. Į bylą pateikto šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad nors iš esmės tokios sutarties pasirašymu buvo suinteresuotos abi šalys (t.1, b.l. 66-72), tačiau derėjimasis dėl sutarties pasirašymo konkrečiomis sąlygomis aiškiai buvo nelygiavertis – apeliantas pasinaudojo tuo, kad šilumos energijos tiekimas ar netiekimas išimtinai priklausė nuo jo paties valios. Vertinti ieškovo norą pasirašyti sutartį tame kontekste, kaip tai daro apeliantas savo apeliaciniame skunde – esą šis pats reikalavo sutarties pasirašymo ir dėl paties ieškovo kaltės ji laiku nesudaryta, negalima. Jau minėtas susirašinėjimas, kuris vertintinas kaip ikisutartiniai santykiai (arba derybos) dėl sutarties sudarymo, patvirtina, kad ieškovas siekė sutarčių su apeliantu dėl visų energijos rūšių tiekimo sudarymo norėdamas išvengti būsimos neapibrėžtos situacijos dėl apelianto teikiamų paslaugų įkainių bei turėdamas tikslą kompleksiškai išspręsti visus iškilusius ginčytinus klausimus, susijusius su pastato eksploatavimo funkcijų vykdymu (t.1, b.l. 66). Taigi sutartis neabejotina buvo reikalinga abiems šalims dėl aiškesnio jų tarpusavio santykių reglamentavimo, tačiau akivaizdžiai ieškovo išreikštas noras pasirašyti sutartį, apelianto įvardijamas kaip reikalavimas, anaiptol dar nereiškia, kad jis siekė ir būtent tokio, sutarties 3.2. p. 2 d. nustatyto dydžio apmokėjimo už paslaugą, kaip tai nepagrįstai interpretuojama apeliaciniame skunde. Priešingai, apeliantas už šią paslaugą reikalavo mokėti net po 0,98 Lt už kv.m. šildomo ploto (t.1, b.l. 70-71), tokius savo ketinimus deklaruodamas dar ir po sutarties pasirašymo (t.1, b.l. 186), o su 0,36 Lt įkainio vienam mėnesiui (laikinosios sutarties galiojimo terminui) nustatymu ieškovas buvo priverstas sutikti, susiklosčius itin sunkiai padėčiai dėl pastato patalpų nešildymo bei atsiradus realios žalos padarymo grėsmei ( t.1, b.l. 68, t.2, b.l. 147-148).

17Tai reiškia, kad vienos iš sutarties šalių – ieškovo - valia dėl ginčijamos teisme sutarties nuostatos laisvai nesusiformavo, ginčijamas įkainis nebuvo šio laisva valia akceptuotas bei sulygtas, ir tokio fakto konstatavimu yra paneigiamas apelianto sąžiningumas jau ikisutartiniuose santykiuose bei derybose dėl sutarties sąlygų, nors tokią pareigą besiderančiai šaliai imperatyviai įtvirtina ir įstatymas (CK 6.162 str., 6.163 str.). Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia padaryti taip pat ir 2005-11-10 ieškovo pranešimo apeliantui formuluotės „už šildymo sistemos priežiūrą sutikome mokėti ....kaip to pageidavote“ (t.1, b.l. 185), ir 2005-11-08 ieškovo išplėstinio valdybos narių posėdžio, kuriame dalyvavo ir apelianto bei AB „Spauda“ vadovai, eiga (t.2, b.l. 20). Pastarasis protokolas patvirtina, kad šilumą be sutarties buvo atsisakyta tiekti, o esant nesutarimams dėl jos sąlygų, ieškovas siūlęs iki 2005-12-01 pasirašyti laikiną susitarimą 2004 metais galiojusiomis kainomis. Pastebėtina, kad šiame posėdyje nutarus pasirašyti laikiną susitarimą, jo sąlygos bei konkrečių paslaugų kainos nebuvo suderintos.

18Nors, kolegijos manymu, skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai neįvardijo, kokiais įrodymais remdamasis nustatė grasinimo ekonominiais pagrindais faktą nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai neaktualus, jį aptariant pažymėtina, kad realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 str. 4 d. Pagal ją „realus grasinimas“ nebūtinai reiškia tiesiogines ekonomines pasekmes, tai gali būti ir kitos sandorio šalies (ar trečiojo asmens) nepateisinami ir neteisėti veiksmai, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį (nagrinėjamos bylos atveju – įtraukti į jį ginčijamą sąlygą). Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti ir į veiksmų pobūdį, ir į padarinius, kurių galėtų atsirasti, ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju grasinimas gali būti suprantamas ir kaip pasyvumas (neveikimas), atsisakant atlikti būtinus veiksmus bei pradėti šildyti patalpas be pasirašytos sutarties, nors metų laikas neabejotinai to reikalavo. Jau nurodyta, kad tokias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina šalių susirašinėjimas, tame tarpe ir dėl kliudymo eksploatuoti šilumos punktą (t.1. b.l. 66-74, t.2, b.l. 27), ir atitinkamų institucijų nurodymas nedelsiant įjungti šildymą (t.14, b.l. 60-61, 65), priimti tuo klausimu teismo sprendimai (t.1, b.l. 75-95), ir AB „Spauda“ vadovo pareiškimai valdybos posėdyje (t.2, b.l. 20). Grasinimo įgyvendinimo realumą taip pat patvirtina ginčai, kad net nepaisant laikinosios, trumpalaikės sutarties ir jos priedo Nr. 1 (t.1, b.l. 20) pasirašymo, ieškovui toliau buvo kliudoma eksploatuoti šilumos įrenginius (t.1, b.l. 72-74, t. 2, b.l. 21). Dar daugiau, jau kitą dieną po sutarties pasirašymo vėl nurodoma apie galimą šios sutarties nutraukimą bei atsisakymą tiekti šilumos energiją visam aukštutiniam pastatui (t.2, b.l. 17, 18), tokius ketinimus įgyvendinus 2006 m. pavasarį, šildymo sezonui dar nepasibaigus (t.1, b.l. 59).

19Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kitų ieškovo sutarčių, sudarytų su UAB „Vilterma“ ar UAB „Vilniaus energija“, analogiškų paslaugų įkainius, toks palyginimas turi esminę reikšmę nustatant vieną iš sandorio negaliojimo pagal CK 1.91 str. sudėties elementų - aiškiai nenaudingos sąlygos buvimą ar jos nebuvimą. Šioje dalyje kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadoms, jų nekartodama (CPK 185 str.).

20Esant šioms bylos įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl ieškovo valios formavimosi sunkiomis, itin nepalankiomis jam aplinkybėmis ir atsakovo žinojimo šių aplinkybių bei pasinaudojimo jomis, sudarant sandorį su ieškovu aiškiai šiam nenaudingomis sąlygomis, kiek tai susiję su ginčo dalyku – sutarties 3.2. p. atitinkama dalimi dėl įkainio dydžio už šilumos tinklų ir įrengimų eksploataciją nustatymo, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai šią sutarties dalį pripažino negaliojančią nuo sutarties sudarymo momento. Aiškinant kiekvieną susitarimą privalu atsižvelgti ne tik į jo turinį, sutarties esmę bei tikslą, tačiau ir į šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo. Kadangi ieškovas aptariamo paslaugos įkainio teisėtumo nepripažino ir po sutarties sudarymo šios apelianto paslaugos sutartyje nurodytąja kaina nėra apmokėjęs, mokėdamas tik už pateiktą šilumos energiją pagal sutarties 3.2 p. 1 d. (t.1, b.l. 57-58), šioje byloje nėra teisinių prielaidų teigti, kad ginčytina sąlyga buvo patvirtinta bei taikyti CK 1.79 str. nuostatas, draudžiančias patvirtintą sandorį vėliau ginčyti. Tokių sąlygų aptariamos teisės normos taikymui buvimo nepatvirtina ir ieškovo 2005-12-09 valdybos nutarimas Nr. 26 (t.1, b.l. 188). Apeliantas netinkamai aiškina šuo nutarimo priėmimo tikslą, teigdamas, kad juo ieškovas besąlygiškai pripažino laikinosios sutarties privalomumą jam pačiam. Viena vertus, šiuo nutarimu buvo pasisakyta tik dėl vieno - 2005 m. lapkričio mėnesio mokėjimo (sutarties galiojimo laikui) už šilumą skaičiavimo metodikos ieškovo nariams, sutarties ginčijamojoje nuostatoje nurodytą įkainį skaičiuojant pagal kiekvieno iš patalpų savininkų turimą patalpų ploto kvadratinį metrą. Kita vertus, ginčai dėl patalpų eksploatavimo, dėl šalių atsakomybės ribų suderinimo nebuvo pasibaigę ir po laikinosios sutarties pasirašymo (t.2, b.l. 6, 9-14, 21-23). Kolegija šioje nutartyje jau aptarė apelianto po sutarties pasirašymo parengtą dokumentą ir jame išdėstytą poziciją dėl galimo patalpų šildymo nutraukimo (t.1, b.l. 17), nurodė rašytinį įrodymą, kad galiausiai toks grasinimo buvo ir realizuotas nelaukiant šildymo sezono pabaigos (t.1, b.l. 59), taip pat šalių ginčus sprendė ir Valstybinė energetikos inspekcija (t.2, b.l. 15-16, 18). Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad valdybos nutarimo priėmimo metu šiluma buvo teikiama nepertraukiamai, taigi jokio pagrindo ieškovui manyti, jog šilumos energijos tiekimas vėl gali būti nutrauktas, nebuvo, kad tokių įrodymų byloje nėra, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti. Nurodytomis aplinkybėmis atitinkamo valdybos nutarimo dėl įmokų bendrijos nariams skaičiavimo priėmimas taip pat negali būti vertinamas kaip laisvos valios išraiška ir nuginčijamo sandorio patvirtinimas CK 1.79 str. prasme.

21Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl šilumos tiekimo tinklų ir poreikio juos prižiūrėti, atsižvelgiant į pasirašytą atsakomybės ribų aktą (t.1, b.l. 158) ir šalių susitarimus, įtvirtinus Laikinąja šilumos energijos tiekimo sutartimi, jos priedu Nr. 1, yra pagrįsti tik tuo aspektu, kad tokios aplinkybės, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą bei dalyką, nėra nagrinėjamos bylos objektu. Ieškovas, kaip minėta, nereiškė CK 6.228 str. numatyto reikalavimo modifikuoti (atitinkamai pakeisti) nesąžiningą sąlygą, nustatant kitokį įkainį ar mokėjimo tvarką, taip pat šioje byloje nėra pareikšto apelianto reikalavimo priteisti jam atlyginimą už suteiktas tokio pobūdžio paslaugas. Todėl būtent šioje byloje vertinti, kokios realiai paslaugos buvo suteiktos (ar nesuteiktos) pagal ieškovo neginčijamus susitarimus, išdėstytus sutarties 1.1. p., 2.1.2. p. nuostatuose, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pripažinus vieną iš sutarties sąlygų negaliojančia, yra naikinamas tik ja nustatytas atitinkamos paslaugos įkainio dydis, bet apeliantui teisė reikalauti apmokėti realiai patirtas išlaidas, eksploatuojant šilumos tinklus, iš esmės išlieka pagal kitus sutarties punktus. Pastebėtina, kad ieškovas įsipareigojo atlyginti ne tik už pateiktą šilumos energijos kiekį, bet eksploatacines išlaidas, o tokių, priimant domėn pasirašytą atsakomybės ribų aktą, taip pat ieškovo po sutarties pasirašymo akivaizdžia forma – raštu išreikštą nesutikimą perimti visišką pastato šilumos sistemos eksploatavimą, galimai būta (t.1, b.l. 185).

22Išvardinti ir kiti apelianto skundo motyvai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir jo pagrįstumo, nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti šį sprendimą.

23Atsižvelgiant į CPK 93 str. 1 d. ir 98 str., nuostatas, iš apelianto ieškovui priteistinos turėtos 1000 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Šių išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytus kriterijus.

24Iš apelianto valstybės naudai tai pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 11,80 Lt (t.2, b.l. 218) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

25Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

26Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš UAB „Speisuva“ 1000 (vieną tūkstantį) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“

28Priteisti iš UAB „Speisuva“11 (vienuolika) litų 80 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos... 4. Atsakovas UAB „Speisuva“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 135-148) su ieškiniu... 5. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 128-129)... 6. Ieškovas dubliku (t. 2, b.l. 1-3) nesutiko su atsakovo argumentais, jog... 7. Atsakovas tripliku (t. 2, b.l. 29-34) tvirtino, jog šalys tarėsi ir derėjosi... 8. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-28 sprendimu (t. 2, b.l. 185-188)... 9. Atsakovas UAB „Speisuva“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 192-201) prašo... 10. Ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos... 11. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija” atsiliepimu (t. 2, b.l. 214) prašo... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 15. Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės. Pirmosios instancijos... 16. Pagal CK 1.91 str. 1 d. sandoris (ar jo dalis) negalioja pripažinus, kad asmuo... 17. Tai reiškia, kad vienos iš sutarties šalių – ieškovo - valia dėl... 18. Nors, kolegijos manymu, skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 20. Esant šioms bylos įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl... 21. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl šilumos... 22. Išvardinti ir kiti apelianto skundo motyvai neįtakoja skundžiamo teismo... 23. Atsižvelgiant į CPK 93 str. 1 d. ir 98 str., nuostatas, iš apelianto... 24. Iš apelianto valstybės naudai tai pat priteistinos procesinių dokumentų... 25. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 26. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš UAB „Speisuva“ 1000 (vieną tūkstantį) litų atstovavimo... 28. Priteisti iš UAB „Speisuva“11 (vienuolika) litų 80 centų pašto...